LEIFAS PAGROTSKIS: Ar blogas bankas yra gera mintis?

Publikuota: 2009-03-02
Atnaujinta 2015-06-03 16:35

Panašu, kad „blogojo banko“ idėja tampa vis
populiaresnė tose šalyse, kuriose „nuodingas“ turtas paralyžiavo paskolų
išdavimą. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje vykęs švedų bankų
apsivalymas dažnai minimas kaip sėkmingas tokios idėjos įgyvendinimo pavyzdys.
Tačiau patirtis, kuri, kaip kartais nurodoma, kilusi iš Švedijos, yra pagrįsta
klaidingu supratimu, ką mes iš tiesų padarėme ir kaip veikė mūsų sistema.

Mintis įkurti „blogąjį banką“ Švedijoje kilo ne politikams, o „Nordbanken“ vadovams. Pasibaigus netinkamo valdymo ir nerūpestingo paskolų dalinimo metui, šis bankas tapo pirmąja stambia komercinės turto rinkos nuosmukio 90-ųjų pradžioje auka.„Nordbanken“ tapo visiškai valstybės valdomu. Siekiant atkurti banko gyvybingumą, buvo paskirti nauji vadovai, deja, netrukus paaiškėjo, kad jie negalėjo daug laiko skirti pagrindiniam „Nordbanken“ bankininkystės verslui, nes turėjo neproporcingai daug jėgų skirti itin įvairaus turto valdymui. Kiekvieną ketvirtį vykdavo nauji nurašymai, kurie sugriovė pastangas atkurti banko reputaciją ir darbuotojų pasitikėjimą.Radikaliu žingsniu tapo viso turto, nesusijusio su pagrindine banko veikla, atskyrimas. Daugiausia tai buvo nekilnojamojo turto agentūros, tačiau pasitaikė ir gamybos, statybos ar aptarnavimo paslaugų bendrovių.Šiuo tikslu įsteigtam „blogajam bankui“ („Securum“) jo savininkas – Švedijos vyriausybė, turėjo skirti milžiniškas sumas. Tuomet „Securum“ jau tapo pajėgus samdyti kvalifikuotą personalą, galintį, rinkoms atsigavus, maksimaliai padidinti turto vertę, bei turėjo pakankamai lėšų laukti tokio rinkų atsigavimo. Likusi „Nordbanken“ dalis, šiandien žinoma „Nordea“ vardu, tapo didžiausiu Skandinavijos banku.Priešingai nei šiandien, nuostolingą turtą paprastai sudarydavo bendrovės, o ne sudėtingi vertybiniai popieriai. Tačiau, lygiai kaip yra šiandien su „nuodingu“ turtu, tokios bendrovės buvo nepaklausios ir spartus investicijų atsiėmimas būtų lėmęs dar didesnį kainų nuosmukį, sumažindamas viso šalies turto vertę ir sukeldamas kitų bankų bankrotus.Be to, šiuo žingsniu buvo siekiama nepadėti privatiems bankams atsikratyti savo probleminio turto. Kai dauguma švedų bankų pasekė „Nordbanken“ pavyzdžiu ir įsteigė savo pačių probleminius bankus, jie tai padarė be valstybės pagalbos. Tačiau tai buvo įmanoma tik todėl, kad visas turtas jau priklausė Švedijos vyriausybei ir taip buvo sukliudyta beviltiškai sudėtingam kainų nustatymui.Milžiniškų valstybės subsidijų skyrimas privataus kapitalo institucijai būtų buvęs politiškai nepriimtinas. Turtas arba turėtų būti įvertintas žymiai didesne negu rinkos verte, o mokesčių mokėtojams tektų paremti ankstesnius, bankrutavusius savininkus, arba privatiems bankams nebūtų visai teikiama jokia pagalba. Todėl valstybės remiamas „blogasis bankas“ tvarkant privatų turtą yra labai prasta mintis.1994 m., kai aš tapau Švedijos Finansų ministerijos valstybės sekretoriumi finansų reikalams, atsirado viltis, kad panaikinus fiksuotą valiutos kursą, lėmusį staigų kronos nuvertėjimą ir mažesnes palūkanas, padėtis pagerės. Siekdama panaikinti apie 12% BVP sudarantį biudžeto deficitą, naujoji vyriausybė įgyvendino veiksmingą ir labai didelio masto programą.Palaipsniui augo pasitikėjimas ir finansų rinkos vėl pradėjo veikti. Atsiradus galimybėms, pradėjome iš naujo privatizuoti turtą ir per keletą metų „Securum“ buvo uždarytas. Žvelgdamas į praeitį, manau, kad banko turtą pardavėme pernelyg skubotai. Jei būtų buvę kantresni, mokesčių mokėtojai būtų galėję gauti didesnę nuostolių kompensaciją, nes kainos ilgą laiką nuolat kilo, tačiau socializmo žymė buvo stipresnė už instinktą gauti pelno.

Atrodo, kad šios Švedijos pamokos aktualios ir šiandien:

• „Blogasis bankas“ gali tapti veiksminga nuostolių atgavimo ir banko „prikėlimo“ priemone;• Nors Švedijos patirtis buvo susijusi su įkeitimui naudojamomis bendrovių akcijomis, o ne obligacijomis ar panašiais finansiniais instrumentais, tęsiantis krizei panaši padėtis gali susidaryti ir daugelyje kitų šalių. Vis daugiau bendrovių bankrutuos ir bankai konfiskuos užstatus bei ims valdyti įsiskolinusių bendrovių akcijas;• Valstybės subsidijos privatiems „blogiems“ bankams ar valstybiniams „blogiems“ bankams, skirtos atsikratyti bankų turimo „nuodingo“ turto, yra netinkamas būdas mokesčių mokėtojams pervesti lėšas į probleminius bankus, lyginant su įprastomis kapitalo injekcijomis. Visos subsidijos turėtų būti skaidrios, o valstybiniai/privatūs probleminiai bankai tokie nėra;• Probleminiame banke būtina įdarbinti profesionalius ir patyrusius vadovus, kurie nebūtų susiję su ankstesniais skandalais. Šiuo atžvilgiu Švedijos pavyzdys yra įkvepiantis. Pasamdyti tinkamus žmones dirbti „Securum“ banke buvo lengviau nei tikėjomės, nes darbas valstybės naudai tokiame pirmajame valstybiniame „blogame“ banke buvo laikomas išskirtine galimybe;• Svarbiausiu tikslu turėtų tapti mokesčių mokėtojų ekonominių interesų maksimizavimas, o ne ideologija ar politiniai sumetimai. Visuomenė turėtų būti tuo tikra, nes jos pasitikėjimas yra būtinas.* * *Leifas Pagrotskis švedų ministrų kabineto nariu buvo dešimt metų. Ilgiausiai jis ėjo Pramonės ir prekybos ministro pareigas, taip pat buvo Švietimo, mokslinių tyrimų ir kultūros ministru. Šiuo metu jis yra Parlamento narys bei Švedijos centrinio banko vicepirmininkas. © „Project Syndicate“, 2009

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 9

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 11

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
2019.01.17
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
2019.01.17
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 7

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07
M. Jurgilas: Lietuva – ne Islandija, o pavyzdys – Liuksemburgas Premium 23

Jungtinės Karalystės finansų technologijų (angl. „fintech“) bendrovei „Revolut“ gavus lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.07
M. Jurgilas: Specializuoti bankai didina konkurenciją

Lietuvos centrinis bankas (LB) tikina, kad šalyje besikuriantys specializuoti bankai, tarp jų ir startuolis...

Finansai
2019.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau