Potvyniams pasikinkyti plūsta milijardai

Publikuota: 2009-02-07
Atnaujinta 2015-06-03 16:25

Prieš trisdešimt metų Sudane dirbęs
inžinierius Peteris Fraenkelas sukūrė povandeninę turbiną, kuri galėtų pumpuoti
vandenį naudodama upės tėkmės energiją. Įgyvendinti planus pastatyti tokią
turbiną sutrukdė pilietinis karas bei lėšų stygius. Šiandien patobulintas
modelis gamina elektrą Šiaurės Airijoje.

„Aštuntajame dešimtmetyje didžiausia kliūtis buvo tai, kad tokias technologijas kūrė žmonės, kurie neturėjo pinigų,“ – pasakoja 67 metų amžiaus p. Fraenkelas, vienas iš „Marine Current Turbines“ įmonės įkūrėjų ir savininkų. – Tačiau dabar dėl atsinaujinančios energijos technologijų varžosi valstybės.“Praėjusiais metais „Marine Current Turbines“ prie Strangfordo įlankoje, esančioje į pietryčius nuo Belfasto, įrengė didžiausią pasaulyje potvynių elektrinę "SeaGen". Dvi 2,5 mln. svarų sterlingų (GBP) (10 mln. Lt) kainavusios turbinos gali pagaminti iki 1,2 megavatų elektros energijos. Tiek jos pakanka 1.140 namų.Nuo pirmojo elektrą tiekti pradėjusio projekto įgyvendinimo jau praėjo šešeri metai. Dabar pasaulyje potvynių sroves pakinkyti bando daugiau nei 30 įmonių. Iki 2020 m. Europoje investuotojai panašioms elektrinėms gali paskirti 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt), nes Europos Sąjunga skatina projektus, kurie neišskiria anglies dvideginio – dujų, kurios labiausiai lemia pasaulinį atšilimą. JAV prezidentas Barackas Obama naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius ketina taikyti mokesčių lengvatas.„Jei pavyks sumažinti statybų kainas, potvynių energijos laukia šviesi ateitis, o Jungtinėje Karalystėje ji lengvai panaudojama,“ – teigia atsinaujinančių energijos išteklių analitikas Hugo Chandleris, dirbantis Paryžiuje įsikūrusioje ir 28 šalis konsultuojančioje Tarptautinėje energetikos agentūroje. – Jos laikai jau ne už kalnų.“

Paleidimo kaina

Nors pati potvynių energija nieko nekainuoja, tačiau ją naudoti elektros gamybai kainuoja tris kartus brangiau nei dujas ar anglį, skaičiuoja Jungtinės Karalystės finansuojamas tyrimų centras „Carbon Trust“ teigia,„Carbon Trust“ skaičiavimais, įvertinus investicijas, kuro ir priežiūros kainą, potvynių gaminama elektros energija Jungtinėje Karalystėje kainuoja 0,15 GBP (0,60 Lt) už kilovatvalandę. Kilovatvalandė, pagaminta naudojant anglį ir dujas kainuoja 0,05 GBP (0,20 Lt), o panaudojant vėjo energiją – 0,07 GBP (0,28 Lt).Martinas Wrightas , „Marine Current Turbines“ vykdantysis direktorius, pasakoja, kad projekto kainą labai padidina druskingo vandens poveikį atlaikanti įranga bei jos įrengimas greitai judančiose srovėse. Jis, kartu su P. Freankeliu, įmonę „Marine Current Turbines“ įkūrė 2002 m. Bristolyje, Anglijoje. „SeaGen“ bei bandomiesiems projektams įmonė surinko 30 mln. GBP (120 mln. Lt).P. Fraenkelis pasakoja, kad pavaros ir generatoriai turi būti izoliuoti nuo vandens. Strangfordo įlankoje įranga turi atlaikyti 9,3 mazgų (17,2 km/h) greičio vandens sroves. Tokia srovė sukuria maždaug tris kartus daugiau jėgos, nei panašaus greičio vėjas, sukantis vėjo jėgainę.„Jėgos, kuriomis norime pasinaudoti, konstrukcijų kūrimo metu tampa mūsų priešais,“ – tvirtino 54 Angela Robotam, „Marine Current Turbines“ inžinierė.Statinį sudaro 41 m aukščio bokštas bei 29 metrų ilgio skersinė sija, kuri reikalinga priežiūros darbams. Prie strypų pritvirtinti du rotoriai „pagauna“ kylančio ar slūgstančio vandens sroves. Turbinos verčia potvynių srovių jėgą į elektros energiją. Tai šiek tiek kitokia technologija nei įprasta vadinamojo potvynio aukščio technologija.Neseniai „SeaGen“ pirmą kartą pradėjo dirbti visu pajėgumu. Turbinos veikia su pertraukomis, nes inžinieriai atlieka testus, o mokslininkai stebi poveikį gamtai.Tarp Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno esančioms Britų saloms tenka 15% elektros energijos gamybai tinkamų pasaulio potvynių srovių išteklių. „Carbon Trust“ skaičiuoja, kad šiais ištekliais būtų galima patenkinti 5% britų elektros paklausos. Birželį valstybė paskelbė, kad jei būtų išnaudota ir bangų energija, vandenynas galėtų patenkinti 20% Jungtinės Karalystės elektros poreikio.

Nuo teorijos prie tikrovės

Praėjusį dešimtmetį buvo pastatytos mažesnės bandomosios jėginės ir iš potvynių gaminama bei bendram vartotojų tinklui tiekiama elektros energija tapo tikrove.Praėjusią gegužę Dublino įmonė „Open Hydro“ prie elektros tinklų Europos jūros energijos centre Orknyje, Škotijoje prijungė įrenginį, kurio galingumas siekia ketvirtį „SeaGen“ galingumo. Įmonė „Hammerfest Strom AS“, tarp kurios savininkų yra ir „StatoilHydro“, Norvegijoje 2003 m. prie elektros tinklų prijungė pirmąją 300 kilovatų galingumo potvynių srovių energijos turbiną.„Carbon Trust“ teigia, kad Europoje galima pastatyti tiek potvynių energiją naudojančių turbinų, kad jų galingumas siektų 2.500 megavatų. To pakaktų apšviesti 2,4 mln. namų, o kainuotų iki 2,5 mlrd. GBP (10 mlrd. Lt).Didžiausia Vokietijos komunalinių paslaugų įmonė E.ON į naują 1.275 megavatų galingumo jėgainę, kurioje elektra bus gaminama deginant dujas, investuoja 500 mln. GBP. Taigi, megavatas potvynių srovių energijos kainuoja maždaug 2,5 karto brangiau nei dujų.„Suprantama, kad tai labai brangu, nes kol kas tik pradedame plėtoti potvynių energiją. Kai pradėsime įgyvendinti didesnius projektus, kaina turėtų sumžėti,“ – teigia P. Fraenkelas.

Remia valstybės

Kitoje Atlanto pusėje, B. Obamos administracijos pasiūlyta ūkio gaivinimo programa gali paskatinti investicijas į žaliąją energetiką. Įstatymų leidėjai numato 20 mlrd. USD vertės mokesčių lengvatas atsinaujinančios energijos gamintojams.Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat siekia paskatinti potvynių energijos naudojimą. O ES planuoja iki 2020 m. penktadalį elektrai, šildymui ir transportui reikalingos energijos gauti iš vadinamųjų švarių šaltinių.Tokios programos gali padėti sumažinti ekonomikos sulėtėjimo poveikį potvynių energijos projektams, tvirtina Stephanas Gueorguievas, Londone įsikūrusios įmonės „Advent Venture Partners“ partneris. Įmonė valdo per 500 mln. GBP (2 mlrd. Lt) turtą. Ji įvertino 10 potvynių ir bangų energijos panaudojimo technologijas kuriančių įmonių, ir į vieną investavo.

Būtinybė

„Investuoti į šias įmones jau ir taip labai rizikinga, tad papildoma finansų krizės rizika nėra didelė,“ – tvirtina S. Gueorguievas. – O valstybės parama sumažina finansų krizės poveikį“.Kitais metais „OpenHydro“ ketina įrengti tris vieno megavato galingumo turbinas prie Jungtinės Karalystės ir vieną – netoli Kanados. Bilbao, Ispanijoje įsikūrusios įmonės „Iberola“ padalinys „ScottishPower“ rugsėjo 29 d. paskelbė, kad iki 2011 m. ketina įrengti iki 20 vieno megavato „Hammerfest Storm“ turbinų kiekvienoje iš trijų vietovių. Jų pagamintos elektros turėtų užtekti 40.000 namų.„Marine Current Turbines“ kartu su „RWE AG“ padaliniu „Npower Renewables“ ketina Velse, prie Anglesio krantų iki 2012 m. įrengti 10,5 megavatų galingumo potvynių srovių energijos jėgainę.„Iškastinio kuro deginimas – tai žemės kapitalo eikvojimas. Dabar imsimės energijos, kuri mūsų planetoje prieinama visada, – teigia M. Wrightas. – Potvynių srovių energija nebėra tik gražus priedas. Ji tapo būtinybe.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
05:45
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 11

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 9

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 3

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14
Naujas suomių rekordas – į sąvartynus tik 1% buitinių atliekų 5

Suomija skelbia pasiekusi naują atliekų tvarkymo rekordą – Statistikos centro duomenimis, 2017 m. į...

Pramonė
2019.01.13
Itališką kokybę už itališką kainą kauniečiai pasiekė per trejus metus Premium

Odos apdirbimo pramonei Lietuvoje susitraukus, jaunas verslas ne tik sukuria svetur atpažįstamą galanterijos...

Pramonė
2019.01.12
„Chanel“ posūkis į pramonę: artėja prie „Rolex“ Premium 2

Vienas labiausiai pasaulyje žinomų prekės ženklų prancūzų „Chanel“ pranešė perkantis dalį šveicarų laikrodžių...

Pramonė
2019.01.12
„Ford“ sprendžia dėl verslo pardavimo Rusijoje 3

Autokoncernas „Ford“ nusiteikęs iš esmės pakeisti verslo strategiją Europoje ir svarsto galimybę parduoti...

Pramonė
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau