Bankai lieka ekonomikos inkaru

Publikuota: 2009-05-10
Atnaujinta 2015-06-08 17:41

Kaip pasikeitė Lietuvos bankų sistema per praėjusius metus? Ar ir šiemet galėtumėte užtikrintai pasakyti, kad ji išlieka stabili? Manau, kad bankų sektoriaus padėtis yra visiškai normali, bankai veikė ir tebeveikia stabiliai. Aišku, padėtis šiek tiek keičiasi kintant ekonomikai – atsiranda daugiau blogųjų paskolų, bankai priversti didinti atidėjinius. Dėl to pernai jie gavo mažesnį pelną. Iki šiol bankų sudaryti specialieji atidėjiniai blogosioms paskoloms pasiekė beveik 1 mlrd. Lt, arba 1,34% visų paskolų portfelio. Sumos nemažos, bet bankai turi pakankamai kapitalo.Praėjusiais metais bankų sistema paaugo ir sutvirtėjo – beveik 11% išaugo bankų turtas, beveik 19% – paskolos, 6,4% daugėjo ir gyventojų indėlių, nors bendra indėlių suma sumažėjo 4,7%.
Pagrindinis augimas buvo pirmąjį metų pusmetį, o padėtis keitėsi metų pabaigoje. Kaip žinote, daugiausia indėlių „išėjo“ spalio mėnesį – 2,7 mlrd. Lt. Tai – didelė suma. Kitais mėnesiais jie išliko tose pačiose ribose.

Užtruko vadinamojo bankų stabilizavimo fondo steigimas, nors Vyriausybė ir pažadėjusi jam 3 mlrd. Lt. Ar šios lėšos taps bankų kredito ištekliais? Įstatymo projektas parengtas, laukiame Europos centrinio banko nuomonės. Kai jos sulauksime, projektas ir bus pateiktas Seimui. Bet jame nebeliko stabilizavimo fondo, o liko garantijos ir kitos priemonės, kurios gali būti panaudotos akcijoms perimti, jeigu kuriam nors bankui iškiltų nemokumo pavojus. Taigi pinigų nebus – bus tik garantijos. Jeigu prireiks, likvidumo paskolas teiks Lietuvos bankas, bet iki šiol niekas tokių paskolų mūsų neprašė.

INVEGA garantuoja 80%, bet VŽ apklausti bankai sakė, kad jiems nesvarbus valstybės garantijos dydis, nes paskolos prašytoją jie vis viena vertins pagal savo kriterijus. Jeigu bankas prisiima riziką, jis, aišku, vertins pagal savo kriterijus, ar jo suteikta paskola grįš. Jis juk irgi atsakingas prieš tą, kas jam suteikė garantiją. Bet nesakyčiau, kad bankai neduoda paskolos – teikia, jeigu yra normalūs projektai. Dabar yra labai sumažėjusi kreditų paklausa, todėl nuo gruodžio mėnesio paskolų portfelis mažėja.

Jeigu bankai tvirtina, kad kredito išteklių jie turi daugiau nei tinkamų finansuoti projektų, kodėl tebedidinamos indėlių palūkanos siekiant pritraukti skolinimo lėšų? Juk aukštos indėlių palūkanos yra vienas iš bankų argumentų, kodėl yra brangios paskolos. Rinka nustato, už kiek bankai gali nusipirkti išteklius. Bankuose kredito išteklių padaugėjo. Kaip žinote, ateina Europos fondai, apie kuriuos seniai kalbama, skolintos valstybės lėšos, kurios bus per bankus skirstomos. Išteklių daugės – palūkanos kris. Laukiame, kad indėlių palūkanos turėtų mažėti.

Populiariausio 6 mėn. termino VILIBOR ir EURIBOR „žirklės“ viršija 6 procentinius punktus. Kodėl Lietuvos bankas nesiima priemonių, kad VILIBOR mažėtų? Juk kartą vieno banko pašalinimas padėjo. Lietuvos bankas tiktai surenka bankų pasiūlymus ir išveda vidurkį. EURIBOR panašiai skaičiuoja ne ECB, o Europos bankų asociacija, bet ten didesnę įtaką turi ECB nustatytos palūkanos, taip pat imamos bankų kotiruotės. Mes irgi, matyt, pasiūlysime perduoti VILIBOR skaičiavimą Lietuvos bankų asociacijai, nes šio rodiklio dydžiui mes įtakos negalime daryti. Tai – bankų pateikti duomenys, ir mes koreguoti jų negalime. Aišku, yra nustatyta tvarka, kaip skaičiuojama: imami bankai, kurie užima ne mažiau kaip 5% tarpbankinio skolinimosi rinkos. Peržiūrime jų sudėtį kas ketvirtį, vienas bankas, kurio tarpbankinio skolinimosi apimtys sumažėjo, buvo išbrauktas iš to sąrašo. Dabar ten gali atsirasti ir visiškai naujų bankų, kurių anksčiau nebuvo.

Ar Lietuvos bankas neketina sumažinti komercinių bankų privalomųjų atsargų normos? Lapkričio mėnesį ją sumažinome iki 4%, tuo pat metu euro zonos norma – 2%. Mums taip pat reikės sumažinti iki 2%, kai Lietuva stos į euro zoną. Bet šiuo momentu nėra poreikio keisti privalomųjų atsargų normos į vieną ar kitą pusę. Jeigu poreikis atsiras, mes svarstysime ir priimsime sprendimą.

Indėlių ir paskolų užsienio valiutomis didėjimas, euro skverbimasis į grynųjų pinigų rinką rodo didėjančią finansų rinkos eurizaciją. Ar Lietuva galėtų naudoti eurą kaip faktinę valiutą nebūdama euro zonos narė? Mūsų įstatymai leidžia naudoti užsienio valiutą ūkio subjektų atsiskaitymams, jeigu taip jie susitaria. Grynaisiais eurais atsiskaityti irgi nedraudžiama, jeigu viena šalis sutinka juos priimti, o kita – jais mokėti. Bet tai nėra eurizacija, tai – tik sudarytos sąlygos patogiau, lengviau subjektams atsiskaityti. O euro zonos nare Lietuva bus tik tada, kai vykdys atitinkamus kriterijus.

Kada tai įvyks? Manau, ar šių metų pabaigoje, ar kitų pradžioje Lietuva galėtų atitikti Mastrichto kriterijus.

Premjeras Andrius Kubilius palankiai pritaria Tarptautinio valiutos fondo pasiūlymus su krize kovojančioms Europos šalims įsivesti eurą, oficialiai netapus euro zonos nare, nes, jo nuomone, tai padėtų Lietuvai išspręsti didelę dalį finansinės krizės sukeltų problemų. O ką manote Jūs? Iš Tarptautinio valiutos fondo tokių pasiūlymų mes nebuvome gavę, mačiau tik tai, ką parašė spauda. Be abejo, dabar įsivesti eurą mums būtų naudinga. Bet nemanau, kad tai būtų geras žingsnis kitų šalių atžvilgiu, kurios atėjo į euro zoną įvykdžiusios atitinkamus kriterijus. Europos centrinis bankas yra paskelbęs savo poziciją dėl TVF siūlymų ir, aišku, jis laikysis nustatytų reikalavimų. Manau, turime dėti visas pastangas, kad įvykdytume Mastrichto kriterijus, o ne naudotis kokia lengvata. Nors dabar euras mums būtų labai naudingas, netgi palengvintų kai kurias sunkmečio problemas.

O kas būtų, jei Lietuva savavališkai įsivestų eurą, jeigu tai naudinga valstybei? Nieko nebūtų. Dabar mes galime supirkti visus litus pardavę eurus, kuriuos turime sukaupę užsienio valiutos atsargose. Dabar apyvartoje išleisti litai padengti maždaug 132% užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Tačiau padarydami tokį žingsnį mes prarastume beveik visas užsienio valiutos atsargas, valstybė liktų beveik be atsargų. Kam to reikia? O įvykdant visus kriterijus ir pereinant į euro zoną kaip ir visos šalys, šių atsargų naudoti nereikėtų – litas būtų pakeistas į eurus nustatytu santykiu nenaudojant užsienio valiutos atsargų. Tai yra esminis skirtumas, todėl nereikėtų skubėti keisti litų į eurus, nes jie įvedant eurą bus keičiami nemokamai.

Kodėl Lietuva kratosi minties pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo? Jūs pats sakėte, kad iš ten pasiskolintume kur kas pigiau, negu skolinamės dabar. Paaiškinkite valstybės logiką sunkmečiu skolintis brangiai. Lietuvoje santykiai su Tarptautiniu valiutos fondu yra pernelyg politizuoti, pernelyg sureikšminti. TVF nėra baubas, kuriuo reikėtų gąsdinti žmones. TVF teikia paskolas, kurios valstybėms tuo metu yra labai reikalingos, nes kitur jos pasiskolinti negali, o savo kapitalo neturi. Todėl jis nustato tokias sąlygas, tokius reikalavimus, kad ta valstybė skolą galėtų grąžinti. Jis neturi tikslo papjauti, prispausti valstybės, kuriai skolina. Reikia žiūrėti, ar visos TVF reikalaujamos priemonės yra ekonomiškai teisingos. Jeigu reikalauja mažinti deficitą, be abejo, ta sąlyga yra teisinga, ir nereikia čia pernelyg politizuoti ir sureikšminti skolinimosi iš TVF. Jeigu reikės, eisime ir skolinsimės.
Iki šiol to poreikio nebuvo. Vyriausybė pasiskolino vidaus ir užsienio rinkose, gal ir brangiau nei TVF skolintų. Manau, jeigu su TVF dabar būtų kalbamasi, tai tų priemonių, kurių ėmėsi Vyriausybė, beveik pakanka, kad būtų sudarytas susitarimas su TVF. Bet reikia apsispręsti, kada to reikės. Ir nereikia neigti derybų. Jeigu reikės, ir eisim, ir skolinsimės.

Vienas iš baubų, kuriuo gąsdinama visuomenė – TVF lieps mažinti pensijas ir algas. Ar tai baisiausi reikalavimai? Taip nėra. Algas jau sumažino, dar mažins, bet ir šis veiksmas turi ribas. Kuo daugiau sumažiname atlyginimus, tuo mažiau biudžetas gauna gyventojų pajamų mokesčio, o „Sodra“ – įmokų. Mažiau atlyginimo – mažesnis vartojimas, negauname dar ir PVM bei akcizų į biudžetą. Visur atsiranda problemų. Todėl algų mažinimas turi du galus. O didinti jų skolintais pinigais negalima.

Beje, o Lietuvos bankas atlyginimus susimažino? Nuo vasario mėnesio susimažinome atlyginimus 15 procentų.

Kai kurie analitikai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvoje bent vienas bankas tikrai užsidarys. Kokios Jūsų prognozės? Jūs mažiau klausykite tokių analitikų – visi bankai dirba normaliai, turi kapitalo pakankamumo rodiklį per 12%. Žinoma, yra visokių niuansų – padaugėjo paskolų, kurios negrįžta, apgaudinėjimo atvejų, padaugėjo suklastotų sąskaitų. Bet sunkmečiu visada atsiranda tokių, kurie nori juo pasinaudoti.

Kaip prognozuojate, kokia dalis bankų išduotų paskolų bus blogosios 2009 m. pabaigoje? Ar užteks bankams nuosavo kapitalo tokiems nuostoliams padengti? Nuvertėjusių paskolų dydis yra padidėjęs, dabar bankai yra sudarę specialiuosius atidėjinius beveik 1 mlrd. Lt. Ta padėtis keičiasi, tokių paskolų procentas dabar nelabai didelis – 1,34% visų bankų paskolų portfelio. Jeigu lyginsime jį su bankų kapitalu, tai specialiųjų atidėjinių suma galėtų būti maždaug tris kartus didesnė, galėtų būti apie 3 mlrd. Lt – tiek dar leistų bankų dabartiniai kapitalai.
Bet visi bankai šių metų planuose yra numatę būdus, kaip jie didins kapitalą,ir, manau, planai yra realūs. Pirmiausia praėjusių metų pelnai nebuvo išmokėti dividendais, jie likę bankuose. Ir tai bus vienas iš šaltinių padidinti kapitalą. Manau, kad akcininkai ras ir kitokių būdų, kaip padidinti bankų kapitalus. Visi bankai planuoja, kad šiemet jų veikla bus pelninga, bet tai nebus paprasta pasiekti, jeigu reikės daryti atidėjinius, o ir pelnai nebus tokie dideli, kokie buvo pernai ar užpernai. Todėl neprognozuokime, kiek bus blogųjų paskolų. Matyt, jų gali padaugėti. Bet jei jų padaugėtų netgi tris kartus, bankai padengtų jas savo kapitalu.

Ar atsilaikytų bankai, jeigu, pavyzdžiui, indėlių juose sumažėtų 30%? Kai spalio mėnesį indėlių sumažėjo 2,7 mlrd. Lt, tai sudarė apie 7%. Toliau jų srautas svyravo, o bendras atėjimo-išėjimo rezultatas kas mėnesį sukasi apie nulį. Kiekvienas bankas apsiskaičiuoja, kas būtų, jeigu kokia nors indėlių suma išeitų, kaip jis spręstų likvidumo problemą, iš kur jis paimtų pinigų. Visi bankai yra numatę priemones ir planuoja sėkmingai tęsti savo veiklą.

Kaip pasikeis bankų veiklos rodikliai per šiuos metus? Šiemet tokio paskolų augimo, koks buvo ankstesniais metais, jau nebus, nes nuo gruodžio kreditavimas tik mažėja. Vis dėlto manau, kad metų suteiktų kreditų dydis bus teigiamas – realu, kad augs nuo 2% iki 4%. Gali išlikti ir dabartinis lygis, bet manau, tos priemonės, kurių imtasi, ir paskolos, ateinančios iš Europos investicijų banko, iš kitų fondų, kiek nors turėtų padėti. Be to, bankai turi pagrindines įmones, kurios gali bet kada paskolinti išteklių tiek, kiek reikės. Ekonomikos padėtis gerės – gerės ir bankų rodikliai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Bankeros“ vadovui Karalevičiui ir jo vadovaujamai įmonei – 1,2 mln. Eur baudų 33

Lietuvos bankas nubaudė kriptovaliutų keityklos „Spectro Coin“ ir kriptovaliutų banko „Bankera“ vieną iš...

Rinkos
2018.09.21
Interviu su vienu „Blackstone“ vadovų: ką su „Luminor“ darys amerikiečiai Premium

JAV privataus kapitalo fondų milžinė „Blackstone“, perkant Baltijos šalių „Luminor“ banką, nesibaimina...

Rinkos
2018.09.21
Šiaulių banko vadovas: „Luminor“ sandoris mums yra gera naujiena Premium

Dabartinė padėtis bankų sektoriuje leidžia Šiaulių bankui augti neprisiimant didesnės rizikos, o „Luminor“...

Rinkos
2018.09.21
Išpažinus nuodėmes, „Danske Bank“ laukia darbas su teisėsauga Premium 4

Viename didžiausių Europoje pinigų plovimo skandalų nuskambėjo žodis „atsiprašau“ ir krito aukščiausio vadovo...

Rinkos
2018.09.20
Honkongo mokėjimų bendrovė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje

Honkongo mokėjimo paslaugų įmonė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje.

Finansai
2018.09.19
Vidinį tyrimą atlikęs „Danske Bank“ pripažįsta kaltę

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai leido banko padalinį Estijoje...

Rinkos
2018.09.19
Brangesnio skolinimosi priešaušriu verslas pradeda dairytis į palūkanų apsikeitimo sandorius Premium

Bankai pastebi, kad 10 metų palūkanų mažėjimo tendencijai baigiantis, verslo klientai imasi aktyviau draustis...

Rinkos
2018.09.19
Traukiasi „Danske Bank“ vadovas 4

Į galimo pinigų plovimą skandalą įklimpusio didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas...

Rinkos
2018.09.19
Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
2018.09.18
Kreditų unijos pelną pašokdino 4,6 karto

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 2,3 mln. Eur pelno – 4,6 karto daugiau,...

Rinkos
2018.09.18
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
Politologai: „Blackstone“ investicija didins JAV dėmesį Baltijos šalims 6

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti...

Rinkos
2018.09.15
„Danske Bank“ vadovui duoda 33% išsilaikymo iki metų galo galimybę 7

Analitikai vertina, kad egzistuoja vos 33% tikimybė, kad į skandalus įklimpusio „Danske Bank“ vadovas Thomas...

Rinkos
2018.09.14
Su „Luminor“ dirbs po skandalų pasitraukęs „Swedbank“ vadovas 7

Buvęs Švedijos banko „Swedbank“ vykdomasis direktorius Michaelas Wolfas, darbą Švedijos „Swedbanke“ palikęs...

Rinkos
2018.09.14
SEB bankas skolina „Žemaitijos pienui“ 10 mln. Eur

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas skolina 10 mln. Eur pieno perdirbimo grupei „Žemaitijos...

Finansai
2018.09.14
Milijardinė JAV milžinės investicija Baltijos šalyse siunčia ir geopolitinę žinią Premium 6

Baltijos šalių bankui „Luminor“ paskelbus apie naują savininką iš JAV, rinkai padarė įspūdį žinomas vardas,...

Rinkos
2018.09.14
Paslaugų centrų plėtra, tendencijos Lietuvoje: kas laukia „Barclays“ centro Premium

Paslaugų centruose darbus susiranda vis daugiau iš užsienio grįžusių lietuvių, o robotai darbo vietose...

Finansai
2018.09.14
„Luminor“ pardavimas: rinką nustebino ne žinia, bet pirkėjas Premium 9

Žinia apie Baltijos šalių banko „Luminor“ pardavimą Lietuvos įsigijimų ir finansų rinkos nenustebino, tačiau...

Rinkos
2018.09.13
Interviu su „Luminor“ vadovu A. Načajumi – apie „Blackstone“ atėjimo aplinkybes Premium 9

JAV privataus kapitalo fondų valdytojas „Blackstone“ į banką „Luminor“ investavo prieš tai „pačiupinėjęs“...

Rinkos
2018.09.13
„Luminor“ pardavimo kaina: analitikų vertinimai Premium 1

Analitikai nesutaria, ar JAV privataus kapitalo fondų milžinė „Blackstone“, pirkdama Baltijos šalių milžino...

Rinkos
2018.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau