Žvilgsnis į ateities televiziją

***

Milijonai 3D televizorių jau keliauja į mūsų namus Kai plėšrusis tiranozauras vaikšto po svetainę, norisi susigūžti sofos kamputyje. Tačiau vienąkart spustelėję mygtuką galime dinozaurą sustabdyti ir nueiti įsipilti kavos. Taigi netrukus išties galėsime patogiai įsitaisyti fotelyje, nes trimatė (3D) televizija pakeliui į mūsų namus – 3D technologijos televizorių jau pasirodė rinkoje. Prognozuojama, kad 2013 metais Europoje bus daugiau kaip 10 milijonų 3D televizorių.3D formato vaizdą galima sukurti keliais skirtingais metodais. Pirmieji vartotojų rinką pasiekiantys 3D televizoriai remiasi dviem technologijomis – aktyviąja ir pasyviąja skaitmenine erdvine televizija (3D TV). Abi technologijos grindžiamos stereoskopiniu principu, kai vaizdui sukurti pasitelkiamos dvi kameros. Aktyviąją technologiją sudaro specialus televizorius su infraraudonųjų spindulių siųstuvu ir elektroniniai akiniai su imtuvu. Ekranas rodo du didelės raiškos (Full HD) vaizdus vienu metu, o akiniai vaizdus atskiria ir transliuoja atskirai į kiekvieną akį. Taigi žmogaus smegenys „mato“ trimatį vaizdą.Pasyviajai 3D televizijai nereikia elektroninių akinių, technologija naudojasi naujausiais kino teatrų išradimais. Televizorius vienu metu gali rodyti visas ekrano eilutes arba – iš pradžių lygines, o paskui nelygines eilutes. Pastaruoju atveju eilutės pakaitomis rodomos 50–60 kartų per sekundę. Poliarizuoti pasyviojo 3D televizoriaus akiniai padeda sukurti vizualų 3D pojūtį.Neabejojama, kad šiame dešimtmetyje pasirodys tokia 3D technologija, kuriai nereikės jokių akinių. Ji bus naudojama išorės reklamai gatvėse, keliuose ir stotyse. Vaizdas turėtų būti labai realus – tokios pat aukštos 3D kokybės, kokia dabar mėgaujamasi kino teatruose.***

Popieriaus lapo storio televizorius iš šviečiančio plastiko Televizorius, kuris tiesiogine prasme gali būti sienų tapetas. Toks plonas yra OLED televizorius. Šie aparatai netrukus turėtų užkariauti televizorių rinką. OLED technologija paremta anglies molekulių švytėjimu tekant srovei tarp dviejų elektrodų. Šviesdamos įvairiomis spalvomis jos sukuria vaizdą. OLED televizoriai naudoja labai mažai elektros energijos ir gali būti beveik popieriaus lapo storio.Technologija jau daugelį metų naudojama gaminant mažus ekranėlius automobilių radijo imtuvams, magnetoloms ir mobiliesiems telefonams. Dabar OLED jau pasirengusi žengti į didžiąją sceną. Tikimasi, kad OLED televizoriai plačiai paplis jau 2012 metais.

Masinė OLED televizorių gamyba gali susidurti su sunkumais: sudėtinga išvengti vaizdo kokybės klaidų. Be to, organinis ekranas yra palyginti trumpaamžis. Panašių trūkumų turėjo ir LCD ekranai, tačiau šiandien jų pagaminami milijonai.***

Nešiojamasis mažasis ekranas gali būti lankstomas ir vyniojamas Šiandien jau galime žiūrėti televizijos programas mobiliajame telefone, o gretai bus įmanoma ištraukti ekraną iš nedidelio, panašaus į rašiklį įtaiso, nes ekranas bus lankstus. Pagrindiniai tokių nešiojamųjų televizorių komponentai jau sukurti. Jų pagrindą sudaro OLED bei E Ink (elektroninis rašalas, arba elektroninis popierius), labai plona plėvelė, vaizdą joje sukuria magnetinis laukas.Kol kad dar neaišku, kada tokie prietaisai pasieks galutinį vartotoją. Penkių colių įstrižainės televizorius šiuo metu gali rodyti tik 16 pilkų atspalvių. Vis dėlto technologijos perspektyvos milžiniškos. Kai ji bus galutinai išplėtota, sulankstomieji ekranai turėtų sparčiai įsiveržti į mūsų kasdienį gyvenimą.***

LED lempos namų kinui Vystantis televizorių pramonei, kuriamos ir kitokios vaizdo transliavimo priemonės. Savo pozicijų neužleidžia ir klasikinis ekranas, ir projektorius. Priešingai – rinkoje pasirodė pirmieji projektoriai su šviesos diodais. Šią televizijos ir vaizdo transliavimo pramonės technologiją daugelis vadina didžiausia revoliucija per 50 metų.Tokiam projektoriui nereikia didelės lempos, būdingos tradiciniams projektoriams. Todėl prietaisais sunaudoja nuo dviejų iki keturių kartų mažiau elektros energijos nei įprastas projektorius. Be to, šviesos diodų skleidžiama balta spalva daug ryškesnė, o spalvų gama platesnė. Projektoriuje sumontuotos trys lemputės – po vieną kiekvienai pagrindinei spalvai. Šviesa, perėjusi per prizmę ir objektyvą, patenka į LCD plokštes arba DLP lustą ir sukuria vaizdą.***

Stipresnis vaizdo procesorius – ryškesnis vaizdas Kiekvienas televizorius turi vaizdo procesorių, jis apdoroja vaizdą ir suteikia jam kuo geresnę kokybę. Didelės raiškos ir milžiniško formato ateities televizoriams reikės ir ypač galingų vaizdo procesorių. Šiuo metu technologijų kūrėjai atlieka bandymus stengdamiesi, kad procesorių pajėgumo kreivė, didėjant tranzistorių skaičiui, ir toliau kiltų į viršų. Nuo 1971 metų technologinis procesas vystosi pagal Moore‘o dėsnį. Kitaip tariant, maždaug kas 18 mėnesių tranzistorių skaičius mikroschemoje padvigubėja. Didžiulių permainų atnešė raiškiosios (HD) televizijos rinkos plėtra. Televizorius su silpnu vaizdo procesoriumi nepajėgia apdoroti didelės raiškos vaizdo.Nuo procesoriaus priklauso spalvos ir raiška. Šiuo metu raiškiojoje televizijoje vaizdas daugiausia formuojamas 1080 eilutėse, jose yra po 1920 taškų – toks formatas dar vadinamas 1080p. Visiškai realu, kad nepraėjus nė dešimtmečiui atsiras milžiniškų 7860 x 4320 raiškos televizorių. Dar viena ateities procesoriaus funkcija – išlaikyti paveikslėlį ryškų, kai vaizdas juda. Taigi procesorius ištaisys nedideles vaizdo klaidas, kurios šiandien dažnai pastebimos – pavyzdžiui, nedidelis kontūras aplink žmogų ekrane.Visoms šioms technologijoms reikia galingo, bet mažai vietos užimančio procesoriaus. Bendrovė „Toshiba“ šiemet žada pristatyti televizorių su įmontuotu galingu „Cell“ procesoriumi. Televizorius, turėsiantis trijų terabaitų (3000 gigabaitų) standųjį diską, vienu metu galės rodyti aštuonis kanalus.***

Holograma – matoma ir jaučiama Turbūt daugelis matė princesės Lėjos hologramą 1977 metais sukurtame filme „Žvaigždžių karai“. Holografinės projekcijos skverbiasi ir į tikrovę. Per JAV prezidento rinkimus 2008 metais naujienų agentūra CNN nufilmavo žurnalistę Čikagoje, o programos vėdėjas kalbėjosi Niujorko studijoje su jos menamu atvaizdu, panašiu į hologramą. Iš tiesų studijoje hologramos nebuvo, o žiūrovai matė kompiuteriu sukurtą vaizdą. Idėja sulaukė daug diskusijų, o susidomėjimas hologramomis labai išaugo. Vis dėlto vargu ar holografija pasieks namų vartotojų rinką iki 2020 metų.Holografinius ekranus galima gaminti keliais būdais, tačiau vaizdas visada perduodamas projekcijomis. Kad vaizdą būtų galima matyti iš visų pusių, projektuojamas objektas turi būti filmuojamas taip pat iš visų pusių, o paskui vaizdas atkuriamas projektoriumi. Holografiniam vaizdui dažniausiai naudojamas lazerinis šviesos šaltinis. 1962 metais lazeriu buvo sukurtas pirmas statiškas holografinis vaizdas, o pati technologija atsirado dar 1947 metais. Didelių matmenų judančios hologramos atsirado gerokai vėliau. Holografija šiais laikais naudojama paprastiems uždaviniams atlikti. Pavyzdžiui, priešakinis ekranas (angl. Head-Up Display; Head-Up) leidžia automobilio vairuotojui arba lėktuvo pilotui matyti prietaisų skydelį, suprojektuotą tiesiai prieš akis, nereikia jų nulesti nuo priekinio stiklo. Per kelerius artimiausius metus hologramos veikiausiai bus dar plačiau naudojamos automobiliuose.Tokijo universiteto mokslininkai panaudojo holografijos principus ir sukūrė technologiją, sukėlusią didžiulį vaizdo žaidimų pramonės susidomėjimą. Mokslininkai sukūrė holografinį ekraną, „Wii“ kontroleriu jis registruoja rankų padėtį. Ultragarsinė sistema nustato tikslią rankų padėtį ir sukuria iliuziją, kad rankomis judiname arba liečiame daiktus, matomus ekrane.