Interviu: Statybos stojo, net nėra kur mitinguoti

Publikuota: 2009-10-04
Atnaujinta 2015-06-08 17:42

Minėjote, kad statybos įmonės sveikino teismo sprendimą bausti SEB banką už nepagrįstus bandymus inicijuoti bankroto bylą „Molestai“. Kaip žinoma, Vilniaus apygardos teismas pirmą kartą Lietuvos teismų praktikoje SEB bankui skyrė beveik 4.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiek žinau, „Molestos“ buhalterė pervedė sumą ne bankui, o tiesiai subrangovui „Armobetui“. Galbūt ji suklydo, nesilaikė bendradarbiavimo sutarties, pinigai nebuvo pervesti pagal faktoringo sutartį. Bankas turėjo reikšti pretenziją, reikalauti, kad suma dar kartą būtų sumokėta. Bet jis to nedarė, o tvarkingai dirbančiai bendrovei inicijavo bankrotą. Manau, kad būta savotiško šantažo. Tačiau šiuo atveju, kalbama apie dalykinę partnerystę. Kaip galėjo SEB bankas prašyti iškelti bankrotą bylą, nors turėjo dokumentus, kad „Molestai“ bankrotu nė nekvepia? Visa laimė, kad teisme dirba raštingi žmonės ir sąžiningai įvertino susidariusią padėtį.Tačiau įmonės dalykinė reputacija nukentėjo, jai ta antireklama nebuvo reikalinga. Pabrėžiu, esminis dalykas yra net ne pinigai, kuriuos kaip baudą mokės bankas. Negalima įmonei, kuri pelninga, neskolinga nei darbuotojams, nei „Sodrai“, nei mokesčių inspekcijai, nepagrįstai inicijuoti bankroto. Tai buvo banko chamiškas elgesys. Iš to galima daryti išvadą, kad bankas šiuo atveju buvo ne partneris, o lyg ir aukštesnis rinkos dalyvis arba tiesiog lygesnis už lygius.

Šiuo metu asociacija Seimo komitetams rengia pasiūlymus, susijusius su Statybų įstatymo pakeitimais. Regis, pritariate nelegalių statybų įteisinimui. Kokie būtų statybininkų motyvai? Statybos įstatymo pakeitimai jau buvo teikti prezidentei, juose buvo pateiktos ir tariamai nelegalių statybų įteisinimo galimybės. Įstatymas, kuris įsigaliojo 2006 m., skirtingai nei Europos teisė, numato vienintelį nelegalios ir neatitinkančios projekto statybos ištaisymo būdą – griovimą. Gyvenimas yra gyvenimas ir klaidų pasitaiko, ir reikia suteikti progą jas ištaisyti. Mes nekalbame apie statybas neleistinose ar itin saugojamose teritorijose.

Pavyzdžiui, statybos Labanoro girioje... Pirmiausia turi būti teritorijų planavimo dokumentas ir, jeigu vienoje ar kitoje teritorijoje leidžiama statyti gyvenamuosius namus, jau nesvarbu, ar tai giria ar pagirys. Pavyzdžiui, yra didelė nuodėmė statyti be statybos leidimo. Tačiau įsivaizduokime – detalusis planas patvirtintas, sąlygos statybai gautos, savivaldybei pateikti dokumentai gauti statybų leidimą, o valdininkai tempia mėnesį, kitą, pusmetį.Žmogus ar įmonė prieš žiemą tiesiog susipila pamatus. Vienintelis būdas nubausti – priversti tuos pamatus išardyti, užlyginti daubą. Kol jis tuos pamatus ardys, gaus leidimą. O jį gavęs turės tą patį darbą daryti iš naujo. Ar ne absurdiškai atrodo tokia padėtis? Statybose pasitaiko įvairių nukrypimų. Mes siūlome ten, kur nepažeistas viešasis interesas, kur pastatas saulės ar mėnulio neužstoja, suteikti galimybę pasitaisyti.

Tačiau būtent tokiomis galimybėms ir naudojasi nelegalių ar neleistinų statybų mėgėjai, ypač Kuršių nerijoje ar kitose patraukliose bei saugotinose teritorijose. Nebūtinai. Sovietmečiu atsirado per 8.000 neįteisintų statinių. Kaime prie sodybų buvo statomi priestatai, ūkiniai pastatai, niekas to nedraudė, ypatingai nekontroliavo. Dabar žmonės paveldi tėvų ar senelių turtą ir negali jo įsiteisinti, tariamą nelegalią statybą būtina nugriauti, nes viskas savavališkai pastatyta. Tačiau tie priestatai nepažeidžia nei viešojo, nei paminklosauginio, nei gamtosauginio intereso. Kodėl negalima jų įteisinti? Žinoma, susimokant baudas. Pabrėžiu, kad mes nekalbame apie valstybės saugotinas teritorijas ar paežeres. Tačiau griovimo taisyklės netinka sodyboms plynuose laukuose.Piktnaudžiautojams turi būti kuriami ir taikomi kiti įstatymai. Mano nuomone, griovimas – neišmintingiausias dalykas. Nekilnojamasis turtas yra nacionalinis turtas, jis turėtų tarnauti ne vienai kartai ir savo amžių skaičiuoti ne dešimtmečiais. O griovimas kaip bauda galėtų būti taikomas tik ypač nusižengusiems, statantiems ten, kur griežtai negalima.

Piktnaudžiavimų apstu, tokiu atveju bent rimtos baudos turėtų būti. Žinoma, baudos turėtų būti. Jos fiziniams asmenims numatytos Civiliniame kodekse. Iki 2006 m. taip ir vykdavo, baudos buvo skiriamos tiems, kas statė „su nukrypimais“. Jie gaudavo nedidelę baudą, klaidas taisydavo ir statybą įteisindavo. Nuo to visuomenės interesas iš esmės nekentėjo. Galbūt pavydo ar tikrintojų ambicijų interesai ir būdavo pažeidžiami.Prezidentės darbo grupės naujai pateiktame įstatymo projekte numatytos didelės baudos juridiniams asmenims. Pavyzdžiui, numatyta įmoka už savavališkos statybos padarinių šalinimą. Tačiau nenurodama, kokio dydžio ta įmoka bus: viso statinio vertės ar 10% jo vertės?Greta to įstatyme yra naujas skyrius, kurį aš vadinu „Baudų simfonija“. Statybininkams Statybos įstatymas yra tas dokumentas, kuris numato, kokius reikalavimus turi atitikti statinys. Matyt, kad įstatymas atrodytų efektingiau, baudos iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso perkeliamos į Statybų įstatymą. Man tai nepatinka, bet nereiškia, kad taip negali būti.Tarkime, rengiant projektą esminiai statinio reikalavimai yra šventas reikalas, ir jei projektas parengtas jų (žemės sklypo naudojimo būdas, leistinas pastatų aukštis, tankumas, intensyvumas) nesilaikant, to statinio projektuotojams skiriama bauda nuo 25.000 Lt iki 50.000 Lt. Nieko nesakau dėl aukščiausio baudos dydžio (tegul jis įstatyme ir lieka kaip baubas), tačiau nelogiška, nustatyti ir mažiausią baudos ribą, kai nenurodama, ar kalbama apie individualų namą ar komercinių pastatų kompleksą. Juk projektas nedideliam namui gali kainuoti 10.000 Lt ir už nedidelį nukrypimą principingas inspektorius skirs minimalią 25.000 Lt baudą projektuotojų įmonėlei.

Sakote, kad nekvestionuojate baudų, ypač maksimalaus jų dydžio, tada kodėl įžvelgiate jų grėsmę projektuotojams, statybininkams? Pagrindinis dalykas yra tas, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą įmonės, kurioms buvo taikytos ekonominės sankcijos, negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Šios baudos yra būtent ekonominės sankcijos. Tarkime, viena įmonė stato senelių namus ir darbų vykdytojas padaro vieną ar kitą nukrypimą. Atėjo inspektorius, nustatė pažeidimą ir paskyrė 25.000 Lt baudą.Žinoma, tai nemalonu, galima praryti nuoskaudą, sumokėti. Tačiau ta bauda uždaro viešųjų pirkimų konkursų duris! Jau dabar įmonių, galinčių dalyvauti viešuose konkursuose, gerokai sumažėjo, nes jos turi būti sumokėjusios mokesčius, disponuoti pakankamomis apyvartinėmis lėšomis. Naujos baudos užkirs visus kelius. Juolab tokių baudų neišvengs didžiosios kokybiškai dirbančios bendrovės.

Statybų sektorius nuo sunkmečio nukentėjo smarkiausiai, kaip vertinate padėtį ir kokias jo skatinimo galimybes matote? Statybos montavimo darbai, palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, krito 46%. Rezultatai labai „džiuginantys“, tai yra nevilties humoras. Po tais skaičiaus slepiasi dešimtys tūkstančių nelaimingų žmonių. Atleidimų banga didžiulė, yra įmonių, kuriose lieka 20–30% darbuotojų. Tas įmones, kuriose tebedirba 60–70% žmonių, laikome labai sėkmingomis. Vos viena kita bendrovė išlaiko praėjusių metų lygį. Grynoji statistika sako, kad per pirmąjį šių metų pusmetį atleista 15.000 statybininkų. Čia kalbama apie tuos, kurie išleisti nemokamų atostogų ar dirba sutrumpintą darbo dieną.Mano supratimu, statyboje šiuo metu atleista ne mažiau kaip 30.000 darbuotojų. Nenoriu būti blogas pranašas, bet iki metų galo tas skaičius gali siekti ir 50.000.Išeitis viena – būtina didinti darbo vietų skaičių! Kalbant apie statybas, viskas labai paprasta – nepjaustyti valstybės investicijų, o jas skatinti. Yra valstybių, kurios organizuoja gal ir nelabai prasmingus viešuosius darbus, bet jie organizuojami tam, kad žmonės užsidirbtų duonos kąsnį, išlaikytų šeimą ir mokėtų mokesčius, o ne ištiesta ranka eitų prašyti pašalpų. Žinoma, statybininkai dairosi veiklos užsienio rinkose. Deja, tokių pavyzdžių nedaug. Mūsų bendrovių akys ir ausys akylai stebi kaimynines rinkas, deja, sekasi vos vienai kitai.***Tekstas skelbtas rugsėjo 25 d. "Verslo žiniose"

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Slopsta investuotojų ir emigrantų aktyvumas Vilniaus NT rinkoje

Praeitų metų pabaigoje investuotojų ir emigrantų aktyvumas Vilniaus naujų butų rinkoje sumažėjo.

Rinkos
19:46
Vaiko raidos centrą statys „Veikmės statyba“

Po teismų Santaros klinikos galiausiai pasirašė sutartį dėl naujo Vaiko raidos centro projektavimo ir...

Varnaitė: Kultūros ministerijos siūloma paveldo pertvarka primena bolševikinį mąstymą 1

Kultūros paveldo departamentas (KPD) sako, kad Kultūros ministerijos inicijuojama paveldo sistemos pertvarka...

„Hanner“ suplanavo antrą biurų pastatą Žalgirio stadiono teritorijoje 7

NT plėtros UAB „Hanner“ parengė jau antro biurų pastato projektą savo vystomoje buvusio sostinės Žalgirio...

Imasi 300 namų kvartalo „iki rakto“, investuoja 30 mln. Eur Premium 25

Vilniaus pakraštyje, prie kelio į Trakus, planuojamas kelių šimtų individualių namų kvartalas. Plėtotojai...

Būsto kainų augimas pirmąjį ketvirtį – kiek spartesnis

Didžiausioje šalies NT rinkoje – sostinėje – naujų būtų kainos augo lėčiau, o senų buvo iš esmės stabilios.

Statyba ir NT
2018.06.19
Kaune remontuoja svarbia arterija tapsiančią Brastos gatvę 1

Kaune pradėtas Brastos gatvės, esančios prie senojo Vilijampolės tilto, remontas. Gatvė sujungs planuojamus...

Statyba ir NT
2018.06.19
NT lūkesčiai: daugėja laukiančių kainų mažėjimo Vilniuje, augimą mato Kaune 4

NT rinkos dalyviai mano, kad per ateinančius metus sostinės naujų butų ir biurų rinkose aktyvumas kris, tuo...

Statyba ir NT
2018.06.19
KPD vertins, kaip buvo derinami tarpukario pastato Vilniuje tvarkymo darbai 5

Kultūros paveldo departamentas (KPD) vertins aplinkybes, kaip departamento Vilniaus skyriaus...

Statyba ir NT
2018.06.18
Likviduojama SEB grupei priklausanti NT valdytoja „Litectus“

Tarptautinei SEB finansų grupei priklausanti Lietuvos bendrovė „Litectus“, valdžiusi iš SEB banko skolininkų...

Statyba ir NT
2018.06.18
Statybų bendrovės „Alvora“ sėkmės priežastis – itin maža darbuotojų kaita Rėmėjo turinys 2

Viena iš sėkmingiausiai Lietuvoje ir užsienyje dirbančių šalies statybos bendrovių „Alvora“ įgyvendino...

Statyba ir NT
2018.06.18
Statybų sąnaudos turės progą sumažėti: ministerija peržiūri energinius reikalavimus Premium 5

Aplinkos ministerija planuoja šiemet peržiūrėti ir, tikėtina, kiek sumažinti kai kuriuos energinio naudingumo...

Statyba ir NT
2018.06.18
„Lietuvos geležinkelių“ būstinėje įžvelgia galimybę konversijai į būstus 6

AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsiminus apie planus išsikraustyti iš Vilniaus centrinėje dalyje esančio...

Statyba ir NT
2018.06.17
Būsimos Šiaurinės gatvės patrauklumą Vilniuje mažina elektros linija 3

Vilniuje suplanuota stambi transporto arterija – Šiaurinė gatvė – turėtų patraukti prekybininkų ir komercinio...

Statyba ir NT
2018.06.17
Švedija darbuotojams iš užsienio ruošia 32% mokestį

Švedija ruošia įstatymų pakeitimus, po kurių į šalį komandiruojami darbuotojai mokesčius turėtų mokėti ten.

Statyba ir NT
2018.06.16
Planus atnaujinti Vilniaus geležinkelio stotį giria, nors abejonių dar lieka 3

„Lietuvos geležinkeliams“ ir Vilniaus valdžiai paskelbus planus modernizuoti sostinės geležinkelio stoties...

Transportas
2018.06.16
Aukcione parduota buvusi konservatorių būstinė Vilniaus senamiestyje

Buvusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) būstinė Vilniuje sulaukė susidomėjimo – už...

Statyba ir NT
2018.06.16
Gatvę Žvėryne išasfaltavo per tris naktis 20

Vilniaus miesto savivaldybės valdoma UAB „Grinda“ giriasi per rekordiškai trumpą laiką sutvarkiusi Vytauto...

Statyba ir NT
2018.06.15
PST valdyboje – du nauji nariai

AB „Panevėžio statybos trestas“ patvirtino naujos sudėties valdybą. Joje – du nauji nariai.

Statyba ir NT
2018.06.15
Kauno stadiono rekonstrukciją tikimasi baigti greičiau 1

Turkijos įmonė „Kayi Construction“, pasirašiusi su Kauno m. savivaldybe S. Dariaus ir S.  Girėno stadiono...

Statyba ir NT
2018.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau