JEROENAS VAN DER VEERAS: Mažiau anglies, daugiau augimo

Publikuota: 2009-02-23
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

Haga. Nors pasaulinė recesija kelia rimtą
grėsmę, ir neaišku, kiek ji užsitęs, pasaulis vis tiek turi sutelkti dėmesį į
toli siekiančią klimato kaitos grėsmę. Jei elgsimės protingai, viešoji politika
gali prisidėti prie abiejų tikslų: ir atgaivinti ekonomiką, ir kovoti su klimato
atšilimu.

Kiek vėliau šiemet Kopenhagoje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kurios metu pasaulio šalys bandys sudaryti naują, Kioto protokolą pakeisiantį susitarimą. Bus labai svarbu sukurti ženklias šiltnamio efekto dujų emisijos mažinimo projektų skatinimo programas. Tai išjudintų privačias investicijas, ir paskatintų ekonomikos atsigavimą.Jau seniai žinomos bendros efektyvaus atsako į klimato atšilimą gairės. Reikia sistemos kuri apribotų CO2 išmetimą ir teiktų galimybę prekiauti emisijos leidimais. Tai paskatintų išteklius nukreipti į efektyviausias emisijos mažinimo priemones. Taip pat, reikia plačiai užtikrinti buities prietaisų, automobilių ir pastatų efektyvumo standartus. Tai leistų žmonėms ir verslui sunaudoti mažiau energijos.Taip pat, keletas specialių politinių iniciatyvų padėtų valstybei ir visuomenei kovoje su šiltnamio efekto dujų išmetimu geriau išnaudoti privačių įmonių lankstumą ir inovatyvumą:- Svarbiausių šalių grupės turi susitarti sumažinti emisiją tam tikrose pramonės šakose;
- Reikia skirti paramą įmonėms, naudojančioms CO2 sugėrimo ir užkonservavimo po žeme technologijas. Tai paskatintų šios daug žadančios technologijos plėtrą;
- Turi būti įkurti technologijų fondai, kurie skatintų didelį potencialą sumažinti CO2 emisijas turinčių naujų technologijų, pavyzdžiui naujos kartos biokuro, vystymą, ir pristatymą verslui.
Iki šiol derybininkai stengėsi pasiekti pasaulinį susitarimą, priimtiną tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims. Šis galutinis tikslas turi likti, nors ir paaiškėjo, kaip sunku tokį susitarimą suformuluoti.Pirmu žingsniu galėtų tapti nedidelių pagrindinių šalių grupių susitarimai, apribojantys atskirus dideles emisijas duodančius jų ekonomikų sektorius. Tokie susitarimai galėtų tapti platesnio susitarimo statybine medžiaga. Dėmesį sutelkti reikėtų į elektros energijos gamybą – vien šis sektorius išskiria apie 35% pasaulinės CO2 emisijos. Taip pat į cemento, chemikalų ir plieno gamybos sektorius.
Jei pavyktų įtraukti nedidelį skaičių svarbiausių šalių, tai palengvintų kompromiso pasiekimą. Tokios sutartys nuramintų pasaulinėje rinkoje besivaržančių pramoninkų rūpesčius, kad laisvesnės emisijos taisyklės viename regione gali to regiono įmonėms suteikti pranašumą prieš konkuruojančias griežtesnių emisijos taisyklių regiono įmones.Pavyzdžiui, susitarime dėl emisijos iš anglimi kūrenamų elektrinių galėtų susitarti stambieji vartotojai: Kinija, Europos Sąjunga, Indija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Kartu paėmus visos jos turi 80% pasaulio elektros gamybos iš anglies pajėgumų. Į susitarimą galima įtraukti švaraus anglies panaudojimo energetikai technologijų perdavimo mechanizmą iš išsivysčiusių šalių į besivystančias. O apribojimo ir mainų sistema bei emisijų leidimų aukcionai gali tapti potencialiu lėšų šaltiniu.Dirbti reikia greitai. Vien tik Azija per ateinančius 10 metų pastatys maždaug 800 gigavatų galingumo anglimi kūrenamų jėgainių. Tai prilygsta šiandienos ES elektros gamybos pajėgumui. Pastatytos, šios jėgainės išskirs daugiau nei 4 milijardus tonų CO2 kasmet – maždaug tiek, kiek dabar išskiria ES energetikos sektorius – ir veiks daugiau nei 30 metų.Derybininkai prioritetą turėtų teikti ir CO2 surinkimo ir saugojimo (CSK) technologijoms. Augantis atsinaujinančių energijos išteklių bei branduolinės energijos naudojimas padės sumažinti CO2 emisiją, tačiau vien jų nepakaks greitai augantiems energijos poreikiams patenkinti. Patinka mums tai ar ne, iškastinis kuras dar dešimtmečius bus pagrindiniu pasaulio energijos šaltiniu.Taigi, iškastinio kuro „valymas“ yra gyvybiškai būtinas tiltas link mažiau anglies naudojančio rytojaus. JT tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos duomenimis, CSK technologijos gali padėti mums įgyvendinti 55% emisijos mažinimo plano, kuris pasak mokslininkų yra būtinas šiame amžiuje, kad atsakytume į pasaulinį atšilimą. Tačiau įmonės nenori į CSK investuoti, nes šios technologijos brangiai kainuoja, ir neduoda jokio pelno. Jei norime, kad CSK įgyvendintų savo potencialą, reikia paskatinti įmones investuoti, ir suteikti joms galimybę užsidirbti.Politikai CSK turėtų skatinti keletu būdų. Pirmiausia, jie turėtų įkainoti CO2 emisijas. Tai jie galėtų padaryti emisiją apribodami, ir sukurdami rinką, kurioje įmonės galėtų pirkti ir parduoti emisijos leidimus – taip, kaip Europos emisijos prekybos schemoje (angl. European Emissions Trading Scheme). CSK turėtų būti įtraukta į Kioto protokolo švarios raidos mechanizmą, kuris leidžia išsivysčiusioms šalims investuoti į emisijos mažinimo projektus besivystančiose šalyse.Galiausiai, šalys turėtų skatinti mažai anglies naudojančių ateities technologijų vystymą ir pristatymą verslui. Didžiulis pastarųjų mėnesių energetikos kainų kritimas reiškia, kad verslininkai nenorės lošti neišbandytomis technologijomis.Žinoma, išsekusiems iždams bus sudėtinga surinkti lėšų. Tačiau emisijos leidimų prekybos schemos gali tapti alternatyviu finansavimo šaltiniu. Pavyzdžiui, ES neseniai atidėjo 300 milijonų emisijos leidimų ir ketina juos paskirti inovatyviems atsinaujinančios energetikos projektams bei CSK projektams, o šie galėtų juos parduoti. Žiūrint kokia bus tonos CO2 rinkos kaina, tai gali reikšti 6-9 milijardu eurų paramą tokių naujų technologijų kūrimui.Niekas nežino, ar ekonomikos krizė tęsis metus ar mėnesius. Tačiau sėkminga Kopenhagos konferencija dar dešimtmečius tarnaus pasauliui, skatindama augimą bei ribodama šiltnamio efekto dujų emisiją.Jeroenas van der Veeras, yra vyriausiasis „Royal Dutch Shell plc“ vadovas. Jis taip pat pirmininkauja Eurpos pramoninkų apskirtojo stalo grupės energetikos ir klimato kaitos darbo grupei.© Project Syndicate, 2009.
www.project-syndicate.org

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mėnesio sandoris: KKR už 6,2 mlrd. Eur perka „Magneti Marelli“

Automobilių koncernas „Fiat Chrysler Automobiles“ susitarė už 6,2 mlrd. Eur parduoti automobilių komponentų...

Rinkos
10:20
„Yazaki“ planuoja 22% didesnę apyvartą

Automobilių elektros instaliacijos laidų rinkinių gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pardavimo...

Pramonė
2018.12.14
„Ikea Industry Lietuva“: nuostolius lėmė investicijos 2

Medžio drožlių plokščių ir baldų UAB „IKEA Industry Lietuva“ pajamos dešimtadaliu išaugo, tačiau finansiniai...

Pramonė
2018.12.14
BASF pradeda inovatyvaus fungicido „Revysol®“ gamybą Rėmėjo turinys

Tarptautinė chemijos grupė BASF Hanibale, Misūrio valstijoje, JAV, pradėjo gaminti inovatyvų fungicidą...

Agroverslas
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
„Baltik vairo“ sprendimas, pakėlęs našumą 20% Premium 3

Dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ skelbia įspūdingus rezultatus: per finansinius metus, pasibaigusius...

Pramonė
2018.12.13
Eurostatas: metinis Lietuvos pramonės augimas – didžiausias ES 13

Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Pramonė
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius 1

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Paskelbtas „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas

Paskelbtas trečias priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas – kvietimo suma siekia 32 mln. Eur.

Pramonė
2018.12.12
„Tonbo Imaging“ užmojis – inovacinė autonominė transporto sistema 6

Indijos „Tonbo Imaging“, Lietuvoje įsteigusi antrinę įmonę UAB „Tonbo Imaging“, pasirašė su Lietuvos verslo...

Pramonė
2018.12.12
„Statgos“ steigėjas atsisako ieškinio akcininkui

Buvusios UAB „Statga“ (dabar UAB „ROL Lithuania“) steigėjas Rytis Dijokas atsisakė ieškinio, kuriuo reikalavo...

Pramonė
2018.12.12
Alytaus pramonės parko plėtrą stabdo žemės savininkai Premium

Plėsti pramonės parką ir formuoti investuotojams patrauklesnius sklypus norinti Alytaus savivaldybė vargsta...

Pramonė
2018.12.12
Dalį įmonių pelno nukando darbuotojų atlyginimai Premium 16

Lietuvos nefinansinių įmonių pajamos šiemet augo gerokai sparčiau nei jų pelnas. Jį labiausiai tirpdė...

Pramonė
2018.12.12
Derina lengvesnius mokesčius daug elektros vartojantiems 2

Energetikos ministerija viešajam derinimui pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatoma galimybė...

Pramonė
2018.12.11
Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Verslo aplinka
2018.12.11
Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai Rėmėjo turinys 1

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės...

Pramonė
2018.12.11
Pateikti kaltinimai pratęsia C. Ghosno sulaikymo terminą

Tokijo prokurorai pirmadienį pateikė kaltinimus Carlosui Ghosnui, buvusiam „Nissan“ vadovui, su pastaruoju...

Transportas
2018.12.10
„Sominta“ patirtis: vietoj tikros odos pasirinko dirbtinę, bet rado, kur panaudoti pavadinimą Premium

Jei naujam produktui sukuriamas prekės ženklas nepasitvirtina, jį galima panaudoti kitų prekių pardavimams.

Pramonė
2018.12.10
Mažėja biurokratijos pavojingų atliekų tvarkytojams

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkos ministras patvirtino naujos redakcijos Pavojingųjų atliekų tvarkymo...

Įspėjami prekiaujantys su Kinija: partneris gali tapti nemokus 2

Prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“ įspėja, kad Kinijos smulkus ir vidutinis verslas (SVV) gali...

Pramonė
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau