Potvyniams pasikinkyti plūsta milijardai

Publikuota: 2009-02-07
Atnaujinta 2015-06-03 16:25

Prieš trisdešimt metų Sudane dirbęs
inžinierius Peteris Fraenkelas sukūrė povandeninę turbiną, kuri galėtų pumpuoti
vandenį naudodama upės tėkmės energiją. Įgyvendinti planus pastatyti tokią
turbiną sutrukdė pilietinis karas bei lėšų stygius. Šiandien patobulintas
modelis gamina elektrą Šiaurės Airijoje.

„Aštuntajame dešimtmetyje didžiausia kliūtis buvo tai, kad tokias technologijas kūrė žmonės, kurie neturėjo pinigų,“ – pasakoja 67 metų amžiaus p. Fraenkelas, vienas iš „Marine Current Turbines“ įmonės įkūrėjų ir savininkų. – Tačiau dabar dėl atsinaujinančios energijos technologijų varžosi valstybės.“Praėjusiais metais „Marine Current Turbines“ prie Strangfordo įlankoje, esančioje į pietryčius nuo Belfasto, įrengė didžiausią pasaulyje potvynių elektrinę "SeaGen". Dvi 2,5 mln. svarų sterlingų (GBP) (10 mln. Lt) kainavusios turbinos gali pagaminti iki 1,2 megavatų elektros energijos. Tiek jos pakanka 1.140 namų.Nuo pirmojo elektrą tiekti pradėjusio projekto įgyvendinimo jau praėjo šešeri metai. Dabar pasaulyje potvynių sroves pakinkyti bando daugiau nei 30 įmonių. Iki 2020 m. Europoje investuotojai panašioms elektrinėms gali paskirti 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt), nes Europos Sąjunga skatina projektus, kurie neišskiria anglies dvideginio – dujų, kurios labiausiai lemia pasaulinį atšilimą. JAV prezidentas Barackas Obama naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius ketina taikyti mokesčių lengvatas.„Jei pavyks sumažinti statybų kainas, potvynių energijos laukia šviesi ateitis, o Jungtinėje Karalystėje ji lengvai panaudojama,“ – teigia atsinaujinančių energijos išteklių analitikas Hugo Chandleris, dirbantis Paryžiuje įsikūrusioje ir 28 šalis konsultuojančioje Tarptautinėje energetikos agentūroje. – Jos laikai jau ne už kalnų.“

Paleidimo kaina

Nors pati potvynių energija nieko nekainuoja, tačiau ją naudoti elektros gamybai kainuoja tris kartus brangiau nei dujas ar anglį, skaičiuoja Jungtinės Karalystės finansuojamas tyrimų centras „Carbon Trust“ teigia,„Carbon Trust“ skaičiavimais, įvertinus investicijas, kuro ir priežiūros kainą, potvynių gaminama elektros energija Jungtinėje Karalystėje kainuoja 0,15 GBP (0,60 Lt) už kilovatvalandę. Kilovatvalandė, pagaminta naudojant anglį ir dujas kainuoja 0,05 GBP (0,20 Lt), o panaudojant vėjo energiją – 0,07 GBP (0,28 Lt).Martinas Wrightas , „Marine Current Turbines“ vykdantysis direktorius, pasakoja, kad projekto kainą labai padidina druskingo vandens poveikį atlaikanti įranga bei jos įrengimas greitai judančiose srovėse. Jis, kartu su P. Freankeliu, įmonę „Marine Current Turbines“ įkūrė 2002 m. Bristolyje, Anglijoje. „SeaGen“ bei bandomiesiems projektams įmonė surinko 30 mln. GBP (120 mln. Lt).P. Fraenkelis pasakoja, kad pavaros ir generatoriai turi būti izoliuoti nuo vandens. Strangfordo įlankoje įranga turi atlaikyti 9,3 mazgų (17,2 km/h) greičio vandens sroves. Tokia srovė sukuria maždaug tris kartus daugiau jėgos, nei panašaus greičio vėjas, sukantis vėjo jėgainę.„Jėgos, kuriomis norime pasinaudoti, konstrukcijų kūrimo metu tampa mūsų priešais,“ – tvirtino 54 Angela Robotam, „Marine Current Turbines“ inžinierė.Statinį sudaro 41 m aukščio bokštas bei 29 metrų ilgio skersinė sija, kuri reikalinga priežiūros darbams. Prie strypų pritvirtinti du rotoriai „pagauna“ kylančio ar slūgstančio vandens sroves. Turbinos verčia potvynių srovių jėgą į elektros energiją. Tai šiek tiek kitokia technologija nei įprasta vadinamojo potvynio aukščio technologija.Neseniai „SeaGen“ pirmą kartą pradėjo dirbti visu pajėgumu. Turbinos veikia su pertraukomis, nes inžinieriai atlieka testus, o mokslininkai stebi poveikį gamtai.Tarp Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno esančioms Britų saloms tenka 15% elektros energijos gamybai tinkamų pasaulio potvynių srovių išteklių. „Carbon Trust“ skaičiuoja, kad šiais ištekliais būtų galima patenkinti 5% britų elektros paklausos. Birželį valstybė paskelbė, kad jei būtų išnaudota ir bangų energija, vandenynas galėtų patenkinti 20% Jungtinės Karalystės elektros poreikio.

Nuo teorijos prie tikrovės

Praėjusį dešimtmetį buvo pastatytos mažesnės bandomosios jėginės ir iš potvynių gaminama bei bendram vartotojų tinklui tiekiama elektros energija tapo tikrove.Praėjusią gegužę Dublino įmonė „Open Hydro“ prie elektros tinklų Europos jūros energijos centre Orknyje, Škotijoje prijungė įrenginį, kurio galingumas siekia ketvirtį „SeaGen“ galingumo. Įmonė „Hammerfest Strom AS“, tarp kurios savininkų yra ir „StatoilHydro“, Norvegijoje 2003 m. prie elektros tinklų prijungė pirmąją 300 kilovatų galingumo potvynių srovių energijos turbiną.„Carbon Trust“ teigia, kad Europoje galima pastatyti tiek potvynių energiją naudojančių turbinų, kad jų galingumas siektų 2.500 megavatų. To pakaktų apšviesti 2,4 mln. namų, o kainuotų iki 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt).Didžiausia Vokietijos komunalinių paslaugų įmonė E.ON į naują 1.275 megavatų galingumo jėgainę, kurioje elektra bus gaminama deginant dujas, investuoja 500 mln. GBP. Taigi, megavatas potvynių srovių energijos kainuoja maždaug 2,5 karto brangiau nei dujų.„Suprantama, kad tai labai brangu, nes kol kas tik pradedame plėtoti potvynių energiją. Kai pradėsime įgyvendinti didesnius projektus, kaina turėtų sumžėti,“ – teigia P. Fraenkelas.

Remia valstybės

Kitoje Atlanto pusėje, B. Obamos administracijos pasiūlyta ūkio gaivinimo programa gali paskatinti investicijas į žaliąją energetiką. Įstatymų leidėjai numato 20 mlrd. USD vertės mokesčių lengvatas atsinaujinančios energijos gamintojams.Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat siekia paskatinti potvynių energijos naudojimą. O ES planuoja iki 2020 m. penktadalį elektrai, šildymui ir transportui reikalingos energijos gauti iš vadinamųjų švarių šaltinių.Tokios programos gali padėti sumažinti ekonomikos sulėtėjimo poveikį potvynių energijos projektams, tvirtina Stephanas Gueorguievas, Londone įsikūrusios įmonės „Advent Venture Partners“ partneris. Įmonė valdo per 500 mln. GBP (2 mlrd. Lt) turtą. Ji įvertino 10 potvynių ir bangų energijos panaudojimo technologijas kuriančių įmonių, ir į vieną investavo.

Būtinybė

„Investuoti į šias įmones jau ir taip labai rizikinga, tad papildoma finansų krizės rizika nėra didelė,“ – tvirtina S. Gueorguievas. – O valstybės parama sumažina finansų krizės poveikį“.Kitais metais „OpenHydro“ ketina įrengti tris vieno megavato galingumo turbinas prie Jungtinės Karalystės ir vieną – netoli Kanados. Bilbao, Ispanijoje įsikūrusios įmonės „Iberola“ padalinys „ScottishPower“ rugsėjo 29 d. paskelbė, kad iki 2011 m. ketina įrengti iki 20 vieno megavato „Hammerfest Storm“ turbinų kiekvienoje iš trijų vietovių. Jų pagamintos elektros turėtų užtekti 40.000 namų.„Marine Current Turbines“ kartu su „RWE AG“ padaliniu „Npower Renewables“ ketina Velse, prie Anglesio krantų iki 2012 m. įrengti 10,5 megavatų galingumo potvynių srovių energijos jėgainę.„Iškastinio kuro deginimas – tai žemės kapitalo eikvojimas. Dabar imsimės energijos, kuri mūsų planetoje prieinama visada, – teigia M. Wrightas. – Potvynių srovių energija nebėra tik gražus priedas. Ji tapo būtinybe.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kalifornijos restoranai nebeduos plastikinių šiaudelių, jei nepaprašysite

Jei norėsite gerti gėrimą per šiaudelį Kalifornijoje (JAV), turėsite jo paprašyti. Priešingu atveju kavinėje...

Vadyba
2018.09.22
Pramonės produkcijos augimas – 5% per metus 1

2018 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 14,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2018.09.21
Keičiasi OEKO-TEX® teisinis reguliavimas Rėmėjo turinys

OEKO-TEX® asociacija ir šįmet toliau siekia tikslingai spręsti klausimus, susijusius su vartotojų apsauga ir...

Pramonė
2018.09.21
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 4

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Trąšų bendrovė „Ikarai“ ruošiasi paleisti inovatyvaus produkto gamybą Premium 4

Per artimiausią mėnesį planuojama paleisti UAB „Ikarai“ skystųjų trąšų gamyklą Kėdainių LEZ – startą keliems...

Pramonė
2018.09.20
„Polymer Recycling“: atliekų perdirbimas, net gavus solidžią paramą, stringa Premium 1

Pabradės (Švenčionių r.) UAB „Polymer Recycling“, pradėjusi veikti visu pajėgumu, galėtų perdirbti mažiausiai...

Pramonė
2018.09.20
Estijos darbdavių manifeste – reikalavimas 3.000 darbuotojų sumažinti valstybės sektorių 15

Centrinė Estijos darbdavių sąjunga paskelbė manifestą, kuriame išdėstytas darbdavių matymas, kokia dabar yra...

Pramonė
2018.09.19
Uniformas siuvanti įmonė slėpė mokesčius: per dieną, įtariama, neapskaitydavo iki 600 Eur

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos  (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.09.19
„Lytagrai“ pateiktas ieškinys – įtraukta į JAV ir Baltarusijos bendrovių ginčą Premium 11

Už neteisėtą „Belarus“ ir MTZ prekės ženklų naudojimą AB „Lytagra“ pateiktas 14.000 Eur ieškinys – tiek...

Pramonė
2018.09.19
„Avisma“ steigia vienintelį Lietuvoje demonstracinį staklių saloną Premium 1

Polimerinių plastikų tiekėja UAB „Avisma“, tapusi vieno didžiausių Europoje Prancūzijos staklių gamintojo...

Pramonė
2018.09.19
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18
Ignas Vosylius iš „Ruptelos“ tapo „Axioma Metering“ vadovu 6

Apskaitos prietaisų gamybos bendrovei „Axioma Metering“ nuo šio pirmadienio pradeda vadovauti Ignas Vosylius,...

Pramonė
2018.09.17
Eksperimentas: kurioje šalyje apsimoka atidaryti 180 darbo vietų gamyklą 4

Andris Bitė, Latvijos verslininkas vadovaujantis vienai stambiausių Baltijos šalyse žuvų konservų gamyklai...

Pramonė
2018.09.17
Ukrainoje šaldytuvų gamyklos startas – sukurs 2.000 darbo vietų 11

Ukrainos prekybos ir pramonės holdingas „UBC Group“, kurio specializacija – šaldymo ir alaus gamybos įrangos...

Pramonė
2018.09.17
„Robotex“: kompetencija išaugo tiek, kad taisome užsieniečių klaidas Premium 3

Pramoninių robotų integravimo ir automatizavimo paslaugas siūlanti UAB „Robotex“ pernai dvigubai padidino...

Pramonė
2018.09.17
„Big data" padeda surasti, kam pasaulyje reikia 60 t mėlynių 7

UAB „Icona“ pradėjo siūlyti klientų užsienyje paieškos paslaugą pasinaudojus didžiaisiais duomenimis. Anot...

Pramonė
2018.09.16
„Visagino linijoje“ dirba 800 darbuotojų ir 12 robotų: kada robotizavimas pasiteisina Premium 1

SBA koncernui priklausanti UAB „Visagino linija“ yra įsigijusi 5 robotus ir iki metų pabaigos įsigis dar 7,...

Pramonė
2018.09.14
„Tonbo Imaging“ kuria tyrimų ir plėtros centrą Kaune: 10 mln. Eur investicijų, 50 darbo vietų 7

Indijos „Tonbo Imaging“, kurianti sprendimus savavaldžiams automobiliams – žada įkurti tyrimų ir plėtros...

Pramonė
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau