NERIJUS UDRĖNAS: Devynis kartus neišmatuoti

Publikuota: 2009-03-24
Atnaujinta 2015-06-03 16:19

Seimo nariai praėjusią savaitę beveik
vieningai priėmė įstatymą, kuriuo siekiama riboti prekybininkų antkainius. Po
dienos kiti kolegos iškart paprašė prezidentą jį vetuoti. Prezidentas taip pat
leido suprasti, kad tokio įstatymo nepasirašys.

Tokia padėtis yra puiki iliustracija, kai gerais norais grįsti sprendimai – padidinti konkurenciją ir sumažinti kainas vartotojams – gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ir gerovės nuostolių. Šiuo atveju buvo susigriebta iš karto, tačiau galima rasti nemažai pavyzdžių, kai gerais norais grįsti netobuli įstatymai įsigaliojo, o jų ilgalaikės pasekmės tebekenkia šalies konkurencingumui ir tautos gerovei.Toks reiškinys darosi suprantamesnis prisiminus naujosios institucinės ekonomikos teoretikų mintis, jie pabrėžia, kad žmonės, priimdami ekonominius sprendimus, neturi visos informacijos, todėl ne visada veikia racionaliai, nes jiems daro įtaką vertybės, asmeninė patirtis, kiti veiksniai. Dabartinės ekonominės krizės sąlygomis, kai vyksta vertybių perkainojimas, o seni veiklos ir verslo modeliai neveikia, rizika priimti klaidingus sprendimus dar padidėja.Dabar priimami įstatymai nulems, kurios valstybės greičiau išsikapstys iš krizės su mažiausiais nuostoliais ir padės tvaraus augimo pagrindus. Būtina sąlyga, kad sprendimai būtų nukreipti į ilgalaikę bendruomenės gerovę. Juk klaidingi sprendimai šiandien mažina teisingo pasirinkimo galimybes rytoj.
Daugelis išsivysčiusių valstybių taiko įstatymų projektų poveikio vertinimo procedūrą, kuri turi padėti sprendimų priėmėjams geriau suvokti savo sprendimų pasekmes. Lietuvoje taip pat plinta poveikio vertinimo praktika, tačiau tobulėti dar galima daug. Įstatymų aiškinamieji raštai yra vienpusiški, skaičiavimų trūksta, o scenarijų ir pasekmių analizės nėra.Priimamų teisės aktų skaičius liudija labai aktyvų Lietuvos teisėkūros procesą. Pavyzdžiui, 1992–1996 m. Seimas priėmė net 1.690 teisės aktų, 1996–2000 m. – 2.141, 2000–2004 – net 2.631 teisės aktą, nes reikėjo integruoti į mūsų teisinę bazę ES teisinius principus. Tačiau aktyvumas išlieka ir toliau – 2004–2008 m. Seimas priėmė 1.901 teisės aktą. Augant valstybės brandai natūralu tikėtis, kad priimamų įstatymų skaičius mažės.Ūkio konkurencingumui svarbu, kad įstatymai nesikeistų pernelyg dažnai, nes tai mažina pasitikėjimą teisinės sistemos ir verslo aplinkos tvarumu. Todėl siekiant užtikrinti kuo mažiau klaidų įstatymų priėmimo proceso metu būtina rasti sprendimą, kaip sustiprinti poveikio vertinimo procesą.Geriausiai būtų, jei reguliacinio poveikio vertinimas, remiantis skaičiais ir scenarijais, būtų parengtas jau teikiant įstatymo projektą ir apsvarstytas Seimo komiteto posėdžiuose. Jei tai neveiktų, verta suteikti prezidentui ilgesnį apsisprendimo laikotarpį, pvz., 30 d. – kad jis spėtų nuodugniau pasikonsultuoti su visuomenės ir verslo grupėmis. Kylant abejonių, būtų galima paprašyti papildomos analizės iš Vyriausybės ar visuomeninių ekspertų. Procedūrų patobulinimas duotų daug naudos ir padidintų pasitikėjimą ne tik valstybe, bet ir ateitimi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau