KOMENTARAS: Kaip susikurti mums naudingas rinkas

Publikuota: 2009-04-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:37

Didžiausias pasaulinės finansų krizės
iššūkis – jos reiškinių įvairovė, kurios, atrodo, neįmanoma nei suprasti, nei
suvaldyti. Atrodo, kad problemos plinta nesustabdomai. Vienoje šalyje po kitos
krizės įveikimo planai vėl ir vėl perkuriami ir pertvarkomi. Senieji ekonomikos
supratimo modeliai atrodo žlugę. Viso pasaulio valstybės susiduria su esminiais
klausimais apie jų visuomenių ir ekonomikos ateitį.

2007 m. vasaros pradžioje kilusi būsto paskolų rinkos krizė vėliau tapo finansų krize, o po to recesija. Greitai prisidėjo ir kitos ekonominės problemos: energetikos išteklių bei maisto kainos kilo ir krito, dar labiau išryškėjo pasaulinio klimato atšilimo pavojai, be to, dėmesio pareikalavo netinkamas pasaulinis politinės galios pasiskirstymas.Visuomenės neramumai Graikijoje, Latvijoje ir Lietuvoje parodė, kad net ir Europos Sąjungoje politinis stabilumas gali būti pažeistas. Visame pasaulyje, nuo Meksikos iki Indonezijos ar Kinijos, visuomenės audinys išsitempė iki trūkimo ribos. Šiuos neramumus skatina tai, kad pinigų ima trūkti žmonėms, kurie niekaip prie krizės neprisidėjo, bet nuo jos kenčia.Į šiuos socialinius rūpesčius nekreipiama pakankamai dėmesio, nes finansų sektoriaus gelbėjimas, stimuliavimo paketai bei aktyvius lobistus turinčių pramonės šakų problemos jau išsekino daugelio šalių finansinius pajėgumus. Bekompromisio privatizavimo šalininkų prašymai suteikti valstybinę paramą turėtų susilaukti tik ciniškų pašaipų, jei pavojus nebūtų toks didelis. Dabar šalims tenka spręsti nemalonų klausimą: ar yra alternatyva islandiškam kritimui?Praeityje valstybės ekonominiams sprendimams pasiekus tokią aklavietę, neišvengiamai kildavo karai ar revoliucijos. Mes dabar turime priimti tokius svarbius sprendimus, kokių nereikėjo nuo blogiausių ketvirtojo dešimtmečio laikų, tad ar kaip nors galime išvengti to paties likimo?Norint išvengti blogiausio, fundamentalūs pokyčiai yra ne tik būtinai reikalingi, bet tiesiog neišvengiami. Tad viso pasaulio politikai turės atlikti savo pareigą ir imtis atsakingo vadovavimo. Plieninė ramybė ir drąsus eksperimentavimas – tai vienintelis kelias, kuriuo eidami galėtume išsaugoti politinę ir socialinę harmoniją.Pavyzdžiui, jei suteiktume Europos centriniam bankui euro zonos šalių paskutinės vilties skolintojo funkcijas, tai palengvintų problemų turinčių Europos šalių padėtį, suteiktų joms šiek tiek erdvės. Tačiau tam reikia fundamentalios pasaulinės pinigų sistemos reformos, kuri panaikintų disbalansą tarp turinčių perteklių ir turinčių deficitą šalių, tarp taupiųjų ir išlaidautojų bei tarp turtingų ir vargšų.To nepasieksime be sunkumų. Iš šių reformų gali net praturtėti kai kurie iš tų, kurie savo „nuodingomis“ finansinėmis priemonėmis bei neatsakingu spekuliavimu atvedė pasaulį į šią pavojingą situaciją. Tebūnie. Moralinis, o galbūt ir teisinis atpildas turės palaukti, kol bus atkurtas ekonomikos augimas.Valstybėms judant į šias neištirtas teritorijas, joms reikės vis iš naujo sau kelti klausimus. Visos prielaidos turės būti įvertintos ne vieną kartą. Vėl ir vėl reikės rasti naujus atspirties taškus. Turės būti sukurtos ir ištobulintos naujos priemonės. Gerovės valstybės mechanika turės būti sustiprinta, o viešoji politika turi liautis nuolaidžiauti finansų sektoriui, kad ir kaip reikėtų gelbėjimo paketų.Būtinų ir drąsių eksperimentų keliu pasukusios valstybės turi nepamiršti kartu pasiimti ir savo piliečių. Nes jei šie ekonomikos gaivinimo eksperimentai nebus visiškai skaidrūs, prasidės politinės vidaus kovos. Tarp pragmatiškos ir oportunistinės politikos yra didžiulis skirtumas - valdantiesiems per ateinančius mėnesius ir metus derėtų nepamiršti šio skirtumo.Šis vietinėje politikoje taikomas skaidrumas ir pragmatizmas turi būti pradėtas taikyti ir tarptautinės ekonomikos diplomatijos arenoje. Nes jei nebus ištaisyti šiandienos pasauliniai disbalansai, su kita krize susidursime dar neatsigavę iš šios.Šiuolaikinėms pasaulinėms rinkoms reikia taisyklių, kurios atsižvelgtų į kiekvienos pasaulio šalies ir kiekvieno regiono visuomeninį gėrį. Tai aišku. Tačiau sprendimai, su kuriais susiduriame, yra daug fundamentalesni. Turime pasirinkti: pasaulinė pinigų ir ekonomikos reforma arba karas ir revoliucijos. Praėjus dvidešimt metų nuo paskelbtos „istorijos pabaigos“, mes susiduriame su dar vienu istoriniu posūkiu. Arba patys rašysime istoriją, arba turėsime iškęsti sunkmetį, kurio būtume galėję išvengti.© "Project Syndicate", 2009

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dainų šventės auditoriai pasigedo racionalaus finansinio požiūrio

Kultūros ministerija, atlikusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) 2018 m. organizuotos Lietuvos...

Laisvalaikis
16:48
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 7

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

„Titanikas“ rastas vykdant slaptą karinę misiją

Ilgai teigta, kad 1912 m. nuskendusį laivą „Titanikas“ 1985 m. vandenyno dugne surado JAV  mokslininkai.

Laisvalaikis
2018.12.16
D. Katkus: pianisto D. Kirilausko iššūkiai 1

Vykstant nuožmiam popso karui su intelektualia muzikine kultūra, karui, kur popsą visiškai palaiko ir...

Verslo klasė
2018.12.15
Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad...

Laisvalaikis
2018.12.15
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau