Potvyniams pasikinkyti plūsta milijardai

Publikuota: 2009-02-07
Atnaujinta 2015-06-03 16:25

Prieš trisdešimt metų Sudane dirbęs
inžinierius Peteris Fraenkelas sukūrė povandeninę turbiną, kuri galėtų pumpuoti
vandenį naudodama upės tėkmės energiją. Įgyvendinti planus pastatyti tokią
turbiną sutrukdė pilietinis karas bei lėšų stygius. Šiandien patobulintas
modelis gamina elektrą Šiaurės Airijoje.

„Aštuntajame dešimtmetyje didžiausia kliūtis buvo tai, kad tokias technologijas kūrė žmonės, kurie neturėjo pinigų,“ – pasakoja 67 metų amžiaus p. Fraenkelas, vienas iš „Marine Current Turbines“ įmonės įkūrėjų ir savininkų. – Tačiau dabar dėl atsinaujinančios energijos technologijų varžosi valstybės.“Praėjusiais metais „Marine Current Turbines“ prie Strangfordo įlankoje, esančioje į pietryčius nuo Belfasto, įrengė didžiausią pasaulyje potvynių elektrinę "SeaGen". Dvi 2,5 mln. svarų sterlingų (GBP) (10 mln. Lt) kainavusios turbinos gali pagaminti iki 1,2 megavatų elektros energijos. Tiek jos pakanka 1.140 namų.Nuo pirmojo elektrą tiekti pradėjusio projekto įgyvendinimo jau praėjo šešeri metai. Dabar pasaulyje potvynių sroves pakinkyti bando daugiau nei 30 įmonių. Iki 2020 m. Europoje investuotojai panašioms elektrinėms gali paskirti 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt), nes Europos Sąjunga skatina projektus, kurie neišskiria anglies dvideginio – dujų, kurios labiausiai lemia pasaulinį atšilimą. JAV prezidentas Barackas Obama naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius ketina taikyti mokesčių lengvatas.„Jei pavyks sumažinti statybų kainas, potvynių energijos laukia šviesi ateitis, o Jungtinėje Karalystėje ji lengvai panaudojama,“ – teigia atsinaujinančių energijos išteklių analitikas Hugo Chandleris, dirbantis Paryžiuje įsikūrusioje ir 28 šalis konsultuojančioje Tarptautinėje energetikos agentūroje. – Jos laikai jau ne už kalnų.“

Paleidimo kaina

Nors pati potvynių energija nieko nekainuoja, tačiau ją naudoti elektros gamybai kainuoja tris kartus brangiau nei dujas ar anglį, skaičiuoja Jungtinės Karalystės finansuojamas tyrimų centras „Carbon Trust“ teigia,„Carbon Trust“ skaičiavimais, įvertinus investicijas, kuro ir priežiūros kainą, potvynių gaminama elektros energija Jungtinėje Karalystėje kainuoja 0,15 GBP (0,60 Lt) už kilovatvalandę. Kilovatvalandė, pagaminta naudojant anglį ir dujas kainuoja 0,05 GBP (0,20 Lt), o panaudojant vėjo energiją – 0,07 GBP (0,28 Lt).Martinas Wrightas , „Marine Current Turbines“ vykdantysis direktorius, pasakoja, kad projekto kainą labai padidina druskingo vandens poveikį atlaikanti įranga bei jos įrengimas greitai judančiose srovėse. Jis, kartu su P. Freankeliu, įmonę „Marine Current Turbines“ įkūrė 2002 m. Bristolyje, Anglijoje. „SeaGen“ bei bandomiesiems projektams įmonė surinko 30 mln. GBP (120 mln. Lt).P. Fraenkelis pasakoja, kad pavaros ir generatoriai turi būti izoliuoti nuo vandens. Strangfordo įlankoje įranga turi atlaikyti 9,3 mazgų (17,2 km/h) greičio vandens sroves. Tokia srovė sukuria maždaug tris kartus daugiau jėgos, nei panašaus greičio vėjas, sukantis vėjo jėgainę.„Jėgos, kuriomis norime pasinaudoti, konstrukcijų kūrimo metu tampa mūsų priešais,“ – tvirtino 54 Angela Robotam, „Marine Current Turbines“ inžinierė.Statinį sudaro 41 m aukščio bokštas bei 29 metrų ilgio skersinė sija, kuri reikalinga priežiūros darbams. Prie strypų pritvirtinti du rotoriai „pagauna“ kylančio ar slūgstančio vandens sroves. Turbinos verčia potvynių srovių jėgą į elektros energiją. Tai šiek tiek kitokia technologija nei įprasta vadinamojo potvynio aukščio technologija.Neseniai „SeaGen“ pirmą kartą pradėjo dirbti visu pajėgumu. Turbinos veikia su pertraukomis, nes inžinieriai atlieka testus, o mokslininkai stebi poveikį gamtai.Tarp Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno esančioms Britų saloms tenka 15% elektros energijos gamybai tinkamų pasaulio potvynių srovių išteklių. „Carbon Trust“ skaičiuoja, kad šiais ištekliais būtų galima patenkinti 5% britų elektros paklausos. Birželį valstybė paskelbė, kad jei būtų išnaudota ir bangų energija, vandenynas galėtų patenkinti 20% Jungtinės Karalystės elektros poreikio.

Nuo teorijos prie tikrovės

Praėjusį dešimtmetį buvo pastatytos mažesnės bandomosios jėginės ir iš potvynių gaminama bei bendram vartotojų tinklui tiekiama elektros energija tapo tikrove.Praėjusią gegužę Dublino įmonė „Open Hydro“ prie elektros tinklų Europos jūros energijos centre Orknyje, Škotijoje prijungė įrenginį, kurio galingumas siekia ketvirtį „SeaGen“ galingumo. Įmonė „Hammerfest Strom AS“, tarp kurios savininkų yra ir „StatoilHydro“, Norvegijoje 2003 m. prie elektros tinklų prijungė pirmąją 300 kilovatų galingumo potvynių srovių energijos turbiną.„Carbon Trust“ teigia, kad Europoje galima pastatyti tiek potvynių energiją naudojančių turbinų, kad jų galingumas siektų 2.500 megavatų. To pakaktų apšviesti 2,4 mln. namų, o kainuotų iki 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt).Didžiausia Vokietijos komunalinių paslaugų įmonė E.ON į naują 1.275 megavatų galingumo jėgainę, kurioje elektra bus gaminama deginant dujas, investuoja 500 mln. GBP. Taigi, megavatas potvynių srovių energijos kainuoja maždaug 2,5 karto brangiau nei dujų.„Suprantama, kad tai labai brangu, nes kol kas tik pradedame plėtoti potvynių energiją. Kai pradėsime įgyvendinti didesnius projektus, kaina turėtų sumžėti,“ – teigia P. Fraenkelas.

Remia valstybės

Kitoje Atlanto pusėje, B. Obamos administracijos pasiūlyta ūkio gaivinimo programa gali paskatinti investicijas į žaliąją energetiką. Įstatymų leidėjai numato 20 mlrd. USD vertės mokesčių lengvatas atsinaujinančios energijos gamintojams.Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat siekia paskatinti potvynių energijos naudojimą. O ES planuoja iki 2020 m. penktadalį elektrai, šildymui ir transportui reikalingos energijos gauti iš vadinamųjų švarių šaltinių.Tokios programos gali padėti sumažinti ekonomikos sulėtėjimo poveikį potvynių energijos projektams, tvirtina Stephanas Gueorguievas, Londone įsikūrusios įmonės „Advent Venture Partners“ partneris. Įmonė valdo per 500 mln. GBP (2 mlrd. Lt) turtą. Ji įvertino 10 potvynių ir bangų energijos panaudojimo technologijas kuriančių įmonių, ir į vieną investavo.

Būtinybė

„Investuoti į šias įmones jau ir taip labai rizikinga, tad papildoma finansų krizės rizika nėra didelė,“ – tvirtina S. Gueorguievas. – O valstybės parama sumažina finansų krizės poveikį“.Kitais metais „OpenHydro“ ketina įrengti tris vieno megavato galingumo turbinas prie Jungtinės Karalystės ir vieną – netoli Kanados. Bilbao, Ispanijoje įsikūrusios įmonės „Iberola“ padalinys „ScottishPower“ rugsėjo 29 d. paskelbė, kad iki 2011 m. ketina įrengti iki 20 vieno megavato „Hammerfest Storm“ turbinų kiekvienoje iš trijų vietovių. Jų pagamintos elektros turėtų užtekti 40.000 namų.„Marine Current Turbines“ kartu su „RWE AG“ padaliniu „Npower Renewables“ ketina Velse, prie Anglesio krantų iki 2012 m. įrengti 10,5 megavatų galingumo potvynių srovių energijos jėgainę.„Iškastinio kuro deginimas – tai žemės kapitalo eikvojimas. Dabar imsimės energijos, kuri mūsų planetoje prieinama visada, – teigia M. Wrightas. – Potvynių srovių energija nebėra tik gražus priedas. Ji tapo būtinybe.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 7

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 2

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13
Per metus pramonės produkcija brango 9,1% 2

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2018.11.12
Metinė infliacija pagal SVKI – 2,8%

2018 m. spalį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų...

Lietuvos pramonė aplinkosaugai pernai išleido 152,8 mln. Eur

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2017 m. siekė 152,8 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m.,...

Pramonė
2018.11.12
LPK turi naują vykdomąjį direktorių

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vykdomojo direktoriaus pareigas eina buvęs verslininkas ir...

Vadyba
2018.11.12
Celiuliozės fabriko Estijoje nebus – projektas dedamas į stalčių 7

Šiuolaikinio medienos perdirbimo fabriko statyba Estijoje atidedama, kol, projektą planavusios bendrovės...

Pramonė
2018.11.12
„Achemos grupės“ vadovų neatleido, jie išėjo patys 14

UAB koncernas „Achemos grupė“ spalį skelbė atleidęs savo generalinį direktorių ir finansų vadovą. Penktadienį...

Pramonė
2018.11.12
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
FNTT prakalbo apie antrą „Metrail“ – kuo tai gresia įmonėms Premium 2

Dar nesibaigė 30 mln. Eur baudų verslui atnešusi „Metrail“ istorijai, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba...

JAV „Sata LCC“ perėmė „Kauno autotechniką“, sukurs 200 darbo vietų Premium 4

Vidaus degimo variklių stūmoklių gamybos UAB „Kauno autotechnika“ perėmus JAV investuotojui „Sata LCC“,...

Pramonė
2018.11.12
„Volkswagen“ lūžio taškas: gamyklos bus pertvarkomos elektromobiliams 37

Koncerno planas – pasiūlyti mažiau, nei 20.000 Eur kainuojantį elektromobilį ir išsaugoti darbo vietas, tris...

Transportas
2018.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau