RIČARDAS SAVUKYNAS: Drąsius Kedys - mitologinė legenda
Garantuoju, kad Drąsius Kedys jau tapo
legenda. Nesvarbu, kokia bylos baigtis, nesvarbu, ar jį suras, ar nesuras.
Nesvarbu, ar jo kaltinimai pedofilams pasirodys besantys teisingi, ar melagingi.
Nes jis jau tapo legenda, kurios sunaikinti - neįmanoma. Jis tapo herojumi
legendoje apie save. Ir akivaizdu: legenda iškilo ne iš Drąsiaus Kedžio, o iš
mūsų pasąmonės gelmių. Ir vos pažvelgę į šią istoriją, aptinkame visą būrį
neįtikėtinai ryškių archetipų.
Policija skundžiasi, kad per kelias dienas tesusilaukė vos trijų skambučių iš
žmonių - visuomenė nepadeda. Ryškus kontrastas su Romo Zamolskio istorija, kai
policija buvo taip užversta pranešimais, kad net užsimindavo, kad neskambinti
jiems, nesant gilių įtarimų, nes nespėdavo visko sutikrinti.Mes matome, kaip visuomenė skyla į dvi dalis: didesnė dauguma palaiko Drąsių
Kedį, kiti sako, kad visgi jis žmogžudys. Beje, pastarųjų staiga plūstelėjo į
visokius portalus, o komentarai jų pakankamai neišradingi (netgi iš serijos
"kodėl jis nesikreipė į teisėsaugą") ir taip besikartojantys, kad man net kelia
kažkokių įtarimų apie suinteresuotus asmenis. Toks jausmas, kad legendai
pasipriešinti bebandantys tiesiog desperatiškai ieško išeičių. Bet nenukrypkim,
o įvardinkim faktą: skilimas čia į absoliučią mažumą, besipriešinančią legendai
ir absoliučią daugumą - tuos, kurie tampa legendos pasakotojais.Versijų vis daugėja, o politikai akivaizdžiai dar nesuvokia, kad procesas
tapo nekontroliuojamu. Visuomenės pasąmonė prasiveržė į paviršių. Ką bešnekėtų
žiniasklaida - pradedant Lietuvos Ryto vulgariai tiesmukišku bandymu legendos
herojų paversti blogiečiu (tarp kitko, kas domisi semiotika - pabandykite
atlikti bent paviršutinę semiotinę analizę - jie net patys netiki tuo, ką rašo)
ir baigiant Remigijumi Šimašiumi, kuris su Drąsiaus Kedžio legenda bando kovoti
racionaliais argumentais.Psichologas Olegas Lapinas kabina giliau, ten kur mūsų pasąmonė. Ir matyt
pastūmėtas kitų lygintojų lygina Drąsių Kedį su Tadu Blinda ar Robinu Hudu. Bet
štai čia jau jis neteisus. Nors gal ir neverta norėti gilios analizės iš
psichologo, kuris matyt nesigilino į mitologiją, tad apie archetipus težino
nuogirdas iš Jungo veikalų.Drąsius Kedys, kai pabandai įsigilinti į jo legendos archetipinę prasmę,
tampa tiesiog išskirtiniu, unikaliu pavyzdžiu. Ir ne tik kaip tipinis mitų
herojus - didvyris ir nugalėtojas.Tadas Blinda, kuris irgi yra herojaus
įsikūnijimas - tik blankus atvejis, palyginus su Drąsiumi. Beje - ir vardas čia
tinka, kaip niekad: Drąsius. Drąsusis. Didvyris. Herojus. Nugalėtojas ir
kovotojas.Nei neverta matyt sakyti, kas šioje legendoje yra archetipinis šimtagalvis
Slibinas - tai mūsų teisėsauga, monstras, valdytojas, tas, kuris valdo ir
maitinasi nekaltomis aukomis. Jei reiktų paklausti, kas yra teisėjas, sprendėjas
šioje legendoje - akivaizdu, kad ne teisėjai, ne prokuratūra, o Drąsius Kedys.
Jis tiesiog įkūnija teisingumo pirštą, tapdamas dangaus pasiuntiniu, baudžiančiu
už neteisybę. Čia Drąsius Kedys yra ryškus, kaip šventas Jurgis, slibino
nugalėtojas. Slibinas gi fantastiškai tiksliai įkūnija save tame pačiame pasakų
pavidale - kaip nekaltų mergaičių rijikas. Tik šiuolaikinėje transformacijoje -
kaip pedofiliškas monstras. Dar ryškesniu slibinas taptų nebent tuomet, jei
vaikas dar būtų ir nužudytas, tačiau šitai būtų jau ne kokybinis, o tik
kiekybinis pokytis.Pažiūrėkim į pagarsėjusią Drąsio Kedžio nutrauką, kur jis glaudžia prie savęs
dukrelę - ar neprimena tokių ideologinių stilizavimų, kurie taip išpopuliarėjo
paminkluose? Net sovietinis kareivis - vaikų gynėjas neretai būdavo vaizduojamas
būtent taip - su prisiglaudusiu, ginamu vaiku. Drąsius Kedys - tikra legenda jau
dabar. Neatsimenu kito tokio ryškaus archetipų prasiveržimo Lietuvoje per
paskutinius keletą dešimtmečių.Pridėkim dar ir tai, kad jis yra tėvas. Archetipine prasme. Ne tik didvyris,
bet ir šeimos galva. Žvelgdami į archetipinį tėvą, turim pastebėti, kad jo ryšys
su herojaus archetipu - neabejotinas, tačiau tai visgi skirtingi archetipai. Bet
kai jie susivienija - atsiranda ne šiaip didvyris, o tikra archetipinė
bomba.Tačiau net ir šie išvardinti bruožai visai istorijai nepakankami: Drąsius
Kedys paradoksaliai prigriebė ir dar vieną archetipinę funkciją: jis ne tik
tėvas. Motina, legendoje išdavusi ir pardavusi savo vaiką, dingsta. Ir jos vietą
užima tas pats Drąsius Kedys, priglaudęs vaiką prie savęs, tapęs jam ne tik
tėvu, bet ir augintoju, globotoju, vieninteliu guodėju. Taip, tai švenčiausios
mergelės Marijos funkcija. Turint omeny, kiek giliai pastarasis archetipas sėdi
lietuvio sąmonėje (vis dar ryškūs matriarchalinės - Žemynos krašto bruožai), tai
net nežymi motinos archetipo priemaiša legendai prideda dar didesnio, jau
tiesiog nesuvaldomo pasąmoningumo.Kokios pasekmės visuomenei? Akivaizdžios: jau ir taip apiplyšęs teisėsaugos
drabužis nusmuko - legenda įvardino, kad tai Slibinas. Tačiau legendos herojus
Drąsius Kedys nukirto tik vieną slibino galvą. Slibinas liko gyvas. Klausimas,
ką darys valdžia? Ar nukirs dar vieną ar kelias galvas, palikdama slibiną gyvu?
Norint įtikinti pasąmonę, kad slibinas nebegyvas, pavienių galvų nepakanka.O ką daryti su herojumi - Drąsiumi Kedžiu? Suimti jį ir paversti kankiniu,
pratęsiant legendą ir parodant, kaip didvyris žūsta? Pasekmės tik dvi: kažkam
tai įrodys, kad slibinas nenugalimas, o kažkam primins legendą apie Margirį -
herojų, kuris tapo didvyriu, nusižudęs. Musulmonai puikiai išnaudoja tokius
didvyrius politiniams tikslams. O gal palikti jį laisvėje ir užmiršti? Lygiai
tas pat: pamoką, kaip tapti didvyriu, jau gavo visi. Gal būt vienintelis būdas -
legendos transformacija, atrandant kitą didvyrį, pervadinant pagonišką Drąsių
Kedį į šventą Jurgį. Bet ar turim kandidatą?Fatališkas prezidentės Dalios Grybauskaitės patarimas generaliniam prokurorui
Algimantui Valantinui tylėti. Nors būtent ji dar neseniai buvo kandidate į
herojaus vietą, ji dabar tampa slibino parankiniu - vietoj to, kad imti kardą ir
kapoti galvas, ji slepia. O paslaptis - pati geriausia terpė legendoms. Ar
pastebėjote, kiek staiga pasigirdo balsų dėl jos atsakomybės ir to, kad jai
reikia atsistatydinti?Ir paskutinė naujiena - "Kauno Diena" rašo, esą su Dariumi Kedžiu gali būti
susiję skustagalviai. Dar vienas akivaizdus mitologinis vaidmuo - didvyrio
kariai. Ir jau pagal šitai pasižiūrėsim, ar turi valdžia mitologinę nuojautą.
Scenarijus čia irgi aiškus: jei vadinamieji skustagalviai bus sutapatinti su
Drąsiaus Kedžio pagalbininkais, jie irgi pretenduos tapti mitine jėga (beje,
kaip čia neprisiminsi tokių mitologiškų Haičio tonton-makutų). Vargu, ar kam
reikia aiškinti, kokia tai gali būti politinė bomba - nedrįstu net spėlioti apie
potencialių naujų skinų skaičių.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti