Tikslas – išgyventi

Publikuota: 2009-02-22
Atnaujinta 2015-06-03 16:37

Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų centre
vyko X tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Liaudies išmintis sako: savam krašte
pranašas nebūsi, tad ir VŽ „Savaitgalis“, užuot kalbinęs savus leidėjus,
domėjosi, kaip sekasi kaimynams Latvijoje. Vija Kilbloka, „Zvaigzne ABC“
valdybos pirmininkė sako, kad dėl padidinto PVM knygoms ir krizės leidėjai
Latvijoje jaučiasi kaip prie sušaudymo sienos.

Bene didžiausia Latvijos leidykla – „Zvaigzne ABC“. Su sava spaustuve, 19 knygynų tinklu. Per metus išleidžia per 600 naujų pavadinimų knygų. Knygų mugėje latvių leidėjų stende sukinėjosi Vija Kilbloka, „Zvaigzne ABC“ valdybos pirmininkė. Negalėjome jos nepaklausti, kaip sekasi latvių leidėjams, nuo šių metų pradžios gyvenantiems su kitu – nuo 5% iki 21% pakilusiu – PVM mokesčio tarifu. Juolab kad mūsų leidėjai nuogąstauja, jog nuo liepos 1 d., kai įsigalios žadamas naujasis PVM tarifas, jų laukia ne ką gardesni nei latvių pyragai.Ponia Kilbloka sako, jog knygų verslo apyvarta Latvijoje per sausį vidutiniškai nukrito 35%, kai kurių leidyklų – iki 46%. Prognozės pesimistinės: vasaris dar labiau eina į dugną. „Knygų verslui vasaris, kovas, balandis, kai žmonės perka sėklas ir sodinukus, visuomet prasčiausi mėnesiai, tačiau šis vasaris bus labai rūstus“, – kalba p. Vija.Sunku, sako ji, latvių leidėjams. Sunku ir spaustuvėms, kurios iki sausio 1 d. taip pat dirbo su 5% PVM. Pašnekovė pasakoja, jog didžiosios latvių leidyklos turi savo spaustuves, kas – Rygoje, kas – regionuose. Pastaraisiais metais beveik visos atnaujino techninę bazę – ėmė kreditus, ES pinigus, rengėsi dirbti eksportui, todėl naujasis mokestis prisiskolinusioms įmonėms – didžiulis smūgis.
„Tai didelės įmonės, daug darbuotojų, ir jos jau mažina uždarbius, atleidžia žmones“, – sako p. Kilbloka.Sykiu sunkūs laikai atėjo knygynams. Nepriklausomos, privačios knygų parduotuvės, kurių dar buvo Latvijoje, siekia prisijungti prie didelių įmonių arba apskritai stabdo veiklą. Mažiausios užsidaro. Tose vietovėse, kur gyventojų mažiau nei 5.000, knygynai užsidarė gruodį, kai prasidėjo „Parex“ banko bėdos, o su jomis visų apyvarta krito apie 17%.„Mes tą smūgį atlaikėme, o mažiukai – ne. Dabar jie laukia pagalbos iš mūsų, didžiųjų, o mes skaičiuojame, kiek dar galime investuoti“, – sako p. Kilbloka. Anot jos, „Zvaigzne ABC“ tinklas plėsis, kiek leis galimybės. „Prognozuoju, jog tarp knygų prekybos įmonių bus bankrotų, jau yra tokių, kurios nustojo mokėti. Todėl ir reikia steigti savas parduotuves, kad neprarastum rinkos ir kad pardavęs knygą iškart atgautum pinigus“, – kalba p.Vija.

Ką daryti?

„Žinoma, kyla klausimas – kas bus toliau? Ką aš darau?“ – pati klausia p. Kilbloka.
„Sėdžiu su knygų sąrašais, galvoju, ką daryti, ką dar sugalvoti, kad galėtume išgyventi. Pirmiausia žiūriu, kokias brangesnes knygas galima pakartotinai išleisti mažiausiomis sąnaudomis: minkštas viršelis, laikraštinis popierius, ne siūsim, o klijuosim... Svarstau, kokie leidiniai galėtų būti populiarūs, kad ir vadinamosios „padėk sau“ (self-help books) knygos: kaip išgyventi sunkius laikus ir neprarasti dvasios tvirtybės, kaip pigiai ir skaniai gaminti ir t. t., knygos vaikams.Matydama, jog žmonės, ypač rajonuose, tiesiog bijo užeiti į knygynus, leidykla pradėjo akciją „Žemos krizės kainos“ ir pardavinėja knygas po 1 latą.Taip, perka už latą. Kita vertus, sako pašnekovė, finansiniu požiūriu tai nieko neduoda. Tai – savotiška misija siekiant išsaugoti žmonių įprotį pirkti knygas ir jas skaityti. Dabar svarbiausia, kad žmonės užeitų į knygyną, o kai bus geresni laikai – kad pirktų ir toliau.„Manau, kad mūsų, kaip mažos valstybės, mažos tautos leidėjų misija – išsaugoti žmogų kaip skaitytoją“, – sako p. Vija. Ji pasakoja, jog leidyklos sandėliuose dabar guli apie 5 mln. knygų. Ketino pardavinėti jas pagal svorį, kilogramas už latą, kaip darė 1997-aisiais.„Tačiau tuo metu latas buvo pinigai, dabar – jau nebe. Galvojau – kiek galėtumėm prašyti už kilogramą knygų. Netrukus paaiškėjo: nieko nebus, reikia licencijuotų svarstyklių. Mes turime 19 knygynų, tai suskaičiavus, kiek kainuotų tos svarstyklės, kol kas tą mintį atidėjome..." – šypsosi p. Vija.

Prie sienos ir sušaudyt

Pašnekovė pasakoja, jog nuo Naujųjų metų knygų verslo sąlygos labai stipriai pasikeitė, juolab kad latvių leidėjai neturėjo nė kiek laiko pasirengti naujienoms. Gruodžio 18 d. ji pati važiavo automobiliu iš mažo miestelio, kur buvo atidarytas „Zvaigzne ABC“ knygynas. Jai paskambino, paklausė, ar žinanti, kad nuo sausio 1 d. įsigalioja naujas PVM.„Jeigu būtume žinoję prieš pusmetį, būtume kaip nors pasiruošę, nebesiėmę naujų projektų, po truputį atleidę žmones. O čia staiga – visus prie sienos ir sušaudo“, – kalba p. Vija. Pernai ant stalo ji sako kasdien rasdavusi trijų naujų knygų maketus. Dabar, po Naujųjų metų, jei viena knyga, tai jau gerai. Savo ruožtu iš trijų gautų maketų du deda į didžiulę spintą – geresniems laikams.
„Knygų leidyba, – sako p. Vija, – tai kaip nėštumas: jeigu jau laukiesi, tai privalai gimdyti, atgal kelio nėra. Taip ir su leidyba – jau tiek investuota į tas knygas, ir intelekto, ir lėšų, kad negali sustoti, numesti... Tai ir krauni į spintą.“– Ar bent kokią šviesą tunelio gale vis dėlto matote? – klausiu pašnekovės.„Leidyklai vadovauju nuo 1992 m., išgyvenau sunkųjį dešimtąjį dešimtmetį, ir dabar stengiuosi aktyvuoti savyje istorinę atmintį, galvoju – padarysime viską, kad išgyventume. Knygas gal leisime be mokslinių redaktorių... Jos tiesiog išeis, taip buvo trečiąjį dešimtmetį, kaip autorius parašė. Kita vertus, kažkiek naudos yra ir iš tokių knygų“, – šypteli pašnekovė.Nesutinku su ja: tebūnie knyga ant prasto popieriaus, tačiau tekstas turi būti suredaguotas.„Bet mes, gali būti, tam paprasčiausiai nebeturėsime pinigų. Dešimtąjį dešimtmetį kai kurie leidėjai išvis neredaguodavo teksto, dabar bus tas pats, bet nemanau, kad procesas sustos, bus sunaikintas. Leidėjai gyvybingi, jie sugalvos, kaip išgyventi. Tačiau iš tiesų labiausiai man gaila to kokybės lygmens, kurį mes jau pasiekėme ir kurį jau galėjome garantuoti“, – sako p. Kilbloka. Kita vertus, priduria ji, vargu ar leidyklos galės būti tokios socialiai aktyvios, kokios buvo praėjusius 3–4 metus.
„Turime sąrašą leidinių, kuriuos pakartotinai leidome be didelių investicijų, o už gautas lėšas kūrėme ir finansavome rizikingus brangius projektus. Pernai paskelbėme vaikų knygų konkursą ir išleidome 20 jaunų, niekada neskelbtų latvių autorių knygų vaikams. Tai buvo toks nuostabus derlius, dirbome su tais autoriais, mokėjome jiems premijas ir patys labai džiaugėmės... Suspėjome...
Šiemet tokių iniciatyvų nebegalėsime imtis. Ir vėl – sausa duona. Manau, šia prasme tas mokestis yra smūgis visai kultūrai, tam, ką mes jau padarėme“, – kalba p. Vija. Latvijos rajonuose, pasakoja ji, jau 7 metus buvo rengiamos Knygos šventės, per jas Latvijos leidėjų fondas dovanodavo knygų kaimo bibliotekoms; už didesnę sumą, nei Valstybinis kultūros fondas skirdavo knygoms į tas bibliotekas pirkti.„Ko gero, nebegalėsime nei šių švenčių rengti, nei knygų dovanoti. Visuomeninis aktyvumas bus mažesnis. Paskutiniais metais mes jau galėjome duoti visuomenei, dalintis. Manau, dabar nebegalėsime, nes reikia patiems išgyventi. Tačiau juk sakoma: niekada nebūna taip, kad kaip nors nebūtų. Kas nors juk bus..." – vėl šypsosi pašnekovė.

Tie berniukai neskaito

Ponia Kilbloka pasakoja apie neseniai ES atliktą skaitymo įgūdžių tyrimą (European reading research), parodžiusį, jog Latvijos gyventojų skaitymo įgūdžiai – labai žemi. Jie vertinami 32%, Lietuvos – 52%, Rusijos – 58%. Tyrimai rodo, kad neskaitančių vaikų kalba labai skurdi, pilna vulgarizmų, jie nemoka sklandžiai reikšti minčių, apsieina su nedaug žodžių, – kaip internete.„Tokia mūsų kultūrinė aplinka, – skaitymo prestižas krenta žemyn, esą skaityti knygas – nestilinga, ne „fasonas“, – sako p. Kilbloka. Taip, anot jos, susidaro užburtas ratas: 5–9 klasių moksleivių matematikos, fizikos žinių lygis smarkiai krenta, nes jie blogai skaito, ypač berniukai. Taip kyla rimta grėsmė šalies konkurencingumui, mokslo plėtrai.„Manau, kad tas 21% PVM yra mokestis mūsų protui, naujos kartos konkurencingumui“, – vertina p. Vija. Anot jos, leidykla stengiasi vykdyti skaitymo skatinimo programas: berniukai balsuoja už vienas knygas, mergaitės – už kitas; stengiasi padėti mokyklų bibliotekoms, ugdyti skaitymo įgūdžius, tačiau dabar, be kitų problemų, bibliotekose knygų bus mažiau, juolab kad Latvijos vyriausybė nebeskyrė biudžeto knygoms į jas pirkti.Pasak pašnekovės, Latvija turi ir kitą problemą: rusiškai kalbančiųjų ten daugiau nei Lietuvoje, beveik pusė gyventojų.„Dabar žmonės perka knygas rusų kalba, nes jos pigesnės. Statistika yra tokia: prekybininkai skundžiasi, kad sumažėjo paklausa, o literatūros rusų kalba prekybos tinklai "Polaris“ ir „Janis“ nuosmukio nejunta, mat latviai pradėjo pirkti knygas rusų kalba. Atvežtos iš Rusijos, jos yra daug pigesnės.„Manau, jog pas mus atsitiks taip, kaip Danjoje, kur taikomas 25% mokestis nuo apyvartos. Ten daugiausia skaitoma užsienio kalba. Ir mes skaitysime rusų kalba, jaunimas – anglų. Žmonės vis tiek skaitys, tačiau kas bus su mūsų, latvių, kalba“, – retoriškai klausia pašnekovė.
Po pauzės ji tarsteli: minėtasis tyrimas nustatė, kad skaitantys vaikai yra sąmoningesni, geriau save vertina.„Sakiau, jog berniukai blogiau skaito, mergaitės – geriau. Keista, juk mūsų vyriausybėje – beveik vieni berniukai, ir jų savęs vertinimas yra labai aukštas“, – šypsosi pašnekovė.
„Tikiuosi, – priduria, – kad Lietuvoje taip neatsitiks, kad pas jus liks 9% PVM, kad mes galėsime jus kaip pavyzdį rodyti savo vyriausybės berniukams, kurie ne taip gerai skaito, kaip mergaitės. Jeigu Lietuvos leidėjai atsilaikys, galėsime sakyti, štai, jų padėtis geresnė. Jų kritimas toks, o mūsų – štai koks!“

Mokėti nebus iš ko

„Man labai gaila savo darbuotojų, daug buvo pensininkų, jie kaip vynas – kuo vyresni, tuo daugiau patirties. Dabar jie lieka neetatiniais. Sunku atsisveikinti, bet vieną kartą tai jau dariau“, – kalba p. Vija.„Tuos žmones juk kažkam reikės išlaikyti, jiems mokėti. Dievaži, aš nesuprantu tokio sprendimo: įveskime didesnius mokesčius! O iš kokios bazės juos mokėti?“ – stebisi pašnekovė. Ji pasakoja, jog leidykla jau už sausį sumokėjo mažesnius socialinius mokesčius. Įmonė nebeturi pelno, todėl pelno mokesčio, ir dar avansu, nebemokės, artimiausiu metu apie tai pranešė Finansų ministerijai. Mažesnis bus ir nuo kiekvieno dirbančiojo mokamas pelno mokestis – juk atlyginimai sumažinti, vardija pašnekovė.„Tie berniukai ne tik skaitė prastai, jiems ir matematika nesisekė. Juk kiekvienam aišku: skaičiai nesueina, neturi valstybė pelno iš tų pakeltų mokesčių“, – kalba leidėja. Praėjusiais metais, pasak jos, „Zvaigzne ABC“ valstybei sumokėjo 1.800.000 LVL.„Manau, kad šiemet rezultatas bus daug prastesnis. Kitų metų pradžioje jį parodys skaičiai, tačiau kol vyriausybė tuos skaičius pamatys, mums reikia visus metus išgyventi“, – sako p. Vija. Paklausta, kaip laikosi ji pati, vėl šypteli: „Geriu daug vaistų, daugiau negu paprastai: kartais nuo širdies, nuo nemigos, nuo per didelio spaudimo. Einu sportuoti, stengiuosi laikytis..."

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iš tikinčiųjų aukso nukaldinta karūna papuoš Aušros Vartų Mariją 1

Šį sekmadienį, pagrindinę Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų dieną, garsusis Gailestingumo Motinos...

Laisvalaikis
2018.11.16
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 3

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Muzika: garsai iš atvirkščio pasaulio Premium

Laiškas nuo balčiausio žmogaus Bruklino „Afropunk“ festivalyje.

Verslo klasė
2018.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau