Pesimizmo priežasties nėra

Publikuota: 2009-11-28
Atnaujinta 2015-06-08 17:42

Sakote, reikia drąsiau žvelgti į tolimesnis šalis. Kuriose jau įsitvirtino „Traidenis“? Turime dvi eksporto veiklos strategijas. Lietuvoje turime didelę gamyklą, ji vien teikdama mažus nuotekų valymo įrenginius yra pajėgi pasiekti 90 mln. Lt EUR apyvartą. Mūsų gamybinių pajėgumų pakanka, galime dirbti ne tik Lietuvos ir Baltijos šalių rinkai, tačiau savo gaminių vežame į Skandinaviją, Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą.Pamatę, kiek esame paklausūs ir populiarūs Europoje, ėmėme dairyti toliau. Turime sertifikatus dirbti Arabų šalyse, kad juos gautume, dirbome ne vieną dieną, taigi, bandome eiti į platesnius vandenis. Tačiau mūsų gaminamą produktą sudėtinga toli transportuoti.Pradėjome galvoti, kaip įeiti į kitas rinkas ne su pačiu produktu, bet su savo technologija. Pavyzdžiui, gamybą perkelti į Azijos šalis, ten parduoti franšizę ir paleisti gamybą. Parduoti tai, kas turi vertę, kad būtų galima būtų įmonės vardą populiarinti ir teikti produktą. Dirbame labai plačiu spektru. Kuriose šalyse tai darome, nenorėčiau įvardinti dėl komercinių sumetimų. Tai yra 15 šalių, jos nutolusios į rytus. Į tokią plėtrą žiūrime rimtai, tačiau tas darbas nepadaromas greitai.

Per pastaruosius kelerius metus ne kartą buvo skelbiama, jog „Traidenis“ pradeda gamybą svetur. Pavyzdžiui, būta informacijos, kad pasirašėte sutartį Jekaterinburge statyti gamyklą, buvo pranešama ir apie planus kitą gamyklą statyti Ukrainoje. Kokia dabar šių projektų padėtis? Taip, planų buvo. Ir dabar turime Smolenske įmonę „Traidenis Eco“. 2006–2007 m. ekonomika augo, startai buvo numatyti Jekaterinburge, Smolenske ir Ukrainoje. Jekaterinburge mums buvo skirta žemės, apskritis ir savivaldybė palankiai žiūrėjo. Buvo parengtas atitinkamas dokumentų paketas. Tačiau derinimo procesai ten tokie pat ilgi kaip ir Lietuvoje. Pasirašyti ketinimų protokolai tebegalioja, yra žemės sklypai, projektai. Vis dėlto atėjus ekonominei krizei ne tas buvo galvoje ir mums, ir partneriams. Meluočiau, kad ten viskas vien rožinės spalvos ir viskas lengvai juda į priekį. Taip nėra. Nuo 2008 m. pirmoje vietoje atsidūrė išlikimo klausimai. Krizė pakeitė mąstymą – į užsienį eiti reikia ieškant tų, kas turi pinigų ir gali valdyti rinką. Mes neatsisakėme savo idėjų, bet jos koreguojamos. Aplinkosaugai, vandenvalai kaip buvo skiriama lėšų prieš krizę, taip ir tebeskiriama dabar – ir iš valstybinių lėšų, ir iš privačių fondų.

Taip pat buvo skelbiama, kad „Traidenis“ žengia į arabiškas rinkas. Jūs kalbėjote apie planus įgyvendinti rimtus projektus Kuveite. Būta vilčių, jog sėkmingai įgyvendinus valstybinį užsakymą įmonei galėtų būti skirtas sklypas šioje šalyje. Norėdami patekti į šią rinką pirmiausia turėjome gauti akreditaciją, tai užtruko beveik porą metų. Dabar atitinkamus sertifikatus turime. Dalyvaudami tarptautinėse parodose sulaukiame daug dėmesio iš šių kraštų atstovų, be minėtų sertifikatų, į mus net nežiūrėtų. Deja, konkursą Kuveite pralošėme. Jį laimėjo turkų bendrovė, valymo įrenginiai buvo pastatyti. Tačiau dabar, kiek turiu informacijos, jie stringa. Vėl bendraujame su Kuveito valdžios atstovais. Turime partnerius šioje šalyje, tačiau tokios derybos trunka ne vieną dieną. Ir šiandien reikalai sukasi, tačiau nenorėčiau daug apie tai kalbėti. Kai bus žengtas pirmas realus žingsnis, būtinai informuosiu.
Tą patį galiu pasakyti ir apie Kiniją. Susidomėjimas, procesas vyksta. Tačiau ne viskas taip greitai. Nepaisydamas to, visiems Lietuvos verslininkams sakau, kad reikia nebijoti ir daugiau judėti, ieškoti nišų ir galimybių.

Bet gal neverta tiek daug dėmesio koncentruoti į išorines, tolimas rinkas, verčiau susitelkti ir išnaudoti vidaus rinką? Augustas Filionis, UAB „August ir Ko“ savininkas, mano, kad dabar neišnaudojamos visos galimybės Lietuvoje (VŽ, 2009.11.05) . Vidaus rinkoje mes dirbame aktyviai, tai rodo „Traidenio“ apyvarta. Kitas dalykas, kad yra kompanijų, kurios kalba, ir yra tokių, kurios dirba. Pernai „Traidenio“ apyvarta siekė 30 mln. Lt. O kai komentuoja verslininkas, kurio įmonės pardavimai nesiekia 10 mln. Lt, nors skelbia, kad bendrovės gaminiai parduodami 28-iose pasaulio šalyse, tai yra tik absoliuti demagogija. Mes puikiai žinome, kas dedasi Lietuvos aplinkosaugos srityje – nuo projektavimo iki lėšų panaudojimo. Tai, kad Lietuvoje blogiausiai panaudojami europiniai pinigai, įrodo teigiami kaimynų lenkų pavyzdžiai. Jeigu jie turi galimybių sutaupyti, renkasi vietinius nebrangius valymo įrenginius. O Lietuva eina centralizacijos keliu.
Galbūt mūsų šalies norai buvo neblogi, juk pinigų 2007–2013 m. laikotarpiui aplinkosaugos projektams kasmet buvo skiriama apie 1,5 mlrd. Lt, šiems metams – apie 3 mlrd. Lt. Tačiau iki šiol buvo vienas interesas, kad stambios vandens tiekimo įmonės jungtųsi ir aptarnautų regionus, tam ir tiesiamos slėginės trasos. Mes atitinkamai daug gaminame nuotekų siurblinių, jų poreikis didžiulis. Visas Lietuvos vandens, nuotekų sistemas norima prijunti prie jau turimų stambių įrenginių. Tačiau toks kelias brangus, gerokai išaugs eksploatacijos sąnaudos. Dėl to beatodairiško centralizavimo Lietuvoje visoje ES už vandenį bei nuotekas greitai mokės brangiausiai. Beje, vienas žingsnis ūkiškumo link žengtas – šįmet savivaldybė savarankiškai jau gali priimti sprendimą ir rinktis valymo įrenginius – centralizuotus ar vietinius.Iš esmės tik privatūs užsakovai Lietuvoje dabar veikia aktyviai. Pardavimai individualiems užsakovams nesumažėjo. Žmonės naudojasi proga ir stato namus pigiau. Tarkime, per 5.000 Lt kainavusio valymo įrenginio kaina dabar nesiekia 4.000 Lt. Tačiau tai mūsų verslo negelbsti, nes sumenko įmonių veikla ir valstybių užsakymų smarkiai sumažėjo. Žinoma, projektų yra, tačiau jie nepajuda iš vadinamojo konkursinio taško.

Valstybė eksporto skatinimą skelbia tarp prioritetinių uždavinių. Tokių pareiškimų skambėjo ir iš buvusių vyriausybių, tačiau verslininkai retai pajusdavo realų eksportuotojų palaikymą. Kaip jūs vertinate šią veiklą? Galbūt tokia padėtis buvo anksčiau, dabar jaučiu, kad viskas keičiasi į gerąją pusę – yra ministrų, diplomatų, dirbančių tėvynei, verslui ir žmonėms. Man teko dirbti su daug ambasadų darbuotojų. Dabar misijos, kontaktų mugės organizuojamos geriau. Tarkime, Danija išsiskiria verslo palaikymu, ten būtent politika stumia verslą į priekį. Ankstesnių kadencijų vadovai, diplomatai net įvairių misijų metu vengdavo bendrauti tiesiogiai su verslininkais, jų pristatyti, tarsi ko nors bijotų. Dabar padėtis keičiasi, galiu išskirti misiją į Kiniją, medžiagos apie mus buvo pateikta kiniškai, atitinkamai mums taip pat buvo pateikta analizė apie Kinijos regionus. Regis, Lietuva pradėjo dirbti ir atsisuko į tą struktūrą, į tą melžiamą karvę (verslą – VŽ).Kita vertus, norisi pasakyti, kad gal reikėtų ne kritikuoti valdžios institucijas, o patiems dėti daugiau pastangų. Valdžia nei partnerių suras, nei gaminių parduos.
Naujai sukurta įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva“ suteikė vilties. Atrodo, pradedama suprasti, kad tik eksportas gali ištraukti Lietuvą iš ekonominės duobės. Pasikeitus ekonominei padėčiau interesai krypsta į tolimesnes šalis, Azijos kraštus, Kiniją. Dabartinių ūkio ir užsienio reikalų ministrų požiūris ir veikla man palieka gerą įspūdį.Šis straipsnis skelbtas lapkričio 17 d. "Verslo žinių" numeryje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismas užstojo neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų savininkus 2

Dėl banko „Snoras“ bankroto šio banko platintų obligacijų neįgijusiems, nors už jas sumokėjusiems, asmenims...

Rinkos
2018.06.22
Juda lietuvių su partneriais inicijuotas Moldovos banko įsigijimas

Tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), turto valdymo...

Rinkos
2018.06.22
Bankai turės kaupti didesnę papildomą kapitalo atsargą

Anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas bankams didės nuo 0,5% iki 1%.

Rinkos
2018.06.22
Lietuviai su partneriais investuoja į didžiausią Moldovos banką 1

Birželio 20 dieną Moldovos centrinis bankas tarptautiniam konsorciumui, kurį sudaro Baltijos šalių turto...

Finansai
2018.06.21
„Revolut” pritraukė 60.000 verslo klientų 11

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ per metus pritraukė 60.000 verslo klientų.

Rinkos
2018.06.21
Dviejų valiutų galvosūkis, arba Kaip nepermokėti užsienyje Premium 8

Dažną apima erzelis, kai užsienyje įsigyjant prekę mokėjimo kortele ar gryninant pinigus bankomate prašoma...

Finansai
2018.06.18
„Snoro“ ir Ūkio bankų administratoriui – 9 kilometrų dokumentų iššūkis Premium 2

„Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų administratorių beveik tiesiogine to žodžio reikšme užslėgė popieriai – jų...

Rinkos
2018.06.18
Banko klientę nustebino klausimas, ar ši lošia

„Swedbank“ banko klientei teigiant, kad bankas jos klausinėjo apie lošimus, bankas to nepatvirtina, bet ir...

Rinkos
2018.06.17
SEB jungia Baltijos šalių gyvybės draudimo įmones 5

SEB finansų grupė nusprendė sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo įmones ir taip...

Rinkos
2018.06.15
Kredito unijos uždirbo 1,8 mln. Eur

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį ketvirtį dėl paskolų vertės atkūrimo, sumažintų veiklos...

Rinkos
2018.06.15
Bankų paskolų portfelis augo, indėlių – sumažėjo

Lietuvos bankų paskolų portfelis auga, tačiau indėlių portfelis kiek smuktelėjo.

Rinkos
2018.06.13
Bankai per dešimtmetį uždarė daugiau nei 500 padalinių 4

Lietuvos komerciniai bankai kovo pabaigoje turėjo 261 klientų aptarnavimo padalinį – per metus uždaryti 24...

Rinkos
2018.06.13
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ 1

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Finansai
2018.06.13
Mažiausio banko ambicijos nukreiptos į didžiausių bankų užleidžiamą sritį Premium 1

Mažiausias Lietuvos bankų sistemos dalyvis nėra silpniausia bankų sistemos dalis, interviu VŽ sako Irmantas...

Rinkos
2018.06.13
„Danske Bank“ Estijos padalinio klientu buvo ir Putino bičiulis 1

Per skandalingąjį didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ padalinį Estijoje pinigines operacijas vykdė...

Rinkos
2018.06.12
Bankai kuria pinigus ir be indėlių, o tai gali būti pavojinga Premium 5

Pernai bankai Lietuvos ekonomikos augimui suteikė silpnesnį nei 2016 m vadinamąjį kreditavimo impulsą. Bankai...

Finansai
2018.06.12
„Luminor“: kol „fintech“ taps iššūkiu visose bankininkystės srityse – dar labai toli  Premium 7

„Fintech“ sektoriaus žaidėjai kelia grėsmę tradiciniams bankams, tačiau kol jie įgaus veiklos mastą ir...

Rinkos
2018.06.11
8-as pasaulio stebuklas, kuriuo pasinaudoti gali kiekvienas 11

Visi investuotojai skaičiuoja ir projektuoja savo uždirbamą grąžą, tačiau toli gražu ne visi įvertina, ką...

Rinkos
2018.06.10
Pirmą ketvirtį draudimo rinka pūtėsi 18,3%, pelnas – 43% 6

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, draudimo rinka išaugo 18,3%, įmokos...

Finansai
2018.06.08
Lietuvių startuolis tarpininkaus tarp bankų ir kriptovaliutų biržų 4

Lietuvių įkurtas startuolis „ORCA Alliance“, planuojantis pirminį savo kriptovaliutos siūlymą (angl. initial...

Rinkos
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau