JOSEPHAS E. STIGLITZAS: Socializmas Amerikos turtingiesiems

Publikuota: 2009-06-15
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

Pasklidus kalboms apie ekonomikos
atsigavimo ženklus, JAV bankai ėmėsi priešintis pastangoms juos reguliuoti.
Politikai vis kalba apie savo pasiryžimą taip reformuoti ir griežtinti
priežiūrą, kad krizė nebegalėtų pasikartoti. Labai svarbu konkrečiai nustatyti,
kaip jie tą darys. Nes bankai pasinaudos visomis likusiomis galiomis, kad
tik užsitikrintų pakankamai erdvės veikti taip, kaip įprato.

Senoji sistema bankams (nors nebūtinai jų akcininkams) buvo patogi, tad kodėl jie turėtų remti pokyčius? Juk užsiėmę jų gelbėjimu mes tiek mažai svarstome apie tai, kokią finansų sistemą norėtume išvysti po krizės, kad galiausiai galime tiesiog sukurti mažiau konkurencingą sistemą, kurioje „per dideli, kad žlugtų“ bankai taptų dar didesniais.Jau seniai pripažinta, kad tie JAV bankai, kurie yra per dideli, kad žlugtų, taip pat yra per dideli, kad būtų sėkmingai valdomi. Tai viena priežasčių, kodėl kai kurių iš jų veiklos rezultatai tokie prasti. Jiems griūvant valstybė pasiūlo finansinį restruktūrizavimą, suteikia indėlių draudimą, ir taip susisieja su jų ateitimi. Pareigūnai žino, kad jei jie lauks per ilgai, neturintys ar beveik neturintys turto, tačiau laikomi gyvybingomis institucijomis bankai "zombiai", ar beveik "zombiai", tikriausiai bandys "išlošti antrą gyvenimą". Jei jie statys dideles sumas ir laimės – susišluos prizą, o jei praloš, tai sąskaitą apmokės valdžia.Tai ne tik teorija, tai pamoka, už kurią brangiai sumokėjome per devintojo dešimtmečio santaupų ir paskolų krizę. Kuomet bankomatas rodo, kad nepakanka lėšų, valdžia nenori leisti, kad šis trūkumas būtų ne jūsų sąskaitoje, o banke, tad įsikiša, kol jis neištuštėjo. Vykdant finansinį restruktūrizavimą dažniausiai pašalinami akcininkai, o obligacijų turėtojai tampa naujaisiais akcininkais. Kartais papildomų lėšų parūpina valstybė, arba reikia rasti naują investuotoją, kuris sutiktų perimti žlungantį banką.Tačiau Baracko Obamos administracija, atrodo, siūlo naują sąvoką: „per dideli, kad būtų restruktūrizuojami“. Administracija teigia, kad kiltų tikras pragaras, jei su šiais didžiaisiais bankais bandytume žaisti pagal įprastas taisykles. Rinkos supanikuotų. Tad negalime liesti obligacijų turėtojų – negalime liesti netgi akcininkų, nors tų akcijų kainos didžiąją dalį lemia tik viltis, kad valdžia imsis gelbėjimo.Manau, kad ši nuostata klaidinga. Manau, kad p. Obamos administracija pasidavė politiniam spaudimui bei bankų gąsdinimams, ir supainiojo bankų gelbėjimą su bankininkų ir akcininkų gelbėjimu.Restruktūrizavimas suteikia bankams naujos pradžios galimybę: nauji potencialūs investuotojai (tiek turintys vertybinius popierius, tiek skolos priemones) turės daugiau pasitikėjimo, kiti bankai noriau jiems skolins, ir jie noriau skolins patys. Obligacijų savininkai laimės iš tvarkingo restruktūrizavimo, ir jei aktyvų vertė tikrai didesnė nei mano rinka ar analitikai, tai jie gaus naudos.Aišku tai, kad p. Obamos strategija jau kainuoja labai brangiai, ir kainuos brangiai ateityje, tačiau kol kas jai nepavyko pasiekti net tos nedidelės užduoties – atgaivinti skolinimą. Mokesčių mokėtojams teko sumokėti milijardus, ir dar suteikti milijardines garantijas, kurias ateityje taip pat tikriausiai reikės apmokėti.O rinkos ekonomikos taisyklių perrašymas taip, kad jos neštų naudą tiems, kurie tiek pakenkė pasaulinei ekonomikai, yra ne tik finansiškai brangus žingsnis. Daugybei amerikiečių jis atrodo visiškai neteisingas, ypač kai jie pamatė, kad bankai jiems skolinimo atnaujinimui suteiktus milijardus išsidalijo milžiniškomis premijomis ir dividendais. O visuomeninė sutartis neturėtų būti lengva ranka laužoma.Šis naujas kapitalizmo pakaitalas, kuriame nuostoliai suvisuomeninami, o pelnas privatizuojamas, yra pasmerktas žlugti. Iškraipomos iniciatyvos. Nelieka rinkos disciplinos. „Per dideli, kad būtų restruktūrizuoti“ bankai žino, kad gali lošti be nuostolių, ir, Federaliniam Rezervui teikiant paskolas už beveik nulinę palūkanų normą, jie turi tam kalnus pinigų.Kai kas šį naują ekonomikos režimą pavadino „socializmu su amerikietiškais bruožais“. Tačiau socializmui rūpi paprasti individai. O Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė visai mažai paramos milijonams amerikiečių, kurie lieka be namų. Be darbo likę darbuotojai ribotą bedarbio pašalpą gauna tik 39 savaites, o po to paliekami likimo valiai. Be to, netekę darbo, jie dažniausiai netenka ir sveikatos draudimo.Amerika savo pagalbą korporacijoms išplėtė beprecedentiškai: nuo komercinių bankų iki investicinių bankų, tada iki draudimo bendrovių, o dabar netgi iki automobilių sektoriaus, ir nesimato pabaigos. Tiesą sakant, tai ne socializmas, o jau seniai gyvuojančios korporacijų rėmimo politikos išplėtimas. Turtingi ir galingi kada tik pajėgia kreipiasi į valdžią pagalbos, o bėdų ištikti gyventojai sulaukia menkos socialinės apsaugos.Turime išardyti „per didelius, kad žlugtų“ bankus, nėra jokių įrodymų, kad šie milžinai teikia visuomenei tiek naudos, kiek patys pareikalauja. O jei jų neišardysime, turime rimtai apriboti ką jie gali daryti. Negalime leisti jiems elgtis taip, kaip anksčiau – lošti kitų sąskaita.Tai išryškiną dar vieną Amerikos „per didelių, kad žlugtų“ ir „per didelių, kad būtų restruktūrizuojami“ bankų keliamą problemą – jie yra per daug politiškai įtakingi. Jų lobistai gerai pasidarbavo, visų pirma, kad būtų sušvelnintas reguliavimas, o po to, kad priverstų mokesčių mokėtojus išspręsti problemas. Jie viliasi, kad tai vėl suveiks, ir jie ir toliau galės elgtis kaip panorėję, nepaisydami ekonomikai ir mokesčių mokėtojams keliamos rizikos. Negalime leisti, kad tai tęstųsi.
Josephas E. Stiglitzas, Kolumbijos Universiteto ekonomikos profesorius, pirmininkauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paskirtai Ekspertų komisijai dėl tarptautinės valiutų ir finansų sistemos reformų. Savo 2006-aisiais išleistoje knygoje „Priversti globalizaciją veikti“ (Making Globalization Work) jis aptaria naują pasaulinės pagrindinės valiutos sistemą. 2001 m. ekonomikos Nobelio premijos laureatas.© "Project Syndicate", 2009

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau