JEFFREY'S SACHSAS: Kartos krizė

Publikuota: 2009-03-25
Atnaujinta 2015-06-03 16:34

Pasaulio ekonomikos krizė mus lydės visą
vienos kartos laikotarpį, o ne vienerius ar porą metų, nes iš tikrųjų krizė yra
perėjimas prie darnumo. Pastarųjų metų žaliavų stoka ir klimato kaitos sukelta
žala prisidėjo prie pasaulio ekonomikos destabilizavimo, sukėlusio dabartinę
krizę. Staigiai kylančios maisto ir degalų kainos bei didelės stichinės nelaimės
atliko svarbų vaidmenį pakenkdamos finansų rinkoms, namų ūkių perkamajai galiai
ir net politiniam stabilumui.

Taip galvojant, viena pagrindinių politikų, kurią turėtų vykdyti išsivysčiusios ir besivystančios šalys įveikdamos krizę, yra sukurti XXI amžiui tinkamą infrastruktūrą. Ji apima efektyvią elektros sistemą, naudojančią atsinaujinančią energiją; šviesolaidinius ir belaidžius tinklus, kuriais telefono ir plačiajuostčio interneto ryšiui; vandens tiekimo, drėkinimo ir kanalizacijos sistemas, kurios veiksmingai naudoja gėlą ir išvalytą nuotekų vandenį; miesto ir tarpmiestinio visuomeninio transporto sistemas ir saugomų gamtos teritorijų tinklus, kurie išsaugo biologinę įvairovę ir rūšių, kurioms gresia pavojus, buveines.Šių investicijų reikia greitu laiku, norint kompensuoti viso pasaulio vartojimo išlaidų sumažėjimą, kuris yra visuotinio nuosmukio priežastis. Be to, jų reikia ilguoju laikotarpiu, nes 6,8 milijardo žmonių (kurių skaičius vis auga) perpildytas pasaulis tiesiog negali išlaikyti ekonominio augimo, jei nebus imtos taikyti darnios technologijos, taupančios negausius gamtos išteklius.Praktiškai pasaulinė krizė reiškia, kad investicijos į darnumą besivystančiame pasaulyje yra mažinamos, užuot būtų didinamos. Kadangi negaunama tarptautinių bankų paskolų ir nėra obligacijų emisijų bei tiesioginių užsienio investicijų, infrastruktūros projektai, apie kuriuos buvo kalbama praeityje, dabar atidedami, o tai kelia grėsmę dešimčių besivystančių šalių politiniam ir ekonominiam stabilumui.Iš tikrųjų kiekvienoje pasaulio vietoje yra nepaprastai atsiliekama su investicijomis į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Atėjo laikas parodyti bendras viso pasaulio pastangas tiems projektams įgyvendinti. Tai padaryti nėra lengva. Daugeliui infrastruktūros investicijų turi vadovauti valstybės sektorius, kad būtų sukurtos partnerystės su privačiu sektoriumi. Paprastai valstybės sektorius turi sudaryti sutartinius susitarimus su privačiomis įmonėmis ne tik infrastruktūrai statyti, bet taip pat ją eksploatuoti kaip reguliuojamą monopoliją arba koncesijos pagrindu.Vyriausybėms paprastai trūksta reikiamų techninių gebėjimų parengti tokius projektus, todėl, sudarant sutartis, atsiranda favoritizmo ir korupcijos galimybių. Panašu, kad tokie kaltinimai bus metami vyriausybėms net ir tada, kai jie bus neteisingi, nors labai dažnai jie yra tiesa.Vis tik tokių projektų nevykdymas dabar kelia sumaištį pasaulio ekonomikoje. Didieji pasaulio miestai – tai užtvindyti transporto kamščiai ir tarša. Naudojant daug iškastinio kuro, atmosfera prisipildo šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vandens trūkumas smogia faktiškai kiekvienam dideliam ekonominiam centrui – nuo Šiaurės Amerikos iki Europos, Afrikos, Indijos ir Kinijos.Todėl vyriausybės turėtų stiprinti savo infrastruktūros ministerijas (įskaitant energetiką, kelius, vandens tiekimą ir kanalizaciją bei informacijos ir ryšių technologijas), taip pat savo nacionalinius plėtros bankus, kad galėtų tinkamai parengti ilgalaikius infrastruktūros projektus ir programas. Gebėjimas konstruktyviai atsverti krizę per išplėstas valstybės-privačias partnerystes nulems būsimą šalių ir regionų sėkmę. Įdomu tai, kad JAV pasirengusi pirmą kartą įsteigti Nacionalinį infrastruktūros banką.Vis dėlto Amerikos ir Europos ekonomikos patarėjai bendrai mano, kad pakaks trumpo ir stipraus akstino ekonomikos augimui atgaivinti. Tai netiesa. Reikės iš esmės pertvarkyti pasaulio ekonomiką darnumo link.Be to, turtingojo pasaulio politikos formuotojai mano, kad jie gali ir toliau nepaisyti besivystančio pasaulio arba palikti jį likimo valiai pasaulio rinkose. Tai taip pat yra pasaulio nesėkmės ir net būsimo konflikto receptas. Išsivysčiusioms šalims teks padaryti daug daugiau, kad padėtų neturtingoms šalims pereiti prie darnumo. Kadangi dauguma „skatinančių“ teisės aktų iki šiol buvo trumpalaikiai ir orientuoti į save, didesnis darnios infrastruktūros finansavimas neturtingose šalyse labai pakeltų turtingojo pasaulio ekonomikas.Išsivysčiusios šalys turėtų sutikti nukreipti dideles santaupas besivystančioms šalims, kad šios didintų tvarias investicijas. Tą galima padaryti tiesiogiai dvišaliu pagrindu, pavyzdžiui, ilgalaikėmis išsivysčiusių šalių eksporto kredito agentūrų paskolomis. Taip pat daugiašaliu būdu, padidinant investicijų į infrastruktūrą srautus iš Pasaulio Banko ir regioninių plėtros bankų (tarp jų iš Amerikos plėtros banko, Europos investicijų banko, Afrikos plėtros banko ir Azijos plėtros banko). Reikėtų panaudoti abu kanalus.Išsivysčiusios šalys taip pat nesupranta, kad be žymiai didesnio darnios infrastruktūros – ypač darnios energijos gamybos ir perdavimo, – finansavimo besivystančiame pasaulyje visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos vėliau šiais metais (ar bet kuriuo kitu greitu laiku) bus neįmanomas. Turtingasis pasaulis kažkodėl tikisi, kad neturtingos šalys apribos savo iškastinio kuro vartojimą be jokios didelės pagalbos finansuojant naujus ir darnius energijos šaltinius. Beveik visuose turtingųjų šalių pasiūlymuose dėl tikslų, ribų, įsipareigojimų ir leidimų šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms vargiai beužsimenama apie pagalbą neturingoms šalims finansuoti perėjimą prie darnių technologijų.Balandžio 2 d. Londone įvyksiantis didžiojo dvidešimtuko susitikimas teikia vilties dėl tikrai visuotinių pastangų pataisyti silpnėjančią pasaulio ekonomiką. Dabar yra laikas ir vieta pasauliui pradėti judėti link darnumo. Jei mes nesusidorosime su šia problema, visuotinė krizė kels grėsmę pasauliui dar daug metų.Jeffrey‘is D. Sachsas yra ekonomikos profesorius ir Kolumbijos Universiteto Žemės instituto direktorius. Jis taip pat yra specialusis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus patarėjas Tūkstantmečio plėtros tikslų klausimais. Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Panevėžio stiklui“ vadovauja G. Petrauskas

Stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovės „Panevėžio stiklas“ generaliniu direktoriumi tapo Gintaras Petrauskas,...

Vadyba
2018.11.19
Sulaikytas „Renault-Nissan-Mitsubishi“ vadovas C. Ghosnas 1

„Nissan“ pranešė apie savo ketinimus atleisti šio gamintojo valdybos pirmininką Karlosą Ghosną, atsiradus...

Transportas
2018.11.19
Ekspertai: pramonės smukimui įtakos turi ir naftos kainos

Rugsėjį pirmą kartą fiksavus metinį Lietuvos pramonės gamybos mažėjimą, ekspertai aiškina, kad tam didelės...

Pramonė
2018.11.19
Šiaulių regiono apžvalga: kas verslininkams čia patraukliau negu kur kitur Premium

Šiaulių pramonės parkas, laisvoji ekonominė zona, daugybė ilgus metus veikiančių gamyklų ir naujai sukurtų...

Pramonė
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kauno viešosios erdvės lygiuosis į Nyderlandus Premium 3

Kauno m. savivaldybė pirmoji šalyje pasitvirtino viešųjų erdvių kokybės ir želdinių priežiūros standartus,...

Ar Vokietija išgyvens „iPhone“ akimirką“ automobiliams? Premium 7

Pelningi Vokietijos automobilių gamintojai daug greičiau, nei tikėtasi, pajuto smūgių dėl elektrinių...

Transportas
2018.11.17
Investicija Kėdainių LEZ didina vokiečių investuotojų susidomėjimą 2

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovės „AGA“20 mln. Eur investicija į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.17
Interviu su „Linpra“ viceprezidentu: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę Premium

Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalį...

Pramonė
2018.11.17
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 8

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 2

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13
Per metus pramonės produkcija brango 9,1% 2

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2018.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau