Šiek tiek tiesos apie skaitmeninę televiziją

Publikuota: 2009-01-28
Atnaujinta 2015-06-03 16:36

Ankstų 2012-ųjų spalio 29-osios rytą įsijungę savo seną televizorių jame nebepamatysite nieko. Beliks sulaukus kokios 10 valandos bėgti į artimiausią elektronikos parduotuvę pirkti skaitmeninės televizijos priedėlio arba naujo televizoriaus. Arba atsisveikinti su televizija.

Taip, yra toks Lietuvos Vyriausybės nutarimas, kad nuo minėtos dienos analoginės televizijos šalyje nebeliks. Taip pat ir visoje Europos Sąjungoje. Ir jei su televizija vis dėlto atsisveikinti neketinate – jau šiandien galite mėgautis gausybe technologinių „keiksmažodžių“, kuriais vardijami skaitmeninės televizijos pranašumai. Ar jau galite mėgautis pačios skaitmeninės televizijos kokybe – kitas klausimas. Paprastas palyginimas: dabar šalies eteryje vykstančias analoginės televizijos transliacijas galima prilyginti analoginiam telefono ryšiui, t.y. vadinamiesiems laidiniams telefonams, per kuriuos šalia pašnekovo balso galite išgirsti įvairiausių šnypštimų, birbimų ir dūzgimų. Skaitmeninę televiziją pagal kokybę galima prilyginti mobiliųjų telefonų garso kokybei: šnypštimo nebeliks. Jį tiesiog pakeis pokalbio trūkčiojimas, netikėtos pauzės ir spragsėjimas. Prašome nepainioti: skaitmeninė televizija nėra mobilioji televizija. Palyginimas galioja tik signalo perdavimo technologijai. Skaitmeninė televizija nereikš ypatingų technologinių problemų, na, galbūt bus truputį materialinių nuostolių. Jei jau dabar nutarsite tapti skaitmeninės televizijos klientu – prašom, visos durys atviros. Šią paslaugą jau siūlo praktiškai visi kabelinės TV operatoriai, „Viasat“, TEO ir nemažai kitokio plauko įmonių. Yra du skaitmeninimo variantai: arba nieko neklausinėjate ir tykiai susimokate (kiek daugiau nei už įprastą TV) ir be rūpesčių naudojatės gauta įranga, arba išsiklausinėjate paslaugos teikėjo, pasiieškote informacijos internete, kas per paslauga jums siūloma. Antruoju atveju susidursite su daugybe technologinių „keiksmažodžių“, padedančių paprastą padaryti sudėtingą ir galutinai pasiklysti tarp savo poreikių bei televizijos paslaugos teikėjo siūlomų galimybių. Gali baigtis netgi taip, kad įsigysite netinkamą įrangą arba įrangą už nepriimtiną kainą ir galų gale vis tiek padarysite standartinę išvadą: „Kodėl aš, kvailys(-ė), nesutikau, kad viską atliktų jie patys...“ Tačiau net jei besąlygiškai pasitikite savo televizijos paslaugų teikėju – vis tiek verta pasidomėti, kas siūloma su žodžiais „skaitmeninė televizija“ ir kas pasikeis pradėjus ją naudoti. O gal nieko nelaimėsite, tik mokėsite daugiau? Vienetukai ir nuliukai Taigi, tapote, tampate ar planuojate tapti skaitmeninės televizijos klientais. Kas keičiasi? Vienintelis ir esminis skaitmeninės televizijos skirtumas – kad vietoj įprasto analoginio signalo oru ar kabeliu jus pasieks skaitmeninis signalas. Banaliai sakant, oru ar laidu atkeliaus vienetukai ir nuliukai. Televizijos paslaugos teikėjas jais paverčia transliuojamas programas, o jūs atverčiate juos atgal – į vaizdą ekrane. Suprantama, tam reikalinga speciali įranga – tiek TV transliuotojui, tiek klientui. Pastarasis įsigyja arba specialų priedėlį skaitmeniniam signalui iškoduoti, arba naujam televizoriui, kuris pats gali iškoduoti tokį signalą. „Elektromarkt“ atstovas pakomentavo, kad ir priedėlio kaina, ir skaitmeninį signalą iškoduojančio televizoriaus pabrangimas šiuo metu – apie 300 litų. Niekas turbūt nedrįstų suabejoti, kad skaitmeninė TV yra žingsnis į priekį. Taip ir yra – skaitmeninės TV klientas, net ir naudodamasis seniau turima antena ar kabeliu ir tuo pačiu televizoriumi, perėjęs prie skaitmeninės TV, vaizdą ekrane matys geresnį. Vien todėl, kad skaitmeninis signalas yra atsparesnis įvairiems trukdžiams negu analoginis. Deja, ir skaitmeninė televizija pati savaime dar nereiškia visiško trukdžių nebuvimo. Jų tiesiog bus mažiau ir vietoje „sniegelio“ ekrane greičiausiai matysite stačiakampiais ar juostomis stringantį vaizdą. Skaitmeninės TV propaguotojai teigia, kad jos ne tik vaizdas yra ryškesnis, bei ir garsas daug geresnis. Tikra tiesa, skaitmeninė TV leidžia transliuoti daugiakanalį garsą. Turintieji tinkamą įrangą galės mėgautis erdvinio garso efektais (jei tik transliuotojas juos pasiūlys), o paprastų televizorių savininkai, na, galbūt girdės švaresnį garsą. Dar vienas skaitmeninės televizijos pliusas, kad suglaudintas TV signalas leidžia transliuoti daugiau TV programų, tad klientui siūlomas standartinis programų paketas gali būti pastebimai didesnis. Besigilinantiesiems į skaitmeninės televizijos subtilybes ir norintiesiems patiems įsigyti reikalingą įrangą paprastai pakišama keletas „burtažodžių“, prasidedančių raidėmis DVB. Kad neliktų neaiškumų: palydovinė skaitmeninė televizija Europoje vadinama DVB-S (angl. Digital Video Broadcasting-Satellite), antžeminė skaitmeninė (įprasčiausia, „gaudoma“ naminių antenų) – DVB-T (angl. Digital Video Broadcasting-Terrestrial), kabelinė – DVB-C (angl. Digital Video Broadcasting-Cable), mobilioji – DVB-H (angl. Digital Video Broadcasting-Handheld), o transliuojama internetu – IPTV. Išmanusis (angl. Smart) įrangos pardavėjas būtinai jums pakiš šiuos terminus, o jei ne – išmanusis (irgi angl. Smart) vartotojas, pirkdamas skaitmeninės TV priedėlį ar skaitmeninę TV palaikantį televizorių, turėtų pats paklausti, ar įsigyjama įranga atitinka jo poreikius. Vis dėlto skaitmeninės televizijos klientu tapti nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jau minėta, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai patys pasiūlo reikalingą papildomą įrangą (dažnai net nemokamai ar už simbolinę kainą, jei klientas prisiekia ištikimybę bent porai metų). O 99 procentai visų atvejų skaitmeninės televizijos prijungimas nėra sunkesnis už paprastos kabelinės ar palydovinės televizijos prijungimą. Piniginės papurtymas Dažniausiai kylantis klausimas dėl skaitmeninės televizijos – kiek papildomai reikės papurtyti piniginę. Šiuo metu, deja, iš jos reikia ištraukti daugiau nei naudojantis analogine TV. Gal 2012-aisiais, kai perėjimas prie skaitmeninės TV taps neišvengiamas, reikalingi priedėliai bus dalijami už simbolinę kainą – kas žino, kokio išmintingumo valdžią tuomet turėsime. Kaip yra dabar? Kadangi žurnalistas irgi šiek tiek žmogus, jam įdomiausia, kaip gi bus su ta skaitmenine televizija pirmiausia jo namuose. Taigi – skambutis didžiausiai Vilniuje kabelinės TV transliuotojai „Vinita“. Jos Reklamos ir pardavimų skyriaus vadovė Inga Milkoto nelinkusi dirbtinai gražinti padėties ir į klausimą apie 2012-ųjų „perversmą“ reaguoja paprastai: „Kabelinėms televizijos neprivalu pereiti iš „analogų“, nors mes ir dabar turime tiek skaitmeninį formatą, tiek analoginį, žmonės pasirenka, kas ko nori. Perėjimas prie skaitmeninio formato 2012 metais aktualus tik „eterinei“ televizijai, mes ir toliau transliuosime lygiai taip pat, kaip transliavome.“ Ar šios kabelinės TV klientams 2012-aisiais reikės apskritai ką nors pirkti, keisti? „Ne, nereikės, – sako I.Milkoto. – Aišku, tie, kas nori modernesnių technologijų, gali jas rinktis jau dabar, mes jau turime įdiegę skaitmeninę televiziją.“ „Vinita“ siūlo skaitmeninę TV už 29 litus per mėnesį ir analoginę už 16 litų. Kodėl skiriasi kainos, klausiame vadovės. „Skirtumas – daugiau programų, – atsako I.Milkoto. – Analoginės TV abonentai mato 52 programas, skaitmeninės – 85 programas. Jei visi kabeliai geri, jeigu viskas tvarkingai veikia, analoginės TV transliacijos tikrai nėra prastos kokybės. Aišku, jei televizorius metro įstrižainės – klientui norisi geresnio vaizdo, bet vien skaitmeninis formatas šio klausimo neišsprendžia. Tokiu atveju reikia raiškiosios televizijos (HDTV). Tada jau kokybės skirtumas akivaizdus. O analoginės ir skaitmeninės TV transliacijos kabeliu tikrai nelabai skirsis. Kita vertus, skaitmeninė TV siūlo didesnį kalbų pasirinkimą, erdvinį garsą, o tai daugeliui jau gali būti gana svarbūs pranašumai.“ Bene tvirčiausiai su skaitmeninės televizijos vardu Lietuvoje susisiejo TEO teigiama paslauga „Gala“. Nors TEO iki šiol ne itin akcentavo, tačiau iš tiesų yra dvi labai skirtingos „Gala“ televizijos. Viena – transliuojama eteriu, vadinamoji antžeminė televizija (hm, dar pavyko rasti terminą „mikrobanginė“, nors kaži ar ji turi ką bendra su ta krosnele virtuvėje). Kita – „Interaktyvioji Gala“ – transliuojama internetu. Ji siūlo daug daugiau galimybių – žaidimus, filmų nuomą ir t.t. Aišku, ir kainuoja brangiau. Suprantama, kad visiems, turintiems TEO internetą „Zebra“, gali kilti klausimas, ar ta „Gala“ neatsilieps dalies jų interneto srautui, t. y. ar nesulėtės dėl jos interneto ryšys. Tačiau TEO atstovas spaudai Antanas Bubnelis nuramina: „Daugeliu atvejų IPTV visai nesuvalgo „Zebros“ srauto, nes linijos laidumas yra didesnis nei klientui suteikiama sparta.“ Raiškiosios televizijos klystkeliai „Vinitos“ Reklamos ir pardavimų skyriaus vadovės minėtoji raiškioji televizija – jau kitas dalykas, dažnai klaidinantis norinčiuosius įsigyti skaitmeninę televiziją. Tai didelės raiškos televizija (angl. High-Definition TV, HDTV). Raiškiosios TV atsiradimą paskatino didėjantys televizorių ekranų matmenys – kuo didesnis televizoriaus ekranas, tuo geriau pastebimos vaizdą atkuriančios eilutės, taškai. Norėdami pagerinti vaizdo kokybę, specialistai nutarė 2–3 kartus padidinti vaizdą sudarančių eilučių skaičių. HDTV skaitmeninės televizijos atmaina užtikrina net penkis kartus ryškesnį vaizdą, erdvinį garsą ir išnaudoja visą plačiaekranių televizorių plotą, nes yra transliuojama jiems pritaikytu formatu – 16:9. Tačiau nereikia apsigauti: skaitmeninė televizija dar nėra raiškioji televizija. Negana to, dauguma klientų, užsisakiusių skaitmeninės TV paslaugą, net negalės naudotis raiškiąja televizija, nes jų skaitmeninės televizijos priedėliai nebus pritaikyti šiai naujovei. „Ne visi skaitmeninei televizijai žiūrėti skirti priedėliai palaiko HDTV, – komentuoja I.Milkoto. – Palaikančiųjų kaina didesnė apie tris kartus. Kita vertus, dabar jau yra gana daug televizorių, kurie patys palaiko skaitmeninės raiškiosios TV formatus – pavyzdžiui, „Sony Bravia“, devintosios kartos „Philips“. Tada papildomai nieko nebereikia pirkti, nebent kortelės modulį, jeigu jo nėra. Bet „Philips“ paprastai jau turi viską, ko reikia Lietuvoje.“ Tačiau ar jau turime Lietuvoje ką žiūrėti stebuklinguoju HDTV formatu? „Vinita“ tesiūlo porą negirdėtų kanalų vokiečių kalba. „Žinokite, nėra ką pirkti, – atsidūsta I. Milkoto. – Esame sudarę sutartį ir su „Eurosport“, ir su „National Geographic“, bet jie dar netransliuoja šituo formatu. Sutartis pasirašėme birželį, tačiau jau atėjo sausis, o jie dar nesukūrė savo HDTV.“ „Matote, HDTV turi savo problemų, – tęsia „Vinitos“ reklamos ir pardavimų vadovė. – HDTV programos užima labai daug vietos retransliacijos palydove, o vieta išties brangi. Vienos programos transliavimas HDTV formatu gali klientui kainuoti apie 10 dolerių. Kaip suprantu, kol kas nelabai kas nori tiek mokėti. Tad tiekėjai ieško būdų, kaip labiau suspausti duomenis, kad HDTV programų transliacijos kaina sumažėtų.“ Kad ir kaip būtų, po kelerių metų tiekėjai gal ką nors suras ir bus galima tikėtis daugiau raiškiosios televizijos kanalų (gal net ir lietuviškų?). Tačiau yra dar viena bėda – patys televizoriai. Jei per pastaruosius porą metų įsigijote naują televizorių – ant jo greičiausiai parašyta „HD Ready“. Tai iš tiesų reiškia tik tiek, kad šis televizorius galės rodyti raiškiąją televiziją, tačiau transliuojamą HDTV vaizdą, sudarytą iš 1080 eilučių, greičiausiai sumažins iki įprastinių 720 eilučių. O jei televizorius yra su žyma „Full HD“ – tada jau galėsite be apribojimų mėgautis daug kokybiškesne raiškiąja televizija. Telieka laukti, kada pasirodys daugiau raiškiosios televizijos kanalų. Vis dėlto kaipgi elgtis nenumaldomai artėjant skaitmeninės televizijos erai? Tiems, kas su kambarine antena iki šiolei „gaudo“ tik mirgančius LTV ir LNK, vertėtų pabandyti – gal skaitmeninis signalo transliavimas ir pagerins kokybę. O šio straipsnio autorius yra nusprendęs iki kokių 2011-ųjų susilaikyti nuo skaitmeninės TV vien dėl kainų skirtumo, vis dar didesnio už gaunamą kokybės skirtumą. Taip pat tikėtina, kad po poros metų bus palankesnės sąlygos įsigyti televizorių, rodantį tiek skaitmeninę, tiek raiškiąją televiziją. O jei raiškiosios televizijos kanalai nunyks taip ir neprigiję – gal reikės rinktis ne „Full HD“, o kitokios ateities technologijos variantą. Kas gi šiandien galėtų pasakyti – kokios.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dakaras: po septintojo etapo lietuviai išsaugojo svarbiausias pozicijas

Iki Dakaro ralio maratono finišo likus trims dienoms, sunkiausiu vadintame etape finišavo visi lietuviai,...

Laisvalaikis
2019.01.15
Paskelbti geriausi praėjusio sezono buriuotojai 3

Praėjusį savaitgalį buriuotojų žurnalas „Vėjo!3“ apdovanojo geriausius praėjusio sezono buriuotojus, regatas,...

Laisvalaikis
2019.01.14
M. Gražinytė-Tyla – daugiausia pernai dirbusių dirigenčių trejetuke

Mirga Gražinytė-Tyla, Birmingamo miesto simfoninio orkestro (CBSO) dirigentė, pateko į trejetuką moterų...

Laisvalaikis
2019.01.14
Muay Thai – apie smūgius, kurie gimsta galvoje 5

Pirmą kartą į treniruotę su kovos menų elementais patekau ne itin suvokdama, kur einu. Tiesiog pasitikėjau...

Verslo klasė
2019.01.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį, laukdami nuosprendžio byloje dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją, kurį Vilniaus...

Laisvalaikis
2019.01.11
Uzbekistanas naikina vizas 1

Tikėtina, jog palyginti uždaras Uzbekistanas, Centrinės Azijos regiono valstybė, taps lengviau pasiekiamas...

Laisvalaikis
2019.01.10
Filatelistams – kolekcinių pašto ženklų blokas 1

Sausio 11 d., penktadienį, apyvartoje pasirodys pašto ženklų blokas, skirtas valstybinių institucijų...

Laisvalaikis
2019.01.10
Vilniaus geležinkelio stotyje visą parą veiks skaitykla

Vilniaus geležinkelio stoties pagrindinėje salėje atidaryta „Lietuvos geležinkelių“ (LG) įgyvendinamo...

Laisvalaikis
2019.01.08
Čiuožykla Lukiškių aikštėje veiks iki pavasario

Lukiškių aikštėje veikiančioje čiuožykloje bus galima lankytis iki kovo 3 d. – čia bus galima žaisti...

Laisvalaikis
2019.01.08
Kauno rajonas už 165.000 Eur perka turistinį laivą 7

Kauno rajono savivaldybė perka naują laivą, kuriuo Nemuno upe bus plukdomi turistai.

Laisvalaikis
2019.01.08
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Į naujų knygų lentyną lyg tyčia sukrito trys biografinės knygos, ir jei jos visos dabar gulėtų krūvelėje ant...

Laisvalaikis
2019.01.07
„Auksiniuose gaubliuose“ – „Bohemijos rapsodijos“ ir „Netflix“ triumfas

Sausio 6 d. Holivude 76-ąjį kartą išdalintos „Auksinių gaublių“ statutėlės, kurias už nuopelnus kinui ir...

Laisvalaikis
2019.01.07
Luvras išlaikė lankomiausio muziejaus statusą

Daugiausia lankytojų sulaukiančio muziejaus statusą 2018 m. išsaugojo Paryžiaus Luvras. Pernai didžiausiame...

Laisvalaikis
2019.01.05
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Sutikus Naujuosius metus nuslūgo ir didysis renginių tvanas. Šurmulingus šventinius koncertus pirmąjį...

Laisvalaikis
2019.01.04
Kino teatre: „Silvio“ – aistringas ir pažeidžiamas

Tik spėjau prieš didžiąsias metų šventes papriekaištauti, kad repertuare sunku rasti padorų blizgų, glamūrinį...

Laisvalaikis
2019.01.03
Metų iniciatyva išrinktas MO muziejus, Metų žmonėmis – jo steigėjai Butkai 7

2018-ųjų pabaigoje surengtuose LRT metų apdovanojimuose dvi iš devynių nominacijų atiteko MO muziejaus...

Laisvalaikis
2019.01.03
Keturios svarbiausios 2019 m. kelionių tendencijos

Turizmo paslaugų vartotojų elgsena keičiasi, didėja dėmesys sveikatinimui, mini užsienio ekspertai,...

48 komandų pasaulio čempionate FIFA nori jau Katare

Tarptautinė futbolo asociacija FIFA svarsto galimybę 2022 m. Katare vyksiančiame pasaulio čempionate...

Laisvalaikis
2019.01.02
Kviečia žaisti ir aplankyti 10 apžvalgos bokštų saugomose teritorijose 1

Kad žmonės noriai leidžiasi į kelionių žaidimus, rodo pernai pradėtas itin sėkmingas turizmo projektas...

Laisvalaikis
2019.01.02
Pasaulis ir šiemet įvertino Vilniaus kalėdinę eglę

Vilniaus miesto savivaldybė pasidžiaugė, kad pagrindinė miesto eglė „Laikas“, pastatyta arkikatedros...

Laisvalaikis
2018.12.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau