Pritrūkus turto bankams įkeičia prekes ir sutartis

Publikuota: 2009-02-01
Atnaujinta 2015-06-03 16:38

Sunkiu ekonominiu laikotarpiu bankai
verslui primena prekybos finansavimą neįkeičiant įmonių turto, bet įkeičiant
prekes ir sutartis. Tačiau rinkoje vyrauja klaidingas įspūdis, jog tokias
paskolas gali gauti tik prekybos įmonės. Visgi sutartis ar atsargas bankai
kaip užstatą mėgsta mažiausiai.

„Prekybos finansavimas įkeičiant prekes bei pagal sutartis gautinas sumas dabar yra itin aktualus, kadangi šitaip pasiskolinti gali net ir silpnesnės įmonės, kurios kitais atvejais finansavimo iš banko negautų, – teigia Vitalija Kanapeckaitė, „UniCredit Bank“ Lietuvoje Prekybos finansavimo skyriaus vadybininkė. – Įprastai skolindami bankai reikalauja patikimo įkeitimo, pvz., nekilnojamojo turto, o mažesnės įmonės, gavusios didesnių užsakymų, paprastai tiek turto neturi.“Anot jos, ne visos įmonės žino, kad gali finansuoti prekybą, rinkoje vyrauja klaidingas įspūdis, jog tokias paskolas gali gauti tik prekybos įmonės.Aivaras Janušauskas, „Swedbanko“ Pardavimų valdymo ir palaikymo departamento direktorius, nurodo, jog pagrindinis tokių paskolų verslui pranašumas yra tai, kad vienintelis ir pagrindinis užstatas yra pačios perkamos ar įkeičiamos prekės, o papildomų užstatų dažniausiai nereikalaujama. Perkamų ar sandėliuojamų prekių finansavimas – gana specifiniai kreditavimo produktai, tad jie, anot p. Janušausko, nėra „masiniai“.„Šis būdas skiriasi nuo tradicinio finansavimo tuo, kad paskola suteikiama biržose kotiruojamoms prekėms pirkti. Šiuo atveju biržinės prekės yra užstatas ir, palyginti su tradiciniu finansavimu, įmonei nereikia pateikti papildomo užstato bankui, – tikina Giedrius Voveris, „Nordea Bank Lietuva“ Verslo klientų departamento vadovas. – Toks finansavimas aktualus bendrovėms, kurios prekiauja biržinėmis prekėmis arba jas naudoja gamybos procese: naftą ar jos produktus, metalus, medieną, maisto produktus (grūdus, cukrų ir kt.) ir kitas. Svarbiausia, kad prekės būtų likvidžios.“O Daiva Kiburienė, Šiaulių banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, tvirtina, kad kiekvienos įmonės prekės skiriasi, ir jei jos aiškiai apskaitomos, įkeisti galima ir kitokias, mažiau likvidžias prekes. Tiesa, Šiaulių banko suteikiama paskola statistiškai sudaro apie 30% taip įkeičiamo turto vertės, tikina ji.„UniCredit“, „Swedbank“ ir „Nordea“ bankų atstovų teigimu, jei biržinės prekės rinka stabili ir įmonė patikima, už prekių įkeitimą galima gauti ir 70–80% vertės finansavimą. „Santykis tarp paskolos sumos ir prekių vertės yra palankesnis nei skolinantis įprastai, kai vertinamos bendros įmonės atsargos“, – aiškina p. Janušauskas.

Kainuoja brangiau

„Prekybos finansavimas yra šiek tiek brangesnis, nei įprastai imant paskolą ar kredito liniją apyvartos lėšoms, – tvirtina Rimvydas Morkūnas, „UniCredit Bank“ Bankinių paslaugų departamento vadovas. – Įprastoms paskoloms bankų marža siekia 2,5–3,5%, o prekybos finansavimas yra maždaug 1% brangesnis.“Bankininkai nurodo, kad šiek tiek aukštesnę tokio skolinimosi kainą lemia didesnė įkeičiamų objektų rizika – atsargos ir sutartys bankams mažiausiai patinkantis turtas, tokių garantijų rizika didesnė.
Ponas Voveris sako, kad mokamas palūkanas paveikti gali įkeičiamų prekių kainos svyravimai rinkoje, jų likvidumas ir pardavimo specifika, taip pat sandorio šalių patikimumas, sutarties laikotarpis ir specifika bei kitos rizikos.„Prekių pardavimo sutartys turi būti sudarytos fiksuota kaina, jei taip nėra – naudojamos draudimo priemonės“, – perspėja p. Kanapeckaitė. Anot jos, prekybos paskolų trukmė gali siekti nuo vienos savaitės iki 6–9 mėn. ir daugiau, priklausomai nuo įmonės prekybos ciklo.
Bankininkų tikinimu, problemų dėl trumpalaikio finansavimo bankams nekyla, paskolos dažniausiai sudaromos pusės metų terminui, tačiau dažnai pratęsiamos.

Vertina klientą

„Nordea“ atstovo teigimu, be įprastų reikalavimų įmonei, bankas turi įsitikinti, ar įmonė pakankamai supranta rinkos specifiką, žino pagrindinius tiekėjus, pirkėjus, tokioms rinkoms ir sandoriams taikomus specifinius reikalavimus ir sąlygas.„Pagrindinis reikalavimas finansuojant prekybą – įmonės patirtis su įkeičiamu produktu. Įmonė, žinoma, neturėtų būti įkurta prieš kelis mėnesius, be to, vertinama, kaip jai sekasi, kaip ji moka prekiauti“, – aiškina p. Kanapeckaitė.Ji pabrėžia, kad bankas padeda įmonei įvertinti tiekėjus, pirkėjus – taip sumažina pačios įmonės riziką, mat pats bankas įvertina sandorio šalis. O jei pirkėjai dideli ir patikimi, įmonė, net būdama silpnesnė, gali pasiskolinti.Tačiau Šiaulių banko atstovė aiškina, kad įmonės partnerių įvertinimas paaiškėja tik po to, kai sutartis pasirašoma, mat klientai į banką kreipiasi jau sudarę sutartis, todėl nauda klientui būna pavėluota. Ji pabrėžė, kad sutartis yra tik papildoma priemonė, ji negali būti vienintelė garantija skolinantis.
Be to, bankai įmonėms siūlo įvairiausių kitų instrumentų – faktoringą, akredityvus, garantijas ir kt., tokios paslaugos Lietuvoje nėra naujos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„MoQ“ mokės vartotojams – startuoja dalies pinigų grąžinimo programa Premium 19

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“), priverstas dėl...

Technologijos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 10

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 11

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
2019.01.17
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
2019.01.17
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 8

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau