Potvyniams pasikinkyti plūsta milijardai

Publikuota: 2009-02-07
Atnaujinta 2015-06-03 16:25

Prieš trisdešimt metų Sudane dirbęs
inžinierius Peteris Fraenkelas sukūrė povandeninę turbiną, kuri galėtų pumpuoti
vandenį naudodama upės tėkmės energiją. Įgyvendinti planus pastatyti tokią
turbiną sutrukdė pilietinis karas bei lėšų stygius. Šiandien patobulintas
modelis gamina elektrą Šiaurės Airijoje.

„Aštuntajame dešimtmetyje didžiausia kliūtis buvo tai, kad tokias technologijas kūrė žmonės, kurie neturėjo pinigų,“ – pasakoja 67 metų amžiaus p. Fraenkelas, vienas iš „Marine Current Turbines“ įmonės įkūrėjų ir savininkų. – Tačiau dabar dėl atsinaujinančios energijos technologijų varžosi valstybės.“Praėjusiais metais „Marine Current Turbines“ prie Strangfordo įlankoje, esančioje į pietryčius nuo Belfasto, įrengė didžiausią pasaulyje potvynių elektrinę "SeaGen". Dvi 2,5 mln. svarų sterlingų (GBP) (10 mln. Lt) kainavusios turbinos gali pagaminti iki 1,2 megavatų elektros energijos. Tiek jos pakanka 1.140 namų.Nuo pirmojo elektrą tiekti pradėjusio projekto įgyvendinimo jau praėjo šešeri metai. Dabar pasaulyje potvynių sroves pakinkyti bando daugiau nei 30 įmonių. Iki 2020 m. Europoje investuotojai panašioms elektrinėms gali paskirti 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt), nes Europos Sąjunga skatina projektus, kurie neišskiria anglies dvideginio – dujų, kurios labiausiai lemia pasaulinį atšilimą. JAV prezidentas Barackas Obama naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius ketina taikyti mokesčių lengvatas.„Jei pavyks sumažinti statybų kainas, potvynių energijos laukia šviesi ateitis, o Jungtinėje Karalystėje ji lengvai panaudojama,“ – teigia atsinaujinančių energijos išteklių analitikas Hugo Chandleris, dirbantis Paryžiuje įsikūrusioje ir 28 šalis konsultuojančioje Tarptautinėje energetikos agentūroje. – Jos laikai jau ne už kalnų.“

Paleidimo kaina

Nors pati potvynių energija nieko nekainuoja, tačiau ją naudoti elektros gamybai kainuoja tris kartus brangiau nei dujas ar anglį, skaičiuoja Jungtinės Karalystės finansuojamas tyrimų centras „Carbon Trust“ teigia,„Carbon Trust“ skaičiavimais, įvertinus investicijas, kuro ir priežiūros kainą, potvynių gaminama elektros energija Jungtinėje Karalystėje kainuoja 0,15 GBP (0,60 Lt) už kilovatvalandę. Kilovatvalandė, pagaminta naudojant anglį ir dujas kainuoja 0,05 GBP (0,20 Lt), o panaudojant vėjo energiją – 0,07 GBP (0,28 Lt).Martinas Wrightas , „Marine Current Turbines“ vykdantysis direktorius, pasakoja, kad projekto kainą labai padidina druskingo vandens poveikį atlaikanti įranga bei jos įrengimas greitai judančiose srovėse. Jis, kartu su P. Freankeliu, įmonę „Marine Current Turbines“ įkūrė 2002 m. Bristolyje, Anglijoje. „SeaGen“ bei bandomiesiems projektams įmonė surinko 30 mln. GBP (120 mln. Lt).P. Fraenkelis pasakoja, kad pavaros ir generatoriai turi būti izoliuoti nuo vandens. Strangfordo įlankoje įranga turi atlaikyti 9,3 mazgų (17,2 km/h) greičio vandens sroves. Tokia srovė sukuria maždaug tris kartus daugiau jėgos, nei panašaus greičio vėjas, sukantis vėjo jėgainę.„Jėgos, kuriomis norime pasinaudoti, konstrukcijų kūrimo metu tampa mūsų priešais,“ – tvirtino 54 Angela Robotam, „Marine Current Turbines“ inžinierė.Statinį sudaro 41 m aukščio bokštas bei 29 metrų ilgio skersinė sija, kuri reikalinga priežiūros darbams. Prie strypų pritvirtinti du rotoriai „pagauna“ kylančio ar slūgstančio vandens sroves. Turbinos verčia potvynių srovių jėgą į elektros energiją. Tai šiek tiek kitokia technologija nei įprasta vadinamojo potvynio aukščio technologija.Neseniai „SeaGen“ pirmą kartą pradėjo dirbti visu pajėgumu. Turbinos veikia su pertraukomis, nes inžinieriai atlieka testus, o mokslininkai stebi poveikį gamtai.Tarp Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno esančioms Britų saloms tenka 15% elektros energijos gamybai tinkamų pasaulio potvynių srovių išteklių. „Carbon Trust“ skaičiuoja, kad šiais ištekliais būtų galima patenkinti 5% britų elektros paklausos. Birželį valstybė paskelbė, kad jei būtų išnaudota ir bangų energija, vandenynas galėtų patenkinti 20% Jungtinės Karalystės elektros poreikio.

Nuo teorijos prie tikrovės

Praėjusį dešimtmetį buvo pastatytos mažesnės bandomosios jėginės ir iš potvynių gaminama bei bendram vartotojų tinklui tiekiama elektros energija tapo tikrove.Praėjusią gegužę Dublino įmonė „Open Hydro“ prie elektros tinklų Europos jūros energijos centre Orknyje, Škotijoje prijungė įrenginį, kurio galingumas siekia ketvirtį „SeaGen“ galingumo. Įmonė „Hammerfest Strom AS“, tarp kurios savininkų yra ir „StatoilHydro“, Norvegijoje 2003 m. prie elektros tinklų prijungė pirmąją 300 kilovatų galingumo potvynių srovių energijos turbiną.„Carbon Trust“ teigia, kad Europoje galima pastatyti tiek potvynių energiją naudojančių turbinų, kad jų galingumas siektų 2.500 megavatų. To pakaktų apšviesti 2,4 mln. namų, o kainuotų iki 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt).Didžiausia Vokietijos komunalinių paslaugų įmonė E.ON į naują 1.275 megavatų galingumo jėgainę, kurioje elektra bus gaminama deginant dujas, investuoja 500 mln. GBP. Taigi, megavatas potvynių srovių energijos kainuoja maždaug 2,5 karto brangiau nei dujų.„Suprantama, kad tai labai brangu, nes kol kas tik pradedame plėtoti potvynių energiją. Kai pradėsime įgyvendinti didesnius projektus, kaina turėtų sumžėti,“ – teigia P. Fraenkelas.

Remia valstybės

Kitoje Atlanto pusėje, B. Obamos administracijos pasiūlyta ūkio gaivinimo programa gali paskatinti investicijas į žaliąją energetiką. Įstatymų leidėjai numato 20 mlrd. USD vertės mokesčių lengvatas atsinaujinančios energijos gamintojams.Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat siekia paskatinti potvynių energijos naudojimą. O ES planuoja iki 2020 m. penktadalį elektrai, šildymui ir transportui reikalingos energijos gauti iš vadinamųjų švarių šaltinių.Tokios programos gali padėti sumažinti ekonomikos sulėtėjimo poveikį potvynių energijos projektams, tvirtina Stephanas Gueorguievas, Londone įsikūrusios įmonės „Advent Venture Partners“ partneris. Įmonė valdo per 500 mln. GBP (2 mlrd. Lt) turtą. Ji įvertino 10 potvynių ir bangų energijos panaudojimo technologijas kuriančių įmonių, ir į vieną investavo.

Būtinybė

„Investuoti į šias įmones jau ir taip labai rizikinga, tad papildoma finansų krizės rizika nėra didelė,“ – tvirtina S. Gueorguievas. – O valstybės parama sumažina finansų krizės poveikį“.Kitais metais „OpenHydro“ ketina įrengti tris vieno megavato galingumo turbinas prie Jungtinės Karalystės ir vieną – netoli Kanados. Bilbao, Ispanijoje įsikūrusios įmonės „Iberola“ padalinys „ScottishPower“ rugsėjo 29 d. paskelbė, kad iki 2011 m. ketina įrengti iki 20 vieno megavato „Hammerfest Storm“ turbinų kiekvienoje iš trijų vietovių. Jų pagamintos elektros turėtų užtekti 40.000 namų.„Marine Current Turbines“ kartu su „RWE AG“ padaliniu „Npower Renewables“ ketina Velse, prie Anglesio krantų iki 2012 m. įrengti 10,5 megavatų galingumo potvynių srovių energijos jėgainę.„Iškastinio kuro deginimas – tai žemės kapitalo eikvojimas. Dabar imsimės energijos, kuri mūsų planetoje prieinama visada, – teigia M. Wrightas. – Potvynių srovių energija nebėra tik gražus priedas. Ji tapo būtinybe.“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Naujasis Ukrainos prezidentas ragina su TVF derėtis dėl mažesnių dujų kainų 1

Ukrainos išrinktasis prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino vyriausybę ir valstybinę...

Pramonė
14:40
EK patvirtino paramą atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje

Europos Komisija (EK) pritarė Lietuvos atsinaujinančios energetikos paramos schemai. Šiandien Vyriausybėje...

Pramonė
12:53
Naftos kainos atsitraukė nuo pusmečio aukštumų

Naftos kainos trečiadienį kiek atsitraukė nuo 6 mėn. aukštumų, į kurias savaitės pradžioje užkėlė Jungtinių...

Rinkos
11:57
„Lietuvos energija“ registruoja prekės ženklą „Ignitis“ 5

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė UAB „Lietuvos energija“ pateikė paraišką registruoti prekės ženklą...

Pramonė
09:56
Tempą diktuoja laikas 2

Lietuvos pramonės įmonės vis labiau supranta, kad neskaitmeninant gamybos jų ateitis yra gana miglota.

Pramonė
05:50
Procesų skaitmeninimas: verslas atskleidžia, kas svarbiausia Premium 2

Inžinerinės pramonės įmonės pagrindinėmis investicijomis, didinančiomis konkurencingumą, laiko gamybos...

Pramonė
05:45
„Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur, o  „Litgrid“ – 2,6 mln. Eur dividendų  4

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur dividendų, arba 0,0293 Eur už...

Pramonė
2019.04.23
Naujo medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko tikslai – geresnis įvaizdis, daugiau finansavimo Premium

Jonas Talmantas, naujasis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas, teigia sieksiantis...

Pramonė
2019.04.23
Baltarusija stabdo degalų eksportą, Lietuva kol kas rami  9

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei sustabdžius šviesiųjų naftos produktų eksportą į...

Pramonė
2019.04.23
Pirmasis ketvirtis: pramonės produkcijos parduota už 5,7 mlrd. Eur

Per 2019 m. sausio–kovo mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 5,7 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti...

Pramonė
2019.04.23
Žemės ūkio technikos rinka: pirma išsinuomoja, tada svarsto apie pirkimą

Nors šį sezoną Lietuvoje žieminiais javais užsėtas rekordinis, 1 mln. hektarų plotas ir didžioji dalis...

Pramonė
2019.04.23
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų panaikinti 5% mokestį miškų savininkams 1

Vyriausybė siūlys nuo kitų metų Seimui atsisakyti nuo 2015 m. privačių miškų savininkams taikomo 5% mokesčio...

Finansai
2019.04.23
„Švyturys-Utenos alus“ įsivėlė į teisinius ginčus su statybininkais Premium 1

Po dvejų nuostolingų metų UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2018 m. baigė pelningai. Tai paaiškėjo bendrovės...

Pramonė
2019.04.23
Svarstoma, ar diegti išmanius elektros, dujų, šilumos, vandens skaitiklius 18

Netrukus turėtų paaiškėti, ar visame šalies komunaliniame sektoriuje galėtų būti diegiama išmanioji apskaita,...

Pramonė
2019.04.23
Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 5

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
„Scapa Baltic“ Gardino LEZ planuoja gamyklą Premium

Švediško kapitalo minkštų baldų UAB „Scapa Baltic“ Gardino laisvojoje ekonominėje zonoje (Baltarusija)...

Pramonė
2019.04.23
Nusivylę augalais, kurie neprigyja, pirkėjai kokybės ieško medelynuose

Nors prekybos centruose ar turguose galima rasti augalų, kokių tik širdis geidžia, tačiau ne vienas pirkėjas...

Gazelė
2019.04.22
„Smurfit Kappa“: su naujais partneriais ir naujomis idėjomis Premium

„Smurfit Kappa Group“ ir „Plastic Soup Foundation“ praneša sujungusios jėgas, kad atkreiptų visuomenės dėmesį...

Pramonė
2019.04.22
Latviai pradėjo gaminti marinuotų agurkų skonio degtinę 3

Prekės ženklo „Moskovskaya“ liniją papildė 4 nauji degtinės gėrimai, kuriems kurti panaudoti senoviniai...

Gazelė
2019.04.22
„Agrokoncernui“ priteisė avansą už žlugusį vilos Birštone sandorį

Jonavos krovinio transporto prekybos bendrovė „Harimanas“ turi grąžinti 200 tūkst. eurų avansą „valstiečių“...

Statyba ir NT
2019.04.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau