Kubilius planuoja kitąmet mokesčių nekeisti

Vyriausybės vadovas savo ruožtu pakartojo, kad jau nuo šių metų pabaigos pelno mokestis gali būti sumažintas nuo 20% iki 15%."Tikrai sutarėme, kad pelno mokestis gali būti mažinamas nuo šių metų pabaigos nuo 20% iki 15%, tokie planai yra. Taip pat yra planai, kurie įtraukti į naujausią Nacionalinio susitarimo variantą, kad „Sodros“ įmokos būtų didinamos 2%. Esame taip pat sutarę, kad kitiems metams yra skelbiamas visų kitų mokesčių permainų moratoriumas, ypatingai didinimo, naujų mokesčių įvedimo prasme“, - pirmadienį Vyriausybės rūmuose žurnalistams teigė p. Kubilius.Be to, pasak pirmadienį su socialinių partnerių atstovais susitikusio p. Kubiliaus, kai tik tvirtai bus konstatuota, kad krizė baigėsi, bus kalbama ir apie kitų mokesčių mažinimą. Kaip vieną iš mokesčių, kurio žada nedidinti kitąmet, p. Kubilius įvardijo PVM. Moratoriumo idėja esą buvo pramonininkų, formuluotę pasiūlė Vyriausybė, o profesinės sąjungos sutiko.„Negalime sakyti, kad jau galutinai tokia formuluotė tikrai bus patvirtinta, nes Finansų ministerija į ją žiūri šiek tiek jautriai. Finansų ministerija nori turėti laisvesnes galimybes dinamiškai reaguoti į įvairius iššūkius“, - kalbėjo premjeras.Pasak jo, politikai tikisi, kad kitąmet ekonominė padėtis nebeblogės.

Sako, baigia susitarti

Premjero žodžiais, visos trys šalys – Vyriausybė, verslas ir profesinės sąjungos – nuosekliai artėja prie pritarimo Nacionaliniam susitarimui, pasirinktas pagrindinis susitarimas variantas, ties kuriuo dar savaitę darbuosis profesinių sąjungų ir verslo bei Vyriausybės atstovai.„Šiandien tampėme paklodę į vieną ir kitą pusę, ačiū Dievui, jos dar nesuplėšėme ir diskutuosime toliau“, - apie Vyriausybės ketinimus mažinti socialines išmokas kalbėjo Vydas Puskepalis, Lietuvos darbo federacijos pirmininkas.„Pelno mokesčio mažinimui nuo 20% iki 15% pritarėme su išlyga, kad socialinio draudimo mokesčio didinimą prisiima darbdaviai, darbuotojai neturės tiesioginės netekties darbo užmokesčiui“, - savo poziciją dėstė kitas profesinių sąjungų atstovas, Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.Bronislovo Lubio vadovaujama Lietuvos pramonininkų konfederacija rugsėjį pateikė savo variantą Nacionaliniam susitarimui, kuris skirtas susitarti dėl valstybės finansų politikos pokyčių 2009 -2013 m. Jį turėtų pasirašyti trys šalys - profesinės sąjungos, verslas ir Vyriausybė.Pramonininkai siūlo, kad palaipsniui iki 2011 m. pabaigos PVM būtų mažinamas iki 18%, pelno mokesčio už 2009 m. ir paskesnius metus tarifas bus mažinamas iki 15%, dividendai nuo 2010 m. apmokestinami 10% tarifu.Verslininkų siūlymu, gyventojų nekilnojamo turto mokestis turi būti įvedamas ne anksčiau 2012 m.LPK mano, kad reikia nustatyti maksimalias motinystės (tėvystės) išmokų ribas - 3.000 Lt per mėnesį. O antrais metais tėvai galėtų grįžti į darbą ir gauti dalį pašalpos.Pramonininkai taip pat nori, kad biudžeto deficitui dengti bei senesnių paskolų refinansavimui valstybė skolintis tarptautinėse bankinėse rinkose bei iš tarptautinių finansų institucijų ne didesnėmis palūkanomis, nei 6 mėn. EURIBOR + 4%.

Siekiant užtikrinti kredito išteklių prieinamumą verslui, biudžeto deficitui dengti neturėtų būti skolinamasi iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, siūlo LPK.

PVM neprognozuoja

Praėjusią savaitę p. Kubilius dėstė, kad "negalime prognozuoti to, kad reikšmingai mažintume tokius mokesčius kaip pridėtinės vertės mokestis"."Verslo žinios" jau rašė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos konsultantai prasitaria, kad kitais metais keisis PVM tarifas, todėl primygtinai rekomenduoja leidėjams PVM sąskaitas faktūras už kitų metų prenumeratą rašyti tik nuo sausio 1 d.Pridėtinės vertės mokesčio tarifą pastaruoju metu didino ne tik Lietuva. Labiausiai jis augo Vengrijoje – nuo 20% iki 25%. Latvijoje kaip ir Lietuvoje PVM išaugo nuo 18% iki 21%, Estijoje jis pakilo nuo 18% iki 20%, Kroatijoje PVM tarifas ūgtelėjo vienu procentiniu punktu – iki 23%. Kitos šalys šio mokesčio nedidino.Padidinusi pelno mokesčio tarifą ir sumažinusi pajamų mokesčio tarifą Lietuva pagal šalyje galiojančius mokesčių tarifus priartėjo prie Vidurio Europos šalių grupės, kurioje mokesčiai yra didžiausi Vidurio Europoje.