Šemeta išvažiavo, Šemeta liko

Publikuota: 2009-10-18
Atnaujinta 2015-06-08 17:42

Kaip svarbiausią savo darbą einant naujas pareigas minite kitų metų biudžetą. Kaip krizė paveikė ateinančių metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą? Siekiant padėti šalims narėms ne tik išgyventi, bet ir kuo greičiau iškopti iš sąstingio, reikėjo, kad biudžetas reaguotų į krizės pateiktus iššūkius, ir jis reagavo. Europos Komisija (EK) pasiūlė smarkiai padidinti avansinius mokėjimus šalims narėms, ir tam buvo pritarta.
Akivaizdu, kad esant pinigų stygiui ES lėšos yra tas kraujas, kuris padeda išjudinti ekonomiką. Pavyzdžiui, šiemet yra sumokėta daugiau kaip 11 mlrd. EUR avansinių mokėjimų, tai 6 mlrd. EUR daugiau, nei tai būtų daroma įprastomis aplinkybėmis. 2010 m. numatome toliau telkti lėšas tokiems svarbiems klausimams kaip ES ekonomikos konkurencingumas, darbo vietų steigimas, ekonomikos augimas, išlaidos šioms reikmėms kitų metų biudžete pasieks 50%.

Per kokias konkrečias priemones verslą pasieks šie pinigai? Pirmiausia per struktūrinius fondus, lėšos turėtų atkeliauti būtent šiems mano minėtiems tikslams, bet labai daug dėmesio skiriama mokslinių tyrimų programoms, taip pat smarkiai akcentuojami energetikos ir transporto projektai.

Prieš kelis mėnesius, kaip dar buvote Lietuvos finansų ministras, premjeras Andrius Kubilius kalbėjo, kad būtina supaprastinti ES paramos gavimo taisyklės. Dabar užimate visai kitą postą. Jūsų akimis, kaip galima dar labiau supaprastinti paramos gavimo taisykles? Lietuvos finansų ministerija per šių metų pirmąjį pusmetį pateikė pasiūlymų, supaprastinančių ir paspartinančių ES lėšų naudojimą tiek numatant galimybę teikti avansus, tiek apmokėti sąskaitas, ir kitų priemonių. Analogiški veiksmai buvo atlikti ir ES lygiu, sutrumpinus mokėjimo terminus. Gegužę numatome peržiūrėti taisykles, pagal kurias atliekami mokėjimai.Svarstant Jūsų kandidatūrą į Europos Komisijos narius, užsienio spauda palankiai atsiliepė apie Jus, teigdama, kad Lietuvoje buvote ryžtingas ministras, nebijojęs nepopuliarių sprendimų. Ar manote, kad tokio paties ryžto prireiks einant ir naująsias pareigas? Ar ES biudžeto laukia skausmingi sprendimai?Tiesa, tokių vertinimų aš čia susilaukiau. Tiesa ir ta, kad nebijojau ir nebijau nepopuliarių politinių sprendimų. Nebijau tokius sprendimus priimti ir čia. Bet sprendimai ES daugiau reikalauja kompromisų ir pozicijų derinimo tarp šalių narių, tarp Europos Parlamento ir EK.Nebus lengva susitarti dėl 2010 m. biudžeto, kadangi turime surasti lėšų antrajam ekonomikos skatinimo etapui įgyvendinti, tai nemažos lėšos – 2,4 mlrd. EUR. Ir, be abejo, sprendimai, kaip sukaupti šias lėšas, nėra lengvi.

Kokių matote ES ekonomikos atsigavimo ženklų? Beveik visuose sektoriuose matome ekonomikos pasitikėjimo rodiklių gerėjimą. Be abejo, tai suteikia tam tikro optimizmo, bet padėtis vis dar yra ganėtinai trapi. Nedarbo lygis ES kelia tam tikrą susirūpinimą, todėl kol kas dar sunku pasakyti, ar tai yra ilgalaikė tendencija, ar tam tikras laikinas pagerėjimas.

Verslininkai pastebi, kad dabartinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės darbo kryptis labai panaši į jūsiškę. Ar Jūs pats sutinkate su tokia nuomone, kad p. Šimonytė tęsia Jūsų finansų politikos kryptį? Vyriausybei, kurios finansų ministru teko būti man, o dabar yra Ingrida Šimonytė, finansų politikos kryptį padiktavo laikmetis ir aplinkybės, kuriose atsidūrė Lietuva, ir šita kryptis buvo neišvengiama esant tokiai padėčiai, kokią mes paveldėjome praėjusių metų rudenį.
Kita vertus, akivaizdu, kad šalies ekonominė ir finansinė padėtis nėra radikaliai pasikeitusi. Ūkis, kad ir kaip būtų gaila, neperėjo iš nuosmukio į augimo stadiją. Taip pat išliko įtampos viešųjų finansų sektoriuje, tai reiškia, kad sąlygos, kuriomis turi veikti Vyriausybė, išliko iš esmės nepakitusios, ir tai diktuoja finansų ministrams jų elgesį. Ne tiek svarbu, ar finansų ministras yra Šemeta, ar Šimonytė, bet jei finansų ministras atsakingai vykdo savo pareigas, jis turi atlikti tai, ką sėkmingai, mano supratimu, šiuo metu atlieka p. Šimonytė. Manau, kad ji būtent daro tai, ką dabartinėmis aplinkybėmis būtina daryti.

Kokius svarbiausius darbus išvažiuodamas palikote naujajai finansų ministrei? Svarbiausias darbas – bandymas susitarti dėl 2010 m. biudžeto ir, kadangi aplinkybės neleis išvengti tolesnio viešųjų finansų konsolidavimo, tiek 2010 m., tiek 2011 m. tai bus nelengva pasiekti, nes rezervų konsoliduoti valstybės finansus ne tiek ir daug.Nebus įmanoma apseiti be ganėtinai ryžtingų struktūrinių reformų: socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, valstybės valdymo.Kiek tenka stebėti padėtį, ta kryptimi žengiama. Kitas svarbus dalykas – efektyvus ES struktūrinės paramos naudojimas. Nes būtent ES paramą dabartinėmis aplinkybėmis Lietuva gali ir turi naudoti ekonomikai skatinti. Kuo sparčiau, kuo tikslingiau šios lėšos bus naudojamos, tuo greitesnio ekonomikos atsigavimo galime tikėtis.

Kaip Jums atrodo iš dabartinės perspektyvos: ar Lietuva padarė viską, kad struktūrinė parama būtų naudojama maksimaliai efektyviai ir greitai? Turiu pažymėti, kad Lietuva 2009 m. tikrai padarė gana didelę pažangą. Šiais metais pasirašyta projektų finansavimo bei administravimo sutarčių ir išmokėta lėšų daugiau nei dvigubai daugiau negu per 2007/2008 m. kartu sudėjus (2007–2008 m. pasirašyta 2,4 mlrd. Lt vertės sutarčių, projektuose panaudota 818 mln. Lt; 2009 m. pasirašyta 5,6 mlrd. Lt vertės sutarčių, projektuose panaudota 1,7 mlrd. Lt).
Tokį rezultatą davė Finansų ministerijos pasiūlytos, parengtos ir įgyvendintos priemonės. Pvz.: mokėjimo prašymo tikrinimo įgyvendinančiosiose institucijose terminas sutrumpintas perpus – nuo 60 iki 30 d.; verslo įmonėms sudaryta galimybė gauti avansą; įmonėms leista gautas iš rangovo ar teikėjo sąskaitas pridėti prie mokėjimo prašymo dar neapmokėtas.

Ar išvažiuodamas iš Lietuvos tikėjotės, kad blogiausia jau praeityje? Pritariate premjerui Andriui Kubiliui, kad Lietuvos ūkis jau pasiekė dugną? Manau, kad Lietuvos ekonomika patyrė labai didelius pokyčius per pastarąjį laikotarpį, esu atsargus optimistas ir tikiu, kad didžiausias nuosmukis jau praeityje.Manau, kad smukimo pagreitis artimiausiais ketvirčiais turėtų mažėti, tą rodo ir kai kurie rodikliai, pirmiausia – lūkesčių tyrimai, šie rodikliai po truputį kinta į teigiamą pusę.
Tačiau, kaip ir ES atveju, mes negalime atsipalaiduoti, nes tokia padėtis gana trapi, todėl tiek versle, tiek bankų, viešųjų finansų sektoriuose reikia maksimalios koncentracijos. Be abejo, tikiuosi, kad teigiamą postūmį Lietuvos ekonomikai duos paklausos atsigavimas ES šalyse.
Tik pradėjusi darbą p. Kubiliaus Vyriausybė prognozavo maždaug 5% BVP nuosmukį šiemet, dabar Finansų ministerija jau tikisi daugiau nei 18%. Kokių Lietuvos ekonomikos pokyčių nepavyko numatyti pernai gruodį?Pirmiausia norėčiau priminti, kad 2008 m. gruodį Finansų ministerijos prognozė buvo pati pesimistiškiausia tarp visų prognozuotojų. Pasikeitė dėl to, kad tokiais lūžio momentais parengti labai tikslių prognozių beveik neįmanoma. Pablogėjimą lėmė daug didesnis paskolų portfelio susitraukimas, tai esminis veiksnys. Tiek Europos, tiek pasaulio ekonomikos smunka daugiau nei buvo prognozuota gruodį, o tai lemia didesnį išorės paklausos sumažėjimą. Taip pat svarbus didelis valiutų nuvertėjimas šalyse, kurios yra pagrindinės mūsų prekybos partnerės: t. y. Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Ukrainoje. Tai turėjo neigiamą įtaką mūsų eksporto konkurencingumui.

Kokių pastabų turite sau, kaip finansų ministrui? Kokių Jūsų idėjų tuomet nepatvirtino Vyriausybė? Manau, kad reikėjo dar labiau akcentuoti ekonomikos gaivinimo svarbą. Be abejo, didesnis akcentas šiai sričiai yra reikalingas ir tikiuosi, kad Vyriausybė šia kryptimi toliau dirbs. Spartus ES lėšų naudojimas galėtų ir turėtų smarkiai prisidėti. O kalbėdami apie kitus priekaištus sau, turime atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis privalėjome priimti pirmuosius sprendimus. Šalis balansavo ties finansinio žlugimo riba, be abejo, turėjome imtis skausmingų priemonių, ir tai daryti labai greitai, todėl trūko laiko ir galimybių bendrauti su žmonėmis, trūko susitikimų su visuomene, paaiškinimų, kodėl imamės vienų ar kitų veiksmų. Padėtis padiktuota laiko aplinkybių, kada reikėjo veikti greitai ir ryžtingai. Kalbant apie Vyriausybės veiksmus, tai, be abejo, Lietuvoje veikia koalicinė Vyriausybė, ir čia būtini kompromisai. Tokių kompromisų teko padaryti ir man. Žvelgdamas iš dabartinės perspektyvos, manau, kad pirminiai pasiūlymai būtų buvę efektyvesni nei galutinis rezultatas.

Jau aišku, kad naujoje EK negalėsite eiti šių pareigų, nes turi būti užtikrintas šalių rotavimo principas. Ar jau žinote, kuri sritims Jums galėtų būti patikėta? Kuravimo sritys konkretiems komisarams yra skiriamos EK prezidento ir tai jo prerogatyva nustatyti tas kryptis. Aš manau, kad greitai tai ir bus padaryta.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 39

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14
„Huawei“ atleido Lenkijoje sulaikytą darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu 3

„Huawei“ nusprendė nutraukti darbdavio ir darbuotojo santykius su Wang Weijingu, kuris praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2019.01.14
Sausio 13-ąją Laisvės premija įteikta pokario partizanams 5

Minint Sausio 13-ąją – Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Seime sekmadienį įteikta Laisvės premija, šiemet skirta...

Verslo aplinka
2019.01.13
Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada 4

Seimas svarstys du variantus įstatymo pataisų, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Verslo aplinka
2019.01.12
Žlugo A. Verygos pasiūlymai dėl sveikatos reformos 6

Seime žlugo bandymas pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus pasiūlymus didelėse...

Verslo aplinka
2019.01.12
A. Lukašenka įžvelgia iššūkių Baltarusijos nepriklausomybei 18

Per ateinančius dvejus metus Baltarusijos nepriklausomybė gali susidurti su išbandymais, sako Aliaksandras...

Verslo aplinka
2019.01.11
Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos 1

Seimas valdančiosios daugumos balsais sutiko pradėti svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno...

Verslo aplinka
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau