DANIS RODRIKAS: Koks TVF mums patiktų

Publikuota: 2009-04-15
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

KEMBRIDŽAS. Kaip dėl krizės pasikeitė
Tarptautinis valiutos fondas (TVF)? Vos prieš keletą mėnesių atrodė, kad ši
svarbi, bet nemėgiama institucija – pokarinių visuotinių ekonominių susitarimų
orientyras, – liks nenaudinga.

Ilgą laiką TVF buvo atpirkimo ožys kairiesiems ir dešiniesiems – pirmiesiems dėl to, kad pabrėžė finansinį sąžiningumą ir ekonominę ortodoksiją, o pastariesiems dėl savo vaidmens gelbėjant įsiskolinusias šalis. Besivystančios šalys nenoromis klausė jo patarimų, o išsivysčiusios šalys, kurioms pinigų nereikėjo, jų nepaisė. Pasaulyje, kuriame privataus kapitalo srautų fone TVF turimi ištekliai atrodė maži, fondas tapo panašus į anachronizmą.Kai prieš keletą metų kai kurios didžiausios TVF skolininkės (Brazilija ir Argentina) pradėjo iš anksto grąžinti savo skolas ir nebuvo matyti jokių naujų paskolų gavėjų, atrodė, kad į karstą buvo įkalta paskutinė vinis. TVF atrodė pasmerktas pritrūkti pajamų šalia to, kad prarado savo buvimo prasmę. Jis sumažino savo biudžetus ir pradėjo trauktis. Nors tuo metu jam buvo perduotos kai kurios naujos pareigos – ypač „manipuliacijų su valiuta“ priežiūra, – debatai apie tai buvo neaktualūs.Tačiau krizė atgaivino TVF. Vadovaujamas gabaus generalinio direktoriaus Dominique‘o Strausso-Kahno, fondas buvo viena iš nedaugelio oficialių įstaigų, einančių įvykių priekyje, o ne jiems iš paskos. Jis greitai įsteigė nepaprastąją skubiai išmokamų kreditų liniją šalims, vykdančioms „priimtiną“ politiką. Jis entuziastingai gynė ekonomikos skatinimą, kuris sudarytų 2% pasaulio BVP. Tokia pozicija yra tuo labiau nepaprasta, atsižvelgiant į tradicinį TVF konservatyvumą visais fiskaliniai klausimais. Be to, besirengdamas Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimui Londone, jis iš pagrindų pertvarkė savo skolinimo politiką, palengvindamas įprastas sąlygas ir leisdamas šalims lengviau įgyti teisę gauti paskolas.Dar svarbiau tai, kad po Londono susitikimo TVF gavo žymiai daugiau išteklių ir naujų pareigų. G20 pažadėjo patrigubinti fondo skolinimo pajėgumus (nuo 250 milijardų USD iki 750 milijardų USD), išleisti 250 milijardų USD specialiąsias skolinimosi teises (rezervinius aktyvus, kuriuos sudaro pagrindinių valiutų krepšelis) ir prireikus leisti fondui skolintis kapitalo rinkose (ko jis niekada nedarė).TVF taip pat buvo paskirtas viena iš dviejų vadovaujančių įstaigų – kartu su išplėstu Finansinio stabilumo forumu (dabar pervadintu Finansinio stabilumo taryba), – kurių pareiga yra iš anksto įspėti apie makroekonominius ir finansinius pavojus bei teikti reikiamas politines rekomendacijas.Kita gera žinia ta, kad europiečiai atsisakė savo reikalavimų siūlyti TVF generalinį direktorių (kaip amerikiečiai atsisakė savo panašaus reikalavimo dėl Pasaulio Banko prezidento). Šie vyriausieji pareigūnai nuo šiol turi būti renkami taikant „atvirą, skaidrų ir nuopelnais pagrįstą atrankos procesą“. Tai užtikrins geresnį vadovavimą (nors Strausso-Kahno vadovavimas yra pavyzdinis) ir sustiprins abiejų įstaigų teisėtumą besivystančių šalių akyse.Taigi TVF dabar dar kartą atsiduria ekonominės visatos centre. Kaip jis pasirinks išdėstyti savo neseniai įgytas galias?Didesnis pavojus tas, kad jis ir vėl persistengs bei perlenks lazdą. Būtent taip nutiko antroje pereito dešimtmečio pusėje, kai TVF pradėjo propaguoti kapitalo-sąskaitų liberalizavimą, pritaikė per daug griežtas finansų priemones Azijos finansų krizės metu ir vienas pats bandė pertvarkyti Azijos ekonomikas. Nuo to laiko ši institucija yra pripažinusi savo klaidas visose šiose srityse. Tačiau dar neaišku, ar pamokos yra iki galo išmoktos ir ar vietoj griežto, doktrinieriško TVF atsiras geresnis, švelnesnis fondas.Vienas padrąsinantis faktas yra tas, kad besivystančios šalys beveik tikrai įgys svaresnį žodį dėl fondo valdymo. Tai užtikrins, kad ateityje bus jautriau išklausomos mažiau pasiturinčių šalių nuomonės.Tačiau vien didesnės balso teisės suteikimas besivystančioms šalims mažai ką pakeis, jei taip pat nebus pakeista TVF organizacinė kultūra. Fonde dirba daug protingų ekonomistų, kuriems labai trūksta ryšio su jų nagrinėjamų šalių institucinėmis realijomis (ir supratimo apie jas). Jų profesinės žinios pagrįstos jų aukštų mokslo laipsnių kokybe, o ne jų pasiekimais praktiškai formuojant politiką. Tai skatina pasipūtimą ir manieringo pranašumo prieš kolegas – politikos formuotojus, kurie turi suderinti daugybę sudėtingų darbotvarkių, – jausmą.Norint tai įveikti, reikės, kad aukščiausioji TVF vadovybė imtųsi aktyvių veiksmų samdant, įdarbinant ir paaukštinant žmones. Vienas variantas būtų gerokai padidinti vidutinės grandies darbuotojų skaičių, turinčių praktinės patirties besivystančiose šalyse. Dėl to TVF personalas labiau suprastų žinių apie vietinius reikalus vertę, lyginant su jų teorinėmis žiniomis.Kita strategija būtų perkelti dalį personalo, įskaitant dirbančiuosius funkciniuose skyriuose, į „regioninius biurus“ vietoje. Šis žingsnis greičiausiai susilauktų didelio pasipriešinimo iš personalo, kuris įprato prie Vašingtono privilegijų. Tačiau nėra geresnio būdo įvertinti aplinkos vaidmenį nei gyvenimas joje. Pasaulio Bankas, kuris prieš kurį laiką atliko tokią decentralizaciją, dėl to išmoko geriau aptarnauti savo klientus (nesusidurdamas su sunkumais samdant geriausius talentus).Tai svarbus momentas fondui. Tarptautinė bendruomenė labai vertina TVF nuomonę ir veiklos efektyvumą. Kad įgytų visišką jos pasitikėjimą, fondas turės atlikti vidaus reformas.Danis Rodrikas, Harvardo Universiteto John F. Kennedy viešojo administravimo mokyklos politinės ekonomijos profesorius, yra pirmasis Socialinių mokslų tyrimų tarybos Alberto O. Hirschmano premijuos laureatas. Jo naujausia knyga vadinasi „Viena ekonomika, daug receptų: globalizacija, institucijos ir ekonominis augimas“ (One Economics, Many Recipes: Globalization, Institutions, and Economic Growth). © Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau