Bankai lieka ekonomikos inkaru

Publikuota: 2009-05-10
Atnaujinta 2015-06-08 17:41

Kaip pasikeitė Lietuvos bankų sistema per praėjusius metus? Ar ir šiemet galėtumėte užtikrintai pasakyti, kad ji išlieka stabili? Manau, kad bankų sektoriaus padėtis yra visiškai normali, bankai veikė ir tebeveikia stabiliai. Aišku, padėtis šiek tiek keičiasi kintant ekonomikai – atsiranda daugiau blogųjų paskolų, bankai priversti didinti atidėjinius. Dėl to pernai jie gavo mažesnį pelną. Iki šiol bankų sudaryti specialieji atidėjiniai blogosioms paskoloms pasiekė beveik 1 mlrd. Lt, arba 1,34% visų paskolų portfelio. Sumos nemažos, bet bankai turi pakankamai kapitalo.Praėjusiais metais bankų sistema paaugo ir sutvirtėjo – beveik 11% išaugo bankų turtas, beveik 19% – paskolos, 6,4% daugėjo ir gyventojų indėlių, nors bendra indėlių suma sumažėjo 4,7%.
Pagrindinis augimas buvo pirmąjį metų pusmetį, o padėtis keitėsi metų pabaigoje. Kaip žinote, daugiausia indėlių „išėjo“ spalio mėnesį – 2,7 mlrd. Lt. Tai – didelė suma. Kitais mėnesiais jie išliko tose pačiose ribose.

Užtruko vadinamojo bankų stabilizavimo fondo steigimas, nors Vyriausybė ir pažadėjusi jam 3 mlrd. Lt. Ar šios lėšos taps bankų kredito ištekliais? Įstatymo projektas parengtas, laukiame Europos centrinio banko nuomonės. Kai jos sulauksime, projektas ir bus pateiktas Seimui. Bet jame nebeliko stabilizavimo fondo, o liko garantijos ir kitos priemonės, kurios gali būti panaudotos akcijoms perimti, jeigu kuriam nors bankui iškiltų nemokumo pavojus. Taigi pinigų nebus – bus tik garantijos. Jeigu prireiks, likvidumo paskolas teiks Lietuvos bankas, bet iki šiol niekas tokių paskolų mūsų neprašė.

INVEGA garantuoja 80%, bet VŽ apklausti bankai sakė, kad jiems nesvarbus valstybės garantijos dydis, nes paskolos prašytoją jie vis viena vertins pagal savo kriterijus. Jeigu bankas prisiima riziką, jis, aišku, vertins pagal savo kriterijus, ar jo suteikta paskola grįš. Jis juk irgi atsakingas prieš tą, kas jam suteikė garantiją. Bet nesakyčiau, kad bankai neduoda paskolos – teikia, jeigu yra normalūs projektai. Dabar yra labai sumažėjusi kreditų paklausa, todėl nuo gruodžio mėnesio paskolų portfelis mažėja.

Jeigu bankai tvirtina, kad kredito išteklių jie turi daugiau nei tinkamų finansuoti projektų, kodėl tebedidinamos indėlių palūkanos siekiant pritraukti skolinimo lėšų? Juk aukštos indėlių palūkanos yra vienas iš bankų argumentų, kodėl yra brangios paskolos. Rinka nustato, už kiek bankai gali nusipirkti išteklius. Bankuose kredito išteklių padaugėjo. Kaip žinote, ateina Europos fondai, apie kuriuos seniai kalbama, skolintos valstybės lėšos, kurios bus per bankus skirstomos. Išteklių daugės – palūkanos kris. Laukiame, kad indėlių palūkanos turėtų mažėti.

Populiariausio 6 mėn. termino VILIBOR ir EURIBOR „žirklės“ viršija 6 procentinius punktus. Kodėl Lietuvos bankas nesiima priemonių, kad VILIBOR mažėtų? Juk kartą vieno banko pašalinimas padėjo. Lietuvos bankas tiktai surenka bankų pasiūlymus ir išveda vidurkį. EURIBOR panašiai skaičiuoja ne ECB, o Europos bankų asociacija, bet ten didesnę įtaką turi ECB nustatytos palūkanos, taip pat imamos bankų kotiruotės. Mes irgi, matyt, pasiūlysime perduoti VILIBOR skaičiavimą Lietuvos bankų asociacijai, nes šio rodiklio dydžiui mes įtakos negalime daryti. Tai – bankų pateikti duomenys, ir mes koreguoti jų negalime. Aišku, yra nustatyta tvarka, kaip skaičiuojama: imami bankai, kurie užima ne mažiau kaip 5% tarpbankinio skolinimosi rinkos. Peržiūrime jų sudėtį kas ketvirtį, vienas bankas, kurio tarpbankinio skolinimosi apimtys sumažėjo, buvo išbrauktas iš to sąrašo. Dabar ten gali atsirasti ir visiškai naujų bankų, kurių anksčiau nebuvo.

Ar Lietuvos bankas neketina sumažinti komercinių bankų privalomųjų atsargų normos? Lapkričio mėnesį ją sumažinome iki 4%, tuo pat metu euro zonos norma – 2%. Mums taip pat reikės sumažinti iki 2%, kai Lietuva stos į euro zoną. Bet šiuo momentu nėra poreikio keisti privalomųjų atsargų normos į vieną ar kitą pusę. Jeigu poreikis atsiras, mes svarstysime ir priimsime sprendimą.

Indėlių ir paskolų užsienio valiutomis didėjimas, euro skverbimasis į grynųjų pinigų rinką rodo didėjančią finansų rinkos eurizaciją. Ar Lietuva galėtų naudoti eurą kaip faktinę valiutą nebūdama euro zonos narė? Mūsų įstatymai leidžia naudoti užsienio valiutą ūkio subjektų atsiskaitymams, jeigu taip jie susitaria. Grynaisiais eurais atsiskaityti irgi nedraudžiama, jeigu viena šalis sutinka juos priimti, o kita – jais mokėti. Bet tai nėra eurizacija, tai – tik sudarytos sąlygos patogiau, lengviau subjektams atsiskaityti. O euro zonos nare Lietuva bus tik tada, kai vykdys atitinkamus kriterijus.

Kada tai įvyks? Manau, ar šių metų pabaigoje, ar kitų pradžioje Lietuva galėtų atitikti Mastrichto kriterijus.

Premjeras Andrius Kubilius palankiai pritaria Tarptautinio valiutos fondo pasiūlymus su krize kovojančioms Europos šalims įsivesti eurą, oficialiai netapus euro zonos nare, nes, jo nuomone, tai padėtų Lietuvai išspręsti didelę dalį finansinės krizės sukeltų problemų. O ką manote Jūs? Iš Tarptautinio valiutos fondo tokių pasiūlymų mes nebuvome gavę, mačiau tik tai, ką parašė spauda. Be abejo, dabar įsivesti eurą mums būtų naudinga. Bet nemanau, kad tai būtų geras žingsnis kitų šalių atžvilgiu, kurios atėjo į euro zoną įvykdžiusios atitinkamus kriterijus. Europos centrinis bankas yra paskelbęs savo poziciją dėl TVF siūlymų ir, aišku, jis laikysis nustatytų reikalavimų. Manau, turime dėti visas pastangas, kad įvykdytume Mastrichto kriterijus, o ne naudotis kokia lengvata. Nors dabar euras mums būtų labai naudingas, netgi palengvintų kai kurias sunkmečio problemas.

O kas būtų, jei Lietuva savavališkai įsivestų eurą, jeigu tai naudinga valstybei? Nieko nebūtų. Dabar mes galime supirkti visus litus pardavę eurus, kuriuos turime sukaupę užsienio valiutos atsargose. Dabar apyvartoje išleisti litai padengti maždaug 132% užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Tačiau padarydami tokį žingsnį mes prarastume beveik visas užsienio valiutos atsargas, valstybė liktų beveik be atsargų. Kam to reikia? O įvykdant visus kriterijus ir pereinant į euro zoną kaip ir visos šalys, šių atsargų naudoti nereikėtų – litas būtų pakeistas į eurus nustatytu santykiu nenaudojant užsienio valiutos atsargų. Tai yra esminis skirtumas, todėl nereikėtų skubėti keisti litų į eurus, nes jie įvedant eurą bus keičiami nemokamai.

Kodėl Lietuva kratosi minties pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo? Jūs pats sakėte, kad iš ten pasiskolintume kur kas pigiau, negu skolinamės dabar. Paaiškinkite valstybės logiką sunkmečiu skolintis brangiai. Lietuvoje santykiai su Tarptautiniu valiutos fondu yra pernelyg politizuoti, pernelyg sureikšminti. TVF nėra baubas, kuriuo reikėtų gąsdinti žmones. TVF teikia paskolas, kurios valstybėms tuo metu yra labai reikalingos, nes kitur jos pasiskolinti negali, o savo kapitalo neturi. Todėl jis nustato tokias sąlygas, tokius reikalavimus, kad ta valstybė skolą galėtų grąžinti. Jis neturi tikslo papjauti, prispausti valstybės, kuriai skolina. Reikia žiūrėti, ar visos TVF reikalaujamos priemonės yra ekonomiškai teisingos. Jeigu reikalauja mažinti deficitą, be abejo, ta sąlyga yra teisinga, ir nereikia čia pernelyg politizuoti ir sureikšminti skolinimosi iš TVF. Jeigu reikės, eisime ir skolinsimės.
Iki šiol to poreikio nebuvo. Vyriausybė pasiskolino vidaus ir užsienio rinkose, gal ir brangiau nei TVF skolintų. Manau, jeigu su TVF dabar būtų kalbamasi, tai tų priemonių, kurių ėmėsi Vyriausybė, beveik pakanka, kad būtų sudarytas susitarimas su TVF. Bet reikia apsispręsti, kada to reikės. Ir nereikia neigti derybų. Jeigu reikės, ir eisim, ir skolinsimės.

Vienas iš baubų, kuriuo gąsdinama visuomenė – TVF lieps mažinti pensijas ir algas. Ar tai baisiausi reikalavimai? Taip nėra. Algas jau sumažino, dar mažins, bet ir šis veiksmas turi ribas. Kuo daugiau sumažiname atlyginimus, tuo mažiau biudžetas gauna gyventojų pajamų mokesčio, o „Sodra“ – įmokų. Mažiau atlyginimo – mažesnis vartojimas, negauname dar ir PVM bei akcizų į biudžetą. Visur atsiranda problemų. Todėl algų mažinimas turi du galus. O didinti jų skolintais pinigais negalima.

Beje, o Lietuvos bankas atlyginimus susimažino? Nuo vasario mėnesio susimažinome atlyginimus 15 procentų.

Kai kurie analitikai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvoje bent vienas bankas tikrai užsidarys. Kokios Jūsų prognozės? Jūs mažiau klausykite tokių analitikų – visi bankai dirba normaliai, turi kapitalo pakankamumo rodiklį per 12%. Žinoma, yra visokių niuansų – padaugėjo paskolų, kurios negrįžta, apgaudinėjimo atvejų, padaugėjo suklastotų sąskaitų. Bet sunkmečiu visada atsiranda tokių, kurie nori juo pasinaudoti.

Kaip prognozuojate, kokia dalis bankų išduotų paskolų bus blogosios 2009 m. pabaigoje? Ar užteks bankams nuosavo kapitalo tokiems nuostoliams padengti? Nuvertėjusių paskolų dydis yra padidėjęs, dabar bankai yra sudarę specialiuosius atidėjinius beveik 1 mlrd. Lt. Ta padėtis keičiasi, tokių paskolų procentas dabar nelabai didelis – 1,34% visų bankų paskolų portfelio. Jeigu lyginsime jį su bankų kapitalu, tai specialiųjų atidėjinių suma galėtų būti maždaug tris kartus didesnė, galėtų būti apie 3 mlrd. Lt – tiek dar leistų bankų dabartiniai kapitalai.
Bet visi bankai šių metų planuose yra numatę būdus, kaip jie didins kapitalą,ir, manau, planai yra realūs. Pirmiausia praėjusių metų pelnai nebuvo išmokėti dividendais, jie likę bankuose. Ir tai bus vienas iš šaltinių padidinti kapitalą. Manau, kad akcininkai ras ir kitokių būdų, kaip padidinti bankų kapitalus. Visi bankai planuoja, kad šiemet jų veikla bus pelninga, bet tai nebus paprasta pasiekti, jeigu reikės daryti atidėjinius, o ir pelnai nebus tokie dideli, kokie buvo pernai ar užpernai. Todėl neprognozuokime, kiek bus blogųjų paskolų. Matyt, jų gali padaugėti. Bet jei jų padaugėtų netgi tris kartus, bankai padengtų jas savo kapitalu.

Ar atsilaikytų bankai, jeigu, pavyzdžiui, indėlių juose sumažėtų 30%? Kai spalio mėnesį indėlių sumažėjo 2,7 mlrd. Lt, tai sudarė apie 7%. Toliau jų srautas svyravo, o bendras atėjimo-išėjimo rezultatas kas mėnesį sukasi apie nulį. Kiekvienas bankas apsiskaičiuoja, kas būtų, jeigu kokia nors indėlių suma išeitų, kaip jis spręstų likvidumo problemą, iš kur jis paimtų pinigų. Visi bankai yra numatę priemones ir planuoja sėkmingai tęsti savo veiklą.

Kaip pasikeis bankų veiklos rodikliai per šiuos metus? Šiemet tokio paskolų augimo, koks buvo ankstesniais metais, jau nebus, nes nuo gruodžio kreditavimas tik mažėja. Vis dėlto manau, kad metų suteiktų kreditų dydis bus teigiamas – realu, kad augs nuo 2% iki 4%. Gali išlikti ir dabartinis lygis, bet manau, tos priemonės, kurių imtasi, ir paskolos, ateinančios iš Europos investicijų banko, iš kitų fondų, kiek nors turėtų padėti. Be to, bankai turi pagrindines įmones, kurios gali bet kada paskolinti išteklių tiek, kiek reikės. Ekonomikos padėtis gerės – gerės ir bankų rodikliai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55% 8

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 275,4 mln. Eur...

Finansai
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 15

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
Savivaldybė parduodamų Šiaulių banko akcijų kainą nustatys aukcione 5

Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios Šiaulių banko akcijos bus parduodamos aukciono būdu, o ne už...

Rinkos
2018.12.13
„Luminor“ nurėžė Lietuvos ūkio plėtros prognozę 2019 ir 2020 m. 3

Šiandien ekonominės plėtros prognozes atnaujinę „Luminor“ banko ekonomistai, palyginti su rugsėjį skelbtąja,...

Verslo aplinka
2018.12.13
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12
Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“ 2

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
2018.12.12
Pasėlių draudimą dar vertina skeptiškai, bet šiemet draudžiasi noriau Premium

Šį rudenį žemdirbiai pasėlius draudžia noriau – apsidraudusių ūkininkų skaičius, palyginti su praėjusiais...

Agroverslas
2018.12.12
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 14

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse 11

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse, šeštadienį skelbia įtakinga...

Finansai
2018.12.08
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05
Kas po „Barclays“ pasitraukimo laukia pirmojo paslaugų centro Lietuvoje Premium 1

Daugiau nei ketverius metus su „Barclays“ dirbanti technologijų kompanija „HCL Technologies“ (HCL) tapo...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ iškabos neliks, HCL dirbs savo vardu 58

Nuo 2009 m. Vilniuje veikęs „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir numato perkelti...

Finansai
2018.12.04
S. Skvernelis apie „Barclays“ pasitraukimą: tuščia vieta nebūna 24

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius...

Finansai
2018.12.04
„Barclays“ darbuotojams Vilniuje pristato verslo planus

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ antradienį Vilniaus padalinio darbuotojus teigia informuosiantis...

Finansai
2018.12.04
V.Vasiliauskas: Italija gerokai didesnis gyvūnas nei Graikija 5

Eurozona penkerius metus lipa į kalną, vakarėlis, anot Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko,...

Finansai
2018.12.03
Lietuvos bankas: tokį būsto paskolų palūkanų augimą lėmė konkurencijos sumažėjimas 14

Lietuvos banko (LB) teigimu, vien tik reikalavimas bankams kaupti papildomą rezervą negalėjo sąlygoti tokio...

Statyba ir NT
2018.11.29
M. Zalatorius: gal S. Jakeliūnas norėtų, kad „Luminor“ įsigytų valstybinis fondas? 5

Naujas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimas apie vieno didžiausių...

Finansai
2018.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau