Piratai! Nuo Baltijos iki Karibų

Publikuota: 2009-02-23
Atnaujinta 2015-06-03 16:30

Kas jums šiemet simbolizuoja piratus?
Kreiva išdažyto Johnny Deppo šypsenėlė ar somalietis, išdidžiai demonstruojantis
granatsvaidį nuo „Fainos“ denio? Pradžia. Tęsinys – kitame „Verslo klasės“
numeryje

Suprantu – atsakymas priklauso nuo asmeninių interesų ir to, kiek dėmesio skiriate laikraščių antraštėmis. O gal jums piratas – tai tas, kuris neišlenda iš „torentų“? Ne, apie pastaruosius nekalbėsim, nors ne vienas, oi ne vienas, trokšta pasišildyti tikrųjų piratų šlovės saulutėje. Argi galima lengvai pamiršti kapitoną Bladą arba Džoną Silverį ir dar ne vieną vardą, taip jaudinusį jaunystės skaitymo vėjui švilpiant knygų puslapiais? Piratai! Burės! Linksmasis Rodžeris – kiek daug būtų galima apie tai parašyti! Kad nepasipiltų priekaištų, sakau iš karto: tai bus dviejų dalių straipsnis. Ši dalis pateiks nedidelę istorinę piratavimo panoramą, o antrojoje pasižvalgysime po šiuolaikinių piratų pasirengimo darbui ir gynybai užkulisius.

Hostis generis humanus

Kaip ant žemės, taip ir jūroje: nuo seniausių laikų vieni vargdavo ką nors kurdami, o kiti tiesiog užpuldavo ir atimdavo. Prasidėjus jūrų prekybai, pirmiesiems laivams išplaukus į Punto ar tolimesnius kraštus, netruko atsirasti tų, kuriems rūpėjo perimti tas prekes, o gal net ir įgulas. Mokėti jie nesiruošė. Seniausi rašytiniai pranešimai apie jūrų plėšikus pasiekia iš Egipto 1350 pr. Kr., bet tai anaiptol nereiškia, jog piratų nebūta anksčiau.Etimologiškai žodis „piratas“ yra kilęs iš senosios graikų kalbos ir reikšmė jo banali – plėšikas. O kadangi graikai buvo narsūs jūreiviai ir piratai, tai žodį netruko pasigauti romėnai, o kas nutverta romėnų, neretai išlikę iki mūsų dienų. Būtent romėnai pirmieji ir pagarsėjo (ar apsiskelbė) kaip kovotojai su piratais, kurių netruko raižytose Adrijos pakrantėse ir kitose Viduržemio jūros platybėse: ilyrai, kilikiečiai, tirėniečiai. Ką čia – mažutė Ydros sala prie pat Graikijos garsėjo kaip narsių piratų forpostas iki pat osmanų laikų, o tokių salų ten – aibės. Bet kokia kova prasideda pirmiausia nuo ideologijos – romėnai paskelbė piratus hostis generis humanis, t. y. visos žmonijos priešais. Žinant, kad Roma save tapatino su žmonija ar bent geriausia jos dalimi, tai nestebina. Taip pat vieša paslaptis, kad Romos vertelgos mėgo investuoti į piratų verslą – grąža buvo to verta. Kita vertus, istorikai net neabejoja, kad daugelis Viduržemio jūros pakrantės genčių, tautų ir valstybėlių, romėnų priskirtų prie piratų, taip tik kovojo už savo laisvę. Bet kuriuo atveju, kai ilyrai tiek suįžūlėjo, kad iškilo grėsmė Romos liaudies duonai (t. y. grūdų prekybai), žaidimai buvo baigti. Gnėjus Pompėjus, įgaliotas Senato, 67 m. pr. Kr. suorganizavo tokio masto jūrų ir sausumos karo operaciją, kad jos strateginiai ir logistiniai aspektai (sektorių sukūrimas, dalinių išskaidymas, savarankiškų vadovybių suformavimas) iki šiol žavi karo meno mėgėjus. Ir teužtruko vos tris mėnesius! O tie, kurie mokykloje mokėsi kruopščiau, gal net skaitėte istorijos chrestomatijose, kad žinomiausias Kilikijos piratų grobis buvo pats Julijus Cezaris. Kiek jie patyrė vargo! Sako, grobikai turėję klausytis būsimojo pasaulio valdovo skaitomų eilių ir kitaip kęsti jo būdą. Lyg to būtų negana, paleistas už išpirką, įžymusis karvedys surinko laivyną ir surado savo grobikus. O Cezaris gailesčiu negarsėjo.

Kur Kuršo atkrančiai smėlėti

Narsūs Baltijos pakrančių gyventojai – baltai, slavai, finougrai, normanai, germanai – irgi nevengė paplėšikauti jūrose ir pakrantėse. Juk visiems norėjosi gardaus valgio šaukšto ar dailesnio papuošalo. Nors nežinia, ar šiuos plėšikus galima vadinti tikrais piratais – kol nėra valstybių, nėra aiškios viešosios valdžios arba imperiumo, kiekvienas toks pasiplėšikavimas galėjo būti nurašytas į asmeninius kokio nors genties vaduko siautėjimus. Plėšiamasis karo žygis galėjo vykti žeme, jūromis, upėmis – tam ypač tiko vikingų drakarai (irkliniai burlaiviai – red. past.), pasižymintys nedidelėmis grimzlėmis ir pikta lemiančiais spalvotais skydais ant bortų. Tačiau norėdami išsaugoti nacionalinį orumą privalome prisiminti, kad įvairūs žemių (ir būsimos Lietuvos) gyventojai mokėjo ne tik bejėgius misionierius medžioti. Kuršių jūrų žygiai, nors, deja, ne tiek apdainuoti, kiek vikingų, tiems patiems vikingams buvo labai nemalonūs. Teko skaityti, kad viena iš Stokholmo įkūrimo legendų byloja, jog kuršiams ne pirmą kartą sėkmingai ir kruopščiai nusiaubus Gotlandą, vietiniai suprato, kad reikia "nešti muilą" kuo toliau nuo Kuršo. Žyniai į vandenį įmetė rąstą ir nusprendė – kur rąstas išplauks, ten bus naujas miestas ir tas miestas vadinsis Stokholmas. Tiesa, kai šią, atrodo, iš latvių autorių nugriebtą legendą papasakojau kolegai švedui, jo vikingiškus bruožus išdarkė abejonių grimasos. Bet juk būtų keista, jeigu prisipažintų – visos tautos nori būti narsios, ar ne?

Penkiolika vyrų ant karibiškos skrynios

Taigi, Baltijoje piratų gal būta, o gal nebūta. O štai kur jų tikrai buvo tiršta – tai Karibų jūroje ir visur aplinkui, kur po nesėkmingų Indijos, bet sėkmingų Amerikos C. Colombo paieškų nusidriekė karavelių ir galeonų keliai. Naująjį pasaulį atradusios valstybės skubėjo pasinaudoti visomis jo teikiamomis gėrybėmis – prieskoniais, deimantais, auksu. Kaip ir Romos laikais, Europos valstybės ir kai kurie asmenys pajuto, kad piratavimas – tai ne tik grėsmė, bet ir didelės galimybės. O jeigu kalbėsim rimčiau, būtent tuo metu nusistovėjo aiškus supratimas, kas yra piratavimas, ir išliko iki šių dienų: piratavimas – tai įvairūs ginkluotos prievartos veiksmai jūrose ir pakrantėse (laivų grobimas, miestų plėšimas), kuriuos vykdė privatūs asmenys. Priešingybė tam buvo „įteisintas piratavimas“, arba kaperystė, t. y. kai valstybės ar jų įgaliotos prekybos kompanijos (taip, holivudiniuose „Karibų piratuose“ ne viskas tik pramanas) suteikdavo oficialius įgaliojimus privatiems asmenims vykdyti karo veiksmus prieš priešininkų prekybos laivus, kolonijas ir pan. Buvo išduodami specialūs dokumentai – „atpirkimo raštai“ (angl. Letters of marque), juos gausiai dalino ir prekybos bendrovės, ir gubernatoriai, ir vyriausybės. Visi garsieji piratai (Juodabarzdis (angl. Blackbeard), Johnas Hawkinsas, Williamas Kidas, Henry Morganas, Francis Drake‘as) susiklosčius aplinkybėms „padirbėdavo“ kaperiais (dažniausiai – Ispanijos ir Portugalijos priešų). Nors paprastai kaperiai turėdavo savo grobiu („prizu“ – gal pamenate, kai filme „Komandoras: Tolimoji pasaulio pusė“ Rusello Crow herojus ragino jūreivius abordažiniam mūšiui: „Už šlovę! Už karalių! Ir už prizą!“) dalintis su įgaliojimų suteikėjais, tačiau būdavo ir taip, kad ieškančios pagalbos valstybės tiesiog sakydavo: viską pasilikite sau, tik grobkite ir galabykite mūsų vardu tuos ispanus/britus/olandus/portugalus. Kai kuriems ypač sėkmingai veikusiems piratams, pavyzdžiui, Henry Morganui, sugebėjusiam pelenais paversti ne vieną ispanų koloniją ir, be abejo, užgrobti ne vieną dešimtį laivų, buvo leista didžiuotis riterio titulu ir mirti lovoje. Kaperystės mastus neblogai parodo šie dabar sunkiai suvokiami skaičiai: JAV ir Didžiosios Britanijos kare (JAV Nepriklausomybės kare) (1775–1783) sukilėliams dirbantys kaperiai užgrobė ir sunaikino apie 600 D. Britanijos laivų apie 18 milijonų dolerių vertės ir paėmė į nelaisvę apie 16 tūkst. britų! Tai padarė ne karo laivynas, o privatūs asmenys! Kaperiais valstybės naudojosi iki pat XIX a. pabaigos, kol galiausiai ši veikla buvo uždrausta 1857 m. Paryžiaus deklaracija dėl jūrų karo.Naujosios kolonijos dėl vieną dieną piratų, kitą dieną – kaperių, trečią dieną – vergų pirklių kentėjo nuolatos. Kartais sugalvodavo tikrai išradingų gynybos būdų. Vieną tokią „gudrybę“ iš keliautojo milaniečio Girolamo Benzoni knygos „Naujojo pasaulio istorija“ cituoja piratavimo tyrinėtojas Krisas E. Lane‘as studijoje „Kraujas ir sidabras“. Jeigu jau prabilome apie korsarus, būtina pasakyti, kad piratai turėjo daug įvairių vardų: korsarai, flibustjerai, bukenorai. Tačiau iš kur radosi tiek žmonių, taip rizikavusių savo galvomis – juk už piratavimą daugelio valstybių baudžiamoji teisė taikė tik vieną pagrindinę – mirties – bausmę, o kolonijų uostų prieigas neretai „puošdavo“ vėjyje tabaluojantys pakaruokliai? Tokia lemtis ištikdavo sugautus ir piratavimu apkaltintus nelaimėlius.

Laisvosios ir nepriklausomos piratlandijos

Naujojo Pasaulio kolonijoms reikėjo pigios darbo jėgos. Naujiems be proto konkuruojančių valstybių kariniams ir prekybos laivynams reikėjo vis daugiau jūreivių, kurie savanoriškai anaiptol nenorėjo lįsti į pragariškas darbo sąlygas. Klasikinį, tikrąjį piratavimą pagimdė godumas – vienų godumas lupti iš naujojo žemyno viską, kas tik įmanoma, žiauriai išnaudojant ir svetimus, ir savus, kitų godumas „plėšti prisiplėštą“. Tačiau piratavimo tyrinėtojai neabejoja – į šį verslą ar gyvenimo būdą stūmė ne tik godumas, bet ir tuo metu besiklostanti, Janice E. Thomson žodžiais, absoliutaus nuosavybės gynimo ir darbo jėgos produkavimo bei disciplinavimo sistema. Luominė visuomenė konvulsiškai keitėsi į klasinę, tad nuskriaustųjų netrūko. Vieni dėl to bėgo į kolonijas, kitus ten siųsdavo į katorgą dėl menkiausių nusikaltimų, valstybių laivynuose galiojo drakoniški įstatymai: už miegą budėjimo metu – mirtis, už pasipriešinimą bocmanui – žiaurios fizinės bausmės, laivo kapitonas prilygintas dievui. O tarp piratų pasitaikydavo ir taip, kad jie rinkdavo savo kapitonus ir priimdavo kolektyvinius sprendimus, jie dalindavosi grobį ir galėjo jaustis laisvi. Todėl romantiškas piratų laisvūnų (ar demokratų?) įvaizdis, nors ir nėra tikrovė, bet nenutolsta ir nuo tiesos. Auksinė piratavimo era truko neilgai – apie 50 metų (1650–1730), bet tuo metu buvo susikūrusios savarankiškos piratų kvazivalstybės Madagaskare (netgi du sykius), legendinė laisvoji piratų brolija Tortugoje, Bahamų salose. Britų sąmoningai nevaldomas Port Rojalis taip pat jį buvo pavertęs piratų uostu. Deja, kai valstybės rimtai prispausdavo korumpuotus kolonijų valdininkus, sukusius verslą su piratais, arba sudarydavo taiką ir nebereikdavo kaperių, piratams ateidavo juodos dienos. Piratų gaudymo ir baudimo istorijos – tai dar vienos iš savo galią stiprinančių valstybių nesibaigiančių veidmainysčių istorijos. Valstybių veidmainystės, deja, netrūksta ir šiuolaikinio piratavimo vandenyse. Bet apie tai – kitą kartą.Straipsnis parengtas pagal Janice E. Thomson, Kriso E. Lane'o, Aloyzo Každailio, J. Hari ir kitų autorių knygas bei publikacijas.Autorius yra Mykolo Romerio universiteto tarptautinės teisės katedros docentas
INFO1:
Francis Drake'as
Negaliu nepacituoti vienos iš mylimiausių vaikystės knygų, A. Každailio „Laivai ir jūrininkai“ (Vilnius, Vyturys, 1987):
„Labiau už vandenyno gelmių pabaisas ispanų jūrininkai bijojo garsiojo pirato Dž. Hokinso. Dar garsesnę „šlovę“ pelnė mokinys F. Dreikas. gavęs Anglijos karalienės palaiminimą, paskelbė Ispanijai asmeninį karą ir siaubė vakarines, o paskui ir rytines ispanų užgrobtos Amerikos pakrantes. Kai ispanų galeonai užblokavo kelią į Angliją, Dreikas, daug nesvarstydamas, apiplaukė Žemės rutulį ir grįžo namo „pro užpakalines duris“. Jo galeono „Golden Hind“ (“Auksinė stirna“) triumuose gulėjo krūvos aukso ir brangakmenių už pusantro milijono dukatų. Tiek pajamų Portugalija išplėšdavo iš kolonijų per šešerius metus.“
INFO2:
Piratams ne visada sekdavosi
Prancūzų korsarų laivas atplaukė į Kubagvą perlų žvejybos klestėjimo metais. Pamatę atplaukėlius, ispanai į du laivus susodino lankais ir strėlėmis ginkluotus indėnus, įtikinę juos, kad nekviesti svečiai – sodomitai, o jeigu jie išsilaipins, privers visus indėnus svetimšaliams atstoti moteris. Prancūzų korsarai, matyt, buvo daugiau girdėję apie gausius perlų išteklius nei apie mirtinai nuodingas indėnų strėlikes, tad kai į juos pradėjo šaudyti, skubiai pakėlė bures ir išplaukė. Nuo to laiko prancūzai šio uosto vengė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LVSO atsvara kalėdinių hitų vajui – G. Verdi „Requiem“

Gruodžio 14 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir gruodžio 15 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.12.14
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 2

Kalėdinių renginių pasipylė kaip iš gausybės rago ir tikrai ne visi jie – su kokybės antspaudu. Tačiau iš...

Laisvalaikis
2018.12.14
Pasaulio plaukimo čempionate sidabro medalius pelnė R. Meilutytė ir D. Rapšys

Rūta Meilutytė Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpajame baseine čempionate pelnė sidabro medalį 50...

Laisvalaikis
2018.12.12
Kur slidinėsime šiemet: dėmesio verti kurortai 1

Prasidėjus sezonui, milijonai slidininkų ir snieglentininkų tarsi kokie maldininkai traukia į slidinėjimo...

Laisvalaikis
2018.12.12
Pasaulio plaukimo čempionate Kinijoje – D. Rapšio triumfas 2

Kinijoje vykstančiame plaukimo trumpajame baseine pasaulio čempionate Danas Rapšys iškovojo aukso medalį 400...

Laisvalaikis
2018.12.11
Besipučianti e. sporto industrija olimpinio judėjimo dar nedomina

Diskutuoti apie galimybę į olimpines žaidynes įtraukti e. sporto turnyrus kol kas dar anksti, teigia...

Technologijos
2018.12.11
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Prieškalėdinis laikotarpis yra kaip tik tas metas, kai leidyklos iššauna stambiausius savo sviedinius, o...

Laisvalaikis
2018.12.10
Pirmąja UEFA moterų futbolo programos rėmėja tapo „Visa“

Pasaulinė mokėjimo technologijų kompanija „Visa“ tapo pirmąja bendrove su UEFA pasirašiusia rėmimo sutartį...

Laisvalaikis
2018.12.10
„Youtube“ daugiausia uždirba septynmetis 3

Socialinio tinklo „Youtube“ platformoje šiemet daugiausia uždirbo septynmetis amerikietis Ryanas. „Youtube“...

Laisvalaikis
2018.12.09
Sporto transliacijos Didžiojoje Britanijoje – be lošimų reklamų

Didžiojoje Britanijoje lošimų kompanijos nebesireklamuos per televiziją tiesioginių sporto rungtynių...

Rinkodara
2018.12.08
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Kalėdinį sezoną įžiebę eglutes jau pasitiko didieji šalies miestai, šį savaitgalį prie šventinio šurmulio...

Laisvalaikis
2018.12.07
L. Armstrongą po dopingo skandalo išgelbėjo sena investicija į „Uber“ 10

Dopingo skandalas buvusiam dviratininkui Lance‘ui Armstrongui kainavo milijonus dolerių, tačiau išsilaikyti...

Laisvalaikis
2018.12.07
Britų milijardierius M. Ashley parduoda „Newcastle United“ klubą

Britų milijardierius Mike‘as Ashley po dešimtmečio paieškų, rodos, rado, kas nupirktų jo valdomą „Newcastle...

Laisvalaikis
2018.12.05
Diplomatinės neliečiamybės atsisakęs B. Beckeris toliau bankrutuoja 1

Buvusi Vokietijos teniso žvaigždė Borisas Beckeris atsisakė diplomatinės neliečiamybės, kurią jam suteikė ES...

Laisvalaikis
2018.12.04
2018-ieji futbole  – Lukos Modričiaus metai

Geriausiam Europos futbolininkui teikiamą „Auksinio kamuolio“ (Ballon d'Or) apdovanojimą šiemet laimėjo...

Laisvalaikis
2018.12.04
E. Jankauskas palieka Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą 1

Lietuvos futbolo federacija (LFF) antradienį oficialiai paskelbė, kad atsisveikina su visas rungtynes Tautų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Investicija į gyvenimo kokybę vardu „sportas“: pagrindinės taisyklės Rėmėjo turinys

Sveikata ir gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mūsų fizinio aktyvumo, tačiau ar dažnas gali pasigirti...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prieš Naujuosius Vilniuje atidaro naują baseiną 6

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad naujasis Fabijoniškių baseinas bus atidarytas šių metų gruodžio 31...

Moteris, kuri nugalėjo Madrido „Real“

„Istorinė pergalė ir svajonė, kurios visą laiką siekėme“, – taip pergalę rezultatu 3:0 prieš didįjį Madrido...

Laisvalaikis
2018.12.02
Margaret Atwood rašo „Tarnaitės pasakojimo“ tęsinį

Kanadiečių rašytoja Margaret Atwood pranešė rašanti tęsinį savo bestseleriui „Tarnaitės pasakojimas“...

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau