KOMENTARAS: Kaip atšildyti skolinimą

Publikuota: 2009-02-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:21

Politikai nerodo daug entuziazmo
toliau remti JAV bankų sektorių. Viena priežastis ta, kad neatrodo, jog bankai,
kurie gavo pinigų pradiniame gelbėjimo etape, būtų padidinę skolinimą. Be
jo vargu ar ekonomikos skatinimas gali būti veiksmingas. Kad bankai vėl pradėtų
skolinti, gali tekti įsikišti dar labiau.

Turime suprasti, kodėl bankai taip vengia skolinti. Viena iš galimų priežasčių ta, kad bankai nerimauja dėl paskolos gavėjų kredito rizikos. Tačiau ji turėtų būti itin didelė, kad bankas nutrauktų ilgalaikį skolinimą. Kita galima priežastis yra ta, kad bankai susirūpinę, ar turės pakankamai lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, jei pinigai bus įšaldyti ilgalaikėse paskolose. Tačiau visame pasaulyje daug centrinių bankų skolina daugiau ir tai turėtų sumažinti bankų (ypač didelio kapitalo) nuogąstavimus.Kita vertus, bankų nenoras skolinti galbūt atspindi baimę pritrūkti pinigų, jei galimybės investuoti dar labiau pagerės. „Citicorp“ generalinis direktorius Vikramas Panditas taip ir pasakė, kad pigiau pirkti jau išduotas paskolas rinkoje, nei dalinti naujas. O pirkimo kainos gali dar labiau sumažėti.Pavyzdžiui, panagrinėkime galimybę, kai iš didelės įsiskolinusios finansų įstaigos žmonės ima masiškai atsiiminėti indėlius, kaip nutiko „Lehman“, ir ši priversta pigiai parduoti paskolas rinkoje. Tokiu atveju kristų parduodamų paskolų kaina, net jei vos keletas subjektų turėtų laisvų pinigų joms įsigyti. Be to, būtų sunku gauti lėšų, kadangi dėl jų kovotų ir kiti krizės ištikti subjektai. Baimindamiesi tokio paskolų ir finansinio turto išpardavimo, net stiprūs bankai skolins tik trumpam, o investuos tik į itin likvidžius vertybinius popierius.Tuo galima paaiškinti, kodėl nuseko turto rinkos. Akivaizdu, kad kai kurie sunkumų patiriantys bankai turi daug obligacijų, kurių grąžinimas užtikrintas nekilnojamuoju turtu. Bankai jų neparduoda ir viliasi, kad jų kainos ateityje augs ir išgelbės juos nuo žlugimo. Tuo metu pirkėjai tikisi, kad kainos ateityje dar mažės. Šiandien tokių obligacijų kaina atspindi minėtus lūkesčius, tačiau krizės apimti bankai už tokią kainą parduoti nenori .Todėl yra daug finansų įstaigų, kurių paskolas būtų galima parduoti, jei jos susidurtų su sunkumais. Kai kurios jų taptų nemokios dėl mažų kainų. Kitoms gi mažos kainos būtų nuostabi galimybė pirkti, kadangi numatoma grąža gerokai viršytų pelną, kurį jos uždirba skolindamos šiandien. Politiniai raginimai skolinti gali turėti tam tikrą, nors ir ribotą poveikį. Tam, kad bankai pradėtų skolinti savo noru, turėtų sumažėti jų baimė ir padidėti potencialios galimybes.Štai keletas būdų, kaip sumažinti tokių institucijų perteklių. Pirma, valdžia gali pasiūlyti pirkti likvidų turtą aukcionuose. Tą turtą perimtų vyriausybės įstaiga, t.y. reikėtų elgtis taip, kaip buvo numatyta JAV Probleminio turto išpirkimo programoje. Taip galima panaikinti rinkos įšalą, kurį sukėlė finansų įstaigos nenorinčios parduoti turto dabartinėmis rinkos kainomis.Tai, kad vyriausybė pirks ateityje (ir dabar) turėtų pakelti turto kainas jau šiandien, nes taip sumažėtų pigaus išpardavimo tikimybė. Be to, kai nemažai krizės apimtų subjektų parduos turtą, kainos pakils vien todėl, kad daugiau nebebus tokio turto pertekliaus. Abiem atvejais gali jau šiandien išaugti prekyba nelikvidžiu turtu ir atsiverti skolinimas. Tačiau tam gali prireikti didelių vyriausybės išlaidų.Kitas būdas yra priversti vyriausybę užtikrinti finansų sistemos stabilumą, investuojant į reguliuojamus subjektus (finansų institucijas), kurios valdo nelikvidų turtą. Tuomet sujungti tas įstaigas, kurios gali išgyventi, o likusias uždaryti. Pastarųjų nelikvidus turtas bus perduotas kontroliuojančiajai įmonei, kuri pamažu tą turtą parduos.Tačiau visuomenė nedega noru gelbėti nereguliuojamą ir kraujuojančią „šešėlinę“ finansų sistemą – kurią sudaro alternatyvių investicijų (angl. hedge fund) ir privataus kapitalo fondai. Tad net ir tokiu atveju bankų skolinimas gali strigti, jei didelė nelikvidaus turto dalis bus laikoma silpnose įstaigose.Galbūt todėl labiausiai tiktų abiejų būdų derinys, kai valdžia perka nelikvidų turtą ir taip padeda nereguliuojamiems subjektams. Be to reguliuojamame finansų sektoriuje sutelkia dėmesį į subjektus, kurie gali tapti nepelningi.
Toks būdas iš esmės skirtųsi nuo dabartinio, kai gerai kapitalu apsirūpinusiems subjektams duodama dar daugiau kapitalo ir nesprendžiama sunkumų patiriančių finansų įstaigų nelikvidaus turto pertekliaus problema.Ši problema toliau išliks ir apsunkins skolinimą, jei nuolat nebus atliekamas reguliuojamos finansų sistemos auditas, silpni subjektai stabilizuojami kapitalo injekcijomis, perkamas jų turtas, jos jungiamos arba greitai likviduojamos.Viena dešimto dešimtmečio Japonijos krizės pamoka yra ta, kad kuo greičiau valdžia sukąs dantis ir išvalys finansų sistemą, tuo greičiau ekonomika pradės atsigauti. Kuo ilgiau valdininkai išliks neveiklūs, vildamiesi, kad finansų sistema pati susitvarkys, tuo didesnė bus galutinė valymo kaina.Douglasas Diamondas ir Raghuramas Rajanas yra Čikagos universiteto verslo mokyklos profesoriai.© Project Syndicate, 2009.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Bankai ar pinigų kioskai? 14

Lietuvoje užderėjo specializuotų bankų – centrinis bankas išdavė licenciją jau trečiai įmonei ir kartu su...

Finansai
05:50
Lietuvoje kuriasi dar vienas specializuotas bankas 9

Lietuvos banko teikimu Europos centrinis bankas Lietuvos įmonei „European Merchant“ išdavė specializuoto...

Rinkos
2018.12.17
Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55% 8

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 275,4 mln. Eur...

Finansai
2018.12.14
Lietuvos banko vadovas: būsto paskolos brangsta sparčiau nei Švedijoje 18

Centrinis bankas pastebėjo būsto paskolų maržų didėjimą Lietuvoje, kuris yra net spartesnis nei Švedijoje, ir...

Rinkos
2018.12.14
Savivaldybė parduodamų Šiaulių banko akcijų kainą nustatys aukcione 5

Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios Šiaulių banko akcijos bus parduodamos aukciono būdu, o ne už...

Rinkos
2018.12.13
„Luminor“ nurėžė Lietuvos ūkio plėtros prognozę 2019 ir 2020 m. 3

Šiandien ekonominės plėtros prognozes atnaujinę „Luminor“ banko ekonomistai, palyginti su rugsėjį skelbtąja,...

Verslo aplinka
2018.12.13
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12
Registrų centre įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“ 2

Juridinių asmenų registre (JAR) įregistruota UAB „Moody‘s Lithuania“.

Finansai
2018.12.12
Pasėlių draudimą dar vertina skeptiškai, bet šiemet draudžiasi noriau Premium

Šį rudenį žemdirbiai pasėlius draudžia noriau – apsidraudusių ūkininkų skaičius, palyginti su praėjusiais...

Agroverslas
2018.12.12
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 14

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
„Bloomberg“: Lietuva bando atsiriboti nuo finansinių skandalų kitose Baltijos šalyse 11

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse, šeštadienį skelbia įtakinga...

Finansai
2018.12.08
Šiemet paskutiniai metai be bankinių pavedimų per šventes 3

Šiemet Kūčių, Kalėdų bei Naujų metų švenčių dienomis (gruodžio 24–26 d. bei sausio 1 d.) pagal SEPA mokėjimo...

Finansai
2018.12.07
Vyriausybė pritarė žalos be kaltės atlyginimo modeliui 5

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems įstatymų pakeitimams, kuriuos...

Finansai
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05
Kas po „Barclays“ pasitraukimo laukia pirmojo paslaugų centro Lietuvoje Premium 1

Daugiau nei ketverius metus su „Barclays“ dirbanti technologijų kompanija „HCL Technologies“ (HCL) tapo...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ iškabos neliks, HCL dirbs savo vardu 58

Nuo 2009 m. Vilniuje veikęs „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir numato perkelti...

Finansai
2018.12.04
S. Skvernelis apie „Barclays“ pasitraukimą: tuščia vieta nebūna 24

Premjeras nesureikšmina Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ sprendimo trauktis iš Lietuvos. Saulius...

Finansai
2018.12.04
„Barclays“ darbuotojams Vilniuje pristato verslo planus

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ antradienį Vilniaus padalinio darbuotojus teigia informuosiantis...

Finansai
2018.12.04
V.Vasiliauskas: Italija gerokai didesnis gyvūnas nei Graikija 5

Eurozona penkerius metus lipa į kalną, vakarėlis, anot Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko,...

Finansai
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau