JEFFREY'S SACHSAS: Kartos krizė

Publikuota: 2009-03-25
Atnaujinta 2015-06-03 16:34

Pasaulio ekonomikos krizė mus lydės visą
vienos kartos laikotarpį, o ne vienerius ar porą metų, nes iš tikrųjų krizė yra
perėjimas prie darnumo. Pastarųjų metų žaliavų stoka ir klimato kaitos sukelta
žala prisidėjo prie pasaulio ekonomikos destabilizavimo, sukėlusio dabartinę
krizę. Staigiai kylančios maisto ir degalų kainos bei didelės stichinės nelaimės
atliko svarbų vaidmenį pakenkdamos finansų rinkoms, namų ūkių perkamajai galiai
ir net politiniam stabilumui.

Taip galvojant, viena pagrindinių politikų, kurią turėtų vykdyti išsivysčiusios ir besivystančios šalys įveikdamos krizę, yra sukurti XXI amžiui tinkamą infrastruktūrą. Ji apima efektyvią elektros sistemą, naudojančią atsinaujinančią energiją; šviesolaidinius ir belaidžius tinklus, kuriais telefono ir plačiajuostčio interneto ryšiui; vandens tiekimo, drėkinimo ir kanalizacijos sistemas, kurios veiksmingai naudoja gėlą ir išvalytą nuotekų vandenį; miesto ir tarpmiestinio visuomeninio transporto sistemas ir saugomų gamtos teritorijų tinklus, kurie išsaugo biologinę įvairovę ir rūšių, kurioms gresia pavojus, buveines.Šių investicijų reikia greitu laiku, norint kompensuoti viso pasaulio vartojimo išlaidų sumažėjimą, kuris yra visuotinio nuosmukio priežastis. Be to, jų reikia ilguoju laikotarpiu, nes 6,8 milijardo žmonių (kurių skaičius vis auga) perpildytas pasaulis tiesiog negali išlaikyti ekonominio augimo, jei nebus imtos taikyti darnios technologijos, taupančios negausius gamtos išteklius.Praktiškai pasaulinė krizė reiškia, kad investicijos į darnumą besivystančiame pasaulyje yra mažinamos, užuot būtų didinamos. Kadangi negaunama tarptautinių bankų paskolų ir nėra obligacijų emisijų bei tiesioginių užsienio investicijų, infrastruktūros projektai, apie kuriuos buvo kalbama praeityje, dabar atidedami, o tai kelia grėsmę dešimčių besivystančių šalių politiniam ir ekonominiam stabilumui.Iš tikrųjų kiekvienoje pasaulio vietoje yra nepaprastai atsiliekama su investicijomis į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Atėjo laikas parodyti bendras viso pasaulio pastangas tiems projektams įgyvendinti. Tai padaryti nėra lengva. Daugeliui infrastruktūros investicijų turi vadovauti valstybės sektorius, kad būtų sukurtos partnerystės su privačiu sektoriumi. Paprastai valstybės sektorius turi sudaryti sutartinius susitarimus su privačiomis įmonėmis ne tik infrastruktūrai statyti, bet taip pat ją eksploatuoti kaip reguliuojamą monopoliją arba koncesijos pagrindu.Vyriausybėms paprastai trūksta reikiamų techninių gebėjimų parengti tokius projektus, todėl, sudarant sutartis, atsiranda favoritizmo ir korupcijos galimybių. Panašu, kad tokie kaltinimai bus metami vyriausybėms net ir tada, kai jie bus neteisingi, nors labai dažnai jie yra tiesa.Vis tik tokių projektų nevykdymas dabar kelia sumaištį pasaulio ekonomikoje. Didieji pasaulio miestai – tai užtvindyti transporto kamščiai ir tarša. Naudojant daug iškastinio kuro, atmosfera prisipildo šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vandens trūkumas smogia faktiškai kiekvienam dideliam ekonominiam centrui – nuo Šiaurės Amerikos iki Europos, Afrikos, Indijos ir Kinijos.Todėl vyriausybės turėtų stiprinti savo infrastruktūros ministerijas (įskaitant energetiką, kelius, vandens tiekimą ir kanalizaciją bei informacijos ir ryšių technologijas), taip pat savo nacionalinius plėtros bankus, kad galėtų tinkamai parengti ilgalaikius infrastruktūros projektus ir programas. Gebėjimas konstruktyviai atsverti krizę per išplėstas valstybės-privačias partnerystes nulems būsimą šalių ir regionų sėkmę. Įdomu tai, kad JAV pasirengusi pirmą kartą įsteigti Nacionalinį infrastruktūros banką.Vis dėlto Amerikos ir Europos ekonomikos patarėjai bendrai mano, kad pakaks trumpo ir stipraus akstino ekonomikos augimui atgaivinti. Tai netiesa. Reikės iš esmės pertvarkyti pasaulio ekonomiką darnumo link.Be to, turtingojo pasaulio politikos formuotojai mano, kad jie gali ir toliau nepaisyti besivystančio pasaulio arba palikti jį likimo valiai pasaulio rinkose. Tai taip pat yra pasaulio nesėkmės ir net būsimo konflikto receptas. Išsivysčiusioms šalims teks padaryti daug daugiau, kad padėtų neturtingoms šalims pereiti prie darnumo. Kadangi dauguma „skatinančių“ teisės aktų iki šiol buvo trumpalaikiai ir orientuoti į save, didesnis darnios infrastruktūros finansavimas neturtingose šalyse labai pakeltų turtingojo pasaulio ekonomikas.Išsivysčiusios šalys turėtų sutikti nukreipti dideles santaupas besivystančioms šalims, kad šios didintų tvarias investicijas. Tą galima padaryti tiesiogiai dvišaliu pagrindu, pavyzdžiui, ilgalaikėmis išsivysčiusių šalių eksporto kredito agentūrų paskolomis. Taip pat daugiašaliu būdu, padidinant investicijų į infrastruktūrą srautus iš Pasaulio Banko ir regioninių plėtros bankų (tarp jų iš Amerikos plėtros banko, Europos investicijų banko, Afrikos plėtros banko ir Azijos plėtros banko). Reikėtų panaudoti abu kanalus.Išsivysčiusios šalys taip pat nesupranta, kad be žymiai didesnio darnios infrastruktūros – ypač darnios energijos gamybos ir perdavimo, – finansavimo besivystančiame pasaulyje visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos vėliau šiais metais (ar bet kuriuo kitu greitu laiku) bus neįmanomas. Turtingasis pasaulis kažkodėl tikisi, kad neturtingos šalys apribos savo iškastinio kuro vartojimą be jokios didelės pagalbos finansuojant naujus ir darnius energijos šaltinius. Beveik visuose turtingųjų šalių pasiūlymuose dėl tikslų, ribų, įsipareigojimų ir leidimų šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms vargiai beužsimenama apie pagalbą neturingoms šalims finansuoti perėjimą prie darnių technologijų.Balandžio 2 d. Londone įvyksiantis didžiojo dvidešimtuko susitikimas teikia vilties dėl tikrai visuotinių pastangų pataisyti silpnėjančią pasaulio ekonomiką. Dabar yra laikas ir vieta pasauliui pradėti judėti link darnumo. Jei mes nesusidorosime su šia problema, visuotinė krizė kels grėsmę pasauliui dar daug metų.Jeffrey‘is D. Sachsas yra ekonomikos profesorius ir Kolumbijos Universiteto Žemės instituto direktorius. Jis taip pat yra specialusis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus patarėjas Tūkstantmečio plėtros tikslų klausimais. Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku tapo J. Talmantas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) Visuotiniame draugijos narių suvažiavime išrinko naują draugijos...

Pramonė
16:21
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 6

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
10:35
Granulių gamintojai susidūrė su problemomis: stabdo naujos gamyklos statybą  Premium

Granulių gamintojų padėtis Latvijoje sudėtinga. Dėl žaliavų stygiaus stambūs gamintojai neišnaudoja turimų...

Pramonė
09:35
Didžiausias Šiaurės Europos dviračių gamintojas pardavinėti mokosi iš smulkiųjų Premium 1

Gamintojų kooperacija ar skatinimas tą daryti – įprastas reiškinys, tačiau bendradarbiavimas neįpareigoja...

Gazelė
05:45
ESO Pažangios energijos klubo dirbtuvėse – efektyvumo sprendimai Verslo tribūna

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) įsteigtas Pažangios energijos klubas, bendradarbiaudamas su „Verslo...

Išmani Lietuva
2019.04.17
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Kaliningrade svarstoma leisti gintaro gavybą jūroje privatiems asmenims Premium

Antonas Alichanovas, Kaliningrado srities gubernatorius, siūlo įteisinti gintaro gavybą jūroje privatiems...

Pramonė
2019.04.17
ŽŪM dėl žemdirbius klaidinusio fondo kreipėsi į prokuratūrą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trečiadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl M. K. Čiurlionio...

Pramonė
2019.04.17
„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
Pernai pritrūkęs produkcijos „Volfas Engelman“ investuoja didindamas pajėgumus  6

Pernai su produkcijos trūkumu susidūrusi AB „Volfas Engelman“ didina gamybos pajėgumus – artėjant naujam...

Pramonė
2019.04.17
Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Verslo aplinka
2019.04.17
Vokietijos verslas agituoja už Europos Sąjungą: ES nepakankamai įvertinta Premium 5

Du trečdaliai Vokietijos verslininkų įsitikinę, kad Europos Sąjungos (ES) teikiamos galimybės nėra pakankamai...

Pramonė
2019.04.17
Galėjo apsiriboti prancūzų darbo pasiūlymu, bet atsiplėšė šios rinkos dalį Premium

UAB „Galanis“ užsakymų turi kur kas daugiau, nei spėja gaminti – gelbsti tai, kad rudenį bei žiemą,...

Gazelė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 2

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
2019.04.17
„Mars“ korporacijos istorija: kodėl keičiasi didieji prekių ženklai Premium 2

„Mars, Incorporated“, labiausiai pasaulyje žinoma kaip populiariausių šokoladinių batonėlių ir gyvūnų maisto...

Rinkodara
2019.04.17
Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke statybos atidedamos 2

Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke, kurią ruošiasi statyti UAB „Naujos mintys“, teks palaukti. Evaldo...

Pramonė
2019.04.16
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau