Šemeta išvažiavo, Šemeta liko

Publikuota: 2009-10-18
Atnaujinta 2015-06-08 17:42

Kaip svarbiausią savo darbą einant naujas pareigas minite kitų metų biudžetą. Kaip krizė paveikė ateinančių metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą? Siekiant padėti šalims narėms ne tik išgyventi, bet ir kuo greičiau iškopti iš sąstingio, reikėjo, kad biudžetas reaguotų į krizės pateiktus iššūkius, ir jis reagavo. Europos Komisija (EK) pasiūlė smarkiai padidinti avansinius mokėjimus šalims narėms, ir tam buvo pritarta.
Akivaizdu, kad esant pinigų stygiui ES lėšos yra tas kraujas, kuris padeda išjudinti ekonomiką. Pavyzdžiui, šiemet yra sumokėta daugiau kaip 11 mlrd. EUR avansinių mokėjimų, tai 6 mlrd. EUR daugiau, nei tai būtų daroma įprastomis aplinkybėmis. 2010 m. numatome toliau telkti lėšas tokiems svarbiems klausimams kaip ES ekonomikos konkurencingumas, darbo vietų steigimas, ekonomikos augimas, išlaidos šioms reikmėms kitų metų biudžete pasieks 50%.

Per kokias konkrečias priemones verslą pasieks šie pinigai? Pirmiausia per struktūrinius fondus, lėšos turėtų atkeliauti būtent šiems mano minėtiems tikslams, bet labai daug dėmesio skiriama mokslinių tyrimų programoms, taip pat smarkiai akcentuojami energetikos ir transporto projektai.

Prieš kelis mėnesius, kaip dar buvote Lietuvos finansų ministras, premjeras Andrius Kubilius kalbėjo, kad būtina supaprastinti ES paramos gavimo taisyklės. Dabar užimate visai kitą postą. Jūsų akimis, kaip galima dar labiau supaprastinti paramos gavimo taisykles? Lietuvos finansų ministerija per šių metų pirmąjį pusmetį pateikė pasiūlymų, supaprastinančių ir paspartinančių ES lėšų naudojimą tiek numatant galimybę teikti avansus, tiek apmokėti sąskaitas, ir kitų priemonių. Analogiški veiksmai buvo atlikti ir ES lygiu, sutrumpinus mokėjimo terminus. Gegužę numatome peržiūrėti taisykles, pagal kurias atliekami mokėjimai.Svarstant Jūsų kandidatūrą į Europos Komisijos narius, užsienio spauda palankiai atsiliepė apie Jus, teigdama, kad Lietuvoje buvote ryžtingas ministras, nebijojęs nepopuliarių sprendimų. Ar manote, kad tokio paties ryžto prireiks einant ir naująsias pareigas? Ar ES biudžeto laukia skausmingi sprendimai?Tiesa, tokių vertinimų aš čia susilaukiau. Tiesa ir ta, kad nebijojau ir nebijau nepopuliarių politinių sprendimų. Nebijau tokius sprendimus priimti ir čia. Bet sprendimai ES daugiau reikalauja kompromisų ir pozicijų derinimo tarp šalių narių, tarp Europos Parlamento ir EK.Nebus lengva susitarti dėl 2010 m. biudžeto, kadangi turime surasti lėšų antrajam ekonomikos skatinimo etapui įgyvendinti, tai nemažos lėšos – 2,4 mlrd. EUR. Ir, be abejo, sprendimai, kaip sukaupti šias lėšas, nėra lengvi.

Kokių matote ES ekonomikos atsigavimo ženklų? Beveik visuose sektoriuose matome ekonomikos pasitikėjimo rodiklių gerėjimą. Be abejo, tai suteikia tam tikro optimizmo, bet padėtis vis dar yra ganėtinai trapi. Nedarbo lygis ES kelia tam tikrą susirūpinimą, todėl kol kas dar sunku pasakyti, ar tai yra ilgalaikė tendencija, ar tam tikras laikinas pagerėjimas.

Verslininkai pastebi, kad dabartinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės darbo kryptis labai panaši į jūsiškę. Ar Jūs pats sutinkate su tokia nuomone, kad p. Šimonytė tęsia Jūsų finansų politikos kryptį? Vyriausybei, kurios finansų ministru teko būti man, o dabar yra Ingrida Šimonytė, finansų politikos kryptį padiktavo laikmetis ir aplinkybės, kuriose atsidūrė Lietuva, ir šita kryptis buvo neišvengiama esant tokiai padėčiai, kokią mes paveldėjome praėjusių metų rudenį.
Kita vertus, akivaizdu, kad šalies ekonominė ir finansinė padėtis nėra radikaliai pasikeitusi. Ūkis, kad ir kaip būtų gaila, neperėjo iš nuosmukio į augimo stadiją. Taip pat išliko įtampos viešųjų finansų sektoriuje, tai reiškia, kad sąlygos, kuriomis turi veikti Vyriausybė, išliko iš esmės nepakitusios, ir tai diktuoja finansų ministrams jų elgesį. Ne tiek svarbu, ar finansų ministras yra Šemeta, ar Šimonytė, bet jei finansų ministras atsakingai vykdo savo pareigas, jis turi atlikti tai, ką sėkmingai, mano supratimu, šiuo metu atlieka p. Šimonytė. Manau, kad ji būtent daro tai, ką dabartinėmis aplinkybėmis būtina daryti.

Kokius svarbiausius darbus išvažiuodamas palikote naujajai finansų ministrei? Svarbiausias darbas – bandymas susitarti dėl 2010 m. biudžeto ir, kadangi aplinkybės neleis išvengti tolesnio viešųjų finansų konsolidavimo, tiek 2010 m., tiek 2011 m. tai bus nelengva pasiekti, nes rezervų konsoliduoti valstybės finansus ne tiek ir daug.Nebus įmanoma apseiti be ganėtinai ryžtingų struktūrinių reformų: socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, valstybės valdymo.Kiek tenka stebėti padėtį, ta kryptimi žengiama. Kitas svarbus dalykas – efektyvus ES struktūrinės paramos naudojimas. Nes būtent ES paramą dabartinėmis aplinkybėmis Lietuva gali ir turi naudoti ekonomikai skatinti. Kuo sparčiau, kuo tikslingiau šios lėšos bus naudojamos, tuo greitesnio ekonomikos atsigavimo galime tikėtis.

Kaip Jums atrodo iš dabartinės perspektyvos: ar Lietuva padarė viską, kad struktūrinė parama būtų naudojama maksimaliai efektyviai ir greitai? Turiu pažymėti, kad Lietuva 2009 m. tikrai padarė gana didelę pažangą. Šiais metais pasirašyta projektų finansavimo bei administravimo sutarčių ir išmokėta lėšų daugiau nei dvigubai daugiau negu per 2007/2008 m. kartu sudėjus (2007–2008 m. pasirašyta 2,4 mlrd. Lt vertės sutarčių, projektuose panaudota 818 mln. Lt; 2009 m. pasirašyta 5,6 mlrd. Lt vertės sutarčių, projektuose panaudota 1,7 mlrd. Lt).
Tokį rezultatą davė Finansų ministerijos pasiūlytos, parengtos ir įgyvendintos priemonės. Pvz.: mokėjimo prašymo tikrinimo įgyvendinančiosiose institucijose terminas sutrumpintas perpus – nuo 60 iki 30 d.; verslo įmonėms sudaryta galimybė gauti avansą; įmonėms leista gautas iš rangovo ar teikėjo sąskaitas pridėti prie mokėjimo prašymo dar neapmokėtas.

Ar išvažiuodamas iš Lietuvos tikėjotės, kad blogiausia jau praeityje? Pritariate premjerui Andriui Kubiliui, kad Lietuvos ūkis jau pasiekė dugną? Manau, kad Lietuvos ekonomika patyrė labai didelius pokyčius per pastarąjį laikotarpį, esu atsargus optimistas ir tikiu, kad didžiausias nuosmukis jau praeityje.Manau, kad smukimo pagreitis artimiausiais ketvirčiais turėtų mažėti, tą rodo ir kai kurie rodikliai, pirmiausia – lūkesčių tyrimai, šie rodikliai po truputį kinta į teigiamą pusę.
Tačiau, kaip ir ES atveju, mes negalime atsipalaiduoti, nes tokia padėtis gana trapi, todėl tiek versle, tiek bankų, viešųjų finansų sektoriuose reikia maksimalios koncentracijos. Be abejo, tikiuosi, kad teigiamą postūmį Lietuvos ekonomikai duos paklausos atsigavimas ES šalyse.
Tik pradėjusi darbą p. Kubiliaus Vyriausybė prognozavo maždaug 5% BVP nuosmukį šiemet, dabar Finansų ministerija jau tikisi daugiau nei 18%. Kokių Lietuvos ekonomikos pokyčių nepavyko numatyti pernai gruodį?Pirmiausia norėčiau priminti, kad 2008 m. gruodį Finansų ministerijos prognozė buvo pati pesimistiškiausia tarp visų prognozuotojų. Pasikeitė dėl to, kad tokiais lūžio momentais parengti labai tikslių prognozių beveik neįmanoma. Pablogėjimą lėmė daug didesnis paskolų portfelio susitraukimas, tai esminis veiksnys. Tiek Europos, tiek pasaulio ekonomikos smunka daugiau nei buvo prognozuota gruodį, o tai lemia didesnį išorės paklausos sumažėjimą. Taip pat svarbus didelis valiutų nuvertėjimas šalyse, kurios yra pagrindinės mūsų prekybos partnerės: t. y. Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Ukrainoje. Tai turėjo neigiamą įtaką mūsų eksporto konkurencingumui.

Kokių pastabų turite sau, kaip finansų ministrui? Kokių Jūsų idėjų tuomet nepatvirtino Vyriausybė? Manau, kad reikėjo dar labiau akcentuoti ekonomikos gaivinimo svarbą. Be abejo, didesnis akcentas šiai sričiai yra reikalingas ir tikiuosi, kad Vyriausybė šia kryptimi toliau dirbs. Spartus ES lėšų naudojimas galėtų ir turėtų smarkiai prisidėti. O kalbėdami apie kitus priekaištus sau, turime atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis privalėjome priimti pirmuosius sprendimus. Šalis balansavo ties finansinio žlugimo riba, be abejo, turėjome imtis skausmingų priemonių, ir tai daryti labai greitai, todėl trūko laiko ir galimybių bendrauti su žmonėmis, trūko susitikimų su visuomene, paaiškinimų, kodėl imamės vienų ar kitų veiksmų. Padėtis padiktuota laiko aplinkybių, kada reikėjo veikti greitai ir ryžtingai. Kalbant apie Vyriausybės veiksmus, tai, be abejo, Lietuvoje veikia koalicinė Vyriausybė, ir čia būtini kompromisai. Tokių kompromisų teko padaryti ir man. Žvelgdamas iš dabartinės perspektyvos, manau, kad pirminiai pasiūlymai būtų buvę efektyvesni nei galutinis rezultatas.

Jau aišku, kad naujoje EK negalėsite eiti šių pareigų, nes turi būti užtikrintas šalių rotavimo principas. Ar jau žinote, kuri sritims Jums galėtų būti patikėta? Kuravimo sritys konkretiems komisarams yra skiriamos EK prezidento ir tai jo prerogatyva nustatyti tas kryptis. Aš manau, kad greitai tai ir bus padaryta.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 1

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Renkant Seimo narį Zanavykų apygardoje prireiks antrojo turo 5

Po dviejų savaičių, paskutinę rugsėjo dieną, Zanavykų vienmandatėje apygardoje bus surengtas antrasis Seimo...

Verslo aplinka
2018.09.16
Gitanas Nausėda praneš dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose 26

Beveik dvi dešimtis metų SEB banke dirbęs ekonomistas Gitanas Nausėda jau šį pirmadienį Vilniuje paskelbs, ar...

Verslo aplinka
2018.09.16
Trumpas pirmadienį gali pranešti apie naują „porciją“ muitų kiniškoms prekėms 4

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį gali įvesti muitus dar 200 mlrd. USD vertės į JAV iš Kinijos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau