HAROLDAS JAMESAS: Skirtingos vizijos griauna ES stabilumą

Publikuota: 2009-03-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:36

Visi žino, jog šiuo metu esame ekonominės
krizės sūkuryje, didžiausiame nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.
Protekcionistų reakcija į tai yra liūdnoka: protestai prieš imigrantus
darbininkus, reikalavimai apsaugoti prekybą bei finansinis nacionalizmas,
siekiantis apriboti pinigų srautus tarp valstybių sienų.

Praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vyravęs ekonominis nacionalizmas nebuvo vienintelė rimta minties kryptis. Daugelis žmonių pradėjo mąstyti apie regioninę integraciją, kaip atsakymą sprendžiant ekonominės depresijos problemą.Tačiau integracijos būdai ekonominių krizių laikais dažnai būna destruktyvios prigimties. Pačios nemaloniausios ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo versijos kilo Vokietijoje ir Japonijoje. Jų atsiradimas iš esmės reiškė ne ką kita, kaip praktišką galios plėtrą silpnesnių kaimynų sąskaita. Šie finansiniu ir prekybiniu aspektu buvo priversti tapti priklausomais nuo vokiškosios „didžiosios ekonominės erdvės“ (vok. Grosswirtschaftsraum) arba japoniškojo atitikmens – „didžiosios Rytų Azijos bendro klestėjimo sferos“ (angl. Greater East Asia Co-Prosperity Sphere). Tų laikų košmaro pasekmė – iki pat šių laikų vis dar išlikęs įtarus požiūris į tokias sąvokas, kaip „Didžioji Rytų Azija“.Antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje Europa turėjo galimybę sukurti daug geranoriškesnę regionalizmo formą. Bet šiandien matome, kad Europos Sąjunga išties pražiopsojo šansą suformuoti stipresnes institucijas, kai laikai buvo geresni, o vyraujančios nuotaikos – ne tokios įtemptos.
Jau metų metus diskutuojama apie problemas, kankinančias Europos Sąjungą, bet niekad iki šiol tos problemos neatrodė tokios svarbios ir neatidėliotinos. Ir staiga, ekonominės krizės akivaizdoje, šios piktžaizdės tapo pagrindiniais politinio nestabilumo šaltiniais.Euro zonos šalyse galioja bendra monetarinė politika; integruota kapitalo rinka, o daugelis finansinių institucijų aktyviai veikia nevaržomos valstybinių sienų. Tačiau bankų veikla yra reguliuojama ir prižiūrima nacionaliniame lygyje. Taip ir turėtų būti, nes bet koks bandymas gelbėti į bėdą pakliuvusį didelį banką tampa fiskaline problema, kurios sprendimo našta yra užkraunama ant pečių konkrečios valstybės mokesčių mokėtojams, o ne visai Europos Sąjungai. Bet tokia struktūra neatrodo logiška planuojant Europos ekonominę integraciją.Kita akivaizdi problema yra ES biudžeto mažumas lyginant jį su šalių narių biudžetais. Vyriausybės didžiąją dalį savo veiklos vykdo nacionaliniu lygiu. Tačiau skirtingos vyriausybės turi nevienodas galimybes manevruoti fiskalinėje erdvėje.Italų, graikų ar portugalų viešoji skola yra toks didelė, kad bet koks bandymas išlaidauti biudžeto sąskaita, kaip vienas iš strategijos elementų kovojant prieš ekonominę krizę, yra iš anksto pasmerktas žlugti. Tačiau Airija, turėjusi pakankamai nedidelį deficito ir įsiskolinimų lygį, netikėtai irgi susidūrė su tokia pačia problema, nes vyriausybė pareiškė ketinimus perimti privačias bankininkystės sektoriaus skolas. O štai Prancūzija ir Vokietija nuo senų laikų yra užėmusios pakankamai stiprias fiskalines pozicijas. Taigi tik stipriausios ES šalys gali iš tiesų pasipriešinti vis gilėjančiai recesijai.
Be to, keinsistų idėjos apie paklausos stimulą išsirutuliojo praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, uždarų valstybinių ekonomikų kontekste. Keinsistai pripylė šilto vandens (fiskalinio stimulo) į nacionalinę vonią. Kai vonioje atsiranda skylės ir šiluma pradeda naudotis kiti, toks požiūris praranda patrauklumą. Kaip ten bebūtų, ši koncepcija pasiteisindavo tik didžiosiose valstybėse. Mažosios valstybės neturėjo išgalių keinsizmo idėjų plėtoti savosiose kriauklėse.Yra būdų, kaip sutvarkyti tiek bankų, tiek fiskalinę problemą. Bankų kontrolės perėmimas – vienas paprasčiausių. Akivaizdu, kad Europos centrinis bankas disponuoja techniniais ir analitiniais pajėgumais, kad sugebėtų perimti Europos bankų priežiūrą pasinaudodamas šalių narių centriniais bankais kaip informaciniais kanalais. Fiskalinę problemą galima spręsti išleidžiant europietiškų obligacijų emisiją. Tai galėtų būti laikina finansinė priemonė, naudojama tik kritiniais atvejais.Tiek bankų reguliavimas, tiek fiskalinė politika reikalauja daug platesnio eurointegracijos masto. Akivaizdžiausias būdas – panaudoti jau egzistuojančius mechanizmus bei institucijas, ypač Europos centrinį banką ar Europos Komisiją.Keblioji tokio pasiūlymo pusė – reliatyvus šalių narių susilpnėjimas nacionaliniame lygyje, įskaitant ir didžiausias nares: Vokietiją ir Prancūziją. Šios tikriausiai priešintųsi tokiems pokyčiams bei bandytų ir toliau likti savo voniose.Krizės dėka Prancūzija ir Vokietija vėl tapo pagrindinėmis žaidėjomis Europos procesuose. Bet kuo labiau krizė jas paveiks, tuo labiau šios šalys žvelgs per nacionalinę prizmę. Žiūrint iš Berlyno ar Paryžiaus perspektyvos, sistemingos eurointegracijos net neturėtų būti. Vietoj to, didžiosios šalys dabar propaguoja neoficialius susigrupavimus globalių sprendimų paieškai.Praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio krizės atgarsiai sustiprėja dar labiau, akivaizdžiai parodydami, kokioje keblioje padėtyje yra atsidūrusi Bendrija. Keistas atsitiktinumas: Čekijos Respublika šiuo metu rotacijos principu vadovauja Europos Sąjungai. Čekai, turbūt labiausiai prisimenantys neigiamas ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo politikos pasekmes, perėmė vadovavimą iš Prancūzijos – Europos šalies, kuri šiandien yra mažiausiai suvaržyta, nes atvirai deklaruoja savo nacionalinius interesus. Dviejų skirtingų Europos vizijų susidūrimas pakerta politinio stabilumo pamatus erdvėje, kuri kadaise reprezentavo tobuliausią teigiamo regionalizmo modelį ir spinduliavo didžiausią viltį.Haroldas Jamesas yra Princetono universiteto Woodrow Wilsono mokyklos dėstytojas, istorijos ir tarptautinių santykių profesorius; taip pat Europos universiteto instituto Florencijoje istorijos profesorius.Project Syndicate, 2009
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Premjeras: bazinės algos didinimas kainuoja dešimtis milijonų, kurių nėra 9

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina dalies Seimo politikų pateiktus pasiūlymus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.06.11
Naujausi duomenys pasėjo abejones dėl JK ūkio būklės

Jungtinės Karalystės (JK) gamybos apimtys balandį smuko labiausiai per penkerius su puse metų, o statybų...

Verslo aplinka
2018.06.11
Premjeras dar nežino, ar kitąmet keliams bus skirta daugiau lėšų

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žinąs, kad keliams tiesti, prižiūrėti ir remontuoti reikia kur kas...

Verslo aplinka
2018.06.11
JAV santykiai su artimiausiais sąjungininkais smuko iki naujų žemumų 5

JAV ir artimiausių šalies Vakarų sąjungininkių santykiai gerokai pašlijo, kai industrializuotų G7 valstybių...

Verslo aplinka
2018.06.11
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas: ES biudžetas dar bus keičiamas iš esmės Premium

Manfredas Weberis, Vokietijos politikas, vadovaujantis Europos Parlamento (EP) Liaudies frakcijai, sako, kad...

Verslo aplinka
2018.06.11
Minimali mėnesio alga kitąmet kils bent iki 420 Eur Premium 28

Socialiniai partneriai sutaria, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet turėtų ūgtelėti bent keliais...

Verslo aplinka
2018.06.11
Taikos viltys: Korėjų pasienyje sparčiai kyla žemės kainos 1

Kai kurie drąsūs investuotojai, paskatinti antradienį numatyto Donaldo Trumpo, JAV prezidento, ir Kim Jong...

Verslo aplinka
2018.06.09
Prezidentė: reformos negali sujaukti to, kas veikia gerai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas vengia konkrečiau vertinti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.08
Teikiama ratifikuoti sutartis dėl Lietuvos stojimo į EBPO

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti vos prieš savaitę Paryžiuje pasirašytą sutartį dėl...

Verslo aplinka
2018.06.08
G7 tampa G6+1: susitikimą temdo gilios prieštaros Premium 1

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, sprendimas įvesti plieno bei aliuminio muitus ir pasitraukti iš Irano...

Verslo aplinka
2018.06.08
Putino televizijos šou: nuo Baltijos šalių iki trečiojo pasaulinio 11

Vladimiras Putinas ketvirtadienį dalyvavo tradicinėje klausimų ir atsakymų sesijoje tiesioginiame televizijos...

Verslo aplinka
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau