ES: fiskalinės skatinimo priemonės turi būti laiku nutrauktos

Publikuota: 2009-06-23
Atnaujinta 2015-06-03 16:29

Europos Sąjunga skaičiuoja, kad jos narių
pastangos skatinti ekonomiką regiono BVP šiemet gali padidinti 0,75% ir
perspėja, jog vyriausybinės skatinimo programos turi būti laiku nutrauktos.

"Iš viso valstybės narės įgyvendino arba paskelbė apie fiskalines skatinimo priemones, kurių vertė šiemet siekia 1,1% BVP, kitąmet - 0,7%, rašoma antradienį paskelbtoje ataskaitoje apie biudžeto politiką 2009 m. 1% BVP lygi suma tenka pajamoms, 0,8% BVP - išlaidoms".Kitąmet šios skatinimo priemonės regiono ekonomiką padidintų 0,33%, prognozuoja Briuselis. Anot jo, "simuliaciniai modeliai aiškiai rodo, kad koordinuoti veiksmai turi daug didesnės įtakos bendrajam vidaus produktui ir jie kainuoja mažiau, palyginti su atskirais valstybių veiksmais".Ataskaitoje taip pat dėstoma, kad laiku įgyvendintos vyriausybių pasitraukimo strategijos taip pat padėtų sutaupyti."Patirtis parodo, kaip sumažinti biudžeto išlaidas bankų krizėms suvaldyti, ir kokie veiksniai padėtų atstatyti fiskalinę tvarką. Skatinamųjų fiskalinės politikos veiksmų veiksmingumą lems tai, kiek valstybės pasiryžusios juos nutraukti, kai atsigavimas bus prasidėjęs,“ – cituojamas už ekonomikos finansų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia.Pabrėžiama, kad numatant išlaidų pensijoms didėjimą, augant biudžetų skoloms ir neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, kuriuos valstybės prisiima gelbėdamos finansinį sektorių, kyla abejonių, ar biudžetai tokią skolų naštą išlaikys.Konstatuojama, kad ūkiui pradėjus atsigauti būtina pertvarkyti fiskalinės politikos programas, pensijų sistemas ir numatyti įvairiapusių konsolidacijos priemonių.

Sutramdymo kaina

Nurodoma, kad šalys, kuriose išduodamų kreditų apimtys ir nekilnojamojo turto kainos augo sparčiausia, patyrė didžiausią mokestinių pajamų ir biudžeto išlaidų augimą, o dabar jose didžiausias mokestinių pajamų nuosmukis, biudžeto deficito ir skolos augimas."Išmintingesnė fiskalinė politika ateityje turėtų orientuotis į biudžeto pertekliaus telkimą, kad spartaus augimo sąlygomis būtų sumažinta paklausa, o nepalankiu metu fiskalinė politika turėtų išteklių sušvelninti nuosmukį", primenama ataskaitoje.Jos Autoriai aptaria ir ankstesnių finansų krizių pamokas, kurios rodo, kad per pastaruosius 40 metų vykusių 49 krizių metu bankų sistemoms atstatyti prireikdavo vidutiniškai 13% BVP dydžio fiskalinių išlaidų. Numatoma, kad šios krizės sutramdymo kaina įvairiose šalyse sieks nuo 2,75% iki 16,5% BVP. Tačiau pastangos atkurti normalų finansinio sektoriaus veikimą, net ir tos, kurios pareikalautų didelių fiskalinių išlaidų, yra sąlyga, kad fiskalinės priemonės efektyviai padėtų atsigauti ekonomikai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau