Swedbank: Lietuvos ūkis augs vis sparčiau

Publikuota: 2010-09-21

Banko analitikai ir toliau skaičiuoja, kad šalies ūkis šiemet gali augti 0,5%, kitąmet - 3%. 2012 m. tikimasi augimo 4,5%.Pabrėžiama, kad dabartiniam augimui įtakos daugiausia turi lūkesčius viršijęs eksporto augimas. Savo ruožtu kartojama, kad nedarbas ir toliau išliks aktuali problema. Tačiau jo lygis, atsigaunant verslo investicijoms, neslopstant emigracijai, šių metų pabaigoje turėtų sumažėti iki 17%, kitąmet - iki 15,5%, o dar po metų - iki 14%.Prognozuojama, kad gyventojų nerimas dėl ateities palaipsniui pradės mažėti 2011 m., kai atsiras naujų darbo vietų ir po truputį vėl pradės didėti namų ūkių pajamos.„Su pasaulinės prekybos atsigavimu susijęs eksporto augimas suvaidino didžiulį vaidmenį stabilizuojant Lietuvos ekonomiką 2010 m. Skaičiuojame, kad šiemet, palyginti su 2009 m., eksporto apimtys išaugs 10,5%, įvertinus kainų pasikeitimų įtaką. Tačiau tai yra tik vienas šalies ekonomikos augimo šaltinių ir, atsižvelgiant į lėtėjantį pasaulio ekonomikos atsigavimo tempą, jo teigiama įtaka Lietuvos ūkiui taps santykinai mažesnė, – sako Tomas Andrejauskas, „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas. – Kitą vertus, matome ženklus, kad 2011-2012 m. įsijungs antrasis ūkio skatinimo variklis – vidaus vartojimas, todėl bendras šalies ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams palikome optimistines.“„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad nors šiemet namų ūkių vartojimas dar kris 5%, 2011 m. jis pradės po truputį kilti.„Stabilizacija matoma jau nuo šių metų vidurio, gerėja vartotojų lūkesčiai, tačiau ekonominės šalies situacijos pagerėjimą vidutinis šalies gyventojas pajus tik tada, kai pradės mažėti nedarbas ir kilti atlyginimai“, – sako p. Andrejauskas.

Turėtų didėti atlyginimai Jo nuomone, kitąmet darbo užmokestis šiek tiek turėtų ūgtelėti privačiame sektoriuje. Vidaus vartojimą turėtų paskatinti ir iš indėlių ištraukiami pinigai.„Nuo 2008 m. pradžios gyventojų santaupos bankuose, nepaisant krizės, išaugo daugiau nei 2 mlrd. Lt ir šių metų liepą siekė 25,2 mlrd. Lt. Tai rodo, kiek pinigų yra „išimta iš apyvartos“, esant netikrumui ateitimi. Pagerėjus visuomenės lūkesčiams, dalis šių pinigų neabejotinai grįš į vartojimą,“ – pažymi p. Andrejauskas ir tikina: „Pagrindinį vaidmenį auginant vidaus vartojimą suvaidins ne paskolų plėtra, tačiau augančios gyventojų pajamos bei dalies santaupų migravimas į vartojimą.“Pasak p. Andrejausko, nedarbo mažėjimui įtakos turės ir po truputį augsiančios verslo investicijos į naujų darbo vietų kūrimą, ir emigracija“. Jis sako, kad dalis Lietuvoje oficialiai registruotų bedarbių, matyt, dirba šešėlyje ir skaičiuoja - daugiau kaip pusė jų gauna kažkokias pajamas.„Swedbank Markets“ atstovo teigimu, tam tikros įtakos vidaus vartojimui gali turėti ir būsimi Seimo rinkimai 2012 m. : „Vidaus vartojimui įtakos turės ir priemonių, kurių ėmėsi Vyriausybė siekdama subalansuoti šalies biudžetą, atšaukimas.“Patikslintais duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas, antrąjį ketvirtį šiemet, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, ūgtelėjo 1,3% ir to meto kainomis siekė 24,527 mlrd. Lt. Tačiau šis ketvirtis lyginamas su 2009 m. antruoju ketvirčiu, kuomet fiksuotas didžiausias BVP nuosmukis - 19,5%. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos BVP augo 6,9%.

Eksportas – nuo Europos Lietuvos eksportas 2010 m. augo greičiau nei buvo tikėtasi ir tapo svarbiausiu ekonomikos augimo varikliu, pažymi „Swedbank“ analitikai. Prie to prisidėjo ir šalies verslo įgyvendintos kaštų optimizavimo priemonės, leidusios išsaugoti konkurencingumą, ir didesnė nei prognozuota paklausa Šiaurės Europos šalyse bei Vokietijoje.Tačiau kitąmet ekonomikos augimas svarbiausiose Lietuvos prekybos partnerėse sumažės, tad ir eksporto apimtys 2011 m. augs lėčiau nei šiemet. Prognozuojama, kad eksportas kitąmet išaugs 6,5%, įvertinus kainų pasikeitimų įtaką, o 2012 m. – 7,7%.Šiuo metu Lietuvos eksporto stuburu išlieka mažą arba vidutinę pridėtinę vertę kurianti pramonė – sparčiausias augimas matomas chemijos, medienos pramonės taip pat transporto sektoriuose.

Prognozės kaimynėms Estijai "Swedbank" prognozuoja 2,2% BVP augimą šiemet ir po 4,5% kitąmet ir 2012 m. O vienai pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių Latvijai atitinkamai - (-1,5%), 3% ir 4,2%.Komentuojama, kad Estijos ekonomikai teigiamos įtakos turės euro įsivedimas, Latviją toliau kelti turėtų eksportas. Tačiau didelis nedarbas (Latvijoje 2011 m. prognozuojamas 17,5%, Estijoje – 15,5%) kaimyninėse šalyse, kaip ir Lietuvoje, išliks viena aktualiausių problemų.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rusijos eksportas šiemet sunyko 23%

Rusijos eksportas per pirmus septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko...

Verslo aplinka
2020.09.10
Kova su klimato kaita turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai 1

Energetikos ministerijos užsakymu atlikta makroekonominė analizė parodė, kad Nacionalinis Energetikos ir...

Pramonė
2020.02.05
PVM grobstymas ES sukuria 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio neturėtų būti  Premium

Skaičiuojama, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka turi 307 mlrd. Eur prekybos perteklių, kurio apskritai...

Finansai
2020.01.09
Baltijos šalių dujininkai ėmė raikyti Suomijos rinką Premium 3

Suomijos gamtinių dujų sektorius 2020 m. sutiko radikaliais pokyčiais. Sausio 1 d. atsivėrusi Suomijos...

Pramonė
2020.01.03
EBPO: Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau

Lietuvos ekonomika dėl nepalankių pasaulinių tendencijų  2020–2021 metais augs lėčiau, rodo ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2019.11.21
JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus