JOSEPHAS E. STIGLITZAS: Socializmas Amerikos turtingiesiems

Publikuota: 2009-06-15
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

Pasklidus kalboms apie ekonomikos
atsigavimo ženklus, JAV bankai ėmėsi priešintis pastangoms juos reguliuoti.
Politikai vis kalba apie savo pasiryžimą taip reformuoti ir griežtinti
priežiūrą, kad krizė nebegalėtų pasikartoti. Labai svarbu konkrečiai nustatyti,
kaip jie tą darys. Nes bankai pasinaudos visomis likusiomis galiomis, kad
tik užsitikrintų pakankamai erdvės veikti taip, kaip įprato.

Senoji sistema bankams (nors nebūtinai jų akcininkams) buvo patogi, tad kodėl jie turėtų remti pokyčius? Juk užsiėmę jų gelbėjimu mes tiek mažai svarstome apie tai, kokią finansų sistemą norėtume išvysti po krizės, kad galiausiai galime tiesiog sukurti mažiau konkurencingą sistemą, kurioje „per dideli, kad žlugtų“ bankai taptų dar didesniais.Jau seniai pripažinta, kad tie JAV bankai, kurie yra per dideli, kad žlugtų, taip pat yra per dideli, kad būtų sėkmingai valdomi. Tai viena priežasčių, kodėl kai kurių iš jų veiklos rezultatai tokie prasti. Jiems griūvant valstybė pasiūlo finansinį restruktūrizavimą, suteikia indėlių draudimą, ir taip susisieja su jų ateitimi. Pareigūnai žino, kad jei jie lauks per ilgai, neturintys ar beveik neturintys turto, tačiau laikomi gyvybingomis institucijomis bankai "zombiai", ar beveik "zombiai", tikriausiai bandys "išlošti antrą gyvenimą". Jei jie statys dideles sumas ir laimės – susišluos prizą, o jei praloš, tai sąskaitą apmokės valdžia.Tai ne tik teorija, tai pamoka, už kurią brangiai sumokėjome per devintojo dešimtmečio santaupų ir paskolų krizę. Kuomet bankomatas rodo, kad nepakanka lėšų, valdžia nenori leisti, kad šis trūkumas būtų ne jūsų sąskaitoje, o banke, tad įsikiša, kol jis neištuštėjo. Vykdant finansinį restruktūrizavimą dažniausiai pašalinami akcininkai, o obligacijų turėtojai tampa naujaisiais akcininkais. Kartais papildomų lėšų parūpina valstybė, arba reikia rasti naują investuotoją, kuris sutiktų perimti žlungantį banką.Tačiau Baracko Obamos administracija, atrodo, siūlo naują sąvoką: „per dideli, kad būtų restruktūrizuojami“. Administracija teigia, kad kiltų tikras pragaras, jei su šiais didžiaisiais bankais bandytume žaisti pagal įprastas taisykles. Rinkos supanikuotų. Tad negalime liesti obligacijų turėtojų – negalime liesti netgi akcininkų, nors tų akcijų kainos didžiąją dalį lemia tik viltis, kad valdžia imsis gelbėjimo.Manau, kad ši nuostata klaidinga. Manau, kad p. Obamos administracija pasidavė politiniam spaudimui bei bankų gąsdinimams, ir supainiojo bankų gelbėjimą su bankininkų ir akcininkų gelbėjimu.Restruktūrizavimas suteikia bankams naujos pradžios galimybę: nauji potencialūs investuotojai (tiek turintys vertybinius popierius, tiek skolos priemones) turės daugiau pasitikėjimo, kiti bankai noriau jiems skolins, ir jie noriau skolins patys. Obligacijų savininkai laimės iš tvarkingo restruktūrizavimo, ir jei aktyvų vertė tikrai didesnė nei mano rinka ar analitikai, tai jie gaus naudos.Aišku tai, kad p. Obamos strategija jau kainuoja labai brangiai, ir kainuos brangiai ateityje, tačiau kol kas jai nepavyko pasiekti net tos nedidelės užduoties – atgaivinti skolinimą. Mokesčių mokėtojams teko sumokėti milijardus, ir dar suteikti milijardines garantijas, kurias ateityje taip pat tikriausiai reikės apmokėti.O rinkos ekonomikos taisyklių perrašymas taip, kad jos neštų naudą tiems, kurie tiek pakenkė pasaulinei ekonomikai, yra ne tik finansiškai brangus žingsnis. Daugybei amerikiečių jis atrodo visiškai neteisingas, ypač kai jie pamatė, kad bankai jiems skolinimo atnaujinimui suteiktus milijardus išsidalijo milžiniškomis premijomis ir dividendais. O visuomeninė sutartis neturėtų būti lengva ranka laužoma.Šis naujas kapitalizmo pakaitalas, kuriame nuostoliai suvisuomeninami, o pelnas privatizuojamas, yra pasmerktas žlugti. Iškraipomos iniciatyvos. Nelieka rinkos disciplinos. „Per dideli, kad būtų restruktūrizuoti“ bankai žino, kad gali lošti be nuostolių, ir, Federaliniam Rezervui teikiant paskolas už beveik nulinę palūkanų normą, jie turi tam kalnus pinigų.Kai kas šį naują ekonomikos režimą pavadino „socializmu su amerikietiškais bruožais“. Tačiau socializmui rūpi paprasti individai. O Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė visai mažai paramos milijonams amerikiečių, kurie lieka be namų. Be darbo likę darbuotojai ribotą bedarbio pašalpą gauna tik 39 savaites, o po to paliekami likimo valiai. Be to, netekę darbo, jie dažniausiai netenka ir sveikatos draudimo.Amerika savo pagalbą korporacijoms išplėtė beprecedentiškai: nuo komercinių bankų iki investicinių bankų, tada iki draudimo bendrovių, o dabar netgi iki automobilių sektoriaus, ir nesimato pabaigos. Tiesą sakant, tai ne socializmas, o jau seniai gyvuojančios korporacijų rėmimo politikos išplėtimas. Turtingi ir galingi kada tik pajėgia kreipiasi į valdžią pagalbos, o bėdų ištikti gyventojai sulaukia menkos socialinės apsaugos.Turime išardyti „per didelius, kad žlugtų“ bankus, nėra jokių įrodymų, kad šie milžinai teikia visuomenei tiek naudos, kiek patys pareikalauja. O jei jų neišardysime, turime rimtai apriboti ką jie gali daryti. Negalime leisti jiems elgtis taip, kaip anksčiau – lošti kitų sąskaita.Tai išryškiną dar vieną Amerikos „per didelių, kad žlugtų“ ir „per didelių, kad būtų restruktūrizuojami“ bankų keliamą problemą – jie yra per daug politiškai įtakingi. Jų lobistai gerai pasidarbavo, visų pirma, kad būtų sušvelnintas reguliavimas, o po to, kad priverstų mokesčių mokėtojus išspręsti problemas. Jie viliasi, kad tai vėl suveiks, ir jie ir toliau galės elgtis kaip panorėję, nepaisydami ekonomikai ir mokesčių mokėtojams keliamos rizikos. Negalime leisti, kad tai tęstųsi.
Josephas E. Stiglitzas, Kolumbijos Universiteto ekonomikos profesorius, pirmininkauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paskirtai Ekspertų komisijai dėl tarptautinės valiutų ir finansų sistemos reformų. Savo 2006-aisiais išleistoje knygoje „Priversti globalizaciją veikti“ (Making Globalization Work) jis aptaria naują pasaulinės pagrindinės valiutos sistemą. 2001 m. ekonomikos Nobelio premijos laureatas.© "Project Syndicate", 2009

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Neįpareigos bent pusę vaistų parduoti mažiausiomis kainomis 4

Seime žlugo dalies valdančiųjų pasiūlymas įpareigoti vaistines prekiauti pigiausiais kompensuojamaisiais...

Verslo aplinka
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 7

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Skvernelis: jei darai verslą, daryk verslą Premium 17

Ateinančiais metais premjeras Saulius Skvernelis žada griežčiau atskirti Seimo valdžią nuo vykdomosios,...

Verslo aplinka
2018.09.11
VŽ interviu: R. Karbauskis – apie mokesčius, naujus draudimus ir prezidento rinkimus Premium 21

Svaigalų akcizai vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar nebus greitai apsispręsta, o...

Verslo aplinka
2018.09.07
Interviu su Karbauskiu – apie alkoholio monopolį, NT ir automobilių mokesčius 23

Svaigalų akcizai kitų metų pavasarį vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar gana ilgai...

Verslo aplinka
2018.09.06
Rusijos ekonomikai skatinti – 101 mlrd. Eur iš oligarchų kišenės 19

Sankcijų prispaustas Kremlius iki Vladimiro Putino kadencijos pabaigos ketina didžiausių šalies bendrovių...

Verslo aplinka
2018.09.04
Latvijos BVP auga sparčiausiai tarp trijų Baltijos šalių 1

Latvijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 5,3%, o įvertinus...

Verslo aplinka
2018.09.03
EK vadovas pažadėjo laiko sukiojimo pabaigą 4

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris pareiškė inicijuojąs sprendimą atšaukti...

Verslo aplinka
2018.08.31
Valdžios pažadas „Achemai“: SkGD terminalo išlaikymas atpigs kitąmet 4

Vyriausybė šį rudenį Seimui pateiks įstatymus, kurie leis jau kitąmet didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje,...

Verslo aplinka
2018.08.30
Seimas žada pasipriešinti Vyriausybei dėl Veterinarijos tarnybos pertvarkos

Valdančioji dauguma Seime nusiteikusi nepritarti Vyriausybės pasiūlymui pakeisti Valstybinės maisto ir...

Verslo aplinka
2018.08.30
Keisis Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimai 5

Vyriausybė teikia Seimui įstatymų pataisas, numatančias dviejų ministerijų pavadinimų pakeitimą – Ūkio...

Verslo aplinka
2018.08.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau