DANIS RODRIKAS: Koks TVF mums patiktų

Publikuota: 2009-04-15
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

KEMBRIDŽAS. Kaip dėl krizės pasikeitė
Tarptautinis valiutos fondas (TVF)? Vos prieš keletą mėnesių atrodė, kad ši
svarbi, bet nemėgiama institucija – pokarinių visuotinių ekonominių susitarimų
orientyras, – liks nenaudinga.

Ilgą laiką TVF buvo atpirkimo ožys kairiesiems ir dešiniesiems – pirmiesiems dėl to, kad pabrėžė finansinį sąžiningumą ir ekonominę ortodoksiją, o pastariesiems dėl savo vaidmens gelbėjant įsiskolinusias šalis. Besivystančios šalys nenoromis klausė jo patarimų, o išsivysčiusios šalys, kurioms pinigų nereikėjo, jų nepaisė. Pasaulyje, kuriame privataus kapitalo srautų fone TVF turimi ištekliai atrodė maži, fondas tapo panašus į anachronizmą.Kai prieš keletą metų kai kurios didžiausios TVF skolininkės (Brazilija ir Argentina) pradėjo iš anksto grąžinti savo skolas ir nebuvo matyti jokių naujų paskolų gavėjų, atrodė, kad į karstą buvo įkalta paskutinė vinis. TVF atrodė pasmerktas pritrūkti pajamų šalia to, kad prarado savo buvimo prasmę. Jis sumažino savo biudžetus ir pradėjo trauktis. Nors tuo metu jam buvo perduotos kai kurios naujos pareigos – ypač „manipuliacijų su valiuta“ priežiūra, – debatai apie tai buvo neaktualūs.Tačiau krizė atgaivino TVF. Vadovaujamas gabaus generalinio direktoriaus Dominique‘o Strausso-Kahno, fondas buvo viena iš nedaugelio oficialių įstaigų, einančių įvykių priekyje, o ne jiems iš paskos. Jis greitai įsteigė nepaprastąją skubiai išmokamų kreditų liniją šalims, vykdančioms „priimtiną“ politiką. Jis entuziastingai gynė ekonomikos skatinimą, kuris sudarytų 2% pasaulio BVP. Tokia pozicija yra tuo labiau nepaprasta, atsižvelgiant į tradicinį TVF konservatyvumą visais fiskaliniai klausimais. Be to, besirengdamas Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimui Londone, jis iš pagrindų pertvarkė savo skolinimo politiką, palengvindamas įprastas sąlygas ir leisdamas šalims lengviau įgyti teisę gauti paskolas.Dar svarbiau tai, kad po Londono susitikimo TVF gavo žymiai daugiau išteklių ir naujų pareigų. G20 pažadėjo patrigubinti fondo skolinimo pajėgumus (nuo 250 milijardų USD iki 750 milijardų USD), išleisti 250 milijardų USD specialiąsias skolinimosi teises (rezervinius aktyvus, kuriuos sudaro pagrindinių valiutų krepšelis) ir prireikus leisti fondui skolintis kapitalo rinkose (ko jis niekada nedarė).TVF taip pat buvo paskirtas viena iš dviejų vadovaujančių įstaigų – kartu su išplėstu Finansinio stabilumo forumu (dabar pervadintu Finansinio stabilumo taryba), – kurių pareiga yra iš anksto įspėti apie makroekonominius ir finansinius pavojus bei teikti reikiamas politines rekomendacijas.Kita gera žinia ta, kad europiečiai atsisakė savo reikalavimų siūlyti TVF generalinį direktorių (kaip amerikiečiai atsisakė savo panašaus reikalavimo dėl Pasaulio Banko prezidento). Šie vyriausieji pareigūnai nuo šiol turi būti renkami taikant „atvirą, skaidrų ir nuopelnais pagrįstą atrankos procesą“. Tai užtikrins geresnį vadovavimą (nors Strausso-Kahno vadovavimas yra pavyzdinis) ir sustiprins abiejų įstaigų teisėtumą besivystančių šalių akyse.Taigi TVF dabar dar kartą atsiduria ekonominės visatos centre. Kaip jis pasirinks išdėstyti savo neseniai įgytas galias?Didesnis pavojus tas, kad jis ir vėl persistengs bei perlenks lazdą. Būtent taip nutiko antroje pereito dešimtmečio pusėje, kai TVF pradėjo propaguoti kapitalo-sąskaitų liberalizavimą, pritaikė per daug griežtas finansų priemones Azijos finansų krizės metu ir vienas pats bandė pertvarkyti Azijos ekonomikas. Nuo to laiko ši institucija yra pripažinusi savo klaidas visose šiose srityse. Tačiau dar neaišku, ar pamokos yra iki galo išmoktos ir ar vietoj griežto, doktrinieriško TVF atsiras geresnis, švelnesnis fondas.Vienas padrąsinantis faktas yra tas, kad besivystančios šalys beveik tikrai įgys svaresnį žodį dėl fondo valdymo. Tai užtikrins, kad ateityje bus jautriau išklausomos mažiau pasiturinčių šalių nuomonės.Tačiau vien didesnės balso teisės suteikimas besivystančioms šalims mažai ką pakeis, jei taip pat nebus pakeista TVF organizacinė kultūra. Fonde dirba daug protingų ekonomistų, kuriems labai trūksta ryšio su jų nagrinėjamų šalių institucinėmis realijomis (ir supratimo apie jas). Jų profesinės žinios pagrįstos jų aukštų mokslo laipsnių kokybe, o ne jų pasiekimais praktiškai formuojant politiką. Tai skatina pasipūtimą ir manieringo pranašumo prieš kolegas – politikos formuotojus, kurie turi suderinti daugybę sudėtingų darbotvarkių, – jausmą.Norint tai įveikti, reikės, kad aukščiausioji TVF vadovybė imtųsi aktyvių veiksmų samdant, įdarbinant ir paaukštinant žmones. Vienas variantas būtų gerokai padidinti vidutinės grandies darbuotojų skaičių, turinčių praktinės patirties besivystančiose šalyse. Dėl to TVF personalas labiau suprastų žinių apie vietinius reikalus vertę, lyginant su jų teorinėmis žiniomis.Kita strategija būtų perkelti dalį personalo, įskaitant dirbančiuosius funkciniuose skyriuose, į „regioninius biurus“ vietoje. Šis žingsnis greičiausiai susilauktų didelio pasipriešinimo iš personalo, kuris įprato prie Vašingtono privilegijų. Tačiau nėra geresnio būdo įvertinti aplinkos vaidmenį nei gyvenimas joje. Pasaulio Bankas, kuris prieš kurį laiką atliko tokią decentralizaciją, dėl to išmoko geriau aptarnauti savo klientus (nesusidurdamas su sunkumais samdant geriausius talentus).Tai svarbus momentas fondui. Tarptautinė bendruomenė labai vertina TVF nuomonę ir veiklos efektyvumą. Kad įgytų visišką jos pasitikėjimą, fondas turės atlikti vidaus reformas.Danis Rodrikas, Harvardo Universiteto John F. Kennedy viešojo administravimo mokyklos politinės ekonomijos profesorius, yra pirmasis Socialinių mokslų tyrimų tarybos Alberto O. Hirschmano premijuos laureatas. Jo naujausia knyga vadinasi „Viena ekonomika, daug receptų: globalizacija, institucijos ir ekonominis augimas“ (One Economics, Many Recipes: Globalization, Institutions, and Economic Growth). © Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Neįpareigos bent pusę vaistų parduoti mažiausiomis kainomis 4

Seime žlugo dalies valdančiųjų pasiūlymas įpareigoti vaistines prekiauti pigiausiais kompensuojamaisiais...

Verslo aplinka
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Skvernelis: jei darai verslą, daryk verslą Premium 17

Ateinančiais metais premjeras Saulius Skvernelis žada griežčiau atskirti Seimo valdžią nuo vykdomosios,...

Verslo aplinka
2018.09.11
VŽ interviu: R. Karbauskis – apie mokesčius, naujus draudimus ir prezidento rinkimus Premium 21

Svaigalų akcizai vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar nebus greitai apsispręsta, o...

Verslo aplinka
2018.09.07
Interviu su Karbauskiu – apie alkoholio monopolį, NT ir automobilių mokesčius 23

Svaigalų akcizai kitų metų pavasarį vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar gana ilgai...

Verslo aplinka
2018.09.06
Rusijos ekonomikai skatinti – 101 mlrd. Eur iš oligarchų kišenės 19

Sankcijų prispaustas Kremlius iki Vladimiro Putino kadencijos pabaigos ketina didžiausių šalies bendrovių...

Verslo aplinka
2018.09.04
Latvijos BVP auga sparčiausiai tarp trijų Baltijos šalių 1

Latvijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 5,3%, o įvertinus...

Verslo aplinka
2018.09.03
EK vadovas pažadėjo laiko sukiojimo pabaigą 4

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris pareiškė inicijuojąs sprendimą atšaukti...

Verslo aplinka
2018.08.31
Valdžios pažadas „Achemai“: SkGD terminalo išlaikymas atpigs kitąmet 4

Vyriausybė šį rudenį Seimui pateiks įstatymus, kurie leis jau kitąmet didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje,...

Verslo aplinka
2018.08.30
Seimas žada pasipriešinti Vyriausybei dėl Veterinarijos tarnybos pertvarkos

Valdančioji dauguma Seime nusiteikusi nepritarti Vyriausybės pasiūlymui pakeisti Valstybinės maisto ir...

Verslo aplinka
2018.08.30
Keisis Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimai 5

Vyriausybė teikia Seimui įstatymų pataisas, numatančias dviejų ministerijų pavadinimų pakeitimą – Ūkio...

Verslo aplinka
2018.08.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau