Pesimizmo priežasties nėra

Publikuota: 2009-11-28
Atnaujinta 2015-06-08 17:42

Sakote, reikia drąsiau žvelgti į tolimesnis šalis. Kuriose jau įsitvirtino „Traidenis“? Turime dvi eksporto veiklos strategijas. Lietuvoje turime didelę gamyklą, ji vien teikdama mažus nuotekų valymo įrenginius yra pajėgi pasiekti 90 mln. Lt EUR apyvartą. Mūsų gamybinių pajėgumų pakanka, galime dirbti ne tik Lietuvos ir Baltijos šalių rinkai, tačiau savo gaminių vežame į Skandinaviją, Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą.Pamatę, kiek esame paklausūs ir populiarūs Europoje, ėmėme dairyti toliau. Turime sertifikatus dirbti Arabų šalyse, kad juos gautume, dirbome ne vieną dieną, taigi, bandome eiti į platesnius vandenis. Tačiau mūsų gaminamą produktą sudėtinga toli transportuoti.Pradėjome galvoti, kaip įeiti į kitas rinkas ne su pačiu produktu, bet su savo technologija. Pavyzdžiui, gamybą perkelti į Azijos šalis, ten parduoti franšizę ir paleisti gamybą. Parduoti tai, kas turi vertę, kad būtų galima būtų įmonės vardą populiarinti ir teikti produktą. Dirbame labai plačiu spektru. Kuriose šalyse tai darome, nenorėčiau įvardinti dėl komercinių sumetimų. Tai yra 15 šalių, jos nutolusios į rytus. Į tokią plėtrą žiūrime rimtai, tačiau tas darbas nepadaromas greitai.

Per pastaruosius kelerius metus ne kartą buvo skelbiama, jog „Traidenis“ pradeda gamybą svetur. Pavyzdžiui, būta informacijos, kad pasirašėte sutartį Jekaterinburge statyti gamyklą, buvo pranešama ir apie planus kitą gamyklą statyti Ukrainoje. Kokia dabar šių projektų padėtis? Taip, planų buvo. Ir dabar turime Smolenske įmonę „Traidenis Eco“. 2006–2007 m. ekonomika augo, startai buvo numatyti Jekaterinburge, Smolenske ir Ukrainoje. Jekaterinburge mums buvo skirta žemės, apskritis ir savivaldybė palankiai žiūrėjo. Buvo parengtas atitinkamas dokumentų paketas. Tačiau derinimo procesai ten tokie pat ilgi kaip ir Lietuvoje. Pasirašyti ketinimų protokolai tebegalioja, yra žemės sklypai, projektai. Vis dėlto atėjus ekonominei krizei ne tas buvo galvoje ir mums, ir partneriams. Meluočiau, kad ten viskas vien rožinės spalvos ir viskas lengvai juda į priekį. Taip nėra. Nuo 2008 m. pirmoje vietoje atsidūrė išlikimo klausimai. Krizė pakeitė mąstymą – į užsienį eiti reikia ieškant tų, kas turi pinigų ir gali valdyti rinką. Mes neatsisakėme savo idėjų, bet jos koreguojamos. Aplinkosaugai, vandenvalai kaip buvo skiriama lėšų prieš krizę, taip ir tebeskiriama dabar – ir iš valstybinių lėšų, ir iš privačių fondų.

Taip pat buvo skelbiama, kad „Traidenis“ žengia į arabiškas rinkas. Jūs kalbėjote apie planus įgyvendinti rimtus projektus Kuveite. Būta vilčių, jog sėkmingai įgyvendinus valstybinį užsakymą įmonei galėtų būti skirtas sklypas šioje šalyje. Norėdami patekti į šią rinką pirmiausia turėjome gauti akreditaciją, tai užtruko beveik porą metų. Dabar atitinkamus sertifikatus turime. Dalyvaudami tarptautinėse parodose sulaukiame daug dėmesio iš šių kraštų atstovų, be minėtų sertifikatų, į mus net nežiūrėtų. Deja, konkursą Kuveite pralošėme. Jį laimėjo turkų bendrovė, valymo įrenginiai buvo pastatyti. Tačiau dabar, kiek turiu informacijos, jie stringa. Vėl bendraujame su Kuveito valdžios atstovais. Turime partnerius šioje šalyje, tačiau tokios derybos trunka ne vieną dieną. Ir šiandien reikalai sukasi, tačiau nenorėčiau daug apie tai kalbėti. Kai bus žengtas pirmas realus žingsnis, būtinai informuosiu.
Tą patį galiu pasakyti ir apie Kiniją. Susidomėjimas, procesas vyksta. Tačiau ne viskas taip greitai. Nepaisydamas to, visiems Lietuvos verslininkams sakau, kad reikia nebijoti ir daugiau judėti, ieškoti nišų ir galimybių.

Bet gal neverta tiek daug dėmesio koncentruoti į išorines, tolimas rinkas, verčiau susitelkti ir išnaudoti vidaus rinką? Augustas Filionis, UAB „August ir Ko“ savininkas, mano, kad dabar neišnaudojamos visos galimybės Lietuvoje (VŽ, 2009.11.05) . Vidaus rinkoje mes dirbame aktyviai, tai rodo „Traidenio“ apyvarta. Kitas dalykas, kad yra kompanijų, kurios kalba, ir yra tokių, kurios dirba. Pernai „Traidenio“ apyvarta siekė 30 mln. Lt. O kai komentuoja verslininkas, kurio įmonės pardavimai nesiekia 10 mln. Lt, nors skelbia, kad bendrovės gaminiai parduodami 28-iose pasaulio šalyse, tai yra tik absoliuti demagogija. Mes puikiai žinome, kas dedasi Lietuvos aplinkosaugos srityje – nuo projektavimo iki lėšų panaudojimo. Tai, kad Lietuvoje blogiausiai panaudojami europiniai pinigai, įrodo teigiami kaimynų lenkų pavyzdžiai. Jeigu jie turi galimybių sutaupyti, renkasi vietinius nebrangius valymo įrenginius. O Lietuva eina centralizacijos keliu.
Galbūt mūsų šalies norai buvo neblogi, juk pinigų 2007–2013 m. laikotarpiui aplinkosaugos projektams kasmet buvo skiriama apie 1,5 mlrd. Lt, šiems metams – apie 3 mlrd. Lt. Tačiau iki šiol buvo vienas interesas, kad stambios vandens tiekimo įmonės jungtųsi ir aptarnautų regionus, tam ir tiesiamos slėginės trasos. Mes atitinkamai daug gaminame nuotekų siurblinių, jų poreikis didžiulis. Visas Lietuvos vandens, nuotekų sistemas norima prijunti prie jau turimų stambių įrenginių. Tačiau toks kelias brangus, gerokai išaugs eksploatacijos sąnaudos. Dėl to beatodairiško centralizavimo Lietuvoje visoje ES už vandenį bei nuotekas greitai mokės brangiausiai. Beje, vienas žingsnis ūkiškumo link žengtas – šįmet savivaldybė savarankiškai jau gali priimti sprendimą ir rinktis valymo įrenginius – centralizuotus ar vietinius.Iš esmės tik privatūs užsakovai Lietuvoje dabar veikia aktyviai. Pardavimai individualiems užsakovams nesumažėjo. Žmonės naudojasi proga ir stato namus pigiau. Tarkime, per 5.000 Lt kainavusio valymo įrenginio kaina dabar nesiekia 4.000 Lt. Tačiau tai mūsų verslo negelbsti, nes sumenko įmonių veikla ir valstybių užsakymų smarkiai sumažėjo. Žinoma, projektų yra, tačiau jie nepajuda iš vadinamojo konkursinio taško.

Valstybė eksporto skatinimą skelbia tarp prioritetinių uždavinių. Tokių pareiškimų skambėjo ir iš buvusių vyriausybių, tačiau verslininkai retai pajusdavo realų eksportuotojų palaikymą. Kaip jūs vertinate šią veiklą? Galbūt tokia padėtis buvo anksčiau, dabar jaučiu, kad viskas keičiasi į gerąją pusę – yra ministrų, diplomatų, dirbančių tėvynei, verslui ir žmonėms. Man teko dirbti su daug ambasadų darbuotojų. Dabar misijos, kontaktų mugės organizuojamos geriau. Tarkime, Danija išsiskiria verslo palaikymu, ten būtent politika stumia verslą į priekį. Ankstesnių kadencijų vadovai, diplomatai net įvairių misijų metu vengdavo bendrauti tiesiogiai su verslininkais, jų pristatyti, tarsi ko nors bijotų. Dabar padėtis keičiasi, galiu išskirti misiją į Kiniją, medžiagos apie mus buvo pateikta kiniškai, atitinkamai mums taip pat buvo pateikta analizė apie Kinijos regionus. Regis, Lietuva pradėjo dirbti ir atsisuko į tą struktūrą, į tą melžiamą karvę (verslą – VŽ).Kita vertus, norisi pasakyti, kad gal reikėtų ne kritikuoti valdžios institucijas, o patiems dėti daugiau pastangų. Valdžia nei partnerių suras, nei gaminių parduos.
Naujai sukurta įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva“ suteikė vilties. Atrodo, pradedama suprasti, kad tik eksportas gali ištraukti Lietuvą iš ekonominės duobės. Pasikeitus ekonominei padėčiau interesai krypsta į tolimesnes šalis, Azijos kraštus, Kiniją. Dabartinių ūkio ir užsienio reikalų ministrų požiūris ir veikla man palieka gerą įspūdį.Šis straipsnis skelbtas lapkričio 17 d. "Verslo žinių" numeryje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Savivaldybė parduodamų Šiaulių banko akcijų kainą nustatys aukcione

Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios Šiaulių banko akcijos bus parduodamos aukciono būdu, o ne už...

Rinkos
17:31
„Luminor“ nurėžė Lietuvos ūkio plėtros prognozę 2019 ir 2020 m. 3

Šiandien ekonominės plėtros prognozes atnaujinę „Luminor“ banko ekonomistai, palyginti su rugsėjį skelbtąja,...

„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12
Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“ 2

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
2018.12.12
Pasėlių draudimą dar vertina skeptiškai, bet šiemet draudžiasi noriau Premium

Šį rudenį žemdirbiai pasėlius draudžia noriau – apsidraudusių ūkininkų skaičius, palyginti su praėjusiais...

Agroverslas
2018.12.12
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 14

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse 11

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse, šeštadienį skelbia įtakinga...

Finansai
2018.12.08
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05
Kas po „Barclays“ pasitraukimo laukia pirmojo paslaugų centro Lietuvoje Premium 1

Daugiau nei ketverius metus su „Barclays“ dirbanti technologijų kompanija „HCL Technologies“ (HCL) tapo...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ iškabos neliks, HCL dirbs savo vardu 58

Nuo 2009 m. Vilniuje veikęs „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir numato perkelti...

Finansai
2018.12.04
S. Skvernelis apie „Barclays“ pasitraukimą: tuščia vieta nebūna 24

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius...

Finansai
2018.12.04
„Barclays“ darbuotojams Vilniuje pristato verslo planus

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ antradienį Vilniaus padalinio darbuotojus teigia informuosiantis...

Finansai
2018.12.04
V.Vasiliauskas: Italija gerokai didesnis gyvūnas nei Graikija 5

Eurozona penkerius metus lipa į kalną, vakarėlis, anot Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko,...

Finansai
2018.12.03
Lietuvos bankas: tokį būsto paskolų palūkanų augimą lėmė konkurencijos sumažėjimas 14

Lietuvos banko (LB) teigimu, vien tik reikalavimas bankams kaupti papildomą rezervą negalėjo sąlygoti tokio...

Statyba ir NT
2018.11.29
M. Zalatorius: gal S. Jakeliūnas norėtų, kad „Luminor“ įsigytų valstybinis fondas? 5

Naujas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimas apie vieno didžiausių...

Finansai
2018.11.29
„Luminor“ indėlių portfelis augo 5,6% 3

„Luminor“ įmonių grupė Lietuvoje trečiąjį ketvirtį uždirbo 19,8 mln. Eur pelno, indėlių portfelis išaugo...

Finansai
2018.11.29
Premjeras: Seimo komiteto vadovas ir teisus, ir ne Premium 2

Koncentracija bankų sektoriuje yra per didelė, reikia kviestis ir naujų žaidėjų į šią rinką, tačiau kiekvieno...

Finansai
2018.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau