JEROENAS VAN DER VEERAS: Mažiau anglies, daugiau augimo

Publikuota: 2009-02-23
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

Haga. Nors pasaulinė recesija kelia rimtą
grėsmę, ir neaišku, kiek ji užsitęs, pasaulis vis tiek turi sutelkti dėmesį į
toli siekiančią klimato kaitos grėsmę. Jei elgsimės protingai, viešoji politika
gali prisidėti prie abiejų tikslų: ir atgaivinti ekonomiką, ir kovoti su klimato
atšilimu.

Kiek vėliau šiemet Kopenhagoje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kurios metu pasaulio šalys bandys sudaryti naują, Kioto protokolą pakeisiantį susitarimą. Bus labai svarbu sukurti ženklias šiltnamio efekto dujų emisijos mažinimo projektų skatinimo programas. Tai išjudintų privačias investicijas, ir paskatintų ekonomikos atsigavimą.Jau seniai žinomos bendros efektyvaus atsako į klimato atšilimą gairės. Reikia sistemos kuri apribotų CO2 išmetimą ir teiktų galimybę prekiauti emisijos leidimais. Tai paskatintų išteklius nukreipti į efektyviausias emisijos mažinimo priemones. Taip pat, reikia plačiai užtikrinti buities prietaisų, automobilių ir pastatų efektyvumo standartus. Tai leistų žmonėms ir verslui sunaudoti mažiau energijos.Taip pat, keletas specialių politinių iniciatyvų padėtų valstybei ir visuomenei kovoje su šiltnamio efekto dujų išmetimu geriau išnaudoti privačių įmonių lankstumą ir inovatyvumą:- Svarbiausių šalių grupės turi susitarti sumažinti emisiją tam tikrose pramonės šakose;
- Reikia skirti paramą įmonėms, naudojančioms CO2 sugėrimo ir užkonservavimo po žeme technologijas. Tai paskatintų šios daug žadančios technologijos plėtrą;
- Turi būti įkurti technologijų fondai, kurie skatintų didelį potencialą sumažinti CO2 emisijas turinčių naujų technologijų, pavyzdžiui naujos kartos biokuro, vystymą, ir pristatymą verslui.
Iki šiol derybininkai stengėsi pasiekti pasaulinį susitarimą, priimtiną tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims. Šis galutinis tikslas turi likti, nors ir paaiškėjo, kaip sunku tokį susitarimą suformuluoti.Pirmu žingsniu galėtų tapti nedidelių pagrindinių šalių grupių susitarimai, apribojantys atskirus dideles emisijas duodančius jų ekonomikų sektorius. Tokie susitarimai galėtų tapti platesnio susitarimo statybine medžiaga. Dėmesį sutelkti reikėtų į elektros energijos gamybą – vien šis sektorius išskiria apie 35% pasaulinės CO2 emisijos. Taip pat į cemento, chemikalų ir plieno gamybos sektorius.
Jei pavyktų įtraukti nedidelį skaičių svarbiausių šalių, tai palengvintų kompromiso pasiekimą. Tokios sutartys nuramintų pasaulinėje rinkoje besivaržančių pramoninkų rūpesčius, kad laisvesnės emisijos taisyklės viename regione gali to regiono įmonėms suteikti pranašumą prieš konkuruojančias griežtesnių emisijos taisyklių regiono įmones.Pavyzdžiui, susitarime dėl emisijos iš anglimi kūrenamų elektrinių galėtų susitarti stambieji vartotojai: Kinija, Europos Sąjunga, Indija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Kartu paėmus visos jos turi 80% pasaulio elektros gamybos iš anglies pajėgumų. Į susitarimą galima įtraukti švaraus anglies panaudojimo energetikai technologijų perdavimo mechanizmą iš išsivysčiusių šalių į besivystančias. O apribojimo ir mainų sistema bei emisijų leidimų aukcionai gali tapti potencialiu lėšų šaltiniu.Dirbti reikia greitai. Vien tik Azija per ateinančius 10 metų pastatys maždaug 800 gigavatų galingumo anglimi kūrenamų jėgainių. Tai prilygsta šiandienos ES elektros gamybos pajėgumui. Pastatytos, šios jėgainės išskirs daugiau nei 4 milijardus tonų CO2 kasmet – maždaug tiek, kiek dabar išskiria ES energetikos sektorius – ir veiks daugiau nei 30 metų.Derybininkai prioritetą turėtų teikti ir CO2 surinkimo ir saugojimo (CSK) technologijoms. Augantis atsinaujinančių energijos išteklių bei branduolinės energijos naudojimas padės sumažinti CO2 emisiją, tačiau vien jų nepakaks greitai augantiems energijos poreikiams patenkinti. Patinka mums tai ar ne, iškastinis kuras dar dešimtmečius bus pagrindiniu pasaulio energijos šaltiniu.Taigi, iškastinio kuro „valymas“ yra gyvybiškai būtinas tiltas link mažiau anglies naudojančio rytojaus. JT tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos duomenimis, CSK technologijos gali padėti mums įgyvendinti 55% emisijos mažinimo plano, kuris pasak mokslininkų yra būtinas šiame amžiuje, kad atsakytume į pasaulinį atšilimą. Tačiau įmonės nenori į CSK investuoti, nes šios technologijos brangiai kainuoja, ir neduoda jokio pelno. Jei norime, kad CSK įgyvendintų savo potencialą, reikia paskatinti įmones investuoti, ir suteikti joms galimybę užsidirbti.Politikai CSK turėtų skatinti keletu būdų. Pirmiausia, jie turėtų įkainoti CO2 emisijas. Tai jie galėtų padaryti emisiją apribodami, ir sukurdami rinką, kurioje įmonės galėtų pirkti ir parduoti emisijos leidimus – taip, kaip Europos emisijos prekybos schemoje (angl. European Emissions Trading Scheme). CSK turėtų būti įtraukta į Kioto protokolo švarios raidos mechanizmą, kuris leidžia išsivysčiusioms šalims investuoti į emisijos mažinimo projektus besivystančiose šalyse.Galiausiai, šalys turėtų skatinti mažai anglies naudojančių ateities technologijų vystymą ir pristatymą verslui. Didžiulis pastarųjų mėnesių energetikos kainų kritimas reiškia, kad verslininkai nenorės lošti neišbandytomis technologijomis.Žinoma, išsekusiems iždams bus sudėtinga surinkti lėšų. Tačiau emisijos leidimų prekybos schemos gali tapti alternatyviu finansavimo šaltiniu. Pavyzdžiui, ES neseniai atidėjo 300 milijonų emisijos leidimų ir ketina juos paskirti inovatyviems atsinaujinančios energetikos projektams bei CSK projektams, o šie galėtų juos parduoti. Žiūrint kokia bus tonos CO2 rinkos kaina, tai gali reikšti 6-9 milijardu eurų paramą tokių naujų technologijų kūrimui.Niekas nežino, ar ekonomikos krizė tęsis metus ar mėnesius. Tačiau sėkminga Kopenhagos konferencija dar dešimtmečius tarnaus pasauliui, skatindama augimą bei ribodama šiltnamio efekto dujų emisiją.Jeroenas van der Veeras, yra vyriausiasis „Royal Dutch Shell plc“ vadovas. Jis taip pat pirmininkauja Eurpos pramoninkų apskirtojo stalo grupės energetikos ir klimato kaitos darbo grupei.© Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kalifornijos restoranai nebeduos plastikinių šiaudelių, jei nepaprašysite

Jei norėsite gerti gėrimą per šiaudelį Kalifornijoje (JAV), turėsite jo paprašyti. Priešingu atveju kavinėje...

Vadyba
2018.09.22
Pramonės produkcijos augimas – 5% per metus 1

2018 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 14,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2018.09.21
Keičiasi OEKO-TEX® teisinis reguliavimas Rėmėjo turinys

OEKO-TEX® asociacija ir šįmet toliau siekia tikslingai spręsti klausimus, susijusius su vartotojų apsauga ir...

Pramonė
2018.09.21
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 4

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Trąšų bendrovė „Ikarai“ ruošiasi paleisti inovatyvaus produkto gamybą Premium 4

Per artimiausią mėnesį planuojama paleisti UAB „Ikarai“ skystųjų trąšų gamyklą Kėdainių LEZ – startą keliems...

Pramonė
2018.09.20
„Polymer Recycling“: atliekų perdirbimas, net gavus solidžią paramą, stringa Premium 1

Pabradės (Švenčionių r.) UAB „Polymer Recycling“, pradėjusi veikti visu pajėgumu, galėtų perdirbti mažiausiai...

Pramonė
2018.09.20
Estijos darbdavių manifeste – reikalavimas 3.000 darbuotojų sumažinti valstybės sektorių 15

Centrinė Estijos darbdavių sąjunga paskelbė manifestą, kuriame išdėstytas darbdavių matymas, kokia dabar yra...

Pramonė
2018.09.19
Uniformas siuvanti įmonė slėpė mokesčius: per dieną, įtariama, neapskaitydavo iki 600 Eur

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos  (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.09.19
„Lytagrai“ pateiktas ieškinys – įtraukta į JAV ir Baltarusijos bendrovių ginčą Premium 11

Už neteisėtą „Belarus“ ir MTZ prekės ženklų naudojimą AB „Lytagra“ pateiktas 14.000 Eur ieškinys – tiek...

Pramonė
2018.09.19
„Avisma“ steigia vienintelį Lietuvoje demonstracinį staklių saloną Premium 1

Polimerinių plastikų tiekėja UAB „Avisma“, tapusi vieno didžiausių Europoje Prancūzijos staklių gamintojo...

Pramonė
2018.09.19
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18
Ignas Vosylius iš „Ruptelos“ tapo „Axioma Metering“ vadovu 6

Apskaitos prietaisų gamybos bendrovei „Axioma Metering“ nuo šio pirmadienio pradeda vadovauti Ignas Vosylius,...

Pramonė
2018.09.17
Eksperimentas: kurioje šalyje apsimoka atidaryti 180 darbo vietų gamyklą 4

Andris Bitė, Latvijos verslininkas vadovaujantis vienai stambiausių Baltijos šalyse žuvų konservų gamyklai...

Pramonė
2018.09.17
Ukrainoje šaldytuvų gamyklos startas – sukurs 2.000 darbo vietų 11

Ukrainos prekybos ir pramonės holdingas „UBC Group“, kurio specializacija – šaldymo ir alaus gamybos įrangos...

Pramonė
2018.09.17
„Robotex“: kompetencija išaugo tiek, kad taisome užsieniečių klaidas Premium 3

Pramoninių robotų integravimo ir automatizavimo paslaugas siūlanti UAB „Robotex“ pernai dvigubai padidino...

Pramonė
2018.09.17
„Big data" padeda surasti, kam pasaulyje reikia 60 t mėlynių 7

UAB „Icona“ pradėjo siūlyti klientų užsienyje paieškos paslaugą pasinaudojus didžiaisiais duomenimis. Anot...

Pramonė
2018.09.16
„Visagino linijoje“ dirba 800 darbuotojų ir 12 robotų: kada robotizavimas pasiteisina Premium 1

SBA koncernui priklausanti UAB „Visagino linija“ yra įsigijusi 5 robotus ir iki metų pabaigos įsigis dar 7,...

Pramonė
2018.09.14
„Tonbo Imaging“ kuria tyrimų ir plėtros centrą Kaune: 10 mln. Eur investicijų, 50 darbo vietų 7

Indijos „Tonbo Imaging“, kurianti sprendimus savavaldžiams automobiliams – žada įkurti tyrimų ir plėtros...

Pramonė
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau