Šemeta išvažiavo, Šemeta liko

Publikuota: 2009-10-18
Atnaujinta 2015-06-08 17:42

Kaip svarbiausią savo darbą einant naujas pareigas minite kitų metų biudžetą. Kaip krizė paveikė ateinančių metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą? Siekiant padėti šalims narėms ne tik išgyventi, bet ir kuo greičiau iškopti iš sąstingio, reikėjo, kad biudžetas reaguotų į krizės pateiktus iššūkius, ir jis reagavo. Europos Komisija (EK) pasiūlė smarkiai padidinti avansinius mokėjimus šalims narėms, ir tam buvo pritarta.
Akivaizdu, kad esant pinigų stygiui ES lėšos yra tas kraujas, kuris padeda išjudinti ekonomiką. Pavyzdžiui, šiemet yra sumokėta daugiau kaip 11 mlrd. EUR avansinių mokėjimų, tai 6 mlrd. EUR daugiau, nei tai būtų daroma įprastomis aplinkybėmis. 2010 m. numatome toliau telkti lėšas tokiems svarbiems klausimams kaip ES ekonomikos konkurencingumas, darbo vietų steigimas, ekonomikos augimas, išlaidos šioms reikmėms kitų metų biudžete pasieks 50%.

Per kokias konkrečias priemones verslą pasieks šie pinigai? Pirmiausia per struktūrinius fondus, lėšos turėtų atkeliauti būtent šiems mano minėtiems tikslams, bet labai daug dėmesio skiriama mokslinių tyrimų programoms, taip pat smarkiai akcentuojami energetikos ir transporto projektai.

Prieš kelis mėnesius, kaip dar buvote Lietuvos finansų ministras, premjeras Andrius Kubilius kalbėjo, kad būtina supaprastinti ES paramos gavimo taisyklės. Dabar užimate visai kitą postą. Jūsų akimis, kaip galima dar labiau supaprastinti paramos gavimo taisykles? Lietuvos finansų ministerija per šių metų pirmąjį pusmetį pateikė pasiūlymų, supaprastinančių ir paspartinančių ES lėšų naudojimą tiek numatant galimybę teikti avansus, tiek apmokėti sąskaitas, ir kitų priemonių. Analogiški veiksmai buvo atlikti ir ES lygiu, sutrumpinus mokėjimo terminus. Gegužę numatome peržiūrėti taisykles, pagal kurias atliekami mokėjimai.Svarstant Jūsų kandidatūrą į Europos Komisijos narius, užsienio spauda palankiai atsiliepė apie Jus, teigdama, kad Lietuvoje buvote ryžtingas ministras, nebijojęs nepopuliarių sprendimų. Ar manote, kad tokio paties ryžto prireiks einant ir naująsias pareigas? Ar ES biudžeto laukia skausmingi sprendimai?Tiesa, tokių vertinimų aš čia susilaukiau. Tiesa ir ta, kad nebijojau ir nebijau nepopuliarių politinių sprendimų. Nebijau tokius sprendimus priimti ir čia. Bet sprendimai ES daugiau reikalauja kompromisų ir pozicijų derinimo tarp šalių narių, tarp Europos Parlamento ir EK.Nebus lengva susitarti dėl 2010 m. biudžeto, kadangi turime surasti lėšų antrajam ekonomikos skatinimo etapui įgyvendinti, tai nemažos lėšos – 2,4 mlrd. EUR. Ir, be abejo, sprendimai, kaip sukaupti šias lėšas, nėra lengvi.

Kokių matote ES ekonomikos atsigavimo ženklų? Beveik visuose sektoriuose matome ekonomikos pasitikėjimo rodiklių gerėjimą. Be abejo, tai suteikia tam tikro optimizmo, bet padėtis vis dar yra ganėtinai trapi. Nedarbo lygis ES kelia tam tikrą susirūpinimą, todėl kol kas dar sunku pasakyti, ar tai yra ilgalaikė tendencija, ar tam tikras laikinas pagerėjimas.

Verslininkai pastebi, kad dabartinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės darbo kryptis labai panaši į jūsiškę. Ar Jūs pats sutinkate su tokia nuomone, kad p. Šimonytė tęsia Jūsų finansų politikos kryptį? Vyriausybei, kurios finansų ministru teko būti man, o dabar yra Ingrida Šimonytė, finansų politikos kryptį padiktavo laikmetis ir aplinkybės, kuriose atsidūrė Lietuva, ir šita kryptis buvo neišvengiama esant tokiai padėčiai, kokią mes paveldėjome praėjusių metų rudenį.
Kita vertus, akivaizdu, kad šalies ekonominė ir finansinė padėtis nėra radikaliai pasikeitusi. Ūkis, kad ir kaip būtų gaila, neperėjo iš nuosmukio į augimo stadiją. Taip pat išliko įtampos viešųjų finansų sektoriuje, tai reiškia, kad sąlygos, kuriomis turi veikti Vyriausybė, išliko iš esmės nepakitusios, ir tai diktuoja finansų ministrams jų elgesį. Ne tiek svarbu, ar finansų ministras yra Šemeta, ar Šimonytė, bet jei finansų ministras atsakingai vykdo savo pareigas, jis turi atlikti tai, ką sėkmingai, mano supratimu, šiuo metu atlieka p. Šimonytė. Manau, kad ji būtent daro tai, ką dabartinėmis aplinkybėmis būtina daryti.

Kokius svarbiausius darbus išvažiuodamas palikote naujajai finansų ministrei? Svarbiausias darbas – bandymas susitarti dėl 2010 m. biudžeto ir, kadangi aplinkybės neleis išvengti tolesnio viešųjų finansų konsolidavimo, tiek 2010 m., tiek 2011 m. tai bus nelengva pasiekti, nes rezervų konsoliduoti valstybės finansus ne tiek ir daug.Nebus įmanoma apseiti be ganėtinai ryžtingų struktūrinių reformų: socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, valstybės valdymo.Kiek tenka stebėti padėtį, ta kryptimi žengiama. Kitas svarbus dalykas – efektyvus ES struktūrinės paramos naudojimas. Nes būtent ES paramą dabartinėmis aplinkybėmis Lietuva gali ir turi naudoti ekonomikai skatinti. Kuo sparčiau, kuo tikslingiau šios lėšos bus naudojamos, tuo greitesnio ekonomikos atsigavimo galime tikėtis.

Kaip Jums atrodo iš dabartinės perspektyvos: ar Lietuva padarė viską, kad struktūrinė parama būtų naudojama maksimaliai efektyviai ir greitai? Turiu pažymėti, kad Lietuva 2009 m. tikrai padarė gana didelę pažangą. Šiais metais pasirašyta projektų finansavimo bei administravimo sutarčių ir išmokėta lėšų daugiau nei dvigubai daugiau negu per 2007/2008 m. kartu sudėjus (2007–2008 m. pasirašyta 2,4 mlrd. Lt vertės sutarčių, projektuose panaudota 818 mln. Lt; 2009 m. pasirašyta 5,6 mlrd. Lt vertės sutarčių, projektuose panaudota 1,7 mlrd. Lt).
Tokį rezultatą davė Finansų ministerijos pasiūlytos, parengtos ir įgyvendintos priemonės. Pvz.: mokėjimo prašymo tikrinimo įgyvendinančiosiose institucijose terminas sutrumpintas perpus – nuo 60 iki 30 d.; verslo įmonėms sudaryta galimybė gauti avansą; įmonėms leista gautas iš rangovo ar teikėjo sąskaitas pridėti prie mokėjimo prašymo dar neapmokėtas.

Ar išvažiuodamas iš Lietuvos tikėjotės, kad blogiausia jau praeityje? Pritariate premjerui Andriui Kubiliui, kad Lietuvos ūkis jau pasiekė dugną? Manau, kad Lietuvos ekonomika patyrė labai didelius pokyčius per pastarąjį laikotarpį, esu atsargus optimistas ir tikiu, kad didžiausias nuosmukis jau praeityje.Manau, kad smukimo pagreitis artimiausiais ketvirčiais turėtų mažėti, tą rodo ir kai kurie rodikliai, pirmiausia – lūkesčių tyrimai, šie rodikliai po truputį kinta į teigiamą pusę.
Tačiau, kaip ir ES atveju, mes negalime atsipalaiduoti, nes tokia padėtis gana trapi, todėl tiek versle, tiek bankų, viešųjų finansų sektoriuose reikia maksimalios koncentracijos. Be abejo, tikiuosi, kad teigiamą postūmį Lietuvos ekonomikai duos paklausos atsigavimas ES šalyse.
Tik pradėjusi darbą p. Kubiliaus Vyriausybė prognozavo maždaug 5% BVP nuosmukį šiemet, dabar Finansų ministerija jau tikisi daugiau nei 18%. Kokių Lietuvos ekonomikos pokyčių nepavyko numatyti pernai gruodį?Pirmiausia norėčiau priminti, kad 2008 m. gruodį Finansų ministerijos prognozė buvo pati pesimistiškiausia tarp visų prognozuotojų. Pasikeitė dėl to, kad tokiais lūžio momentais parengti labai tikslių prognozių beveik neįmanoma. Pablogėjimą lėmė daug didesnis paskolų portfelio susitraukimas, tai esminis veiksnys. Tiek Europos, tiek pasaulio ekonomikos smunka daugiau nei buvo prognozuota gruodį, o tai lemia didesnį išorės paklausos sumažėjimą. Taip pat svarbus didelis valiutų nuvertėjimas šalyse, kurios yra pagrindinės mūsų prekybos partnerės: t. y. Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Ukrainoje. Tai turėjo neigiamą įtaką mūsų eksporto konkurencingumui.

Kokių pastabų turite sau, kaip finansų ministrui? Kokių Jūsų idėjų tuomet nepatvirtino Vyriausybė? Manau, kad reikėjo dar labiau akcentuoti ekonomikos gaivinimo svarbą. Be abejo, didesnis akcentas šiai sričiai yra reikalingas ir tikiuosi, kad Vyriausybė šia kryptimi toliau dirbs. Spartus ES lėšų naudojimas galėtų ir turėtų smarkiai prisidėti. O kalbėdami apie kitus priekaištus sau, turime atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis privalėjome priimti pirmuosius sprendimus. Šalis balansavo ties finansinio žlugimo riba, be abejo, turėjome imtis skausmingų priemonių, ir tai daryti labai greitai, todėl trūko laiko ir galimybių bendrauti su žmonėmis, trūko susitikimų su visuomene, paaiškinimų, kodėl imamės vienų ar kitų veiksmų. Padėtis padiktuota laiko aplinkybių, kada reikėjo veikti greitai ir ryžtingai. Kalbant apie Vyriausybės veiksmus, tai, be abejo, Lietuvoje veikia koalicinė Vyriausybė, ir čia būtini kompromisai. Tokių kompromisų teko padaryti ir man. Žvelgdamas iš dabartinės perspektyvos, manau, kad pirminiai pasiūlymai būtų buvę efektyvesni nei galutinis rezultatas.

Jau aišku, kad naujoje EK negalėsite eiti šių pareigų, nes turi būti užtikrintas šalių rotavimo principas. Ar jau žinote, kuri sritims Jums galėtų būti patikėta? Kuravimo sritys konkretiems komisarams yra skiriamos EK prezidento ir tai jo prerogatyva nustatyti tas kryptis. Aš manau, kad greitai tai ir bus padaryta.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos kaimynes gniuždo vyriausybinės krizės Premium

Rudens pradžioje įvykę parlamento rinkimai Švedijoje ir Latvijoje ilgam įklampino šias dvi Lietuvos kaimynes...

EP rinkimai: kuo mažesnis aktyvumas, tuo didesnis šansas radikalams Premium 7

Iššūkių Europos Sąjungos integracijai per pastaruosius kelerius metus tik daugėjo – „Brexit“, migracijos...

Verslo aplinka
2018.11.18
Švietimas: kas daugiau ilsisi – mokytojas ar korepetitorius Premium

Kai Elžbieta Banytė nuėjo į polikliniką, medikams buvo sunku paimti jos kraujo mėginį. Kraujas nebėgo, nes...

Verslo klasė
2018.11.18
Konservatoriai ragina stabdyti mokesčių reformą 20

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ragina skelbti šių metų birželį patvirtintos...

Verslo aplinka
2018.11.17
Konservatoriai kandidate į prezidentus patvirtino I. Šimonytę 17

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje kandidate į...

Verslo aplinka
2018.11.17
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 10

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Verslo aplinka
2018.11.15
Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valdantieji užtikrino socialdarbiečių finansavimą nuo kitų metų 3

Valdantieji sugebėjo užtikrinti pakankamą balsų daugumą Seime, kad būtų patvirtintos įstatymų pataisos,...

Verslo aplinka
2018.11.15
Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

Verslo aplinka
2018.11.14
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Verslo aplinka
2018.11.14
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Už 2016-aisiais padarytus pažeidimus iš LSDP atimta biudžeto dotacija 5

Dabar jau opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pripažinta padariusi šiurkščius rinkimų...

Verslo aplinka
2018.11.13
Valdžios pusiaukelė: rašomas atsargiai teigiamas pažymys Premium

Dveji šio Seimo ir Vyriausybės darbo metai parodė, kad valdžia iš esmės vykdo užsibrėžtus tikslus, tačiau...

Verslo aplinka
2018.11.13
Neblogus Vyriausybės planus temdo skandalai ir kompetencijos trūkumas Premium

Dabartinė valdančioji dauguma iš esmės geba užtikrinti pakankamą paramą savo Vyriausybei ir tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
Prasideda prezidento rinkimų politinė kampanija

Iki prezidento rinkimų likus lygiai pusmečiui prasideda šių rinkimų politinės kampanijos laikotarpis – tris...

Verslo aplinka
2018.11.11
Rusų lokys bunda iš miego Viduriniuose Rytuose Premium 4

Prieš trejus metus Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje, pasigirdo balsų, teigiančių, kad Vladimiras...

Verslo klasė
2018.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau