Riešo raištis atskleidžia jausmus

Publikuota: 2010-12-13
Atnaujinta 2015-06-09 14:08

Niekas nesuprasdavo Amandos Baggs. Bent jau taip jai pačiai kurį laiką atrodė. Ji jautė, kad bendraklasiai iš jos tyčiojasi, o mokytojai ir psichologai ją laiko tokia kaip visi ir neatsižvelgia į jos gebėjimus. Amandai dažnai atrodydavo, kad mokytojai ir kiti specialistai mano, kad ji tingi, nenorinti bendrauti.„Visi jie man kartodavo, kad aš iš tikrųjų nemanau, nejaučiu ir nepatiriu to, ką iš tiesų manau, jaučiu ir patiriu“, – teigia Amanda Baggs, kuriai dabar jau beveik trisdešimt.Amanda Baggs serga autizmu. Ši diagnozė reiškia, kad merginai sunku išreikšti savo jausmus ir mintis žodžiais arba kūno kalba. Ji taip pat sunkiai kalba ir vaikšto, o bendrauja daugiausia naudodama klaviatūrą, ypač per savo tinklaraštį ballastexistenz.autistics.org.Tačiau mergina turi vilties. Išrasta visiškai nauja technologija, kurios paskirtis – nustatyti autizmu sergančių žmonių, tokių kaip Amanda Baggs, jausmus ir pranešti apie juos aplinkiniams. Ši technologija pagrįsta išsamiomis autistų elgesio modelių, jausmų ir kūno kalbos studijomis, ji atsižvelgia į aplinkybę, kad šių žmonių siunčiami išoriniai ženklai neatitinka jų savijautos. Naudojant naujausias kompiuterines technologijas specialiai užprogramuotu kompiuteriu įmanoma nustatyti autizmu sergančio žmogaus jaučiamą vidinį nerimą, kurio jis pats negali išreikšti ir kuris išmatuojamas jutikliu.Amerikietė Masačusetso technologijos instituto (Massachusetts Institute of Technology) profesorė Rosalinda Picard yra viena iš emocinių kompiuterinių sistemų (angl. affective computing) kūrėjų. Šios kompiuterijos mokslo šakos esmė – sukurti kompiuterines technologijas, skirtas atpažinti, suvokti ir galbūt net perteikti jausmus. Jomis remiantis bus kuriami išmanieji interaktyvūs kompiuteriai, galėsiantys atpažinti žmonių emocijas.Rosalinda Picard įkūrė daug grupių, tiriančių kompiuterių galimybes atpažinti ir perteikti žmonių, ne vien autistų, emocijas ir jausenas.

Vidinio nerimo neatspindi jokie išorės ženklai Tokios naujos priemonės labai reikalingos. Amandos Baggs istorija yra viena iš daugelio. Šiuo metu nuo autizmo kenčia kur kas daugiau žmonių negu bet kada anksčiau. Autizmas yra įgimtas raidos sutrikimas. Nors yra įvairaus sudėtingumo sutrikimo formų, tačiau daugumai šia liga sergančių žmonių būdingi nepakankamai išsivystę socialiniai įgūdžiai, autistai nesugeba nei interpretuoti kitų žmonių emocijų, ženklų, nei išreikšti savų būsenų.Pavyzdžiui, autistas vaikas gali atrodyti visiškai ramus, nors iš tikrųjų tuo metu jo širdies ritmas siekia 120 dūžių per minutę, kai normalus širdies ritmas tėra 60–80 dūžių per minutę. Kitaip tariant, vaikas gali net apalpti, o tėvai, mokytojai ar kiti aplinkiniai neturi nė mažiausios galimybės pastebėti šią vaiko būklę ir padėti jam nusiraminti.Dažnai dėl šios priežasties padaroma klaidinga išvada, kad autizmu sergantys vaikai tampa agresyvūs staiga, be jokios priežasties. Taip nusprendžiama todėl, kad interpretuojami tik išoriniai vaiko siunčiami ženklai, o jie niekaip neįspėja apie tai, kad vaikui blogai ir blogos emocijos netrukus prasiverš. Šie bendravimo sunkumai gali turėti lemtingų ir skausmingų padarinių autizmu sergantiems žmonėms bei jų šeimoms.Dažniausiai pasitaikantis nesusipratimas yra tas, kad aplinkiniai mano, jog autistai nenori bendrauti ir bendradarbiauti. Nors iš tikrųjų autizmu sergantys žmonės siunčia neverbalinius signalus ir taip nuolatos bando užmegzti ryšį ir bendrauti su aplinkiniais, tačiau šiuos ženklus klaidingai interpretuoja ar jų visiškai nesupranta autistų šeimos arba net profesionalūs pagalbininkai.Taip teigia daugelis autizmu sergančių žmonių, kurie anksčiau negalėjo bendrauti, bet vėliau to išmoko. Pavyzdžiui, Amanda Baggs savo tinklaraštyje pasakoja apie tokius konkrečius atvejus, kai ji reagavo ir išreiškė savo poziciją dėl tam tikros situacijos, tačiau aplinkiniai jos reakcijos nepamatė arba neišgirdo.Šiems nesusipratimams tęsiantis ilgesnį laiką autizmu sergančio vaiko šeima gali nuspręsti, užuot vedę sūnų ar dukrą į ugdymo įstaigą, skirtą tokiems vaikams mokyti ir lavinti, rinktis įstaigą, kurioje tik kontroliuojamas vaiko elgesys.Citata: „Autistai dažnai patiria emocinį stresą, kuris atima iš jų norą mokytis ar bendrauti.“ Rosalinda Picard, kompiuterinių technologijų profesorė

Nustatyti jausmus sunku Akivaizdu, kad būtina nutiesti tiltus tarp autizmu sergančių žmonių neišreikštų poreikių ir šių žmonių aplinkos. Rosalinda Picard – viena iš daugiausia šioje srityje nuveikusių mokslininkų. Ji sukūrė naują autizmu sergantiems žmonėms skirtą riešo raištį, kuris padeda aplinkiniams suprasti, ką jaučia raištį dėvintis asmuo. Tačiau mokslininkė nori dar patobulinti šią technologiją, kad sergantys žmonės patys galėtų nuspręsti, kurias emocijas bei jausmus ir kuriems konkretiems asmenims jie nori išreikšti ir atskleisti, nes emocijos bei jausmai yra labai asmeniški ir privalo tokie išlikti.Vis dėlto nustatyti emociją ir ją išreikšti aplinkiniams nėra paprasta. Vien tik veido išraiškų interpretavimas yra sudėtingas procesas, nes egzistuoja maždaug 10 000 skirtingų žmogaus veido išraiškų, ir jos gali keistis kas vieną dešimtąją milisekundės.Be veido išraiškos, dar būtina suprasti kūno kalbą. Pavyzdžiui, sveikas žmogus sprendžia apie kito žmogaus entuziazmą iš jo šypsenos, klegesio ir gestikuliavimo. Tai reiškia, kad visiškai vienodą veido išraišką suvokiame skirtingai priklausomai nuo ją lydinčių kūno kalbos ženklų. 87 proc. stebėtojų, pamatę žmogų su tam tikra veido išraiška ir pakeltu kumščiu, vertintų tai kaip pyktį. O jei žmogus tokia pačia veido išraiška rankoje laikytų nešvarius apatinius, 91 proc. stebėtojų manytų, kad jis šlykštisi.Nėra jokios moksliškai pagrįstos formulės, kaip teisingai nustatyti kito žmogaus emocijas remiantis visais jo siunčiamais ženklais. Beveik visi mes tai darome intuityviai, nuodugniau apie tai nesusimąstydami.


Drėgna oda atskleidžia vidinį nerimąBūtent dėl to, kad sunku nustatyti kitų žmonių, ypač sergančių autizmu, emocijas, autizmą tiriantys mokslininkai siekia atrasti naujų būdų emocijoms išreikšti. Rosalindos Picard sukurtas naujos technologijos prietaisas – riešo raištis – skirtas žmogaus autonominės nervų sistemos veiklai matuoti. Raiščio jutiklis siunčia duomenis į kompiuterį, o šis gautą informaciją pateikia kaip diagramą. Naujoji programa leidžia pastebėti žmogaus vidinį susijaudinimą, pavyzdžiui, sudėtingoje socialinėje situacijoje. Diagramoje šis susijaudinimas matyti kaip staigus kreivės kilimas.Būtent autonominė nervų sistema suaktyvėja žmogui bendraujant, judant ir kalbant. Todėl daugybė socialinio ryšio formų, pavyzdžiui, akių kontakto užmezgimas su kitu žmogumi, įjautrina autonominę nervų sistemą. Autistai to neparodo, tačiau tai galima stebėti naudojant naująjį riešo raištį.Autonominė nervų sistema nepriklauso nuo asmens valios. Tai periferinė nervų sistema, sudaryta iš neuronų, reguliuojančių nekontroliuojamas organizmo funkcijas esant ir ramybės, ir aktyvumo būsenai, pavyzdžiui, ji reguliuoja širdies ritmą, žarnyno raumenis ir kūno liaukas. Autonominė nervų sistema susideda iš simpatinės ir parasimpatinės sistemos. Simpatinė nervų sistema reguliuoja žmogaus reakcijas, pavyzdžiui, pyktį ir baimę bei organizmo pasirengimą kovoti kaip atsaką į šias reakcijas – padidėja širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, suaktyvėja prakaito išsiskyrimas, į raumenis priteka kraujo. Parasimpatinė nervų sistema grąžina organizmą į įprastą būklę: sumažina širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį ir prakaito išsiskyrimą.Rosalindos Picard išradimas pagrįstas simpatinės nervų sistemos savybėmis, o tiksliau, viena jų – prakaito išsiskyrimo reguliavimu. Prakaitas yra lengvai pastebimas. Autistams skirtame riešo raištyje, kuris labiausiai primena badmintono žaidėjų riešo raiščius nuo prakaito, įmontuoti trys belaidžiai elektrodai. Dėvinčiam raištį asmeniui suprakaitavus padidėja odos elektrinis laidumas, ir tai iš karto atsispindi diagramoje – odos laidumo kreivė kyla.Taigi laidumo jutiklis veiksmingai ir lengvai matuoja autonominės nervų sistemos įjautrinimą, kurio priežastis gali būti emocinis, psichinis ar fizinis stimuliavimas. Tačiau gausesnį prakaitavimą gali lemti ir drėgmė, aukšta temperatūra ar fizinė veikla, o prietaisas tai interpretuos kaip simpatinės nervų sistemos įjautrinimą. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, elektrinio laidumo jutiklio duomenys atitinkamai koreguojami – raištyje įmontuotas judesių jutiklis, fiksuojantis kūno judesius, taip pat temperatūros ir drėgmės matuoklis. Taigi dalis išorinių veiksnių pašalinama.Kita kliūtis yra ta, kad jutikliu neįmanoma nustatyti, ar simpatinė nervų sistema suaktyvėja dėl teigiamų, ar dėl neigiamų emocijų.Kitaip tariant, mokytojas arba tėvai iš esmės nežino, ar vaiko nervų sistema suaktyvėja dėl to, kad jam gerai, ar dėl to, kad blogai. Todėl Rosalinda Picard siūlo riešo raiščio jutiklio duomenis papildyti to žmogaus kūno kalba, veido išraiška arba kitais ženklais. Kol kas tik tokia sudėtinė interpretacija padeda išsamiai suvokti kito žmogaus jausmus konkrečiu metu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jutiklis atskleidžia daug naujos informacijos Jutiklio trūkumai, susiję su duomenų interpretavimu, neužgožia Rosalindos Picard entuziazmo. Belaidį jutiklinį riešo raištį mokslininkė vertina kaip dovaną tiek mokslui, tiek visiems tyrimų dalyviams. Anksčiau atlikti bandymai parodė, kad skirtingomis dienomis to paties asmens nervų sistemos duomenys smarkiai skiriasi net tuomet, kai tiriamasis išreiškia tas pačias emocijas ir jausmus, tuo pačiu būdu ir tuo pačiu dienos metu.Taigi tyrimo tikslumo nelaiduoja kelių matavimų rezultatų vidurkis. Be to, iki šiol daugiausia tyrimų buvo atlikta laboratorijose, todėl juose dalyvavusius autistus veikė išorinis stresas, o tai turėjo įtakos tyrimų rezultatams. Dabar riešo raištis suteikia galimybę ištisas savaites ir mėnesius stebėti psichologinę ligonių būklę jiems įprastomis sąlygomis. Atlikti stebėjimus paprasta, nes raištis nevaržo judėjimo ir yra malonus dėvėti.Mokslininkai planuoja kurį laiką stebėti ir nustatyti kiekvienam autistui būdingus individualius modelius. Anot Rosalindos Picard, šis metodas turi du aiškius pranašumus. Pirma, moksliškai tiriamas kasdienis autizmu sergančių žmonių gyvenimas, o tai labai svarbu norint, kad moksliniai tyrimai duotų apčiuopiamų rezultatų. Antra, šis metodas yra didelė pagalba visiems tyrimų dalyviams, nes jie gauna neįkainojamos informacijos apie save ir savo reakcijų modelius. Ši informacija padeda autistams sužinoti, kokie dalykai ir situacijos padidina jų stresą. Jie gali geriau kontroliuoti savo jausmus ir reikiamu metu sustabdyti nepageidaujamas reakcijas. Taigi šis metodas suteikia autizmu sergantiems žmonėms nepriklausomybės ir padeda susitvardyti.

Autizmu sergantis žmogus ima geriau pažinti save Amanda Baggs – viena iš autizmu sergančių žmonių, išbandžiusių naująjį išradimą. Rosalinda Picard su dviem bendradarbiais apsilankė Amandos namuose. Šis vizitas paliko neišdildomą įspūdį.„Paaiškėjo, kad mano vidinis susijaudinimas buvo labai stiprus, nes kambaryje buvo tiek daug žmonių (ir nenuostabu – aš visada patiriu stresą, kai aplinkui tiek nepažįstamųjų). Nors jeigu aš prisėdu ir nekreipdama dėmesio į žmones pradedu linguoti pirmyn ir atgal, mano susijaudinimas iš lėto mažėja. Bet kai tik kuris nors iš nepažįstamųjų atsisuka ir pažvelgia į mane, susijaudinimas iš karto padidėja. Taip nutikdavo dar nė neatsiradus akių kontaktui ir prieš man pačiai pajaučiant, kad stresas padidėjo“, – savo tinklaraštyje rašo Amanda apie mokslininkų vizitą jos namuose. Tinklaraštyje ji taip pat pabrėžia, kad, jos nuomone, šis išradimas gali būti labai naudingas: „Atrodo, kad aš, naudodamasi šiuo prietaisu, tikrai galiu nustatyti, kas man kelia stresą dar prieš man pačiai pastebint, kad pradedu stresuoti. Taip pat manau, kad profesionalai, dirbantys su autizmu sergančiais vaikais ir sureikšminantys akių kontakto ar kitokio tiesioginio ryšio reikalingumą, kitaip vertins situacijas pamatę šio prietaiso duomenis.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
18:59
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
11:22
Ukraina pranešė atgavusi vertingą senienų kolekciją, pavogtą iš Krymo muziejų

Ukraina penktadienį pranešė, kad, surengus virtinę policijos reidų, Kyjive konfiskuota didžiulė kelių...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: kas būsto turi daugiausiai, kur jis brangiausias ir kur pigiausia nuoma 1

Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių...

Finansai
2022.06.24
Misija – prikelti miegantį futbolo milžiną Premium 2

Žiūrint istoriškai, „AC Milan“ yra tikrų tikriausia Europos futbolo grietinėlė, pagal UEFA Čempionų lygos...

Laisvalaikis
2022.06.23
Per karą Ukrainoje sunaikinta per 150 kultūros ir istorijos paveldo objektų

Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje buvo visiškai...

Laisvalaikis
2022.06.23
„The Economist“: Viena – tinkamiausias gyventi pasaulio miestas

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo...

Laisvalaikis
2022.06.23
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams

Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams.

Laisvalaikis
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
D. Muratovas pardavė Nobelio premijos medalį už 103,5 mln. USD, lėšas skirs ukrainiečių vaikams 1

Dmitrijus Muratovas, neseniai uždaryto nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, aukcione...

Laisvalaikis
2022.06.21
Vagystė versle – ką daryti, kai įprastos apsaugos nepakanka? Verslo tribūna

Vasaros ir atostogų metu vis daugėja nustatomų vagysčių. Ne tik svarbu apsaugoti savo privatų turtą, bet taip...

Inovacijos
2022.06.21
Mirė verslininkė I. Marozienė

Eidama 64-uosius metus mirė Irena Marozienė, verslininkė, „Amatininkų užeigos“ įkūrėja, pranešė jos dukra...

Laisvalaikis
2022.06.20
Išmontuotas paskutinysis taksofonas Lietuvoje 1

Pirmadienį Vilniuje šalia sostinės autobusų stoties telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ išjungė ir...

Laisvalaikis
2022.06.20
Mirė aktorius Regimantas Adomaitis 1

Eidamas 86-erius metus, mirė aktorius Regimantas Adomaitis, užuojautą dėl jo mirties paskelbė prezidentas...

Laisvalaikis
2022.06.20
„Kanų liūtuose“ varžosi 15 reklamos darbų iš Lietuvos

Birželio 20–24 d. vykstančiame didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“...

Rinkodara
2022.06.20
Paslaptingas aukciono laimėtojas už pietus su W. Buffettu sumokės 19 mln. USD

Paslaptingas asmuo, kurio tapatybė neatskleidžiama, už teisę papietauti su legendiniu amerikiečių investicijų...

Laisvalaikis
2022.06.19
Kodėl tironai kuria eiles

Poeziją suprantame kaip kažką jautraus ar net sentimentalaus, nieko bendra neturinčio su brutalumu ir...

Laisvalaikis
2022.06.19
Karšta nušalinto „Google“ inžinieriaus istorija: sąmonė – dar ne dirbtinio intelekto reikalas Premium 1

- Iš esmės darau prielaidą, kad tu norėtum, jog daugiau žmonių „Google“ žinotų, kad gebi jausti. Ar tai yra...

Inovacijos
2022.06.18
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku