NERIJUS UDRĖNAS: Pamoka – svetimos klaidos

Publikuota: 2009-09-15

Kiekviena šalis yra išskirtinė, todėl kitų
šalių pamokos, kaip įveikti krizes ir vykdyti skausmingas biudžeto konsolidavimo
pastangas, yra pamokomos. Nors mes negalime tiesiogiai taikyti kitų šalių metodų
ir priemonių, bet naudodamiesi jų patirtimi lengviau rasime mūsų problemų galimų
sprendimo būdų. Kaimynės Švedijos patirtis išgyvenant 1991–1993 m. krizę ir
tvarkant valstybės finansus yra pamokoma ir įkvepianti, kai žinome, kokia
konkurencinga ir turtinga ji tapo.

Ponas Jensas Henriksonas, pats artimai dirbęs su to meto Švedijos reformų architektais, labai glaustai ir įtaigiai aprašė Švedijos biudžeto konsolidavimo patirtį ir išskyrė dešimt svarbiausių pamokų. Daugelis iš šių patarimų atrodo labai paprasti, bet dažnai paprastumas ir yra genialumas. Verta prisiminti, kad Švedijos patirtis, sukaupta kovojant su savo bankinės sistemos sunkumais, tapo įkvėpimo šaltiniu tiek JAV, tiek Europos lyderiams, ištikus dabartinei krizei.Pirmas patarimas yra veikiau aksioma, kad tvarūs valstybės finansai yra ekonomikos augimo pagrindas. Tai yra lengva pasakyti, bet sunku padaryti, nes būtinas politikų nuoseklumas ir gebėjimas atsispirti trumpalaikiams tikslams. Krizės metu galima ir reikia turėti deficitinį biudžetą, tačiau ekonomikos augimo laikotarpiu būtina kaupti jo perteklių. Antras pastebėjimas taip pat yra „biblinė tiesa“: kuo didesnis valstybės įsiskolinimas, tuo mažiau laisvės joje. Kuo daugiau šalis įsiskolinusi, tuo labiau sprendimų priėmimo laisvė priklausys ne nuo tautos atstovų, bet nuo finansų rinkų ekspertų, vertintojų ir svarbiausia – skolintojų. Trečia tiesa taip pat akivaizdi – reformatoriai negali bijoti prarasti savo postų. Ketvirta, jie turi iškelti tikslus ir nuosekliai jų siekti. Iškelti tikslus yra gana lengva, bet jų siekti – visada sunku.Labai svarbu laikytis nuoseklumo. Todėl penktas patarimas – biudžeto konsolidacija turi vykti kaip vienas paketas. Šitaip visoms interesų grupėms aiškiai parodoma, kad nėra išimčių ir kad visi turi prisidėti prie šalies problemų sprendimo. Šeštas patarimas siūlo imtis struktūrinių permainų, bet nuosekliai ir skaidriai, nors tai gal ir nėra efektyviausias būdas. Autorius dar ne kartą atkreipia dėmesį, kad turi būti paliestos visos biudžeto eilutės, institucijos ir programos. Būtina įtvirtinti nuostatą, jog dirbti visada geriau negu nedirbti, bet kartu būtina žmones apsaugoti nuo skurdo. Švedijos patirtis taip pat liudija, kad vykdant tokias reformas būtina glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis, nes kai kurioms iš jų pokyčių mastas gali būti per didelis, todėl reikėtų joms padėti susitvarkyti.Trys paskutiniai patarimai: būti sąžiningiems piliečių ir finansų rinkų atžvilgiu, išlikti nuosekliems žodžiais bei darbais ir laikytis aukščiau išvardytų principų ir tikslų, taip pat aiškūs. Paguodai galima priminti, kad šiuos principus įgyvendinant Švedijoje taip pat iškilo sunkumų ir padaryta klaidų. Bandykime jų išvengti, nes naudingiau mokytis iš svetimos patirties.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau