HAROLDAS JAMESAS: Skirtingos vizijos griauna ES stabilumą

Publikuota: 2009-03-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:36

Visi žino, jog šiuo metu esame ekonominės
krizės sūkuryje, didžiausiame nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.
Protekcionistų reakcija į tai yra liūdnoka: protestai prieš imigrantus
darbininkus, reikalavimai apsaugoti prekybą bei finansinis nacionalizmas,
siekiantis apriboti pinigų srautus tarp valstybių sienų.

Praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vyravęs ekonominis nacionalizmas nebuvo vienintelė rimta minties kryptis. Daugelis žmonių pradėjo mąstyti apie regioninę integraciją, kaip atsakymą sprendžiant ekonominės depresijos problemą.Tačiau integracijos būdai ekonominių krizių laikais dažnai būna destruktyvios prigimties. Pačios nemaloniausios ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo versijos kilo Vokietijoje ir Japonijoje. Jų atsiradimas iš esmės reiškė ne ką kita, kaip praktišką galios plėtrą silpnesnių kaimynų sąskaita. Šie finansiniu ir prekybiniu aspektu buvo priversti tapti priklausomais nuo vokiškosios „didžiosios ekonominės erdvės“ (vok. Grosswirtschaftsraum) arba japoniškojo atitikmens – „didžiosios Rytų Azijos bendro klestėjimo sferos“ (angl. Greater East Asia Co-Prosperity Sphere). Tų laikų košmaro pasekmė – iki pat šių laikų vis dar išlikęs įtarus požiūris į tokias sąvokas, kaip „Didžioji Rytų Azija“.Antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje Europa turėjo galimybę sukurti daug geranoriškesnę regionalizmo formą. Bet šiandien matome, kad Europos Sąjunga išties pražiopsojo šansą suformuoti stipresnes institucijas, kai laikai buvo geresni, o vyraujančios nuotaikos – ne tokios įtemptos.
Jau metų metus diskutuojama apie problemas, kankinančias Europos Sąjungą, bet niekad iki šiol tos problemos neatrodė tokios svarbios ir neatidėliotinos. Ir staiga, ekonominės krizės akivaizdoje, šios piktžaizdės tapo pagrindiniais politinio nestabilumo šaltiniais.Euro zonos šalyse galioja bendra monetarinė politika; integruota kapitalo rinka, o daugelis finansinių institucijų aktyviai veikia nevaržomos valstybinių sienų. Tačiau bankų veikla yra reguliuojama ir prižiūrima nacionaliniame lygyje. Taip ir turėtų būti, nes bet koks bandymas gelbėti į bėdą pakliuvusį didelį banką tampa fiskaline problema, kurios sprendimo našta yra užkraunama ant pečių konkrečios valstybės mokesčių mokėtojams, o ne visai Europos Sąjungai. Bet tokia struktūra neatrodo logiška planuojant Europos ekonominę integraciją.Kita akivaizdi problema yra ES biudžeto mažumas lyginant jį su šalių narių biudžetais. Vyriausybės didžiąją dalį savo veiklos vykdo nacionaliniu lygiu. Tačiau skirtingos vyriausybės turi nevienodas galimybes manevruoti fiskalinėje erdvėje.Italų, graikų ar portugalų viešoji skola yra toks didelė, kad bet koks bandymas išlaidauti biudžeto sąskaita, kaip vienas iš strategijos elementų kovojant prieš ekonominę krizę, yra iš anksto pasmerktas žlugti. Tačiau Airija, turėjusi pakankamai nedidelį deficito ir įsiskolinimų lygį, netikėtai irgi susidūrė su tokia pačia problema, nes vyriausybė pareiškė ketinimus perimti privačias bankininkystės sektoriaus skolas. O štai Prancūzija ir Vokietija nuo senų laikų yra užėmusios pakankamai stiprias fiskalines pozicijas. Taigi tik stipriausios ES šalys gali iš tiesų pasipriešinti vis gilėjančiai recesijai.
Be to, keinsistų idėjos apie paklausos stimulą išsirutuliojo praeito amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, uždarų valstybinių ekonomikų kontekste. Keinsistai pripylė šilto vandens (fiskalinio stimulo) į nacionalinę vonią. Kai vonioje atsiranda skylės ir šiluma pradeda naudotis kiti, toks požiūris praranda patrauklumą. Kaip ten bebūtų, ši koncepcija pasiteisindavo tik didžiosiose valstybėse. Mažosios valstybės neturėjo išgalių keinsizmo idėjų plėtoti savosiose kriauklėse.Yra būdų, kaip sutvarkyti tiek bankų, tiek fiskalinę problemą. Bankų kontrolės perėmimas – vienas paprasčiausių. Akivaizdu, kad Europos centrinis bankas disponuoja techniniais ir analitiniais pajėgumais, kad sugebėtų perimti Europos bankų priežiūrą pasinaudodamas šalių narių centriniais bankais kaip informaciniais kanalais. Fiskalinę problemą galima spręsti išleidžiant europietiškų obligacijų emisiją. Tai galėtų būti laikina finansinė priemonė, naudojama tik kritiniais atvejais.Tiek bankų reguliavimas, tiek fiskalinė politika reikalauja daug platesnio eurointegracijos masto. Akivaizdžiausias būdas – panaudoti jau egzistuojančius mechanizmus bei institucijas, ypač Europos centrinį banką ar Europos Komisiją.Keblioji tokio pasiūlymo pusė – reliatyvus šalių narių susilpnėjimas nacionaliniame lygyje, įskaitant ir didžiausias nares: Vokietiją ir Prancūziją. Šios tikriausiai priešintųsi tokiems pokyčiams bei bandytų ir toliau likti savo voniose.Krizės dėka Prancūzija ir Vokietija vėl tapo pagrindinėmis žaidėjomis Europos procesuose. Bet kuo labiau krizė jas paveiks, tuo labiau šios šalys žvelgs per nacionalinę prizmę. Žiūrint iš Berlyno ar Paryžiaus perspektyvos, sistemingos eurointegracijos net neturėtų būti. Vietoj to, didžiosios šalys dabar propaguoja neoficialius susigrupavimus globalių sprendimų paieškai.Praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio krizės atgarsiai sustiprėja dar labiau, akivaizdžiai parodydami, kokioje keblioje padėtyje yra atsidūrusi Bendrija. Keistas atsitiktinumas: Čekijos Respublika šiuo metu rotacijos principu vadovauja Europos Sąjungai. Čekai, turbūt labiausiai prisimenantys neigiamas ketvirtojo dešimtmečio regionalizmo politikos pasekmes, perėmė vadovavimą iš Prancūzijos – Europos šalies, kuri šiandien yra mažiausiai suvaržyta, nes atvirai deklaruoja savo nacionalinius interesus. Dviejų skirtingų Europos vizijų susidūrimas pakerta politinio stabilumo pamatus erdvėje, kuri kadaise reprezentavo tobuliausią teigiamo regionalizmo modelį ir spinduliavo didžiausią viltį.Haroldas Jamesas yra Princetono universiteto Woodrow Wilsono mokyklos dėstytojas, istorijos ir tarptautinių santykių profesorius; taip pat Europos universiteto instituto Florencijoje istorijos profesorius.Project Syndicate, 2009
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau