KOMENTARAS: Kaip atšildyti skolinimą

Publikuota: 2009-02-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:21

Politikai nerodo daug entuziazmo
toliau remti JAV bankų sektorių. Viena priežastis ta, kad neatrodo, jog bankai,
kurie gavo pinigų pradiniame gelbėjimo etape, būtų padidinę skolinimą. Be
jo vargu ar ekonomikos skatinimas gali būti veiksmingas. Kad bankai vėl pradėtų
skolinti, gali tekti įsikišti dar labiau.

Turime suprasti, kodėl bankai taip vengia skolinti. Viena iš galimų priežasčių ta, kad bankai nerimauja dėl paskolos gavėjų kredito rizikos. Tačiau ji turėtų būti itin didelė, kad bankas nutrauktų ilgalaikį skolinimą. Kita galima priežastis yra ta, kad bankai susirūpinę, ar turės pakankamai lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, jei pinigai bus įšaldyti ilgalaikėse paskolose. Tačiau visame pasaulyje daug centrinių bankų skolina daugiau ir tai turėtų sumažinti bankų (ypač didelio kapitalo) nuogąstavimus.Kita vertus, bankų nenoras skolinti galbūt atspindi baimę pritrūkti pinigų, jei galimybės investuoti dar labiau pagerės. „Citicorp“ generalinis direktorius Vikramas Panditas taip ir pasakė, kad pigiau pirkti jau išduotas paskolas rinkoje, nei dalinti naujas. O pirkimo kainos gali dar labiau sumažėti.Pavyzdžiui, panagrinėkime galimybę, kai iš didelės įsiskolinusios finansų įstaigos žmonės ima masiškai atsiiminėti indėlius, kaip nutiko „Lehman“, ir ši priversta pigiai parduoti paskolas rinkoje. Tokiu atveju kristų parduodamų paskolų kaina, net jei vos keletas subjektų turėtų laisvų pinigų joms įsigyti. Be to, būtų sunku gauti lėšų, kadangi dėl jų kovotų ir kiti krizės ištikti subjektai. Baimindamiesi tokio paskolų ir finansinio turto išpardavimo, net stiprūs bankai skolins tik trumpam, o investuos tik į itin likvidžius vertybinius popierius.Tuo galima paaiškinti, kodėl nuseko turto rinkos. Akivaizdu, kad kai kurie sunkumų patiriantys bankai turi daug obligacijų, kurių grąžinimas užtikrintas nekilnojamuoju turtu. Bankai jų neparduoda ir viliasi, kad jų kainos ateityje augs ir išgelbės juos nuo žlugimo. Tuo metu pirkėjai tikisi, kad kainos ateityje dar mažės. Šiandien tokių obligacijų kaina atspindi minėtus lūkesčius, tačiau krizės apimti bankai už tokią kainą parduoti nenori .Todėl yra daug finansų įstaigų, kurių paskolas būtų galima parduoti, jei jos susidurtų su sunkumais. Kai kurios jų taptų nemokios dėl mažų kainų. Kitoms gi mažos kainos būtų nuostabi galimybė pirkti, kadangi numatoma grąža gerokai viršytų pelną, kurį jos uždirba skolindamos šiandien. Politiniai raginimai skolinti gali turėti tam tikrą, nors ir ribotą poveikį. Tam, kad bankai pradėtų skolinti savo noru, turėtų sumažėti jų baimė ir padidėti potencialios galimybes.Štai keletas būdų, kaip sumažinti tokių institucijų perteklių. Pirma, valdžia gali pasiūlyti pirkti likvidų turtą aukcionuose. Tą turtą perimtų vyriausybės įstaiga, t.y. reikėtų elgtis taip, kaip buvo numatyta JAV Probleminio turto išpirkimo programoje. Taip galima panaikinti rinkos įšalą, kurį sukėlė finansų įstaigos nenorinčios parduoti turto dabartinėmis rinkos kainomis.Tai, kad vyriausybė pirks ateityje (ir dabar) turėtų pakelti turto kainas jau šiandien, nes taip sumažėtų pigaus išpardavimo tikimybė. Be to, kai nemažai krizės apimtų subjektų parduos turtą, kainos pakils vien todėl, kad daugiau nebebus tokio turto pertekliaus. Abiem atvejais gali jau šiandien išaugti prekyba nelikvidžiu turtu ir atsiverti skolinimas. Tačiau tam gali prireikti didelių vyriausybės išlaidų.Kitas būdas yra priversti vyriausybę užtikrinti finansų sistemos stabilumą, investuojant į reguliuojamus subjektus (finansų institucijas), kurios valdo nelikvidų turtą. Tuomet sujungti tas įstaigas, kurios gali išgyventi, o likusias uždaryti. Pastarųjų nelikvidus turtas bus perduotas kontroliuojančiajai įmonei, kuri pamažu tą turtą parduos.Tačiau visuomenė nedega noru gelbėti nereguliuojamą ir kraujuojančią „šešėlinę“ finansų sistemą – kurią sudaro alternatyvių investicijų (angl. hedge fund) ir privataus kapitalo fondai. Tad net ir tokiu atveju bankų skolinimas gali strigti, jei didelė nelikvidaus turto dalis bus laikoma silpnose įstaigose.Galbūt todėl labiausiai tiktų abiejų būdų derinys, kai valdžia perka nelikvidų turtą ir taip padeda nereguliuojamiems subjektams. Be to reguliuojamame finansų sektoriuje sutelkia dėmesį į subjektus, kurie gali tapti nepelningi.
Toks būdas iš esmės skirtųsi nuo dabartinio, kai gerai kapitalu apsirūpinusiems subjektams duodama dar daugiau kapitalo ir nesprendžiama sunkumų patiriančių finansų įstaigų nelikvidaus turto pertekliaus problema.Ši problema toliau išliks ir apsunkins skolinimą, jei nuolat nebus atliekamas reguliuojamos finansų sistemos auditas, silpni subjektai stabilizuojami kapitalo injekcijomis, perkamas jų turtas, jos jungiamos arba greitai likviduojamos.Viena dešimto dešimtmečio Japonijos krizės pamoka yra ta, kad kuo greičiau valdžia sukąs dantis ir išvalys finansų sistemą, tuo greičiau ekonomika pradės atsigauti. Kuo ilgiau valdininkai išliks neveiklūs, vildamiesi, kad finansų sistema pati susitvarkys, tuo didesnė bus galutinė valymo kaina.Douglasas Diamondas ir Raghuramas Rajanas yra Čikagos universiteto verslo mokyklos profesoriai.© Project Syndicate, 2009.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Išpažinus nuodėmes, „Danske Bank“ laukia darbas su teisėsauga Premium 4

Viename didžiausių Europoje pinigų plovimo skandalų nuskambėjo žodis „atsiprašau“ ir krito aukščiausio vadovo...

Rinkos
2018.09.20
Honkongo mokėjimų bendrovė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje

Honkongo mokėjimo paslaugų įmonė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje.

Finansai
2018.09.19
Vidinį tyrimą atlikęs „Danske Bank“ pripažįsta kaltę

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai leido banko padalinį Estijoje...

Rinkos
2018.09.19
Brangesnio skolinimosi priešaušriu verslas pradeda dairytis į palūkanų apsikeitimo sandorius Premium

Bankai pastebi, kad 10 metų palūkanų mažėjimo tendencijai baigiantis, verslo klientai imasi aktyviau draustis...

Rinkos
2018.09.19
Traukiasi „Danske Bank“ vadovas 4

Į galimo pinigų plovimą skandalą įklimpusio didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas...

Rinkos
2018.09.19
Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
2018.09.18
Kreditų unijos pelną pašokdino 4,6 karto

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 2,3 mln. Eur pelno – 4,6 karto daugiau,...

Rinkos
2018.09.18
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
Politologai: „Blackstone“ investicija didins JAV dėmesį Baltijos šalims 6

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti...

Rinkos
2018.09.15
„Danske Bank“ vadovui duoda 33% išsilaikymo iki metų galo galimybę 7

Analitikai vertina, kad egzistuoja vos 33% tikimybė, kad į skandalus įklimpusio „Danske Bank“ vadovas Thomas...

Rinkos
2018.09.14
Su „Luminor“ dirbs po skandalų pasitraukęs „Swedbank“ vadovas 7

Buvęs Švedijos banko „Swedbank“ vykdomasis direktorius Michaelas Wolfas, darbą Švedijos „Swedbanke“ palikęs...

Rinkos
2018.09.14
SEB bankas skolina „Žemaitijos pienui“ 10 mln. Eur

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas skolina 10 mln. Eur pieno perdirbimo grupei „Žemaitijos...

Finansai
2018.09.14
Milijardinė JAV milžinės investicija Baltijos šalyse siunčia ir geopolitinę žinią Premium 6

Baltijos šalių bankui „Luminor“ paskelbus apie naują savininką iš JAV, rinkai padarė įspūdį žinomas vardas,...

Rinkos
2018.09.14
Paslaugų centrų plėtra, tendencijos Lietuvoje: kas laukia „Barclays“ centro Premium

Paslaugų centruose darbus susiranda vis daugiau iš užsienio grįžusių lietuvių, o robotai darbo vietose...

Finansai
2018.09.14
„Luminor“ pardavimas: rinką nustebino ne žinia, bet pirkėjas Premium 9

Žinia apie Baltijos šalių banko „Luminor“ pardavimą Lietuvos įsigijimų ir finansų rinkos nenustebino, tačiau...

Rinkos
2018.09.13
Interviu su „Luminor“ vadovu A. Načajumi – apie „Blackstone“ atėjimo aplinkybes Premium 9

JAV privataus kapitalo fondų valdytojas „Blackstone“ į banką „Luminor“ investavo prieš tai „pačiupinėjęs“...

Rinkos
2018.09.13
„Luminor“ pardavimo kaina: analitikų vertinimai Premium 1

Analitikai nesutaria, ar JAV privataus kapitalo fondų milžinė „Blackstone“, pirkdama Baltijos šalių milžino...

Rinkos
2018.09.13
„Luminor“  gavo Baa1 reitingą iš „Moody‘s“ 1

Naujo savininko sulaukusiam „Luminor“ bankui reitingų agentūra „Moody's“ suteikė Baa1 reitingą su stabilia...

Rinkos
2018.09.13
JAV „Blackstone“ už 1 mlrd. Eur perka kontrolinį „Luminor“ akcijų paketą 25

Didžiausia privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „The Blackstone Group“ ir jos vadovaujamas konsorciumas...

Finansai
2018.09.13
Lietuvių startuolis susikirto su vokiečių draudimo ir finansų milžine Premium 1

Lietuvos finansinių technologijų startuolis „ORCA Alliance“ įsivėlė į teisinį ginčą dėl prekės ženklo su...

Rinkos
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau