Ryanair šių metų užduotis – užvesti Kauną

Jau daugiau nei mėnuo, kaip Kaune veikia pirmoji „Ryanair“ bazė Rytų ir Vidurio Europoje. Kaip sekasi? Lietuvos valdžia, Kauno oro uostas ir savivaldybė pasitikėjo, kad „Ryanair“ bus naudinga turizmui, kad bazė paskatins turistų atvykimą. Ir mes galime pažymėti, kad tai vyksta, žinoma, šis rezultatas ne vien šio mėnesio nuopelnas. Užvakar buvau Kaune, Laisvės alėjoje, ir tikrai pastebėjau, kad atvykę gana daug turistų. Viešbučiai teigia, kad užsakymų turi daugiau nei pernai. Tai geri ženklai, kad turistų grupės, verslo keliautojai atvyksta čia ir leidžia pinigus. Mes neturime pusmečio rezultatų, o I ketv. aptarnavome apie 120.000 keleivių, beveik dvigubai daugiau nei „airBaltic“ – konkurentas Vilniuje.Tai lėmė ir geras susitarimas su Kauno oro uostu: jie mums siūlo mažiausias kainas Vidurio ir Rytų Europoje, mes vežame apie 1 mln. keleivių per metus.

Vilniaus oro uostas jaudinasi, kad kai kuriomis kryptimis lėktuvai skrenda beveik pustuščiai ir žmonės neatvyksta į Lietuvą, ar Jūs neturite tokių problemų? Čia jau reikia pabelsti į medį. Kol kas skrydžiai užpildomi gerai. Gal tik dar ne visos naujos kryptys išpopuliarintos. Daugiau dėmesio skiriame Norvegijai, Suomijai ir Vokietijai, kur tikrai reikėtų platesnės informacijos. Dėl to aš palaikau ryšį su Lietuvos turizmo departamentu. Mes siūlome skatinti šias kryptis kartu, norėtume, kad jie prisidėtų, padėtų. Nes jei neskatinsime šių krypčių, jei ilgainiui nepadarysime jų pelningų, vėliau gali tekti „karpyti“.Vasarą neturėtų būti problemų, bet klausimas išlieka, o mes laukiame atsakymo iš Turizmo departamento. Dabar išėjo departamento direktorė, jie ieško naujo žmogaus. Visa tai užtrunka, bet jei norim greito rezultato, pradėti reikia jau rytoj. Padėtis kebli, o potencialas didžiulis: Norvegijos keliautojai turi daugiau pinigų nei kas kitas Europoje. Suomija, Vokietija taip pat labai didžiulės rinkos ir turizmui labai patrauklios. Lietuva – puiki vieta atostogoms, būtina reklamuoti Kauną, Vilnių, visą Lietuvą.

Vilnius – šalies sostinė, o Kaunas kiek mažiau žinomas, tad Jums turbūt aktualiau viešinti Kauną? Aš suprantu, kad tai – antras miestas, žmonės labiau mato sostines. Tikrai norime reklamuoti Kauną, viešinti kitąmet vykstantį Europos krepšinio čempionatą, tarptautines „Hanza dienas“. Mums tai bus puiki galimybė sudominti daugiau žmonių. Bet nuo mūsų oro uosto iki Vilniaus netoli, norvegams, vokiečiams valanda kelio – ne bėda. Todėl turime kuo labiau viešinti Lietuvą tose šalyse.Žmonės nemėgsta jungiamųjų skrydžių, nori tiesioginių. Ypač jei jie pageidauja atvykti savaitgaliui, ilgam skrydžiui nėra laiko. Todėl reikia reklamuoti, kad yra tiesioginių skrydžių.Jei reikia daug turistų, mes galime atvežti daugiau. Turime didelį potencialą. O tai yra gerai visiems: restoranams, viešbučiams kitų paslaugų teikėjams. Tai taip pat ir darbo vietų skatinimas: 1 mln. turistų, tai – apie 1.000 darbo vietų turizmo srityje: taksistai, padavėjai, virėjai.

Ar, Jūsų nuomone, šalies ir to paties Turizmo departamento pastangos pritraukti turistų yra pakankamos, ar einama tinkama linkme? Aš nenoriu nieko teisti, bet kai informavome apie bazę Kaune ir kad planuojame iki 1 mln. keleivių per metus, ir kad būsime šioje srityje pirmi Lietuvoje, nepajutau didelio jų susidomėjimo. Galbūt jie keliauja į įvairias parodas, tai aš labai vertinu, svarbu, kad jie reklamuotų šalį. Bet svarbu dirbti ir su jau esančiais vežėjais, kurie atveža daug turistų, ir susitelkti ties esamomis kryptimis. Nes jie gali kalbėti apie kitas šalis, kitas kryptis, bet tokiu atveju rezultato nebus matyti dar porą metų, tai pinigų švaistymas. Jie turi susitelkti ties tuo, ką jau turime. Suomija, Vokietija, Jungtinė Karalystė – pasiekiamos rinkos, tik reikia reklamuoti, kad Kaunas ar ir Lietuva – puiki vieta atostogoms, savaitgaliui.Kol kas norime matyti didesnį bendradarbiavimą, nes iki šiol juos vejuosi ir klausiu aš. Siunčiu laišką, o po dviejų savaičių gaunu atsakymą, kad gal ir galime susitikti. Bet jei tas kryptis mes padarysime sėkmingas, kitąmet juk gali būti ir 1,5 mln. keleivių. Nežinau, kaip tiksliai yra Lietuvoje, bet bendrai Europos Sąjungoje turistas vidutiniškai išleidžia 450 EUR per vieną 2–3 dienų vizitą. Jei žmonės atvysta, pavyzdžiui, iš Norvegijos, jie išleidžia dar daugiau. Reikia tai įvertinti.

Gal turite kokių patarimų, ką reikėtų daryti, kad turstų Į Lietuvą atvyktų daugiau? Mano patarimas: pirmiausia reikia dirbti su mumis, vežėjais. Mes turime komandas ir galime būti lankstūs, prisidėti. Reikėtų į keliones kviesti daugiau žurnalistų, taip pat stipriau imtis viešinimo, bet tikslingai.Pavyzdžiui, akcentuoti valiutos vertės skirtumą Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje. Svaras priartėjo prie euro, tad britų keliautojams vykti į ES šalis nėra labai pigu, jie mieliau gali vykti į Rytų Europą, Turkiją. Savaitgalis Lietuvoje jiems pigesnis nei Londone. Žinoma, Lietuva neturi būti pigi vieta, jokiu būdu. Būtina pabrėžti ir šalies grožį, kultūrą, SPA, sveikatingumo centrus. Vasarą reikėtų akcentuoti Palangą, Klaipėdą. Lietuvos pajūris dar tikrai nėra labai žinomas Vakarų Europoje, nebent gal tik vokiečiams. Bet juk gali atvykti ir kitų. Yra daug metodų, kiekvieną jų galima įgyvendinti, bet reikia visiems bendradarbiauti.

Kaip planai ateičiai: kada žadate žengti koją į Vilnių? Kai atidarėme bazę Michaelas O‘Leary, „Ryanair“ vadovas, kalbėto apie galimybę sukirsti rankomis su Vilniaus oro uostu. Bet šių metų strategija – padaryti sėkmingą Kauno bazę. Rajonas didelis, šalia Kaliningrado sritis, Lenkija, Latvija, taigi vieta yra gera, bet tai vis tiek nėra itin gausi rinka. Taigi jei pradėtume dirbti ir iš Vilniaus, atidarytume keletą krypčių, reikėtų labai pasirūpinti, kad nekiltų konkurencija tarp šių taškų.Tai gal gerai keleiviams, tačiau skrydžiai gali žudyti vienas kitą. Bet viskas įmanoma. Jei mes ateitume į Vilnių, imtumėmės kitų krypčių, kad nebūtų konkuruojama su Kaunu. Kartais galima ir į tas pačias kryptis skraidyti skirtingomis dienomis. Gal net turizmui taip labiau tinka, iš Paryžiaus žmogus gali atvykti į Vilnių, o iškristi iš Kauno ir taip daugiau pamatyti.Kadangi jau turime bazę Kaune, iš karto nematau dar vienos bazės Vilniuje. Pirmiausia reikia išbandyti rinką, paskraidyti, bet tai labai priklauso ir nuo oro uosto kainų. Tai derybų klausimas.

Bet derybos vyksta? Derybų yra. Bet taip pat turime žiūrėti ir į ekonominius veiksnius. Negaliu pasakyti, kad krizė jau baigėsi, dar vis esame recesijos dugne. Žiūrėsime, kaip bus metų pabaigoje, gal pasirodys ženklų, kad žmonės pradeda skristi daugiau. Jau pastebime, kad šiemet keleiviai pasirengę už bilietus mokėti kiek brangiau, tai – geras ženklas plėtrai, nes pernai buvo gana reikšmingas kainų kritimas. Užtruks, kol pasieksime tokius skaičius, kokius turėjome 2007 m., kai žmonės keliaudavo 5–10 kartų per metus, dabar jau tik 1–2 kartus.

„Ryanair“ skydžiais jau apima beveik visą Europos Sąjungą. Kur planuojate žengti toliau? Europos Sąjunga yra patraukli tuo, kad joje atvira oro erdvė. Bet kokios oro linijos gali nuspręsti rytoj išskirsti iš Vilniaus į Italiją. Mums, aišku, būtų labai patrauklu dirbti ir su Rusija, nes tai didžiulė rinka, bet jie labai saugo savo padangę, tad patekti beveik neįmanoma, nes jei mes nueisim, jų nacionalinės oro linijos jaus spaudimą, turės koreguoti kainas. Kol kas į tokias šalis patekti itin sunku.Bet mes laimingi ir Europoje. Yra daug šalių, į kurias čia dar neskrendame arba skrendame mažai, tad potencialo yra. Ryga – pagrindinė „airBaltic“ bazė, bet mes ten taip pat sėkmingai dirbame, deramės su Rygos oro uostu ir galbūt dar plėsimės ten.***Tekstas skelbtas birželio 18 d. "Verslo žiniose".