JEROENAS VAN DER VEERAS: Mažiau anglies, daugiau augimo

Publikuota: 2009-02-23
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

Haga. Nors pasaulinė recesija kelia rimtą
grėsmę, ir neaišku, kiek ji užsitęs, pasaulis vis tiek turi sutelkti dėmesį į
toli siekiančią klimato kaitos grėsmę. Jei elgsimės protingai, viešoji politika
gali prisidėti prie abiejų tikslų: ir atgaivinti ekonomiką, ir kovoti su klimato
atšilimu.

Kiek vėliau šiemet Kopenhagoje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kurios metu pasaulio šalys bandys sudaryti naują, Kioto protokolą pakeisiantį susitarimą. Bus labai svarbu sukurti ženklias šiltnamio efekto dujų emisijos mažinimo projektų skatinimo programas. Tai išjudintų privačias investicijas, ir paskatintų ekonomikos atsigavimą.Jau seniai žinomos bendros efektyvaus atsako į klimato atšilimą gairės. Reikia sistemos kuri apribotų CO2 išmetimą ir teiktų galimybę prekiauti emisijos leidimais. Tai paskatintų išteklius nukreipti į efektyviausias emisijos mažinimo priemones. Taip pat, reikia plačiai užtikrinti buities prietaisų, automobilių ir pastatų efektyvumo standartus. Tai leistų žmonėms ir verslui sunaudoti mažiau energijos.Taip pat, keletas specialių politinių iniciatyvų padėtų valstybei ir visuomenei kovoje su šiltnamio efekto dujų išmetimu geriau išnaudoti privačių įmonių lankstumą ir inovatyvumą:- Svarbiausių šalių grupės turi susitarti sumažinti emisiją tam tikrose pramonės šakose;
- Reikia skirti paramą įmonėms, naudojančioms CO2 sugėrimo ir užkonservavimo po žeme technologijas. Tai paskatintų šios daug žadančios technologijos plėtrą;
- Turi būti įkurti technologijų fondai, kurie skatintų didelį potencialą sumažinti CO2 emisijas turinčių naujų technologijų, pavyzdžiui naujos kartos biokuro, vystymą, ir pristatymą verslui.
Iki šiol derybininkai stengėsi pasiekti pasaulinį susitarimą, priimtiną tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims. Šis galutinis tikslas turi likti, nors ir paaiškėjo, kaip sunku tokį susitarimą suformuluoti.Pirmu žingsniu galėtų tapti nedidelių pagrindinių šalių grupių susitarimai, apribojantys atskirus dideles emisijas duodančius jų ekonomikų sektorius. Tokie susitarimai galėtų tapti platesnio susitarimo statybine medžiaga. Dėmesį sutelkti reikėtų į elektros energijos gamybą – vien šis sektorius išskiria apie 35% pasaulinės CO2 emisijos. Taip pat į cemento, chemikalų ir plieno gamybos sektorius.
Jei pavyktų įtraukti nedidelį skaičių svarbiausių šalių, tai palengvintų kompromiso pasiekimą. Tokios sutartys nuramintų pasaulinėje rinkoje besivaržančių pramoninkų rūpesčius, kad laisvesnės emisijos taisyklės viename regione gali to regiono įmonėms suteikti pranašumą prieš konkuruojančias griežtesnių emisijos taisyklių regiono įmones.Pavyzdžiui, susitarime dėl emisijos iš anglimi kūrenamų elektrinių galėtų susitarti stambieji vartotojai: Kinija, Europos Sąjunga, Indija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Kartu paėmus visos jos turi 80% pasaulio elektros gamybos iš anglies pajėgumų. Į susitarimą galima įtraukti švaraus anglies panaudojimo energetikai technologijų perdavimo mechanizmą iš išsivysčiusių šalių į besivystančias. O apribojimo ir mainų sistema bei emisijų leidimų aukcionai gali tapti potencialiu lėšų šaltiniu.Dirbti reikia greitai. Vien tik Azija per ateinančius 10 metų pastatys maždaug 800 gigavatų galingumo anglimi kūrenamų jėgainių. Tai prilygsta šiandienos ES elektros gamybos pajėgumui. Pastatytos, šios jėgainės išskirs daugiau nei 4 milijardus tonų CO2 kasmet – maždaug tiek, kiek dabar išskiria ES energetikos sektorius – ir veiks daugiau nei 30 metų.Derybininkai prioritetą turėtų teikti ir CO2 surinkimo ir saugojimo (CSK) technologijoms. Augantis atsinaujinančių energijos išteklių bei branduolinės energijos naudojimas padės sumažinti CO2 emisiją, tačiau vien jų nepakaks greitai augantiems energijos poreikiams patenkinti. Patinka mums tai ar ne, iškastinis kuras dar dešimtmečius bus pagrindiniu pasaulio energijos šaltiniu.Taigi, iškastinio kuro „valymas“ yra gyvybiškai būtinas tiltas link mažiau anglies naudojančio rytojaus. JT tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos duomenimis, CSK technologijos gali padėti mums įgyvendinti 55% emisijos mažinimo plano, kuris pasak mokslininkų yra būtinas šiame amžiuje, kad atsakytume į pasaulinį atšilimą. Tačiau įmonės nenori į CSK investuoti, nes šios technologijos brangiai kainuoja, ir neduoda jokio pelno. Jei norime, kad CSK įgyvendintų savo potencialą, reikia paskatinti įmones investuoti, ir suteikti joms galimybę užsidirbti.Politikai CSK turėtų skatinti keletu būdų. Pirmiausia, jie turėtų įkainoti CO2 emisijas. Tai jie galėtų padaryti emisiją apribodami, ir sukurdami rinką, kurioje įmonės galėtų pirkti ir parduoti emisijos leidimus – taip, kaip Europos emisijos prekybos schemoje (angl. European Emissions Trading Scheme). CSK turėtų būti įtraukta į Kioto protokolo švarios raidos mechanizmą, kuris leidžia išsivysčiusioms šalims investuoti į emisijos mažinimo projektus besivystančiose šalyse.Galiausiai, šalys turėtų skatinti mažai anglies naudojančių ateities technologijų vystymą ir pristatymą verslui. Didžiulis pastarųjų mėnesių energetikos kainų kritimas reiškia, kad verslininkai nenorės lošti neišbandytomis technologijomis.Žinoma, išsekusiems iždams bus sudėtinga surinkti lėšų. Tačiau emisijos leidimų prekybos schemos gali tapti alternatyviu finansavimo šaltiniu. Pavyzdžiui, ES neseniai atidėjo 300 milijonų emisijos leidimų ir ketina juos paskirti inovatyviems atsinaujinančios energetikos projektams bei CSK projektams, o šie galėtų juos parduoti. Žiūrint kokia bus tonos CO2 rinkos kaina, tai gali reikšti 6-9 milijardu eurų paramą tokių naujų technologijų kūrimui.Niekas nežino, ar ekonomikos krizė tęsis metus ar mėnesius. Tačiau sėkminga Kopenhagos konferencija dar dešimtmečius tarnaus pasauliui, skatindama augimą bei ribodama šiltnamio efekto dujų emisiją.Jeroenas van der Veeras, yra vyriausiasis „Royal Dutch Shell plc“ vadovas. Jis taip pat pirmininkauja Eurpos pramoninkų apskirtojo stalo grupės energetikos ir klimato kaitos darbo grupei.© Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Muskas įvardijo valstybę, pirmaujančią kovoje dėl „Gigafactory“ 8

JAV verslininko Elono Musko vadovaujama elektra varomų automobilių gamintoja „Tesla“ planuoja Europoje...

„Elmorio“ investicija – 40 mln. Eur vertės gamykla Premium 5

Vienintelė Baltijos šalyse dangtelių gamybos UAB „Elmoris“ baigia plyno lauko investiciją – į naują fabriką...

Pramonė
06:00
„Veika“: investicijos į plėtrą planuojamos iki 2020 metų

Praėjusiais metais dalį verslo pardavusi Japonijos skaitmeninio spausdinimo technologijų milžinui „Mimaki...

Pramonė
2018.06.20
Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos – lietuvių rankose 7

Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos nuo šiol priklauso tik lietuviams. Akcininkai perpirko visas italės...

Vadyba
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
„AirFaas“ randa gamykloms užsakymų, o produktų kūrėjams – gamintojus Rėmėjo turinys

„AirBnB“ pramonininkams – taip pristatoma naujoji suomių kompanijos „Combi Works“ sukurta platforma internete...

Pramonė
2018.06.19
Į Europą grįžta investuotojai – kaip jų privilioti į Lietuvą Premium 3

Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, 12% į Europą dar neatėjusių bendrovių...

Verslo aplinka
2018.06.19
Kinai siekia išpirkti Baltarusijos „Atlant“ iš valstybės

Buitinės technikos UAB „Atlant“ Baltarusijoje neatlygintinai valstybei perleidžia 21,73% bendrovės akcijų,...

Pramonė
2018.06.19
Lietuvoje indai kurs vairavimo sistemą savavaldžiams automobiliams Premium 3

Karinei žvalgybai produktus kurianti Indijos „Tonbo Imaging“ Lietuvoje planuoja įsteigti mokslinę...

Pramonė
2018.06.19
„Freda“ Kauno LEZ išsinuomojo antrą sklypą plėtrai Premium

Baldų AB „Freda“ akcininkai baigia statyti gamybos pastatą Kauno LEZ, tačiau, be 4,6 ha sklypo, išsinuomoto...

Pramonė
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
Nuo garažo išaugę iki gamyklos, kalviai smulkių užsakymų vis tiek neatsisako Premium 1

Net kai verslas įsibėgėja, o gamyba ir užsakovai stambėja, nederėtų atsisakyti smulkių pavienių klientų...

Pramonė
2018.06.18
Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Katilai „Liepsnelė“ vis labiau įsitvirtina Jakutijoje 1

Gamykloje „Saxa–Liepsnele“ (Jakutija, Rusija) šiemet pagaminta 100 lėto degimo katilų „Liepsnelė“ – jie...

Pramonė
2018.06.17
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 2

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
Investavo į naują gamybos liniją – tikisi augimo Premium 3

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera foods“ įsidiegė naują gamybos liniją, kuri leis gaminti naują įmonei...

Pramonė
2018.06.15
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 4

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau