Renovacijoje trukdžių mato daugiau nei paskatų

Publikuota: 2009-05-02
Atnaujinta 2015-06-03 16:19

Vyriausybei patvirtinus daugiabučių
modernizavimo finansinį modelį, kritikos girdėti daugiau nei pagyrų. Renovacijos
kaip išsigelbėjimo laukiantys statybininkai irgi sako dvejojantys, ar procesas
iš tikro pajudės.

Pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo finansinę schemą valstybės parama bendrijoms nurėžta nuo 50% iki 15%, o likusią dalį lėšų reikės skolintis patiems gyventojams. Tam kuriamas specialus fondas, kuris teiks 20 metų trukmės paskolas su 3% fiksuotomis metinėmis palūkanomis.Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas ir UAB „Eika“ generalinis direktorius, aktyviai besidomintis daugiabučių atnaujinimo klausimais, sako, kad patvirtintas finansavimo modelis – tik pirmas mažas žingsnelis. „Kol kas nepajudintos teisinės problemos, reikia aiškesnių prognozių, kas artimiausiu metu darysis su šilumos kainomis, ar dujų kainoms krentant modernizavimas atsipirks, ar tikrai visus pastatus, net tuos, kurių būklė itin prasta, reikia atnaujinti“, – klausimus beria p. Dargis.Juozas Antanaitis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas, sako, kad pats finansavimo modelis tiesiog nurodo, iš kur valstybė gaus pinigų projektams įgyvendinti. „Gyventojams nuo to modelio nei šilta, nei šalta, jis tik parodo, iš kur pinigai sueina į kapšą“, – kad pati schema nei skatins, nei atbaidys nuo renovacijos, mano p. Antanaitis. Jo teigimu, daugiau paskatų turėtų atsirasti patvirtinus teisės aktų, reglamentuojančių modernizavimo procesus, paketą.Jūratė Juozaitienė, Aplinkos ministerijos sekretorė, mini, kad teisiniai atnaujinimo klausimai bus svarstomi netrukus – planuojamus pakeitimus žadama pristatyti jau šį antradienį.Vyriausybė savo užmačiose brėžia, kad daugiabučių modernizavimas galėtų startuoti jau vasaros pradžioje, tačiau dauguma rinkos dalyvių įsitikinę, kad iki kitų metų procesai visu tempu nepajudės.

Nežino, ar tikėti

Statybų bendrovių atstovai tvirtina, kad jiems įsibėgėjusi daugiabučių modernizacija būtų tikras išsigelbėjimas – gautų užsakymų, įdarbintų žmones, galėtų išgyventi sunkmetį, tačiau realiomis perspektyvomis abejoja.„Pasirinktas modelis, kai gyvenamųjų namų bendrijos ar administruojančios įmonės turės imti paskolas. Nors ir teigiama, kad gyventojai po renovacijos mokės tokią pat sumą, kaip anksčiau mokėjo už šildymą, kad jos pakaks ir paskolai grąžinti, tačiau sunkmečiu imti kreditą ryšis retas, ir aš manau, kad aktyvumo nebus“, – svarsto Stasys Žvinys, UAB „Molesta“ generalinis direktorius. Anot jo, modelius galima kurti kokius tik nori, tačiau pagrindinis klausimas – kaip išjudinti gyventojus.Arvydas Tyla, UAB "Merko statyba" generalinis direktorius, taip pat pabrėžia, kad į atnaujinimą reikėtų žvelgti iš galutinio vartotojo pusės – daugiabučio gyventojo. "Gyventojai labai sunerimę dėl savo ateities ir pajamų, padėtis darbo rinkoje sudėtinga. Dalis turi įvairių finansinių įsipareigojimų ir prisiimti papildomų tikrai nežada", – kalba jis. Pasak "Merko statybos" vadovo, atnaujinimas strigo, kai ekonominė padėtis buvo kur kas geresnė, tad dabar jis stebuklų nesitikėtų.Kitos statybų bendrovės vilties turi daugiau. Aleksandras Toropčinas, statybinių mišinių gamintojos UAB „Sakret Lietuva“ direktorius, sako, kad gerai bent tai, kad finansavimo modelis patvirtintas. „Geras ar blogas, bet jis yra realus, atsižvelgta į mūsų valstybės padėtį“ – mano jis, tačiau priduria, kad gyventojų nusivylimo ir abejingumo dėl sumažintos valstybės paramos veikiausiai nepavyks išvengti.Darius Vilkas, AB „YIT Kausta“ direktorius, laikosi nuomonės, kad, nepabandžius įgyvendinti projektų pagal naująjį modelį, spręsti, ar jis tinkamas, ar ne, nedera. „Čia kaip perskaičius knygos turinį bandyti pasakyti, ar ji įdomi, ar ne“, – lygina p. Vilkas.„YIT Kausta“ turi subūrusi iniciatyvinę darbuotojų grupę ir planuotų renovuoti ištisus daugiabučių kvartalus. „Mes dirbame šia linkme, bet kol kas tai daugiau akademinio pobūdžio darbas negu realus“, – pažymi p. Vilkas.

Neinformuoja

Dar vienas pagalys ratuose renovacijos mašinai įsivažiuoti – dažnai viešojoje erdvėje girdima kritika, besiformuojanti negatyvi visuomenės nuomonė.
„Kol kas Vyriausybė visiškai neskiria dėmesio visuomenės informavimo klausimams. Visi mano, kad užteks išspręsti finansinį modelį ir prasidės renovacija. Ji tikrai nepajudės, kol žmonės nebus informuoti“, – akcentuoja p. Dargis.Ponas Antanaitis taip pat pritaria, kad švietimui, aiškinimui ir mokymams reikės skirti nemažai lėšų, nes kol kas žmonės nusistatę priešiškai.* * * * * * * * * * * * * *

VŽ info

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, praėjusią savaitę pareiškė, kad Vyriausybės pritarimo sulauksi renovacijos finansavimo schema neveiks.Pono Kuodžio skaičiavimais, dabartinė renovacijos schema nebus patraukli, nes po namo atnaujinimo gyventojams teks mokėti daugiau negu nerenovavus: jei standartinio dviejų kambarių buto gyventojai per šildymo sezoną sumoka 2.250 Lt (375 Lt per mėnesį), tai paėmę 40.000 Lt paskolą su 3% palūkanomis 20-iai metų už šildymą ir paskolą kartu sudėjus mokės 4.325 Lt. Jei bus imama mažesnė paskola – 20.000 Lt vienam butui (apie tokią kalbama Vyriausybei pateiktuose skaičiavimuose), vis vien renovuoti neapsimokės, nes už šildymą ir paskolą reikės mokėti 2.725 Lt.Anot p. Kuodžio, Vyriausybės sudaryta darbo grupė skaičiavimams taiko ne anuitetinį, o linijinį paskolos grąžinimo metodą, todėl skaičius gauna kiek kitokius, tačiau esmės tai nekeičia – jiems vos pavyko sulyginti naująją sąskaitą po renovacijos su senąja, gaunama neatnaujinus būsto, tad toks modelis nebus veiksmingas.Ekonomisto nuomone, daugiabučių atnaujinimas strigs dėl gyventojų motyvacijos stokos, tad jų neturėtų būti klausiama, ar nori renovuoti būstą.
Ponas Kuodis siūlo valstybei įkurti renovacijos fondą, į kurį dauguma lėšų ateitų iš sutaupytos energijos: gyventojai mokėtų už šilumą tarsi nebūtų renovuota, skirtumas tarp faktinių mažesnių ir buvusių didesnių energijos sąnaudų patektų į fondą, o gyventojams nereikėtų imti paskolų.

Mokėjimai, tenkantys butui iki modernizavimo ir po jo*

Investicija 1 m2 300 Lt
Paskolos trukmė 20 metų
Paskolos suma 60 m2 butui (su palūkanomis) 20.246 Lt
Mokama už buto šildymą iki modernizavimo (per metus) 2.250 Lt
Išlaidos šildymui ir kreditui grąžinti po renovacijos (per metus) 2.205
Sutaupoma suma (per metus) 45Lt
Šaltinis: Darbo grupės, pateikusios Vyriausybei daugiabučių finansavimo modelį, skaičiavimai.
* kai šilumos kaina 0,25 Lt/kWh. Skaičiavimai remiasi vidutiniu 55 butų daugiabučiu, kuris išeikvoja 150kWh/m2 šilumos energijos per metus.
Daugiabučių atnaujinimo finansinis modelis:- Valstybės parama modernizavimui – 15%, jei pasiekiamas energijos taupymo efektas,
- Gyventojams teikiamos paskolos 20-iai metų su 3% fiksuotomis palūkanomis,
- Mažas pajamas turinčioms šeimoms valstybė apmoka 100% paskolos išlaidų,
- Renovavus daugiabutį, sudėjus mokesčius už būsto šildymą ir lengvatinės paskolos palūkanas, gyventojai turi mokėti mažiau nei už nerenovuoto būsto šildymą,
- Renovuotame daugiabutyje šilumos poreikis sumažėja 47%,
- Teikiama finansinė parama daugiabučio modernizavimo projektui parengti ir įgyvendinti,
- Modernizavimui finansuoti steigiamas specialus atsinaujinantis fondas, kuriam bus skiriamos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tarptautinių finansinių institucijų paskolos, valstybės biudžeto, komercinių bankų lėšos.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Išrinktas geriausias Trakų kultūros rūmų rekonstrukcijos projektas 1

Trakų kultūros rūmų pastato rekonstravimo architektūriniame konkurse laimėjo UAB „Sienos“ komandos parengtas...

Statyba ir NT
2019.03.19
Į aplinkos ministrus bus teikiama Seimo nario K. Mažeikos kandidatūra  3

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos kandidatūra bus teikiama į aplinkos...

Verslo aplinka
2019.03.19
„Akropolis Group“ dairosi pirkinių užsienyje 3

Prekybos centrų valdytoja UAB „Akropolis Group“ plėtros galimybių užsienyje ieško ir per įsigijimus.

Statyba ir NT
2019.03.19
STT kritikuoja spragas valstybinės žemės nuomos taisyklėse 3

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tvirtina, kad dabartinės valstybinės žemės nuomos be aukciono taisyklės turi...

Statyba ir NT
2019.03.19
Santariškių medicinos miestelyje – papildomos 1.196 vietos automobiliams 11

Santariškių medicinos miestelyje atidaryta nauja penkių aukštų automobilių aikštelė. 1.196 vietų aikštelę...

Logistika
2019.03.19
„NT valdas“ paliko M. Nenėnas

Valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ nekilnojamojo turto valdymo įmonės „NT valdos“ direktorius...

Vadyba
2019.03.19
PST už 6 mln. Eur sutvarkys Panevėžio centrą  10

Iki 2020 m. pabaigos turėtų būti iš esmės atnaujintas miesto prie Nevėžio centras – Panevėžio Laisvės aikštė...

Statyba ir NT
2019.03.19
M. Kulbokas: pigių pinigų era tęsiasi, bet jų nebėra  6

Europos centriniam bankui (ECB) pasiuntus žinią, kad palūkanos šiemet turbūt nekils, pigių pinigų era...

Statyba ir NT
2019.03.19
I. Černiuk tapo Turto banko generalinio direktoriaus pavaduotoja  2

Susisiekimo ministerijos kanclerės pareigas iki šiol ėjusi Inga Černiuk nuo antradienio pradeda dirbti Turto...

Statyba ir NT
2019.03.19
„Capital“ nutraukė franšizės sutartį su biuru Kaune, kelis jungia Vilniuje 6

Nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus vienijantis tinklas „Capital Realty“ nutraukė franšizės sutartį su UAB...

Statyba ir NT
2019.03.18
„Omberg“ į kotedžų projektą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 5

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Omberg“ kovą Vilniaus Gineitiškėse pradeda 34 kotedžų kvartalo statybą.

Statyba ir NT
2019.03.18
Varėna ieško, kas už 342.000 Eur sutvarkytų Dainų slėnį 1

Per metus ketinama sutvarkyti Dainų slėnį – įrengti aikštelę su pagrindu scenai, apšvietimą ir 500 žiūrovų...

Statyba ir NT
2019.03.18
„k18b“: projekto detalės ir išaugusios investicijos Premium 14

Pusketvirtų metų derintam biurų ir viešbučio kompleksui Vilniaus centre išdavus statybos leidimą, plėtotojas...

Statyba ir NT
2019.03.18
Vilniaus Justiniškių mikrorajone projektuoja dengtą futbolo aikštelę 

Privataus investuotojo užsakymu sostinės Justiniškių mikrorajone projektuojama futbolo aikštelė, kurioje bus...

Statyba ir NT
2019.03.16
Baltijos šalių fondas investavo į bankrutavusią Suomijos bendrovę

Baltijos šalyse veikiančio privataus kapitalo fondo „Livonia Partners“ šiemet įsigytas Estijos langų...

Rinkos
2019.03.16
Prokurorai teismui perdavė „Panevėžio kelių“ bylą  

Penktadienį Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą...

Statyba ir NT
2019.03.15
„NT Valdos“ aukcione siūlys objektų už 16 mln. Eur

Kitą savaitę vyksiančiame aukcione „Lietuvos energijos“ antrinė bendrovė „NT Valdos“ pasiūlys įsigyti 14...

Statyba ir NT
2019.03.15
Istorinis biurų sandoris Kaune nutrūko – „R1 RCM“ lieka senose patalpose 5

Kaune įsikūrusio technologijų kompanijos „R1 RCM“ (buvusi „Intermedix“) padalinio darbuotojams pristatyti...

Paslaugos
2019.03.14
Pastatui už 1,8 mln. Eur Vilniaus centre ieško pirkėjo   3

Kitą savaitę vyksiančiame nekilnojamojo turto (NT) aukcione bus parduodamas pačioje Vilniaus širdyje esantis...

Statyba ir NT
2019.03.14
Architektų rūmai mano, kad „k18b“ statybos leidimas neteisėtas, bet teisybės neieškos 29

Architektų rūmų taryba trečiadienį biurų ir viešbučio kompleksui „k18b“ Vilniuje išduotą statybos leidimą...

Statyba ir NT
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau