Atgal į Lietuvą

Publikuota: 2010-09-19

Apie tuos pačius dalykus, tik apvertę juos kita puse ir nepalyginti šviesiau – kodėl reikia grįžti į Lietuvą? – kalbėjomės su dr. Misiūnu. Vienoje iš energetikos įmonių dirbantis, universitete dėstantis VŽ „Savaitgalio“ pašnekovas yra ir asociacijos „Futura Scientia“ (FS), skatinančios į Lietuvą grįžti užsienyje mokslus baigusius ir ten dirbančius lietuvių mokslininkus, valdybos narys. Pats užsienyje baigęs mokslus ir gavęs ten daktaro laipsnį, p. Dalius prieš 5 m. grįžo dirbti į Lietuvą. Ne žygdarbis, kai pagalvoji, tačiau tokie žmonės, kurie Lietuvoje yra veikiau taisyklė nei išimtis, vis dar stebina.

Asociacija ir emigracija Dr. Misiūnas pasakoja, jog FS kaip asociacija išaugo iš Užsienio lietuvių mokslininkų forumo (ULMF), maždaug 2000-aisiais sukurto tarp užsieniuose doktorantūrą studijavusių mūsų tėvynainių ir ten jau dirbančių mokslininkų. Nebaigtoje tvarkyti ULMF duomenų bazėje dabar tokių – apie 300.„Artimiausiu metu, – sako p. Dalius, – jei pavyks sulaukti Ūkio ar Švietimo ir mokslo ministerijų paramos, padarysime inventorizaciją – kiek turime pasaulyje lietuvių su užsienietiškais diplomais.“ Jis spėja, jog skaičiai bus įspūdingi: „Prijungus tuos, kurie svetur įgijo bakalauro laipsnį, 1.000 susidarys labai greitai.“ Proceso evoliucija intensyvi: dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai mokytis į užsienius pradėjo keliauti pirmieji studentai, tai buvo išskirtiniai atvejai, tik antrosios arba trečiosios pakopos mokslai – magistrantūra arba doktorantūra. Dabar, sako pašnekovas, „mokytis svetur važiuoja nuo mokyklos laikų, ir tai yra puiku“. Tas „puiku“ skamba kaip provokacija – ypač dabar, kai apie nepaliaujamą studentų emigraciją į svečias šalis, protų nutekėjimą bei jaunos darbo jėgos praradimą girdime kasdien.Pašnekovas sutinka: ši tema labai aktuali, tačiau neteisinga, jog emigranto etiketė klijuojama visiems – išvažiuojantiems ir dirbti, ir studijuoti, o žmogus, kartą pavadintas emigrantu, tarsi pastūmėjamas negrįžti.„Dabar kuriami planai, kaip sulaikyti tuos žmones. Mano galva, nereikia jų laikyti, priešingai. Žinoma, būtų gerai, kad jaunimas studijuotų Lietuvos mokyklose. Tai reikštų, jog tos mokyklos turi pakankamą kokybės standartą. Tačiau bet kuriuo atveju mokykla turėtų skatinti studentą bent pusę metų pasimokyti svetur. Ypač Lietuvos mentaliteto žmonėms naudinga pabūti kitur, paimti tai, kas ten yra gero, ir parsivežti atgal.“ Pašnekovo manymu, esminė problema yra ne sulaikyti tuos žmones, o susigrąžinti juos. Toks yra FS svarbiausias tikslas – sugrąžinti į Lietuvą tuos, kurie gali dirbti čia, kaip sakoma, vos išsikrovę lagaminus. Tuos, kurie gali daryti realų poveikį šalies mokslo kokybei.

Pasilikti negalima išvykti Padarius prielaidą, jog svetur išvažiavusių mokytis ir ten pasilikusių dirbti mūsų tautiečių nuomonė per kelerius krizės metus smarkiai nepasikeitė, galima viltis, jog FS tikslai – ne vien gražiais norais grįsti. Prieš 3 m. VŽ „Savaitgalis“, pabendravęs su keliomis dešimtimis ekonomikos, finansų ir informatikos srityse užsienyje besimokančių ar jau pradėjusių dirbti lietuvių, optimistiškai teigė: dauguma jų anksčiau ar vėliau ketina grįžti.„Mokiausi, atlikau praktiką ir dabar dirbu vis kitoje užsienio šalyje. Manau, kad idealios aplinkos niekur nėra. Lietuvoje, kaip ir svetur, yra daug gerų dalykų, ir širdyje visąlaik krebžda, kad esu lietuvis, kad mano namai čia“, – sakė tuomet Vaidas Budvytis, bakalauro laipsnį įgijęs Vokietijos Brėmeno (Jacobso) universitete, stažavęsis Čikagos „Lufthansa Cargo“ įmonėje, dirbęs banke Ispanijoje. Jo manymu, nesunku suprasti, kodėl lietuviai išvyksta mokytis svetur: geruose užsienio universitetuose studijų sąlygos, akademinė kultūra ir aplinka daug palankesnė nei Lietuvoje.Pasak kito pašnekovo, apsispręsti pasilikti dirbti užsienyje daug sudėtingiau nei ten mokytis. „Pasilikti svetur skatina pinigai, profesionalumas, sąlygos ir galimybės. Ir pažinčių jėgos koeficientas Lietuvoje stipresnis nei kitur“, – sakė Londone studijuojantis Laurynas Jankauskas. O grįžti traukia socialiniai dalykai – „draugai, sava troba, kepsnys prie ežero“.Pasak dr. Misiūno, jam pačiam prieš 5 m. Lundo (Švedija) universitete gavus technologijos mokslų daktaro laipsnį iškilo apsisprendimo klausimas – ką daryti? „Tuo metu buvau mokslininko kailyje, turėjau pasiūlymą pasilikti universitete Australijoje (1,5 metų Australijoje jis atliko eksperimentus – analizavo, kaip aptikti ir likviduoti vandentiekio avarijas), dirbti Anglijos įmonėje, dar vieną pasiūlymą – pasilikti Švedijoje. Ir neturėjau jokio kvietimo grįžti į Lietuvą. Tada atidėjau į šoną padidžiavimą visais savo laimėjimais, nulenkiau galvą ir pats pradėjau ieškotis čia vietos“, – šypsosi p. Dalius. Jis pasakoja susiradęs Lietuvos vandens tiekėjų asociaciją, kurios tuometinis prezidentas buvo ir vienos iš įmonių vadovas. Nuėjo pas jį, pasišnekėjo. Iš pokalbio suprato, kad ir tam vadovui būtų įdomu su juo bendradarbiauti.„Tas mano startas buvo kaip VGTU pabaigus bakalauro studijas. Ir atlygis penkis kartus skyrėsi nuo siūlyto tuo metu Anglijoje, – prisimena pašnekovas. – Bet pradžia buvo pastūmėta entuziazmo, ir dabar, po 5 metų, ačiū Dievui, dar nesu suabejojęs savo pasirinkimu.“

Pinigų yra, tik ne tam Taigi – vien draugais ir kepsniais prie ežero sėkmingai dirbančių svetur lietuvių namo neparviliosi. Sukurti infrastruktūrą, kurioje jie galėtų realizuoti save, reikia daug pinigų. O jų, taip pat kasdien girdime, – mes neturime.Pasak dr. Misiūno: „Yra temų, kurias žmonės diskutuoja klaidinamai. Viena iš tokių – kad mokslui nėra pinigų, tačiau, objektyviai vertinant, mokslas šiuo metu yra vienas iš labiausiai piniguotų Lietuvos ūkio sektorių – ateinantiems 5 m. mokslui skiriama arti 2 mlrd. Lt Europos paramos.“ Tenka prisipažinti: esu viena iš „klaidinamai diskutuojančių“, manau, jog Lietuvos mokslas skursta, ir tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios jaunieji mokslininkai bent kol kas negrįžta į tėvynę.„Ko reikia, kad grįžtų? – perklausia pašnekovas. – Noro. Iš čia esančiųjų pusės. Ir mechanizmo. O mechanizmas atsiranda iš noro.“
Anot jo, vienas iš tokių mechanizmų galėtų būti FS suformuluota 50 profesorių programa. Jos idėja paprasta: suformuoti 50 finansavimo paketų, tarkime, 4 metams į priekį, ir parsikviesti 50 svetur dirbančių lietuvių mokslininkų. Metams kiekvienam profesoriui – vadinamajam pagrindiniam tyrėjui (angl. principal investigator) – skirti 4–5 mln. Lt. Jie savo ruožtu mokėtų stipendijas dviem ar trims doktorantams, nuomotųsi ar naudotų jau turimą infrastruktūrą, vyktų į konferencijas ir t. t. Anot p. Daliaus, tokie pagrindiniai tyrėjai burtų aplink save būrelius jaunų žmonių, baigusių mokslus Lietuvoje ar užsienyje, galiausiai – tuos kolegas, kurie čia dirba dešimtis metų ir yra tiesiog pavargę.„Finansiškai toks mokslininkas dirbtų kaip autonominis vienetas. Po 4 m. jis turėtų jau 4 projektus ir 7 doktorantus. Vienas iš jų pereitų į vadovo poziciją. Ir taip mokslo virusas plistų“, – šypsosi p. Dalius. Jo įsitikinimu, tokie pokyčiai neišvengiami ir dėl demografijos – ilgainiui teks pakeisti dirbančiuosius dabar.„Kitas dalykas – dauguma mūsų mokslininkų yra seno kirpimo. Daugiausia jie orientuojasi į studentų ugdymą; mokslo tyrimai jiems yra antrasis prioritetas, dažnam netgi ne prioritetas, o formalumas. Pats dėstau universitete ir žinau, jog būtent toks požiūris vyrauja net inžinerinėse specialybėse, kurioms praktika, tiriamoji dalis yra itin svarbios“, – teigia pašnekovas. Ir priduria, jog, be abejo, išimčių yra. Biotechnologijos, Fizikos institutai nepalyginti daugiau dirba prie tyrimų. Tai yra progresyvūs institutai. Užsitarnavę vardą. Anot dr. Misiūno, tyrėjų modelio pavyzdžiai galėtų būti šiuose institituose dirbantys jo kolegos iš FS – biotechnologas dr. Daumantas Matulis ir fizikas dr. Ramūnas Valiokas, grįžę į Lietuvą ir savo iniciatyva bei pastangomis pradėję čia karjerą – pagal jų modelį būtų galima toliau kurti tokią sistemą ir parvežus tą 50 mokslininkų padvigubinti dabartinį Lietuvos mokslo potencialą. Dabar, jeigu žiūrėtum į realų produktą, kuris yra sukuriamas, Lietuvos mokslo pasaulyje yra apie 50–100 aktyvių žmonių, turinčių vardą tarptautinėje mokslo bendruomenėje.

Kas mes būsime Kalba grįžta prie finansinių galimybių – kad 50 profesorių modelis veiktų, reikia lėšų. Pasak dr. Misiūno, finansavimas kaip ir yra, bet ne tam dalykui. Pinigai skiriami stipendijų sistemai, tačiau kai kurie jos reikalavimai kelia didelių abejonių. Stipendijas tvirtina Lietuvos mokslo taryba, tad kyla klausimas, ar nėra prielaidų čia suktis uždaram ratui.„Yra uždaras ratas, ir yra kita problema: per dešimtmečius susiformavęs socialinis ir profesinis tinklas. Čia slypi daug pavojų. Nesinori nieko deklaruoti, tačiau... Ir aš, ir kiti asociacijos nariai stengiamės prisidėti prie švietimo reformos, prie slėnių (Mokslo, studijų ir verslo centrai) programų, inovacijų strategijos, kurią kuria Ūkio ministerija, kūrimo, bet su mumis bendraujama labiau iš mandagumo, o į mūsų idėjas, pasiūlymus praktiškai neatsižvelgta“, – konstatuoja dr. Misiūnas. Paklaustas, į ką atsimuša FS idėjos, jis atsako diplomatiškai: „Atsimuši į tai, su kuo bendrauji tiesiogiai. Dažniausiai – su ministerija, bet veikia įvairūs dalykai: lobizmu užsiima ir universitetai, ir pavieniai mokslininkai, kitos grupės, galiausiai – politinės partijos. Visi turi žodį. Tas interfeisas yra kompleksiškas dalykas.“Anot pašnekovo, yra trys dedamosios, kurios užtikrina Lietuvos kaip mokslo arba mokslo žinių ekonomikos sėkmę. Tai – infrastruktūra, žmonės ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo. Kalbėdamas apie infrastruktūrą – kuriamus žinių slėnius – p. Dalius juos vadina kontroversišku projektu: milijardo litų vertės slėnių projektai patvirtinti, tačiau veiklos koncepcija nesuformuluota: „Mes turime didelius pinigus – 150 mln. Lt vienam centrui, bet kol kas galvojama tik apie tai, kokius pastatus reikia pastatyti, kokią įrangą nupirkti. O centro veiklos modelio – nėra.“ Pašnekovo įsitikinimu, pirmiausia turi būti projektas, tikslai, o tada – galingos investicijos. Dabar viskas priešingai: pirmiausia investicijos, tada projektas, vėliausiai – tikslai, pritempiami prie investicijų. „Žinoma, ateis laikas, žmonės pradės veikti, tačiau jau dabar reikia aiškaus modelio, reikia žinoti, kur mes norime būti kaip Lietuva. Ar darysime atradimus, ar gaminsime patentuotus dalykus kaip farmacijos pramonė, ar eksportuosime.“Kalbėdamas apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą pašnekovas sako manąs, jog kol kas tos kultūros Lietuvoje nėra – mokslas stovi viename upės krante, verslas – kitame, ir verslas rūpinasi tik tuo, kaip pervilioti geriausius žmones. O žmonių, sako p. Dalius, nėra šiandien čia, bet jie galėtų atsirasti labai greitai.

Niekas kitas, tik mes Klausiu pašnekovo, kas vis dėlto jauną žmogų stumia atsisakyti perspektyvių siūlymų, garantuotos gerovės, įsikišti į kišenę daktaro laipsnio liudijimą ir grįžti?„Man vienas žmogus yra pasakęs: ot, nerami siela. Gal tas ir stumia, aš nežinau. Bet apsispręsti buvo labai sudėtinga. Kai pasakiau tėvams, jog galvoju grįžti, jie pirmiausia paklausė: o kas dabar bus? Tai man buvo šokas, nors paskiau jie prisipažino, jog labai norėjo, kad grįžčiau“, – pasakoja p. Dalius. Anot jo, tikrovė kol kas tokia: jei baigęs mokslus užsienyje dirbsi ten atsakingai, sąžiningai, tikrai pakliūsi į aplinką, kuri garantuos normalų atlyginimą, socialines garantijas, gražią senatvę... Bent jau ne tokią, kad stovėtum prekybos centre eilėje prie pigesnių produktų.„Čia tokių garantijų nėra. Žinau savo kailiu, nes grįžus viską reikėjo daryti nuo pradžių. Kovoti, aiškinti, tą „daktarą“ atidėti toli, tik sau pačiam palikti kaip moralinę satisfakciją. Kita vertus, ilgainiui matau, kad ten įgytos žinios naudingos. Pritaikiau jas čia ne kartą, bet vėlgi – tai buvo ne pagrindinė mano veikla, o laisvalaikis. Štai kas yra įdomu“, – šypsosi p. Dalius.Bandau juokauti: tai kaip gi asociacija, žinodama, jog parvažiavus į Lietuvą „reikės slėpti diplomą“, įkalbinėja čia grįžti mokslininkus.
„Vienas dalykas, – sako p. Dalius, – daiktus reikia vadinti tikrais vardais: nereikėjo to diplomo slėpti. O kviečiant sugrįžti motyvacija yra tokia: tu gali padaryti poveikį asmeniniu savo pavyzdžiu. Aš ir kitam tai sakau, ir sau vis dar turiu sakyti. Tarptautinėje erdvėje aš darbuojuosi nuolatos ir žinau, koks galėtų būti tas kitas gyvenimas, tarkime, Švedijoje. Pasiilgstu to dažnai. Visuomenės sąmoningumo, daug ko... Yra esminiai skirtumai, dalykai, kurių trūksta. Norisi, kad ir čia taip būtų, ir tai yra varomoji jėga: mes visi, niekas kitas, turime tai padaryti.“Kita vertus, svarsto pašnekovas, „darančių“ žmonių Lietuvoje dar nėra daug. Mūsų žmonės yra nuosaikūs kritikai. Gali pakritikuoti, tačiau padaryti, kad būtų kitaip, geriau – tai jau ne.„Žmogus gali skųstis, kad blogai. Bet kai paklausi, kas konkrečiai blogai, jis nežino. Jis vadovaujasi tipinėmis nuostatomis – tas arba anas, biurokratija, valdžia ir t. t. yra blogai. Tai yra migla, kuri mus laiko apgaubusi jau 20 metų, ir aš nežinau, kodėl mes esame toje migloje. Nes juk galime ir kitaip tą valstybę matyti ateityje. Paklauskime kiekvienas savęs: kaip mes matome savo valstybę?“ – sako p. Dalius. Anot jo, pagerinti kartais „suprastėjantį matymą“ jam pačiam padeda kelios taisyklės. Pirmoji – neleisti daug laiko masiniuose renginiuose. „Nes Vilniaus centre pabuvęs dvi tris valandas pradedu pastebėti tuos dalykus, kuriuos labai norėčiau pakeisti, bet negaliu. Pastebiu, kaip žmonės elgiasi kaip masė: kokios jų vertybės, kuo džiaugiasi, kuo piktinasi. Antroji taisyklė – vengti žiūrėti televizorių“, – šypsosi p. Dalius. Yra, sako jis, dar keletas receptų – savaitgalį pabūti ramiai. Arba – daug daryti, nes kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.„Daug daryti, nereiškia daug lakstyti, nors tai Lietuvoje labai įprasta. Ne, ne po Vingio parką“, – juokiasi pašnekovas. Kai kas nors jam sako „lekiu, nespėju“, jis pataria: „Tai tu ne lakstyk, tu bėk.“ Bėgimas yra labai gerai, nes mes labai atsiliekame.„Pažiūrėkit, kaip vyksta gyvenimas: Vilniaus centras, 11 val., o ten pilna žmonių, automobilių. Taigi – kyla klausimas: ką tie žmonės dirba, iš ko gyvena? Mašinos jų brangios, važinėja greitai, tarsi kur nors labai skubėtų. Vadinasi, kažkuo labai užsiėmę. Kodėl dalis visuomenės dirba kurjeriais? Jie laksto, bet neturi tikslo. Laksto ir tam tikra prasme tai yra užimtumo etalonas“, – samprotauja p. Dalius ir pateikia pavyzdį „iš skandinavų gyvenimo“: skandinavas laimingas nuveža savo vaikus į darželį, tada numina dviračiu į darbą, išgeria kavos, sutelkia savo protą ir ramiai daro savo darbą. Ramiai, nes jis yra kompetentingas. O gavo tą darbą ne todėl, kad jo svainis yra įmonės šefas. Universitete jis mokėsi, o ne vien ateidavo į egzaminą gauti pažymio. Dirbti jam įdomu, jis yra profesionalas, gerbiamas už tai, ką daro. Jis yra toje vietoje, kurioje turėtų būti. Jis pats pasirinko ją.„Pas mus šito trūksta, ir visi turime dirbti, kad tai atsirastų. Pirmiausia – „musyse“, o paskiau, kad tas virusas pasklistų kitiems“, – sako p. Dalius. Paklaustas, ar pats tiki tokiais pokyčiais, sako: „Tikiu. Kitaip čia nebūčiau. Gal kada tai ir atsitiks, kad nebetikėsiu, tai turėsiu susikrauti lagaminus ir važiuoti kitur, nes būti nelaimingam yra didžiausia bausmė.“Pasak pašnekovo, per 4 metus iš jo aplinkos į Lietuvą sugrįžo 5 ar 6 žmonės. Yra tokių, kurie žada grįžti. Bet yra dalis, kurie sako, jog niekada negrįš. Viena vertus, su tuo galima susitaikyti žiūrint kosmopolitiškai. Kita vertus, nemaža jų dalis nesugrįš, nes jaučiasi įžeisti, gal nenorimi. Dėl to, kad netiki, jog gali čia save realizuoti.„Visi kiti grįžusieji iš dalies yra lunatikai, įskaitant ir mane patį, – juokiasi p. Dalius. – Tai nieko bloga – turi būti toks, nes kitaip nėra lengva. Turi atsiriboti nuo tam tikrų dalykų. Neklausti savęs per daug dažnai – kodėl aš taip darau. Reikia tikėti ir džiaugtis tais mažais dalykais, kuriuos gauni. Kai sutinki kitą lietuvį, kuris nori, kad būtų gerai, – jau laimėjimas. Žiūrėk, dar ir trečias prisijungs. Ir tai pradeda plėtotis – organizacijose, socialiniam tinkle, giminėje. Tokia vizija. Ji yra esmė. Turi tikėti, jog gali būti geriau.“
**Asociacija „Futura Scientia“ Įsteigta Vilniuje 2009 m. sausį.Tai yra nevyriausybinė organizacija, paremta į Tėvynę sugrįžusių ir pasaulyje pasklidusių lietuvių mokslininkų bendradarbiavimu. Asociacijos steigimo iniciatyvinę grupę sudarė neformalaus Užsienio lietuvių mokslininkų forumo (ULMF) nariai, jau keletą metų aktyviai dalyvavę buriant išeivijos akademinę bendruomenę, siekiančią Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologijų sektoriaus atsinaujinimo ir plėtros.Asociacijos nariai dirba Lietuvos, JAV, Švedijos, Olandijos, Belgijos, Airijos ir kitų valstybių akademinėse ir verslo organizacijose. Remdamasi savo narių sukaupta profesine patirtimi bei pasauliniu kontaktų tinklu, asociacija aktyviai dalyvauja Lietuvoje kuriant šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą.Šaltinis: www.futurascientia.lt***

Tekstas skelbtas rugsėjo 10 d. "Verslo žinių" rubrikoje VŽ "Savaitgalis".

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ką daryti, kai slogios mintys neleidžia užmigti Premium

Visi yra patyrę naktų, kai nubudus po poros valandų miego niekaip nepavyksta vėl užmigti – galvoje...

Laisvalaikis
19:01
M. Žilinsko dailės galerija įtraukta į Kultūros vertybių registrą 1

Kultūros paveldo departamento Trečioji nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių...

Laisvalaikis
18:52
Apeliacinis teismas palaimino Lukiškių aikštės „Laisvės kalvos“ idėją 1

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „Vyčio“ memorialo kūrėjų skundą, kuriuo prašoma atšaukti sprendimus,...

Laisvalaikis
14:57
„Zoom nuovargis“: kodėl per ekranus bendrauti sunkiau Premium 1

Vaizdo skambučiai bei konferencijos ir prieš pandemiją buvo gana dažnas reiškinys, o dabar tapo įprasti...

Laisvalaikis
2020.10.25
Pasikartokime: kaip atskirti COVID-19, gripą ir peršalimą  4

Virusinės kvėpavimo takų ligos – peršalimas ir gripas – mums buvo įprastos kiekvieną šaltąjį sezoną. Šįmet...

Laisvalaikis
2020.10.25
Buvęs britų MI6 vadas: rusai nedaro nieko, kas mus skaldytų, – tai padarėme mes patys Premium

Kiekviena maža detalė sero Alexo Youngerio biure, esančiame zikurato stiliaus pastate ant pietinio Temzės...

Laisvalaikis
2020.10.25
Ar maudantis šaltame vandenyje galima išvengti demencijos Premium

Kembridžo (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame atsargiai teigiama, jog...

Laisvalaikis
2020.10.24
COVID-19 plitimas lėktuve: saugu kaip parduotuvėje Premium 1

Spalio pradžioje trys didieji lėktuvų gamintojai – „Boeing“, „Embraer“ ir „Airbus“ – pristatė tyrimus,...

Laisvalaikis
2020.10.24
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi naują rektorių 1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) turi naują vadovą – universiteto Tarybos posėdžio metu...

Laisvalaikis
2020.10.23
Nobelio premijos laureatei S. Aleksijevič – VDU Garbės daktaro vardas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senatas Nobelio literatūros premijos laureatei Svetlanai Aleksijevič...

Laisvalaikis
2020.10.22
Banksy drobė aukcione vėl parduota už milijonus 3

Spalio 21 d. „Sotheby‘s“ aukcione Londone britų menininko Banksy drobė „Show Me The Monet“ parduota už 7,6...

Laisvalaikis
2020.10.22
Investuoti į meną šiuo metu apsimoka net ir neturintiems milijonų Premium 2

Investuojančių į meną palyginti nėra daug, o smulkiųjų investuotojų dėmesio ir pinigų ši sritis apskritai...

Mano pinigai
2020.10.22
Popiežius gina homoseksualių porų teisę į civilinę sąjungą 11

Popiežius Pranciškus išreiškė nuomonę, kad tos pačios lyties poros turėtų turėti teisę į civilinę sąjungą.

Laisvalaikis
2020.10.21
Patvirtinta nauja Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė trejų metų kadencijai patvirtino naujos sudėties Vyriausybės...

Laisvalaikis
2020.10.21
Nauja realybė – kitokie renginiai arba niša viešbučiams Premium

Koronaviruso pandemija keičia renginius ir konferencijas, didžioji jų dalis persikėlė į internetą, tačiau...

Rinkodara
2020.10.21
„Vilniaus žydų gatvė“ nominuota dviem tarptautiniams apdovanojimams

Avangardinės fotografijos meistro, vilniečio, Bauhauzo mokyklos studento Moišės Ravivo-Vorobeičiko...

Laisvalaikis
2020.10.20
Pokalbis su futurologu: kokie politikai turi teisę vairuoti šalį į ateitį Premium 3

Gerdas Leonhardas, futuristas, humanistas, rašytojas ir laidų kūrėjas, nagrinėjantis žmonijos ir technologijų...

Technologijos
2020.10.20
Lietuvos bankas išleidžia Vilniaus Gaonui skirtą monetą 4

Lietuvos bankas (LB) spalio 20 d. į apyvartą išleidžia 10 Eur kolekcinę sidabro monetą, skirtą 300-osioms...

Laisvalaikis
2020.10.20
JAV epidemiologas: ateinančios 6–12 savaičių bus tamsiausios Premium

„Ateinančios 6–12 savaičių, vertinant COVID-19 pandemijos požiūriu, bus pačios tamsiausios“, – susitikime su...

Laisvalaikis
2020.10.20
Mirė operos karaliumi vadintas V. Daunoras

Eidamas 84-uosius metus, spalio 19 d. mirė garsusis Lietuvos operos solistas Vaclovas Daunoras.

Laisvalaikis
2020.10.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus