JEFFREY'S SACHSAS: Kartos krizė

Publikuota: 2009-03-25
Atnaujinta 2015-06-03 16:34

Pasaulio ekonomikos krizė mus lydės visą
vienos kartos laikotarpį, o ne vienerius ar porą metų, nes iš tikrųjų krizė yra
perėjimas prie darnumo. Pastarųjų metų žaliavų stoka ir klimato kaitos sukelta
žala prisidėjo prie pasaulio ekonomikos destabilizavimo, sukėlusio dabartinę
krizę. Staigiai kylančios maisto ir degalų kainos bei didelės stichinės nelaimės
atliko svarbų vaidmenį pakenkdamos finansų rinkoms, namų ūkių perkamajai galiai
ir net politiniam stabilumui.

Taip galvojant, viena pagrindinių politikų, kurią turėtų vykdyti išsivysčiusios ir besivystančios šalys įveikdamos krizę, yra sukurti XXI amžiui tinkamą infrastruktūrą. Ji apima efektyvią elektros sistemą, naudojančią atsinaujinančią energiją; šviesolaidinius ir belaidžius tinklus, kuriais telefono ir plačiajuostčio interneto ryšiui; vandens tiekimo, drėkinimo ir kanalizacijos sistemas, kurios veiksmingai naudoja gėlą ir išvalytą nuotekų vandenį; miesto ir tarpmiestinio visuomeninio transporto sistemas ir saugomų gamtos teritorijų tinklus, kurie išsaugo biologinę įvairovę ir rūšių, kurioms gresia pavojus, buveines.Šių investicijų reikia greitu laiku, norint kompensuoti viso pasaulio vartojimo išlaidų sumažėjimą, kuris yra visuotinio nuosmukio priežastis. Be to, jų reikia ilguoju laikotarpiu, nes 6,8 milijardo žmonių (kurių skaičius vis auga) perpildytas pasaulis tiesiog negali išlaikyti ekonominio augimo, jei nebus imtos taikyti darnios technologijos, taupančios negausius gamtos išteklius.Praktiškai pasaulinė krizė reiškia, kad investicijos į darnumą besivystančiame pasaulyje yra mažinamos, užuot būtų didinamos. Kadangi negaunama tarptautinių bankų paskolų ir nėra obligacijų emisijų bei tiesioginių užsienio investicijų, infrastruktūros projektai, apie kuriuos buvo kalbama praeityje, dabar atidedami, o tai kelia grėsmę dešimčių besivystančių šalių politiniam ir ekonominiam stabilumui.Iš tikrųjų kiekvienoje pasaulio vietoje yra nepaprastai atsiliekama su investicijomis į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Atėjo laikas parodyti bendras viso pasaulio pastangas tiems projektams įgyvendinti. Tai padaryti nėra lengva. Daugeliui infrastruktūros investicijų turi vadovauti valstybės sektorius, kad būtų sukurtos partnerystės su privačiu sektoriumi. Paprastai valstybės sektorius turi sudaryti sutartinius susitarimus su privačiomis įmonėmis ne tik infrastruktūrai statyti, bet taip pat ją eksploatuoti kaip reguliuojamą monopoliją arba koncesijos pagrindu.Vyriausybėms paprastai trūksta reikiamų techninių gebėjimų parengti tokius projektus, todėl, sudarant sutartis, atsiranda favoritizmo ir korupcijos galimybių. Panašu, kad tokie kaltinimai bus metami vyriausybėms net ir tada, kai jie bus neteisingi, nors labai dažnai jie yra tiesa.Vis tik tokių projektų nevykdymas dabar kelia sumaištį pasaulio ekonomikoje. Didieji pasaulio miestai – tai užtvindyti transporto kamščiai ir tarša. Naudojant daug iškastinio kuro, atmosfera prisipildo šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vandens trūkumas smogia faktiškai kiekvienam dideliam ekonominiam centrui – nuo Šiaurės Amerikos iki Europos, Afrikos, Indijos ir Kinijos.Todėl vyriausybės turėtų stiprinti savo infrastruktūros ministerijas (įskaitant energetiką, kelius, vandens tiekimą ir kanalizaciją bei informacijos ir ryšių technologijas), taip pat savo nacionalinius plėtros bankus, kad galėtų tinkamai parengti ilgalaikius infrastruktūros projektus ir programas. Gebėjimas konstruktyviai atsverti krizę per išplėstas valstybės-privačias partnerystes nulems būsimą šalių ir regionų sėkmę. Įdomu tai, kad JAV pasirengusi pirmą kartą įsteigti Nacionalinį infrastruktūros banką.Vis dėlto Amerikos ir Europos ekonomikos patarėjai bendrai mano, kad pakaks trumpo ir stipraus akstino ekonomikos augimui atgaivinti. Tai netiesa. Reikės iš esmės pertvarkyti pasaulio ekonomiką darnumo link.Be to, turtingojo pasaulio politikos formuotojai mano, kad jie gali ir toliau nepaisyti besivystančio pasaulio arba palikti jį likimo valiai pasaulio rinkose. Tai taip pat yra pasaulio nesėkmės ir net būsimo konflikto receptas. Išsivysčiusioms šalims teks padaryti daug daugiau, kad padėtų neturtingoms šalims pereiti prie darnumo. Kadangi dauguma „skatinančių“ teisės aktų iki šiol buvo trumpalaikiai ir orientuoti į save, didesnis darnios infrastruktūros finansavimas neturtingose šalyse labai pakeltų turtingojo pasaulio ekonomikas.Išsivysčiusios šalys turėtų sutikti nukreipti dideles santaupas besivystančioms šalims, kad šios didintų tvarias investicijas. Tą galima padaryti tiesiogiai dvišaliu pagrindu, pavyzdžiui, ilgalaikėmis išsivysčiusių šalių eksporto kredito agentūrų paskolomis. Taip pat daugiašaliu būdu, padidinant investicijų į infrastruktūrą srautus iš Pasaulio Banko ir regioninių plėtros bankų (tarp jų iš Amerikos plėtros banko, Europos investicijų banko, Afrikos plėtros banko ir Azijos plėtros banko). Reikėtų panaudoti abu kanalus.Išsivysčiusios šalys taip pat nesupranta, kad be žymiai didesnio darnios infrastruktūros – ypač darnios energijos gamybos ir perdavimo, – finansavimo besivystančiame pasaulyje visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos vėliau šiais metais (ar bet kuriuo kitu greitu laiku) bus neįmanomas. Turtingasis pasaulis kažkodėl tikisi, kad neturtingos šalys apribos savo iškastinio kuro vartojimą be jokios didelės pagalbos finansuojant naujus ir darnius energijos šaltinius. Beveik visuose turtingųjų šalių pasiūlymuose dėl tikslų, ribų, įsipareigojimų ir leidimų šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms vargiai beužsimenama apie pagalbą neturingoms šalims finansuoti perėjimą prie darnių technologijų.Balandžio 2 d. Londone įvyksiantis didžiojo dvidešimtuko susitikimas teikia vilties dėl tikrai visuotinių pastangų pataisyti silpnėjančią pasaulio ekonomiką. Dabar yra laikas ir vieta pasauliui pradėti judėti link darnumo. Jei mes nesusidorosime su šia problema, visuotinė krizė kels grėsmę pasauliui dar daug metų.Jeffrey‘is D. Sachsas yra ekonomikos profesorius ir Kolumbijos Universiteto Žemės instituto direktorius. Jis taip pat yra specialusis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus patarėjas Tūkstantmečio plėtros tikslų klausimais. Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 5

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
12:10
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
05:45
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 9

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
05:45
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 3

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14
Naujas suomių rekordas – į sąvartynus tik 1% buitinių atliekų 5

Suomija skelbia pasiekusi naują atliekų tvarkymo rekordą – Statistikos centro duomenimis, 2017 m. į...

Pramonė
2019.01.13
Itališką kokybę už itališką kainą kauniečiai pasiekė per trejus metus Premium

Odos apdirbimo pramonei Lietuvoje susitraukus, jaunas verslas ne tik sukuria svetur atpažįstamą galanterijos...

Pramonė
2019.01.12
„Chanel“ posūkis į pramonę: artėja prie „Rolex“ Premium 2

Vienas labiausiai pasaulyje žinomų prekės ženklų prancūzų „Chanel“ pranešė perkantis dalį šveicarų laikrodžių...

Pramonė
2019.01.12
„Ford“ sprendžia dėl verslo pardavimo Rusijoje 3

Autokoncernas „Ford“ nusiteikęs iš esmės pakeisti verslo strategiją Europoje ir svarsto galimybę parduoti...

Pramonė
2019.01.11
Pateko į JAV parduotuvių lentynas, o iš ten iki Kanados rinkos – ranka paduok Premium 3

Tai, kas tinka Europoje, už Atlanto nebūtinai pasiteisina, todėl net ilgametę patirtį sukaupusios įmonės,...

Pramonė
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau