Projektų centras projektuodamas gamyklas nespjauna į turizmą
Sparčiausia 2008 m. Kauno apskrities "Gazele"
tapusi UAB "Projektų centras" šiuos metus pradėjo pirkiniu iš Turto
fondo įsigytas "Šilutės hidroprojektas", kuris, tikimasi, bendrovei atvers
kelius į pajūrio uostų ir uostelių projektavimą bei rekonstrukciją.
UAB Projektų centras (PC) direktorius Aidas Lisonka džiugiasi, kad šių metų sausis geresnis nei pernykštis ir metai, jei niekas nepakryps į blogesnę pusę, bus pelningi. Tokias viltis leidžia puoselėti rudeninis įdirbis pavyko rasti pakankamai užsakymų, kad įmonės žmonės nesėdėtų be darbo ir sausį, nes žiemą projektavimo rinkoje tradicinis sąstingis. PC dirba ir Latvijoje, Estijoje. Užsienyje įmonė kuria pirminius projektus, kuriuos vėliau baigia tvarkyti ir leidimus gauna vietiniai.Darbams samdomi slovakai, prancūzai, nes reikia pirkti technologijas, kurias kurti Lietuvoje neapsimokėtų. Per šiuos metus, skaičiuojant su naujai įsigyta įmone, darbuotojų skaičių planuojama padidinti iki 150.Lietuvoje iki kovo mėnesio valstybinės įstaigos neskelbs konkursų ir projektavimo verslas nejudės, iš valstybės užsakymų nesitiki p. Lisonka, jaučiantis, kad kai kurie privatūs užsakovai mėgins pasinaudoti sunkmečiu šiuo metu, jei įmonė turi lėšų, palankios sąlygos statyti naujas gamyklas.Didžiausias PC klientas savininkas AB Achema, tačiau 2008 m. daugiau nei pusė projektuotojų apyvartos jau buvo iš koncernui nepriklausančių įmonių užsakymų.
Konkursai nebeįdomūs
Direktorius optimistiškai planuoja, kad ir PC nekarpys savo veiklos, bet mėgins plėstis ir ieškoti naujų veiklos sričių. Viena iš perspektyviausių krypčių kartu su užsienio partneriais dalyvauti stambiuose projektuose vystant pramonę ir užsiimti sudėtingais inžineriniais sprendimais, nes dirbant viešajame sektoriuje tikėtis pelno neverta.Kaip liūdną anekdotą direktorius prisimena vieną iš valstybinių konkursų, kai įmonės rungėsi, kuri gaus užsakymą parengti vaikų darželio rekonstrukcijos planą ir atlikti darbus. Konkurse dalyvavo 40 rangovų. Projektų kaina skyrėsi nuo 950.000 iki 90.000 Lt. Be to, sutartyse įrašoma, kad pinigai bus mokami tik tuo atveju, jei bus skiriamas valstybės finansavimas. Net laimėjusios tokius užsakymus, bendrovės pasmerktos nežiniai ir negali planuoti darbų.Bėda, kad valdininkai jau patys nebesupranta, kur pigumo riba, už kurią dar įmanoma gauti kokybišką paslaugą. Savivaldybėse nėra specialistų, kurie galėtų išanalizuoti ir priimti teisingus sprendimus. Ateityje valstybei, jei bus orientuojamasi tik į pigumą, klaidos kainuos brangiau nei pirkti kokybiškas paslaugas, ateities nuostolius mato p. Lisonka, mieliau traukiantis į pramonės sektorių, kur dėl projektų tenka rungtis su 25, bet ne su dešimtimis konkurentų.
Pramonininkai patikimiau
Vadovas tikisi, kad projektuotojams bus lengviau jau kovo mėnesį, nes
paaiškės ES fondų investicijos, galbūt planus realizuoti imsis ir įmonės, kurios
dabar skaičiuoja, kaip išgyventi pasikeitusiomis verslo aplinkybėmis.Ar pavyks labiau įsitvirtinti Vakarų rinkose, PC direktorius kol kas
neprognozuoja, nes su kiekvienu potencialiu klientu, kol pasirašoma sutartis,
tenka dirbti iki 2 m. Iš vienos pusės, tai nuolatinės investicijos nežinant, ar
jos atsipirks. Iš kitos patikimumas, nes su partneriu suderinus projektą
didelė tikimybė, kad sutartis bus pasirašyta. Gamyklą ar jėgainę planuojančiai
bendrovei keisti rangovą būtų brangu ir atimtų daug laiko.Projektai vis tiek bus vystomi. Manome, kad daugės atsinaujinančios
energetikos projektų, nes reikia įgyvendinti ES direktyvas, perspektyvas mato
direktorius.Šilutės regione plėsis turizmas. Jau parengti puikūs šios srities plėtros
projektai, uostų projektai. Tikimės iš to uždirbti.* * *Apyvarta, mln . Lt
2004 m. 0,475
2005 m. 1,02
2006
m. 3,11
2007 m. 16,4
2008 m. 52*
*išankstiniai duomenys
Šaltinis:
UAB "Projektų centras"
VŽ komentaras
Vaclovas Šleinota, Lietuvos
inžinerinės pramonės asociacijos prezidentas
Valstybėje žlugusi švietimo
sistema, ir mums trūksta aukštos kvalifikacijos inžinierių, gebančių kurti, ne
tik pritaikyti technologijas. Verslui visada reikėjo, kad ir ką kalbėtų
politikai ar akademikai, mokslininkų, galinčių savo žinias pritaikyti
praktikoje.Turime gražių pavyzdžių, kaip unikalias idėjas žmonėms pavyksta realizuoti ir
iš to uždirbti. Turime kurti ir parduoti technologijas. Vien vakariečiams
parduodami pigią darbo jėgą ekonomikos neprikelsime.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti