Renovacijoje trukdžių mato daugiau nei paskatų

Publikuota: 2009-05-02
Atnaujinta 2015-06-03 16:19

Vyriausybei patvirtinus daugiabučių
modernizavimo finansinį modelį, kritikos girdėti daugiau nei pagyrų. Renovacijos
kaip išsigelbėjimo laukiantys statybininkai irgi sako dvejojantys, ar procesas
iš tikro pajudės.

Pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo finansinę schemą valstybės parama bendrijoms nurėžta nuo 50% iki 15%, o likusią dalį lėšų reikės skolintis patiems gyventojams. Tam kuriamas specialus fondas, kuris teiks 20 metų trukmės paskolas su 3% fiksuotomis metinėmis palūkanomis.Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas ir UAB „Eika“ generalinis direktorius, aktyviai besidomintis daugiabučių atnaujinimo klausimais, sako, kad patvirtintas finansavimo modelis – tik pirmas mažas žingsnelis. „Kol kas nepajudintos teisinės problemos, reikia aiškesnių prognozių, kas artimiausiu metu darysis su šilumos kainomis, ar dujų kainoms krentant modernizavimas atsipirks, ar tikrai visus pastatus, net tuos, kurių būklė itin prasta, reikia atnaujinti“, – klausimus beria p. Dargis.Juozas Antanaitis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas, sako, kad pats finansavimo modelis tiesiog nurodo, iš kur valstybė gaus pinigų projektams įgyvendinti. „Gyventojams nuo to modelio nei šilta, nei šalta, jis tik parodo, iš kur pinigai sueina į kapšą“, – kad pati schema nei skatins, nei atbaidys nuo renovacijos, mano p. Antanaitis. Jo teigimu, daugiau paskatų turėtų atsirasti patvirtinus teisės aktų, reglamentuojančių modernizavimo procesus, paketą.Jūratė Juozaitienė, Aplinkos ministerijos sekretorė, mini, kad teisiniai atnaujinimo klausimai bus svarstomi netrukus – planuojamus pakeitimus žadama pristatyti jau šį antradienį.Vyriausybė savo užmačiose brėžia, kad daugiabučių modernizavimas galėtų startuoti jau vasaros pradžioje, tačiau dauguma rinkos dalyvių įsitikinę, kad iki kitų metų procesai visu tempu nepajudės.

Nežino, ar tikėti

Statybų bendrovių atstovai tvirtina, kad jiems įsibėgėjusi daugiabučių modernizacija būtų tikras išsigelbėjimas – gautų užsakymų, įdarbintų žmones, galėtų išgyventi sunkmetį, tačiau realiomis perspektyvomis abejoja.„Pasirinktas modelis, kai gyvenamųjų namų bendrijos ar administruojančios įmonės turės imti paskolas. Nors ir teigiama, kad gyventojai po renovacijos mokės tokią pat sumą, kaip anksčiau mokėjo už šildymą, kad jos pakaks ir paskolai grąžinti, tačiau sunkmečiu imti kreditą ryšis retas, ir aš manau, kad aktyvumo nebus“, – svarsto Stasys Žvinys, UAB „Molesta“ generalinis direktorius. Anot jo, modelius galima kurti kokius tik nori, tačiau pagrindinis klausimas – kaip išjudinti gyventojus.Arvydas Tyla, UAB "Merko statyba" generalinis direktorius, taip pat pabrėžia, kad į atnaujinimą reikėtų žvelgti iš galutinio vartotojo pusės – daugiabučio gyventojo. "Gyventojai labai sunerimę dėl savo ateities ir pajamų, padėtis darbo rinkoje sudėtinga. Dalis turi įvairių finansinių įsipareigojimų ir prisiimti papildomų tikrai nežada", – kalba jis. Pasak "Merko statybos" vadovo, atnaujinimas strigo, kai ekonominė padėtis buvo kur kas geresnė, tad dabar jis stebuklų nesitikėtų.Kitos statybų bendrovės vilties turi daugiau. Aleksandras Toropčinas, statybinių mišinių gamintojos UAB „Sakret Lietuva“ direktorius, sako, kad gerai bent tai, kad finansavimo modelis patvirtintas. „Geras ar blogas, bet jis yra realus, atsižvelgta į mūsų valstybės padėtį“ – mano jis, tačiau priduria, kad gyventojų nusivylimo ir abejingumo dėl sumažintos valstybės paramos veikiausiai nepavyks išvengti.Darius Vilkas, AB „YIT Kausta“ direktorius, laikosi nuomonės, kad, nepabandžius įgyvendinti projektų pagal naująjį modelį, spręsti, ar jis tinkamas, ar ne, nedera. „Čia kaip perskaičius knygos turinį bandyti pasakyti, ar ji įdomi, ar ne“, – lygina p. Vilkas.„YIT Kausta“ turi subūrusi iniciatyvinę darbuotojų grupę ir planuotų renovuoti ištisus daugiabučių kvartalus. „Mes dirbame šia linkme, bet kol kas tai daugiau akademinio pobūdžio darbas negu realus“, – pažymi p. Vilkas.

Neinformuoja

Dar vienas pagalys ratuose renovacijos mašinai įsivažiuoti – dažnai viešojoje erdvėje girdima kritika, besiformuojanti negatyvi visuomenės nuomonė.
„Kol kas Vyriausybė visiškai neskiria dėmesio visuomenės informavimo klausimams. Visi mano, kad užteks išspręsti finansinį modelį ir prasidės renovacija. Ji tikrai nepajudės, kol žmonės nebus informuoti“, – akcentuoja p. Dargis.Ponas Antanaitis taip pat pritaria, kad švietimui, aiškinimui ir mokymams reikės skirti nemažai lėšų, nes kol kas žmonės nusistatę priešiškai.* * * * * * * * * * * * * *

VŽ info

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, praėjusią savaitę pareiškė, kad Vyriausybės pritarimo sulauksi renovacijos finansavimo schema neveiks.Pono Kuodžio skaičiavimais, dabartinė renovacijos schema nebus patraukli, nes po namo atnaujinimo gyventojams teks mokėti daugiau negu nerenovavus: jei standartinio dviejų kambarių buto gyventojai per šildymo sezoną sumoka 2.250 Lt (375 Lt per mėnesį), tai paėmę 40.000 Lt paskolą su 3% palūkanomis 20-iai metų už šildymą ir paskolą kartu sudėjus mokės 4.325 Lt. Jei bus imama mažesnė paskola – 20.000 Lt vienam butui (apie tokią kalbama Vyriausybei pateiktuose skaičiavimuose), vis vien renovuoti neapsimokės, nes už šildymą ir paskolą reikės mokėti 2.725 Lt.Anot p. Kuodžio, Vyriausybės sudaryta darbo grupė skaičiavimams taiko ne anuitetinį, o linijinį paskolos grąžinimo metodą, todėl skaičius gauna kiek kitokius, tačiau esmės tai nekeičia – jiems vos pavyko sulyginti naująją sąskaitą po renovacijos su senąja, gaunama neatnaujinus būsto, tad toks modelis nebus veiksmingas.Ekonomisto nuomone, daugiabučių atnaujinimas strigs dėl gyventojų motyvacijos stokos, tad jų neturėtų būti klausiama, ar nori renovuoti būstą.
Ponas Kuodis siūlo valstybei įkurti renovacijos fondą, į kurį dauguma lėšų ateitų iš sutaupytos energijos: gyventojai mokėtų už šilumą tarsi nebūtų renovuota, skirtumas tarp faktinių mažesnių ir buvusių didesnių energijos sąnaudų patektų į fondą, o gyventojams nereikėtų imti paskolų.

Mokėjimai, tenkantys butui iki modernizavimo ir po jo*

Investicija 1 m2 300 Lt
Paskolos trukmė 20 metų
Paskolos suma 60 m2 butui (su palūkanomis) 20.246 Lt
Mokama už buto šildymą iki modernizavimo (per metus) 2.250 Lt
Išlaidos šildymui ir kreditui grąžinti po renovacijos (per metus) 2.205
Sutaupoma suma (per metus) 45Lt
Šaltinis: Darbo grupės, pateikusios Vyriausybei daugiabučių finansavimo modelį, skaičiavimai.
* kai šilumos kaina 0,25 Lt/kWh. Skaičiavimai remiasi vidutiniu 55 butų daugiabučiu, kuris išeikvoja 150kWh/m2 šilumos energijos per metus.
Daugiabučių atnaujinimo finansinis modelis:- Valstybės parama modernizavimui – 15%, jei pasiekiamas energijos taupymo efektas,
- Gyventojams teikiamos paskolos 20-iai metų su 3% fiksuotomis palūkanomis,
- Mažas pajamas turinčioms šeimoms valstybė apmoka 100% paskolos išlaidų,
- Renovavus daugiabutį, sudėjus mokesčius už būsto šildymą ir lengvatinės paskolos palūkanas, gyventojai turi mokėti mažiau nei už nerenovuoto būsto šildymą,
- Renovuotame daugiabutyje šilumos poreikis sumažėja 47%,
- Teikiama finansinė parama daugiabučio modernizavimo projektui parengti ir įgyvendinti,
- Modernizavimui finansuoti steigiamas specialus atsinaujinantis fondas, kuriam bus skiriamos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tarptautinių finansinių institucijų paskolos, valstybės biudžeto, komercinių bankų lėšos.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lukiškių kalėjimas bus iškeltas iki kitų metų gruodžio 31 d.

Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas keliais etapais iš Vilniaus miesto centro bus iškeltas iki 2019 m.

Verslo aplinka
2018.12.13
Grįžti į nacionalinio stadiono lenktynes norinti įmonė pateikė savo viziją 13

Į koncesijos konkursą nacionaliniam stadionui statyti norinti grįžti UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“...

Statyba ir NT
2018.12.13
Investicijos į paskolas su NT užstatu: perspėja dėl rizikų 7

Lietuvoje daugėjant NT sutelktinio investavimo platformų, investuotojai į šią sritį neria neretai...

Rinkos
2018.12.13
Butų kainų indeksas: senos statybos būstas Vilniuje brangsta labiau 10

Naujos statybos butų kainos sostinėje per metus padidėjo labai nežymiai, senos – išaugo ryškiau. Kaune ir...

Statyba ir NT
2018.12.13
Protingų namų potencialas Lietuvoje: neišnaudota 95 proc. rinkos Rėmėjo turinys 13

Pastatų automatikos sektoriui prognozuojama ateitis lyginama su automobilių ar telefonų rinkų sprogimu – iš...

Technologijos
2018.12.13
Biurų įrengimas: atsisako nuolatinių darbo vietų, kuria socialines erdves Premium 4

Įsikurdamos naujame biure Lietuvos bendrovės stengiasi į jį integruoti tradiciškai ne biure randamas...

Statyba ir NT
2018.12.13
Kelio Vilnius-Utena ruožą už 20 mln. Eur atnaujins „YIT Infra“ 22

Pirmąjį prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena ruožą rekonstruos Suomijos statybos...

Transportas
2018.12.12
Emigrantų Amerikoje įkurta „GP Transco“ įsikėlė į naują biurą Vilniuje 7

Trečiadienį Vilniuje, Žalgirio g. esančiame verslo centre atidarytas JAV sėkmingai šaknis įleidusių emigrantų...

Transportas
2018.12.12
„Lietuvos energijai“ nepavyko parduoti objektų Vilniaus Žirmūnuose ir Senamiestyje 2

Ketvirtadienį vykęs energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ ketvirtasis viešas nekilnojamojo turto (NT)...

Statyba ir NT
2018.12.12
Kauno Rotušės atnaujinimo projektavimo konkursą laimėjo „Processoffice“

Kauno m. savivaldybės skelbtą projektavimo darbų konkursą miesto rotušei atnaujinti laimėjo architektūros UAB...

Statyba ir NT
2018.12.12
TOP biurų nuomos sandoriai: šiemet be triukšmo, kitąmet tikimasi fejerverkų Premium 1

Šie metai sostinės biurų rinkoje nebuvo išskirtiniai ir palydėti triukšmingais nuomos sandoriais. Atsigriebti...

Statyba ir NT
2018.12.12
Baigta rekonstruoti sostinės Rinktinės gatvės atkarpa, „Hanner“ investavo 1 mln. Eur 10

NT plėtros UAB „Hanner“ baigė Vilniaus Rinktinės gatvės atkarpos šalia buvusio Žalgirio stadiono...

Statyba ir NT
2018.12.12
„Workland“ biuras sostinės Didžiojoje gatvėje bus atidarytas sausį

Estijos biurų nuomos paslaugų bendrovė „Workland Group“ antrą savo centrą Vilniuje atidarys kitų metų...

Statyba ir NT
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
„Lietuvos pašto“ logistikos centro statybai – 17,5 mln. Eur NIB paskola

Šiaurės investicijų bankas (Nordic Investment Bank, NIB) ir Lietuvos paštas (LP) pasirašė 10 m. trukmės 17,5...

Transportas
2018.12.11
R. Šimašius dėl Maskvos namų kreipėsi į VSD 15

Vilniaus miesto meras kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl šiuo metu statomų Maskvos namų.

Statyba ir NT
2018.12.11
„Hanner“ įmonė atsisakė valdybos

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės valdoma įmonė „Promola“ nusprendė panaikinti valdybą.

Statyba ir NT
2018.12.11
Lukiškių kalėjimą ketinama iškelti iki kitų metų galo

Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iškeldinti iš Vilniaus centro planuojama iki 2019 metų galo, antradienį...

Statyba ir NT
2018.12.11
Panevėžio statybos trestas įsteigė naują įmonę

AB Panevėžio statybos trestas (PST) gruodžio pradžioje įsteigė antrinę UAB „Hustal“, kuri koncentruosis į...

Statyba ir NT
2018.12.11
„Vičiūnų“ plėtojamą „Hilton“ viešbutį Vilniuje statys PST 10

Viešbutį „DoubleTree by Hilton“ sostinės Rinkinės gatvėje statanti UAB „Vičiūnų grupė“ įmonė generaliniu...

Statyba ir NT
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau