KOMENTARAS: Kaip atšildyti skolinimą

Publikuota: 2009-02-20
Atnaujinta 2015-06-03 16:21

Politikai nerodo daug entuziazmo
toliau remti JAV bankų sektorių. Viena priežastis ta, kad neatrodo, jog bankai,
kurie gavo pinigų pradiniame gelbėjimo etape, būtų padidinę skolinimą. Be
jo vargu ar ekonomikos skatinimas gali būti veiksmingas. Kad bankai vėl pradėtų
skolinti, gali tekti įsikišti dar labiau.

Turime suprasti, kodėl bankai taip vengia skolinti. Viena iš galimų priežasčių ta, kad bankai nerimauja dėl paskolos gavėjų kredito rizikos. Tačiau ji turėtų būti itin didelė, kad bankas nutrauktų ilgalaikį skolinimą. Kita galima priežastis yra ta, kad bankai susirūpinę, ar turės pakankamai lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, jei pinigai bus įšaldyti ilgalaikėse paskolose. Tačiau visame pasaulyje daug centrinių bankų skolina daugiau ir tai turėtų sumažinti bankų (ypač didelio kapitalo) nuogąstavimus.Kita vertus, bankų nenoras skolinti galbūt atspindi baimę pritrūkti pinigų, jei galimybės investuoti dar labiau pagerės. „Citicorp“ generalinis direktorius Vikramas Panditas taip ir pasakė, kad pigiau pirkti jau išduotas paskolas rinkoje, nei dalinti naujas. O pirkimo kainos gali dar labiau sumažėti.Pavyzdžiui, panagrinėkime galimybę, kai iš didelės įsiskolinusios finansų įstaigos žmonės ima masiškai atsiiminėti indėlius, kaip nutiko „Lehman“, ir ši priversta pigiai parduoti paskolas rinkoje. Tokiu atveju kristų parduodamų paskolų kaina, net jei vos keletas subjektų turėtų laisvų pinigų joms įsigyti. Be to, būtų sunku gauti lėšų, kadangi dėl jų kovotų ir kiti krizės ištikti subjektai. Baimindamiesi tokio paskolų ir finansinio turto išpardavimo, net stiprūs bankai skolins tik trumpam, o investuos tik į itin likvidžius vertybinius popierius.Tuo galima paaiškinti, kodėl nuseko turto rinkos. Akivaizdu, kad kai kurie sunkumų patiriantys bankai turi daug obligacijų, kurių grąžinimas užtikrintas nekilnojamuoju turtu. Bankai jų neparduoda ir viliasi, kad jų kainos ateityje augs ir išgelbės juos nuo žlugimo. Tuo metu pirkėjai tikisi, kad kainos ateityje dar mažės. Šiandien tokių obligacijų kaina atspindi minėtus lūkesčius, tačiau krizės apimti bankai už tokią kainą parduoti nenori .Todėl yra daug finansų įstaigų, kurių paskolas būtų galima parduoti, jei jos susidurtų su sunkumais. Kai kurios jų taptų nemokios dėl mažų kainų. Kitoms gi mažos kainos būtų nuostabi galimybė pirkti, kadangi numatoma grąža gerokai viršytų pelną, kurį jos uždirba skolindamos šiandien. Politiniai raginimai skolinti gali turėti tam tikrą, nors ir ribotą poveikį. Tam, kad bankai pradėtų skolinti savo noru, turėtų sumažėti jų baimė ir padidėti potencialios galimybes.Štai keletas būdų, kaip sumažinti tokių institucijų perteklių. Pirma, valdžia gali pasiūlyti pirkti likvidų turtą aukcionuose. Tą turtą perimtų vyriausybės įstaiga, t.y. reikėtų elgtis taip, kaip buvo numatyta JAV Probleminio turto išpirkimo programoje. Taip galima panaikinti rinkos įšalą, kurį sukėlė finansų įstaigos nenorinčios parduoti turto dabartinėmis rinkos kainomis.Tai, kad vyriausybė pirks ateityje (ir dabar) turėtų pakelti turto kainas jau šiandien, nes taip sumažėtų pigaus išpardavimo tikimybė. Be to, kai nemažai krizės apimtų subjektų parduos turtą, kainos pakils vien todėl, kad daugiau nebebus tokio turto pertekliaus. Abiem atvejais gali jau šiandien išaugti prekyba nelikvidžiu turtu ir atsiverti skolinimas. Tačiau tam gali prireikti didelių vyriausybės išlaidų.Kitas būdas yra priversti vyriausybę užtikrinti finansų sistemos stabilumą, investuojant į reguliuojamus subjektus (finansų institucijas), kurios valdo nelikvidų turtą. Tuomet sujungti tas įstaigas, kurios gali išgyventi, o likusias uždaryti. Pastarųjų nelikvidus turtas bus perduotas kontroliuojančiajai įmonei, kuri pamažu tą turtą parduos.Tačiau visuomenė nedega noru gelbėti nereguliuojamą ir kraujuojančią „šešėlinę“ finansų sistemą – kurią sudaro alternatyvių investicijų (angl. hedge fund) ir privataus kapitalo fondai. Tad net ir tokiu atveju bankų skolinimas gali strigti, jei didelė nelikvidaus turto dalis bus laikoma silpnose įstaigose.Galbūt todėl labiausiai tiktų abiejų būdų derinys, kai valdžia perka nelikvidų turtą ir taip padeda nereguliuojamiems subjektams. Be to reguliuojamame finansų sektoriuje sutelkia dėmesį į subjektus, kurie gali tapti nepelningi.
Toks būdas iš esmės skirtųsi nuo dabartinio, kai gerai kapitalu apsirūpinusiems subjektams duodama dar daugiau kapitalo ir nesprendžiama sunkumų patiriančių finansų įstaigų nelikvidaus turto pertekliaus problema.Ši problema toliau išliks ir apsunkins skolinimą, jei nuolat nebus atliekamas reguliuojamos finansų sistemos auditas, silpni subjektai stabilizuojami kapitalo injekcijomis, perkamas jų turtas, jos jungiamos arba greitai likviduojamos.Viena dešimto dešimtmečio Japonijos krizės pamoka yra ta, kad kuo greičiau valdžia sukąs dantis ir išvalys finansų sistemą, tuo greičiau ekonomika pradės atsigauti. Kuo ilgiau valdininkai išliks neveiklūs, vildamiesi, kad finansų sistema pati susitvarkys, tuo didesnė bus galutinė valymo kaina.Douglasas Diamondas ir Raghuramas Rajanas yra Čikagos universiteto verslo mokyklos profesoriai.© Project Syndicate, 2009.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didžiausi „Swedbank“ akcininkai nori gilesnio tyrimo dėl pinigų plovimo

Pagrindiniai Švedijos banko „Swedbank“ akcininkai reikalauja, kad banko nusamdyti išorės auditoriai...

Rinkos
11:09
Įsiutę „Danske Bank“ akcininkai vadovams užkūrė klausimų pirtį

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcininkų susirinkimas, pirmadienį vykęs Kopenhagoje, banko vadovams...

Rinkos
11:50
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

11:35
Naudos gavėjų mokesčių rojuose tyko nauji išbandymai  Premium

Neužtikrinus, kad mokesčių rojais pripažintose teritorijose registruotos bendrovės vykdo ekonominę veiklą, jų...

Finansai
05:45
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono 13

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali...

Finansai
2019.03.17
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Įtarimų sulaukęs „Danske Bank“ darbuotojas dirbo ir „Swedbank“ 6

Danijos banke „Danske Bank“ padalinyje dirbęs pinigų plovimu įtariamas asmuo dirbo ir kitame į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.13
Mažieji kreditoriai mėgina atsiriekti dalį paskolų rinkos Premium

Sumenkus konkurencijai verslo paskolų rinkoje, ryškėja kredito įstaigų noras didinti maržas, tad auga įmonių...

Finansai
2019.03.12
Bankams prisukus čiaupus, įmonės kliaujasi tiekėjų pinigais 4

Įmonių įsiskolinimo augimą pastaruoju metu labiausiai lemia ne bankų suteiktos paskolos, o augantys...

Finansai
2019.03.09
V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti 29

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.08
Švedijos „Swedbank“ – Browderio kaltinimai dalyvaujant pinigų plovime 5

Žinomas investuotojas Billas Browderis pateikė kaltinimus Švedijos bankui „Swedbank“ dėl šio dalyvavimo 176...

Rinkos
2019.03.07
ECB įlies pinigų bankams, tolina palūkanų kėlimą 23

Mario Draghi vadovaujamas Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį mestelėjo pluoštą naujienų – įlies...

Rinkos
2019.03.07
AIG ir „Provident finansai“ galutinai pasitraukė iš Lietuvos 

Viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų „American International Group“ (AIG) bei vartojimo paskolų...

Finansai
2019.03.07
„Aviva Lietuva“ pernai uždirbo 10,7 mln. Eur pelno 3

Per metus galiojančių gyvybės draudimo ir pensijų fondų sutarčių skaičius paaugo 1%, gyvybės draudimo...

Finansai
2019.03.07
Milijardiniam „Luminor“ sandoriui – grėsmė įstrigti dėl „Nordea“ skandalo Premium 11

Didžiausias praeitais metais Baltijos šalyse paskelbtas sandoris, kuriuo JAV privataus kapitalo investicijų...

Rinkos
2019.03.07
Australų „regtech“ įmonė investavo į „fintech“ bendrovę Lietuvoje 5

Australijos bendrovė „iSignthis“, kotiruojama Australijos ir Frankfurto biržose, investavo Lietuvoje...

Rinkos
2019.03.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau