PETRAS ŠLEKYS: Riziką įvertinu, bet pasitikiu

Publikuota: 2009-02-18
Atnaujinta 2015-06-03 16:41

Šiuo metu Lietuvos verslą smaugia apyvartos
lėšų stoka. Ypač tai jaučia įmonės, susijusios su statybų verslu.

Blogiausia, kad pavyzdį čia rodo valstybė ir savivaldybės. Pinigų sumos, kurias valstybė, savivaldybės ar valstybinės įmonės seniai turėjo sumokėti verslui, jau viršijo šimtus milijonų litų. Belaukdamos šių pinigų, įmonės nemoka tiekėjams, šie neatsiskaito už pateiktas prekes ir paslaugas...Dabartinė Vyriausybė nekart pabrėžė, kad reikia pasitikėti valstybe. Siūlomas dalinis atsiskaitymų problemos sprendimas remiasi būtent pasitikėjimu valstybe! O pasiūlymas paprastas: valstybė ar savivaldybės, pripažindamos savo skolas ir nesugebėjimą šiandien jų apmokėti, išrašo „skolos raštelius“, kuriuose įtvirtintas įsipareigojimas po metų ar dvejų sumokėti skolą šio „skolos raštelio“ turėtojui.Krizės akivaizdoje kalbėti apie šių skolos lakštų palūkanų normą nedrįsčiau, įsivaizduoju, tai turėtų būti Vyriausybės padorumo sampratos ribose. Iš principo tai galėtų būti netgi neprocentiniai skolos vertybiniai popieriai. Įmonės, gavusios šiuos „skolos raštelius“, pasiūlo juos tiekėjams ar kitiems kreditoriams vietoje pinigų. Patikėkite, jei tokia vos besilaikanti bendrovė vietoje pinigų, kurių ji neturi ir artimiausiu metu tikriausiai neturės, pasiūlytų tokį valstybės įsipareigojimą, tai griebčiau jį nesusimąstydamas.Tokį vertybinį popierių turėdamas, jau galėčiau jį siūlyti ir savo kreditoriams. Neilgai trukus susiformuotų tokių valstybės skolos vertybinių popierių antrinė rinka. Spekuliantai - žmonės, mėgstantys pinigus ir riziką, – nesnaudžia ir tokių galimybių nepraleidžia! Jei aš tikiu ir pasitikiu savo valstybe ar savivaldybe, tai kodėl man nenusipirkus tokių skolos įsipareigojimų už 50% ar 70% jos nominalios vertės?Aš įvertinu riziką ir sutinku, kad Vyriausybė gali mane apgauti, bet galimybė po poros metų gerokai padidinti savo investicijas mane žavi. Įmonės, turinčios finansinių problemų ir priverstos parduoti šiuos skolos įsipareigojimus bent už pusę nominalios vertės (gal daugiau, o gal ir mažiau, čia jau rinka diktuos sąlygas!), irgi bus patenkintos, atgavusios bent dalį skolos, ir ne kada nors ateityje, o dabar ir dar grynaisiais. Šie pinigai leistų bent minimaliai išlaikyti darbuotojus, sumokėti tiekėjams, susiveržus diržus palaukti Lietuvos ekonominio skatinimo plano rezultatų. Šiais skolos lakštais būtų galima sumokėti skolas valstybės biudžetui ar atlikti kitas mokėjimų užskaitas.Ne taip svarbu, kaip tuos „skolos raštelius“ pavadintume: obligacijos, skolos lakštai, vekseliai, Vyriausybės vertybiniai popieriai ar panašiai... Nesvarbu, ar šie vertybiniai popieriai bus materialūs, ar nematerialūs, ar tai būtų vieša, ar nevieša emisija? Tai jau elementarūs techniniai klausimai.Tereikia paprasto sprendimo: valstybė pripažįsta ir įvardija visas savo skolas verslo subjektams, atsiprašo, kad neturi galimybių jas laiku sumokėti ir mainais pasiūlo su valstybės garantija išleistus valstybės skolos lakštus, kurie bus išperkami...Čia jau Vyriausybė turi apsiskaičiuoti, kada bus pajėgi išpirkti. Tereikia, kad vietoje pinigų atsirastų tam tikras pinigų pakaitalas, kuris turėtų tam tikrą vertę. Aš užtikrintas, kad prabėgus keliems mėnesiams po šių vertybinių popierių išleidimo antrinėje rinkoje nusistovės aiški šių vertybinių popierių kaina. Jei Vyriausybės politika kels pasitikėjimą, šių skolos lakštų kaina bus arčiau nominalios vertės, o jei ne...Beje, tokių skolos lakštų išleidimo, antrinės rinkos funkcionavimo ir šių vertybinių popierių išpirkimo precedentas Lietuvoje jau buvo. Prisiminkite valstybės prisiimtus įsipareigojimus kompensuoti likviduoto Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditorių patirtus nuostolius. Tuomet Vyriausybė 1997 metais išleido specialią Vyriausybės vertybinių popierių emisiją. Šiais vertybiniais popieriais buvo prekiaujama ir antrinėje rinkoje, o paskui jie buvo sėkmingai išpirkti.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau