Potvyniams pasikinkyti plūsta milijardai

Publikuota: 2009-02-07
Atnaujinta 2015-06-03 16:25

Prieš trisdešimt metų Sudane dirbęs
inžinierius Peteris Fraenkelas sukūrė povandeninę turbiną, kuri galėtų pumpuoti
vandenį naudodama upės tėkmės energiją. Įgyvendinti planus pastatyti tokią
turbiną sutrukdė pilietinis karas bei lėšų stygius. Šiandien patobulintas
modelis gamina elektrą Šiaurės Airijoje.

„Aštuntajame dešimtmetyje didžiausia kliūtis buvo tai, kad tokias technologijas kūrė žmonės, kurie neturėjo pinigų,“ – pasakoja 67 metų amžiaus p. Fraenkelas, vienas iš „Marine Current Turbines“ įmonės įkūrėjų ir savininkų. – Tačiau dabar dėl atsinaujinančios energijos technologijų varžosi valstybės.“Praėjusiais metais „Marine Current Turbines“ prie Strangfordo įlankoje, esančioje į pietryčius nuo Belfasto, įrengė didžiausią pasaulyje potvynių elektrinę "SeaGen". Dvi 2,5 mln. svarų sterlingų (GBP) (10 mln. Lt) kainavusios turbinos gali pagaminti iki 1,2 megavatų elektros energijos. Tiek jos pakanka 1.140 namų.Nuo pirmojo elektrą tiekti pradėjusio projekto įgyvendinimo jau praėjo šešeri metai. Dabar pasaulyje potvynių sroves pakinkyti bando daugiau nei 30 įmonių. Iki 2020 m. Europoje investuotojai panašioms elektrinėms gali paskirti 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt), nes Europos Sąjunga skatina projektus, kurie neišskiria anglies dvideginio – dujų, kurios labiausiai lemia pasaulinį atšilimą. JAV prezidentas Barackas Obama naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius ketina taikyti mokesčių lengvatas.„Jei pavyks sumažinti statybų kainas, potvynių energijos laukia šviesi ateitis, o Jungtinėje Karalystėje ji lengvai panaudojama,“ – teigia atsinaujinančių energijos išteklių analitikas Hugo Chandleris, dirbantis Paryžiuje įsikūrusioje ir 28 šalis konsultuojančioje Tarptautinėje energetikos agentūroje. – Jos laikai jau ne už kalnų.“

Paleidimo kaina

Nors pati potvynių energija nieko nekainuoja, tačiau ją naudoti elektros gamybai kainuoja tris kartus brangiau nei dujas ar anglį, skaičiuoja Jungtinės Karalystės finansuojamas tyrimų centras „Carbon Trust“ teigia,„Carbon Trust“ skaičiavimais, įvertinus investicijas, kuro ir priežiūros kainą, potvynių gaminama elektros energija Jungtinėje Karalystėje kainuoja 0,15 GBP (0,60 Lt) už kilovatvalandę. Kilovatvalandė, pagaminta naudojant anglį ir dujas kainuoja 0,05 GBP (0,20 Lt), o panaudojant vėjo energiją – 0,07 GBP (0,28 Lt).Martinas Wrightas , „Marine Current Turbines“ vykdantysis direktorius, pasakoja, kad projekto kainą labai padidina druskingo vandens poveikį atlaikanti įranga bei jos įrengimas greitai judančiose srovėse. Jis, kartu su P. Freankeliu, įmonę „Marine Current Turbines“ įkūrė 2002 m. Bristolyje, Anglijoje. „SeaGen“ bei bandomiesiems projektams įmonė surinko 30 mln. GBP (120 mln. Lt).P. Fraenkelis pasakoja, kad pavaros ir generatoriai turi būti izoliuoti nuo vandens. Strangfordo įlankoje įranga turi atlaikyti 9,3 mazgų (17,2 km/h) greičio vandens sroves. Tokia srovė sukuria maždaug tris kartus daugiau jėgos, nei panašaus greičio vėjas, sukantis vėjo jėgainę.„Jėgos, kuriomis norime pasinaudoti, konstrukcijų kūrimo metu tampa mūsų priešais,“ – tvirtino 54 Angela Robotam, „Marine Current Turbines“ inžinierė.Statinį sudaro 41 m aukščio bokštas bei 29 metrų ilgio skersinė sija, kuri reikalinga priežiūros darbams. Prie strypų pritvirtinti du rotoriai „pagauna“ kylančio ar slūgstančio vandens sroves. Turbinos verčia potvynių srovių jėgą į elektros energiją. Tai šiek tiek kitokia technologija nei įprasta vadinamojo potvynio aukščio technologija.Neseniai „SeaGen“ pirmą kartą pradėjo dirbti visu pajėgumu. Turbinos veikia su pertraukomis, nes inžinieriai atlieka testus, o mokslininkai stebi poveikį gamtai.Tarp Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno esančioms Britų saloms tenka 15% elektros energijos gamybai tinkamų pasaulio potvynių srovių išteklių. „Carbon Trust“ skaičiuoja, kad šiais ištekliais būtų galima patenkinti 5% britų elektros paklausos. Birželį valstybė paskelbė, kad jei būtų išnaudota ir bangų energija, vandenynas galėtų patenkinti 20% Jungtinės Karalystės elektros poreikio.

Nuo teorijos prie tikrovės

Praėjusį dešimtmetį buvo pastatytos mažesnės bandomosios jėginės ir iš potvynių gaminama bei bendram vartotojų tinklui tiekiama elektros energija tapo tikrove.Praėjusią gegužę Dublino įmonė „Open Hydro“ prie elektros tinklų Europos jūros energijos centre Orknyje, Škotijoje prijungė įrenginį, kurio galingumas siekia ketvirtį „SeaGen“ galingumo. Įmonė „Hammerfest Strom AS“, tarp kurios savininkų yra ir „StatoilHydro“, Norvegijoje 2003 m. prie elektros tinklų prijungė pirmąją 300 kilovatų galingumo potvynių srovių energijos turbiną.„Carbon Trust“ teigia, kad Europoje galima pastatyti tiek potvynių energiją naudojančių turbinų, kad jų galingumas siektų 2.500 megavatų. To pakaktų apšviesti 2,4 mln. namų, o kainuotų iki 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt).Didžiausia Vokietijos komunalinių paslaugų įmonė E.ON į naują 1.275 megavatų galingumo jėgainę, kurioje elektra bus gaminama deginant dujas, investuoja 500 mln. GBP. Taigi, megavatas potvynių srovių energijos kainuoja maždaug 2,5 karto brangiau nei dujų.„Suprantama, kad tai labai brangu, nes kol kas tik pradedame plėtoti potvynių energiją. Kai pradėsime įgyvendinti didesnius projektus, kaina turėtų sumžėti,“ – teigia P. Fraenkelas.

Remia valstybės

Kitoje Atlanto pusėje, B. Obamos administracijos pasiūlyta ūkio gaivinimo programa gali paskatinti investicijas į žaliąją energetiką. Įstatymų leidėjai numato 20 mlrd. USD vertės mokesčių lengvatas atsinaujinančios energijos gamintojams.Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat siekia paskatinti potvynių energijos naudojimą. O ES planuoja iki 2020 m. penktadalį elektrai, šildymui ir transportui reikalingos energijos gauti iš vadinamųjų švarių šaltinių.Tokios programos gali padėti sumažinti ekonomikos sulėtėjimo poveikį potvynių energijos projektams, tvirtina Stephanas Gueorguievas, Londone įsikūrusios įmonės „Advent Venture Partners“ partneris. Įmonė valdo per 500 mln. GBP (2 mlrd. Lt) turtą. Ji įvertino 10 potvynių ir bangų energijos panaudojimo technologijas kuriančių įmonių, ir į vieną investavo.

Būtinybė

„Investuoti į šias įmones jau ir taip labai rizikinga, tad papildoma finansų krizės rizika nėra didelė,“ – tvirtina S. Gueorguievas. – O valstybės parama sumažina finansų krizės poveikį“.Kitais metais „OpenHydro“ ketina įrengti tris vieno megavato galingumo turbinas prie Jungtinės Karalystės ir vieną – netoli Kanados. Bilbao, Ispanijoje įsikūrusios įmonės „Iberola“ padalinys „ScottishPower“ rugsėjo 29 d. paskelbė, kad iki 2011 m. ketina įrengti iki 20 vieno megavato „Hammerfest Storm“ turbinų kiekvienoje iš trijų vietovių. Jų pagamintos elektros turėtų užtekti 40.000 namų.„Marine Current Turbines“ kartu su „RWE AG“ padaliniu „Npower Renewables“ ketina Velse, prie Anglesio krantų iki 2012 m. įrengti 10,5 megavatų galingumo potvynių srovių energijos jėgainę.„Iškastinio kuro deginimas – tai žemės kapitalo eikvojimas. Dabar imsimės energijos, kuri mūsų planetoje prieinama visada, – teigia M. Wrightas. – Potvynių srovių energija nebėra tik gražus priedas. Ji tapo būtinybe.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„AirFaas“ randa gamykloms užsakymų, o produktų kūrėjams – gamintojus Rėmėjo turinys

„AirBnB“ pramonininkams – taip pristatoma naujoji suomių kompanijos „Combi Works“ sukurta platforma internete...

Pramonė
09:28
Į Europą grįžta investuotojai – kaip jų privilioti į Lietuvą Premium 3

Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, 12% į Europą dar neatėjusių bendrovių...

Kinai siekia išpirkti Baltarusijos „Atlant“ iš valstybės

Buitinės technikos UAB „Atlant“ Baltarusijoje neatlygintinai valstybei perleidžia 21,73% bendrovės akcijų,...

Pramonė
08:28
Lietuvoje indai kurs vairavimo sistemą savavaldžiams automobiliams Premium 3

Karinei žvalgybai produktus kurianti Indijos „Tonbo Imaging“ Lietuvoje planuoja įsteigti mokslinę...

Pramonė
06:00
„Freda“ Kauno LEZ išsinuomojo antrą sklypą plėtrai Premium

Baldų AB „Freda“ akcininkai baigia statyti gamybos pastatą Kauno LEZ, tačiau, be 4,6 ha sklypo, išsinuomoto...

Pramonė
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
Nuo garažo išaugę iki gamyklos, kalviai smulkių užsakymų vis tiek neatsisako Premium 1

Net kai verslas įsibėgėja, o gamyba ir užsakovai stambėja, nederėtų atsisakyti smulkių pavienių klientų...

Pramonė
2018.06.18
Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Katilai „Liepsnelė“ vis labiau įsitvirtina Jakutijoje 1

Gamykloje „Saxa–Liepsnele“ (Jakutija, Rusija) šiemet pagaminta 100 lėto degimo katilų „Liepsnelė“ – jie...

Pramonė
2018.06.17
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
Investavo į naują gamybos liniją – tikisi augimo Premium 3

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera foods“ įsidiegė naują gamybos liniją, kuri leis gaminti naują įmonei...

Pramonė
2018.06.15
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 3

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
„Šviesos konversijos“ plėtra: atidarė filialą Pietų Korėjoje Premium 2

Lazerius gaminanti UAB Mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ atidarė atstovybę Pietų Korėjoje, vienoje...

Technologijos
2018.06.14
Žemės tarnyba kirto „Omniteksui“: neteko privažiavimo prie nuosavo pastato Premium 5

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateikė staigmeną Kauno tekstilės UAB „Omniteksas“ – peržiūrėjus valstybinės...

Pramonė
2018.06.14
Stambiems gamybiniams projektams Vyriausybė siūlys paskatas

Vyriausybė pasitarime pritarė Ūkio ministerijos parengtam veiksmų planui, kurį vykdant bus siekiama...

Pramonė
2018.06.13
Buvusį vadovą ieškinys pasivijo praėjus 8 m. po įmonės bankroto 1

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš buvusios UAB „NTTI“ vadovo įmonei priteista beveik 115.000 Eur žalai...

Pramonė
2018.06.13
Lietuvos biotechnologijų sektorius –16 pasaulyje 6

Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius sulaukė dar vieno pripažinimo pasauliniu mastu – JAV mokslo...

Pramonė
2018.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau