HAROLDAS JAMESAS: Skirtingos vizijos griauna ES stabilumą

Publikuota: 2009-03-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:36

Visi žino, jog šiuo metu esame ekonominės
krizės sūkuryje, didžiausiame nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.
Protekcionistų reakcija į tai yra liūdnoka: protestai prieš imigrantus
darbininkus, reikalavimai apsaugoti prekybą bei finansinis nacionalizmas,
siekiantis apriboti pinigų srautus tarp valstybių sienų.

Praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vyravęs ekonominis nacionalizmas nebuvo vienintelė rimta minties kryptis. Daugelis žmonių pradėjo mąstyti apie regioninę integraciją, kaip atsakymą sprendžiant ekonominės depresijos problemą.Tačiau integracijos būdai ekonominių krizių laikais dažnai būna destruktyvios prigimties. Pačios nemaloniausios ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo versijos kilo Vokietijoje ir Japonijoje. Jų atsiradimas iš esmės reiškė ne ką kita, kaip praktišką galios plėtrą silpnesnių kaimynų sąskaita. Šie finansiniu ir prekybiniu aspektu buvo priversti tapti priklausomais nuo vokiškosios „didžiosios ekonominės erdvės“ (vok. Grosswirtschaftsraum) arba japoniškojo atitikmens – „didžiosios Rytų Azijos bendro klestėjimo sferos“ (angl. Greater East Asia Co-Prosperity Sphere). Tų laikų košmaro pasekmė – iki pat šių laikų vis dar išlikęs įtarus požiūris į tokias sąvokas, kaip „Didžioji Rytų Azija“.Antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje Europa turėjo galimybę sukurti daug geranoriškesnę regionalizmo formą. Bet šiandien matome, kad Europos Sąjunga išties pražiopsojo šansą suformuoti stipresnes institucijas, kai laikai buvo geresni, o vyraujančios nuotaikos – ne tokios įtemptos.
Jau metų metus diskutuojama apie problemas, kankinančias Europos Sąjungą, bet niekad iki šiol tos problemos neatrodė tokios svarbios ir neatidėliotinos. Ir staiga, ekonominės krizės akivaizdoje, šios piktžaizdės tapo pagrindiniais politinio nestabilumo šaltiniais.Euro zonos šalyse galioja bendra monetarinė politika; integruota kapitalo rinka, o daugelis finansinių institucijų aktyviai veikia nevaržomos valstybinių sienų. Tačiau bankų veikla yra reguliuojama ir prižiūrima nacionaliniame lygyje. Taip ir turėtų būti, nes bet koks bandymas gelbėti į bėdą pakliuvusį didelį banką tampa fiskaline problema, kurios sprendimo našta yra užkraunama ant pečių konkrečios valstybės mokesčių mokėtojams, o ne visai Europos Sąjungai. Bet tokia struktūra neatrodo logiška planuojant Europos ekonominę integraciją.Kita akivaizdi problema yra ES biudžeto mažumas lyginant jį su šalių narių biudžetais. Vyriausybės didžiąją dalį savo veiklos vykdo nacionaliniu lygiu. Tačiau skirtingos vyriausybės turi nevienodas galimybes manevruoti fiskalinėje erdvėje.Italų, graikų ar portugalų viešoji skola yra toks didelė, kad bet koks bandymas išlaidauti biudžeto sąskaita, kaip vienas iš strategijos elementų kovojant prieš ekonominę krizę, yra iš anksto pasmerktas žlugti. Tačiau Airija, turėjusi pakankamai nedidelį deficito ir įsiskolinimų lygį, netikėtai irgi susidūrė su tokia pačia problema, nes vyriausybė pareiškė ketinimus perimti privačias bankininkystės sektoriaus skolas. O štai Prancūzija ir Vokietija nuo senų laikų yra užėmusios pakankamai stiprias fiskalines pozicijas. Taigi tik stipriausios ES šalys gali iš tiesų pasipriešinti vis gilėjančiai recesijai.
Be to, keinsistų idėjos apie paklausos stimulą išsirutuliojo praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, uždarų valstybinių ekonomikų kontekste. Keinsistai pripylė šilto vandens (fiskalinio stimulo) į nacionalinę vonią. Kai vonioje atsiranda skylės ir šiluma pradeda naudotis kiti, toks požiūris praranda patrauklumą. Kaip ten bebūtų, ši koncepcija pasiteisindavo tik didžiosiose valstybėse. Mažosios valstybės neturėjo išgalių keinsizmo idėjų plėtoti savosiose kriauklėse.Yra būdų, kaip sutvarkyti tiek bankų, tiek fiskalinę problemą. Bankų kontrolės perėmimas – vienas paprasčiausių. Akivaizdu, kad Europos centrinis bankas disponuoja techniniais ir analitiniais pajėgumais, kad sugebėtų perimti Europos bankų priežiūrą pasinaudodamas šalių narių centriniais bankais kaip informaciniais kanalais. Fiskalinę problemą galima spręsti išleidžiant europietiškų obligacijų emisiją. Tai galėtų būti laikina finansinė priemonė, naudojama tik kritiniais atvejais.Tiek bankų reguliavimas, tiek fiskalinė politika reikalauja daug platesnio eurointegracijos masto. Akivaizdžiausias būdas – panaudoti jau egzistuojančius mechanizmus bei institucijas, ypač Europos centrinį banką ar Europos Komisiją.Keblioji tokio pasiūlymo pusė – reliatyvus šalių narių susilpnėjimas nacionaliniame lygyje, įskaitant ir didžiausias nares: Vokietiją ir Prancūziją. Šios tikriausiai priešintųsi tokiems pokyčiams bei bandytų ir toliau likti savo voniose.Krizės dėka Prancūzija ir Vokietija vėl tapo pagrindinėmis žaidėjomis Europos procesuose. Bet kuo labiau krizė jas paveiks, tuo labiau šios šalys žvelgs per nacionalinę prizmę. Žiūrint iš Berlyno ar Paryžiaus perspektyvos, sistemingos eurointegracijos net neturėtų būti. Vietoj to, didžiosios šalys dabar propaguoja neoficialius susigrupavimus globalių sprendimų paieškai.Praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio krizės atgarsiai sustiprėja dar labiau, akivaizdžiai parodydami, kokioje keblioje padėtyje yra atsidūrusi Bendrija. Keistas atsitiktinumas: Čekijos Respublika šiuo metu rotacijos principu vadovauja Europos Sąjungai. Čekai, turbūt labiausiai prisimenantys neigiamas ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo politikos pasekmes, perėmė vadovavimą iš Prancūzijos – Europos šalies, kuri šiandien yra mažiausiai suvaržyta, nes atvirai deklaruoja savo nacionalinius interesus. Dviejų skirtingų Europos vizijų susidūrimas pakerta politinio stabilumo pamatus erdvėje, kuri kadaise reprezentavo tobuliausią teigiamo regionalizmo modelį ir spinduliavo didžiausią viltį.Haroldas Jamesas yra Princetono universiteto Woodrow Wilsono mokyklos dėstytojas, istorijos ir tarptautinių santykių profesorius; taip pat Europos universiteto instituto Florencijoje istorijos profesorius.Project Syndicate, 2009
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Neįpareigos bent pusę vaistų parduoti mažiausiomis kainomis 4

Seime žlugo dalies valdančiųjų pasiūlymas įpareigoti vaistines prekiauti pigiausiais kompensuojamaisiais...

Verslo aplinka
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Skvernelis: jei darai verslą, daryk verslą Premium 17

Ateinančiais metais premjeras Saulius Skvernelis žada griežčiau atskirti Seimo valdžią nuo vykdomosios,...

Verslo aplinka
2018.09.11
VŽ interviu: R. Karbauskis – apie mokesčius, naujus draudimus ir prezidento rinkimus Premium 21

Svaigalų akcizai vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar nebus greitai apsispręsta, o...

Verslo aplinka
2018.09.07
Interviu su Karbauskiu – apie alkoholio monopolį, NT ir automobilių mokesčius 23

Svaigalų akcizai kitų metų pavasarį vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar gana ilgai...

Verslo aplinka
2018.09.06
Rusijos ekonomikai skatinti – 101 mlrd. Eur iš oligarchų kišenės 19

Sankcijų prispaustas Kremlius iki Vladimiro Putino kadencijos pabaigos ketina didžiausių šalies bendrovių...

Verslo aplinka
2018.09.04
Latvijos BVP auga sparčiausiai tarp trijų Baltijos šalių 1

Latvijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 5,3%, o įvertinus...

Verslo aplinka
2018.09.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau