HAROLDAS JAMESAS: Skirtingos vizijos griauna ES stabilumą

Publikuota: 2009-03-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:36

Visi žino, jog šiuo metu esame ekonominės
krizės sūkuryje, didžiausiame nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.
Protekcionistų reakcija į tai yra liūdnoka: protestai prieš imigrantus
darbininkus, reikalavimai apsaugoti prekybą bei finansinis nacionalizmas,
siekiantis apriboti pinigų srautus tarp valstybių sienų.

Praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vyravęs ekonominis nacionalizmas nebuvo vienintelė rimta minties kryptis. Daugelis žmonių pradėjo mąstyti apie regioninę integraciją, kaip atsakymą sprendžiant ekonominės depresijos problemą.Tačiau integracijos būdai ekonominių krizių laikais dažnai būna destruktyvios prigimties. Pačios nemaloniausios ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo versijos kilo Vokietijoje ir Japonijoje. Jų atsiradimas iš esmės reiškė ne ką kita, kaip praktišką galios plėtrą silpnesnių kaimynų sąskaita. Šie finansiniu ir prekybiniu aspektu buvo priversti tapti priklausomais nuo vokiškosios „didžiosios ekonominės erdvės“ (vok. Grosswirtschaftsraum) arba japoniškojo atitikmens – „didžiosios Rytų Azijos bendro klestėjimo sferos“ (angl. Greater East Asia Co-Prosperity Sphere). Tų laikų košmaro pasekmė – iki pat šių laikų vis dar išlikęs įtarus požiūris į tokias sąvokas, kaip „Didžioji Rytų Azija“.Antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje Europa turėjo galimybę sukurti daug geranoriškesnę regionalizmo formą. Bet šiandien matome, kad Europos Sąjunga išties pražiopsojo šansą suformuoti stipresnes institucijas, kai laikai buvo geresni, o vyraujančios nuotaikos – ne tokios įtemptos.
Jau metų metus diskutuojama apie problemas, kankinančias Europos Sąjungą, bet niekad iki šiol tos problemos neatrodė tokios svarbios ir neatidėliotinos. Ir staiga, ekonominės krizės akivaizdoje, šios piktžaizdės tapo pagrindiniais politinio nestabilumo šaltiniais.Euro zonos šalyse galioja bendra monetarinė politika; integruota kapitalo rinka, o daugelis finansinių institucijų aktyviai veikia nevaržomos valstybinių sienų. Tačiau bankų veikla yra reguliuojama ir prižiūrima nacionaliniame lygyje. Taip ir turėtų būti, nes bet koks bandymas gelbėti į bėdą pakliuvusį didelį banką tampa fiskaline problema, kurios sprendimo našta yra užkraunama ant pečių konkrečios valstybės mokesčių mokėtojams, o ne visai Europos Sąjungai. Bet tokia struktūra neatrodo logiška planuojant Europos ekonominę integraciją.Kita akivaizdi problema yra ES biudžeto mažumas lyginant jį su šalių narių biudžetais. Vyriausybės didžiąją dalį savo veiklos vykdo nacionaliniu lygiu. Tačiau skirtingos vyriausybės turi nevienodas galimybes manevruoti fiskalinėje erdvėje.Italų, graikų ar portugalų viešoji skola yra toks didelė, kad bet koks bandymas išlaidauti biudžeto sąskaita, kaip vienas iš strategijos elementų kovojant prieš ekonominę krizę, yra iš anksto pasmerktas žlugti. Tačiau Airija, turėjusi pakankamai nedidelį deficito ir įsiskolinimų lygį, netikėtai irgi susidūrė su tokia pačia problema, nes vyriausybė pareiškė ketinimus perimti privačias bankininkystės sektoriaus skolas. O štai Prancūzija ir Vokietija nuo senų laikų yra užėmusios pakankamai stiprias fiskalines pozicijas. Taigi tik stipriausios ES šalys gali iš tiesų pasipriešinti vis gilėjančiai recesijai.
Be to, keinsistų idėjos apie paklausos stimulą išsirutuliojo praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, uždarų valstybinių ekonomikų kontekste. Keinsistai pripylė šilto vandens (fiskalinio stimulo) į nacionalinę vonią. Kai vonioje atsiranda skylės ir šiluma pradeda naudotis kiti, toks požiūris praranda patrauklumą. Kaip ten bebūtų, ši koncepcija pasiteisindavo tik didžiosiose valstybėse. Mažosios valstybės neturėjo išgalių keinsizmo idėjų plėtoti savosiose kriauklėse.Yra būdų, kaip sutvarkyti tiek bankų, tiek fiskalinę problemą. Bankų kontrolės perėmimas – vienas paprasčiausių. Akivaizdu, kad Europos centrinis bankas disponuoja techniniais ir analitiniais pajėgumais, kad sugebėtų perimti Europos bankų priežiūrą pasinaudodamas šalių narių centriniais bankais kaip informaciniais kanalais. Fiskalinę problemą galima spręsti išleidžiant europietiškų obligacijų emisiją. Tai galėtų būti laikina finansinė priemonė, naudojama tik kritiniais atvejais.Tiek bankų reguliavimas, tiek fiskalinė politika reikalauja daug platesnio eurointegracijos masto. Akivaizdžiausias būdas – panaudoti jau egzistuojančius mechanizmus bei institucijas, ypač Europos centrinį banką ar Europos Komisiją.Keblioji tokio pasiūlymo pusė – reliatyvus šalių narių susilpnėjimas nacionaliniame lygyje, įskaitant ir didžiausias nares: Vokietiją ir Prancūziją. Šios tikriausiai priešintųsi tokiems pokyčiams bei bandytų ir toliau likti savo voniose.Krizės dėka Prancūzija ir Vokietija vėl tapo pagrindinėmis žaidėjomis Europos procesuose. Bet kuo labiau krizė jas paveiks, tuo labiau šios šalys žvelgs per nacionalinę prizmę. Žiūrint iš Berlyno ar Paryžiaus perspektyvos, sistemingos eurointegracijos net neturėtų būti. Vietoj to, didžiosios šalys dabar propaguoja neoficialius susigrupavimus globalių sprendimų paieškai.Praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio krizės atgarsiai sustiprėja dar labiau, akivaizdžiai parodydami, kokioje keblioje padėtyje yra atsidūrusi Bendrija. Keistas atsitiktinumas: Čekijos Respublika šiuo metu rotacijos principu vadovauja Europos Sąjungai. Čekai, turbūt labiausiai prisimenantys neigiamas ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo politikos pasekmes, perėmė vadovavimą iš Prancūzijos – Europos šalies, kuri šiandien yra mažiausiai suvaržyta, nes atvirai deklaruoja savo nacionalinius interesus. Dviejų skirtingų Europos vizijų susidūrimas pakerta politinio stabilumo pamatus erdvėje, kuri kadaise reprezentavo tobuliausią teigiamo regionalizmo modelį ir spinduliavo didžiausią viltį.Haroldas Jamesas yra Princetono universiteto Woodrow Wilsono mokyklos dėstytojas, istorijos ir tarptautinių santykių profesorius; taip pat Europos universiteto instituto Florencijoje istorijos profesorius.Project Syndicate, 2009
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pramonininkai Vyriausybei: dialogo imitacija – vis dažnėjantis reiškinys 2

Verslas tikisi, kad valdžia įsiklausys į jo pasiūlymus, ką reikėtų daryti, siekiant šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.03.25
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau