Tikslas – išgyventi

Publikuota: 2009-02-22
Atnaujinta 2015-06-03 16:37

Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų centre
vyko X tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Liaudies išmintis sako: savam krašte
pranašas nebūsi, tad ir VŽ „Savaitgalis“, užuot kalbinęs savus leidėjus,
domėjosi, kaip sekasi kaimynams Latvijoje. Vija Kilbloka, „Zvaigzne ABC“
valdybos pirmininkė sako, kad dėl padidinto PVM knygoms ir krizės leidėjai
Latvijoje jaučiasi kaip prie sušaudymo sienos.

Bene didžiausia Latvijos leidykla – „Zvaigzne ABC“. Su sava spaustuve, 19 knygynų tinklu. Per metus išleidžia per 600 naujų pavadinimų knygų. Knygų mugėje latvių leidėjų stende sukinėjosi Vija Kilbloka, „Zvaigzne ABC“ valdybos pirmininkė. Negalėjome jos nepaklausti, kaip sekasi latvių leidėjams, nuo šių metų pradžios gyvenantiems su kitu – nuo 5% iki 21% pakilusiu – PVM mokesčio tarifu. Juolab kad mūsų leidėjai nuogąstauja, jog nuo liepos 1 d., kai įsigalios žadamas naujasis PVM tarifas, jų laukia ne ką gardesni nei latvių pyragai.Ponia Kilbloka sako, jog knygų verslo apyvarta Latvijoje per sausį vidutiniškai nukrito 35%, kai kurių leidyklų – iki 46%. Prognozės pesimistinės: vasaris dar labiau eina į dugną. „Knygų verslui vasaris, kovas, balandis, kai žmonės perka sėklas ir sodinukus, visuomet prasčiausi mėnesiai, tačiau šis vasaris bus labai rūstus“, – kalba p. Vija.Sunku, sako ji, latvių leidėjams. Sunku ir spaustuvėms, kurios iki sausio 1 d. taip pat dirbo su 5% PVM. Pašnekovė pasakoja, jog didžiosios latvių leidyklos turi savo spaustuves, kas – Rygoje, kas – regionuose. Pastaraisiais metais beveik visos atnaujino techninę bazę – ėmė kreditus, ES pinigus, rengėsi dirbti eksportui, todėl naujasis mokestis prisiskolinusioms įmonėms – didžiulis smūgis.
„Tai didelės įmonės, daug darbuotojų, ir jos jau mažina uždarbius, atleidžia žmones“, – sako p. Kilbloka.Sykiu sunkūs laikai atėjo knygynams. Nepriklausomos, privačios knygų parduotuvės, kurių dar buvo Latvijoje, siekia prisijungti prie didelių įmonių arba apskritai stabdo veiklą. Mažiausios užsidaro. Tose vietovėse, kur gyventojų mažiau nei 5.000, knygynai užsidarė gruodį, kai prasidėjo „Parex“ banko bėdos, o su jomis visų apyvarta krito apie 17%.„Mes tą smūgį atlaikėme, o mažiukai – ne. Dabar jie laukia pagalbos iš mūsų, didžiųjų, o mes skaičiuojame, kiek dar galime investuoti“, – sako p. Kilbloka. Anot jos, „Zvaigzne ABC“ tinklas plėsis, kiek leis galimybės. „Prognozuoju, jog tarp knygų prekybos įmonių bus bankrotų, jau yra tokių, kurios nustojo mokėti. Todėl ir reikia steigti savas parduotuves, kad neprarastum rinkos ir kad pardavęs knygą iškart atgautum pinigus“, – kalba p.Vija.

Ką daryti?

„Žinoma, kyla klausimas – kas bus toliau? Ką aš darau?“ – pati klausia p. Kilbloka.
„Sėdžiu su knygų sąrašais, galvoju, ką daryti, ką dar sugalvoti, kad galėtume išgyventi. Pirmiausia žiūriu, kokias brangesnes knygas galima pakartotinai išleisti mažiausiomis sąnaudomis: minkštas viršelis, laikraštinis popierius, ne siūsim, o klijuosim... Svarstau, kokie leidiniai galėtų būti populiarūs, kad ir vadinamosios „padėk sau“ (self-help books) knygos: kaip išgyventi sunkius laikus ir neprarasti dvasios tvirtybės, kaip pigiai ir skaniai gaminti ir t. t., knygos vaikams.Matydama, jog žmonės, ypač rajonuose, tiesiog bijo užeiti į knygynus, leidykla pradėjo akciją „Žemos krizės kainos“ ir pardavinėja knygas po 1 latą.Taip, perka už latą. Kita vertus, sako pašnekovė, finansiniu požiūriu tai nieko neduoda. Tai – savotiška misija siekiant išsaugoti žmonių įprotį pirkti knygas ir jas skaityti. Dabar svarbiausia, kad žmonės užeitų į knygyną, o kai bus geresni laikai – kad pirktų ir toliau.„Manau, kad mūsų, kaip mažos valstybės, mažos tautos leidėjų misija – išsaugoti žmogų kaip skaitytoją“, – sako p. Vija. Ji pasakoja, jog leidyklos sandėliuose dabar guli apie 5 mln. knygų. Ketino pardavinėti jas pagal svorį, kilogramas už latą, kaip darė 1997-aisiais.„Tačiau tuo metu latas buvo pinigai, dabar – jau nebe. Galvojau – kiek galėtumėm prašyti už kilogramą knygų. Netrukus paaiškėjo: nieko nebus, reikia licencijuotų svarstyklių. Mes turime 19 knygynų, tai suskaičiavus, kiek kainuotų tos svarstyklės, kol kas tą mintį atidėjome..." – šypsosi p. Vija.

Prie sienos ir sušaudyt

Pašnekovė pasakoja, jog nuo Naujųjų metų knygų verslo sąlygos labai stipriai pasikeitė, juolab kad latvių leidėjai neturėjo nė kiek laiko pasirengti naujienoms. Gruodžio 18 d. ji pati važiavo automobiliu iš mažo miestelio, kur buvo atidarytas „Zvaigzne ABC“ knygynas. Jai paskambino, paklausė, ar žinanti, kad nuo sausio 1 d. įsigalioja naujas PVM.„Jeigu būtume žinoję prieš pusmetį, būtume kaip nors pasiruošę, nebesiėmę naujų projektų, po truputį atleidę žmones. O čia staiga – visus prie sienos ir sušaudo“, – kalba p. Vija. Pernai ant stalo ji sako kasdien rasdavusi trijų naujų knygų maketus. Dabar, po Naujųjų metų, jei viena knyga, tai jau gerai. Savo ruožtu iš trijų gautų maketų du deda į didžiulę spintą – geresniems laikams.
„Knygų leidyba, – sako p. Vija, – tai kaip nėštumas: jeigu jau laukiesi, tai privalai gimdyti, atgal kelio nėra. Taip ir su leidyba – jau tiek investuota į tas knygas, ir intelekto, ir lėšų, kad negali sustoti, numesti... Tai ir krauni į spintą.“– Ar bent kokią šviesą tunelio gale vis dėlto matote? – klausiu pašnekovės.„Leidyklai vadovauju nuo 1992 m., išgyvenau sunkųjį dešimtąjį dešimtmetį, ir dabar stengiuosi aktyvuoti savyje istorinę atmintį, galvoju – padarysime viską, kad išgyventume. Knygas gal leisime be mokslinių redaktorių... Jos tiesiog išeis, taip buvo trečiąjį dešimtmetį, kaip autorius parašė. Kita vertus, kažkiek naudos yra ir iš tokių knygų“, – šypteli pašnekovė.Nesutinku su ja: tebūnie knyga ant prasto popieriaus, tačiau tekstas turi būti suredaguotas.„Bet mes, gali būti, tam paprasčiausiai nebeturėsime pinigų. Dešimtąjį dešimtmetį kai kurie leidėjai išvis neredaguodavo teksto, dabar bus tas pats, bet nemanau, kad procesas sustos, bus sunaikintas. Leidėjai gyvybingi, jie sugalvos, kaip išgyventi. Tačiau iš tiesų labiausiai man gaila to kokybės lygmens, kurį mes jau pasiekėme ir kurį jau galėjome garantuoti“, – sako p. Kilbloka. Kita vertus, priduria ji, vargu ar leidyklos galės būti tokios socialiai aktyvios, kokios buvo praėjusius 3–4 metus.
„Turime sąrašą leidinių, kuriuos pakartotinai leidome be didelių investicijų, o už gautas lėšas kūrėme ir finansavome rizikingus brangius projektus. Pernai paskelbėme vaikų knygų konkursą ir išleidome 20 jaunų, niekada neskelbtų latvių autorių knygų vaikams. Tai buvo toks nuostabus derlius, dirbome su tais autoriais, mokėjome jiems premijas ir patys labai džiaugėmės... Suspėjome...
Šiemet tokių iniciatyvų nebegalėsime imtis. Ir vėl – sausa duona. Manau, šia prasme tas mokestis yra smūgis visai kultūrai, tam, ką mes jau padarėme“, – kalba p. Vija. Latvijos rajonuose, pasakoja ji, jau 7 metus buvo rengiamos Knygos šventės, per jas Latvijos leidėjų fondas dovanodavo knygų kaimo bibliotekoms; už didesnę sumą, nei Valstybinis kultūros fondas skirdavo knygoms į tas bibliotekas pirkti.„Ko gero, nebegalėsime nei šių švenčių rengti, nei knygų dovanoti. Visuomeninis aktyvumas bus mažesnis. Paskutiniais metais mes jau galėjome duoti visuomenei, dalintis. Manau, dabar nebegalėsime, nes reikia patiems išgyventi. Tačiau juk sakoma: niekada nebūna taip, kad kaip nors nebūtų. Kas nors juk bus..." – vėl šypsosi pašnekovė.

Tie berniukai neskaito

Ponia Kilbloka pasakoja apie neseniai ES atliktą skaitymo įgūdžių tyrimą (European reading research), parodžiusį, jog Latvijos gyventojų skaitymo įgūdžiai – labai žemi. Jie vertinami 32%, Lietuvos – 52%, Rusijos – 58%. Tyrimai rodo, kad neskaitančių vaikų kalba labai skurdi, pilna vulgarizmų, jie nemoka sklandžiai reikšti minčių, apsieina su nedaug žodžių, – kaip internete.„Tokia mūsų kultūrinė aplinka, – skaitymo prestižas krenta žemyn, esą skaityti knygas – nestilinga, ne „fasonas“, – sako p. Kilbloka. Taip, anot jos, susidaro užburtas ratas: 5–9 klasių moksleivių matematikos, fizikos žinių lygis smarkiai krenta, nes jie blogai skaito, ypač berniukai. Taip kyla rimta grėsmė šalies konkurencingumui, mokslo plėtrai.„Manau, kad tas 21% PVM yra mokestis mūsų protui, naujos kartos konkurencingumui“, – vertina p. Vija. Anot jos, leidykla stengiasi vykdyti skaitymo skatinimo programas: berniukai balsuoja už vienas knygas, mergaitės – už kitas; stengiasi padėti mokyklų bibliotekoms, ugdyti skaitymo įgūdžius, tačiau dabar, be kitų problemų, bibliotekose knygų bus mažiau, juolab kad Latvijos vyriausybė nebeskyrė biudžeto knygoms į jas pirkti.Pasak pašnekovės, Latvija turi ir kitą problemą: rusiškai kalbančiųjų ten daugiau nei Lietuvoje, beveik pusė gyventojų.„Dabar žmonės perka knygas rusų kalba, nes jos pigesnės. Statistika yra tokia: prekybininkai skundžiasi, kad sumažėjo paklausa, o literatūros rusų kalba prekybos tinklai "Polaris“ ir „Janis“ nuosmukio nejunta, mat latviai pradėjo pirkti knygas rusų kalba. Atvežtos iš Rusijos, jos yra daug pigesnės.„Manau, jog pas mus atsitiks taip, kaip Danjoje, kur taikomas 25% mokestis nuo apyvartos. Ten daugiausia skaitoma užsienio kalba. Ir mes skaitysime rusų kalba, jaunimas – anglų. Žmonės vis tiek skaitys, tačiau kas bus su mūsų, latvių, kalba“, – retoriškai klausia pašnekovė.
Po pauzės ji tarsteli: minėtasis tyrimas nustatė, kad skaitantys vaikai yra sąmoningesni, geriau save vertina.„Sakiau, jog berniukai blogiau skaito, mergaitės – geriau. Keista, juk mūsų vyriausybėje – beveik vieni berniukai, ir jų savęs vertinimas yra labai aukštas“, – šypsosi pašnekovė.
„Tikiuosi, – priduria, – kad Lietuvoje taip neatsitiks, kad pas jus liks 9% PVM, kad mes galėsime jus kaip pavyzdį rodyti savo vyriausybės berniukams, kurie ne taip gerai skaito, kaip mergaitės. Jeigu Lietuvos leidėjai atsilaikys, galėsime sakyti, štai, jų padėtis geresnė. Jų kritimas toks, o mūsų – štai koks!“

Mokėti nebus iš ko

„Man labai gaila savo darbuotojų, daug buvo pensininkų, jie kaip vynas – kuo vyresni, tuo daugiau patirties. Dabar jie lieka neetatiniais. Sunku atsisveikinti, bet vieną kartą tai jau dariau“, – kalba p. Vija.„Tuos žmones juk kažkam reikės išlaikyti, jiems mokėti. Dievaži, aš nesuprantu tokio sprendimo: įveskime didesnius mokesčius! O iš kokios bazės juos mokėti?“ – stebisi pašnekovė. Ji pasakoja, jog leidykla jau už sausį sumokėjo mažesnius socialinius mokesčius. Įmonė nebeturi pelno, todėl pelno mokesčio, ir dar avansu, nebemokės, artimiausiu metu apie tai pranešė Finansų ministerijai. Mažesnis bus ir nuo kiekvieno dirbančiojo mokamas pelno mokestis – juk atlyginimai sumažinti, vardija pašnekovė.„Tie berniukai ne tik skaitė prastai, jiems ir matematika nesisekė. Juk kiekvienam aišku: skaičiai nesueina, neturi valstybė pelno iš tų pakeltų mokesčių“, – kalba leidėja. Praėjusiais metais, pasak jos, „Zvaigzne ABC“ valstybei sumokėjo 1.800.000 LVL.„Manau, kad šiemet rezultatas bus daug prastesnis. Kitų metų pradžioje jį parodys skaičiai, tačiau kol vyriausybė tuos skaičius pamatys, mums reikia visus metus išgyventi“, – sako p. Vija. Paklausta, kaip laikosi ji pati, vėl šypteli: „Geriu daug vaistų, daugiau negu paprastai: kartais nuo širdies, nuo nemigos, nuo per didelio spaudimo. Einu sportuoti, stengiuosi laikytis..."

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nidos kopose – Sartre‘o vizitą atkartojanti skulptūra 3

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo...

Laisvalaikis
2018.06.20
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Nyderlandų karalius dėl šeimos tragedijos į Lietuvą atvyks be žmonos 4

Su karaliene Maxima birželio 13-15 d. Lietuvoje turėjęs viešėti Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis...

Laisvalaikis
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau