Karas piktnaudžiavimams darbe

Publikuota: 2009-01-22
Atnaujinta 2015-06-03 16:30

Netinkamas elgesys, neretai pasitaikantis
atskleidus piktnaudžiavimo atvejus, organizacijoms dažnai kainuoja daugiau negu
pati piktnaudžiautojų veikla. O tinkami sprendimai gali apsaugoti nuo papildomų
išlaidų ir padėti išieškoti patirtus nuostolius.

Suplanuoti visus veiksmus, kurie turėtų būti vykdomi atskleidus piktnaudžiavimo atvejus įmonėje, sunku. Tačiau reikia vengti tipiškų klaidų, su kuriomis susiduria daugelio įmonių vadovai, veikdami be iš anksto parengto plano. Turint omenyje tai, kad piktnaudžiautojai nepaiso jokių skrupulų, tinkamas pasirengimas susidoroti su sukčiavimo atvejais primena pasirengimą karui. Į veiksmų planą turi būti įtraukti bent tokie dalykai, kaip būsimų įvykių analizė, tyrimą atliekančių darbuotojų pareigų ir atsakomybės paskirstymas, veiksmų, užtikrinančių įmonės veiklos tęstinumą, planavimas, sukčiavimo įrodymų apsaugojimas, elgesys su įtariamaisiais, bendravimas su darbuotojais ir žiniasklaidos priemonėmis, pokalbiai su įtariamaisiais ir liudytojais.Ne dėl kiekvieno piktnaudžiavimo atvejo įprastas įmonės darbas turi apvirsti aukštyn kojom. Jeigu tai nekelia pavojaus įmonės veiklai ir nereikia įtraukti vadovų, tyrimą gali atlikti kontrolės, audito arba saugumo skyrius, periodiškai informuodamas vadovybę apie tai, kas vykdoma. Tuo atveju, kai kyla pavojus organizacijos įvaizdžiui, į išaiškinimo procesą reikėtų įtraukti daugiau asmenų ir apie tai nedelsiant pranešti įmonės vadovybei.Ne visi signalai apie piktnaudžiavimus būna teisingi. Todėl dar prieš pradedant tyrimą reikėtų nustatyti įtarimų pagrįstumą.

Gali keršyti

Tyrimas ir įtariamųjų atleidimas gali sutrikdyti pagrindinius procesus ar net sustabdyti įmonės dalies veiklą. Negalima atmesti ir to, kad įtariami asmenys bandys keršyti darbdaviui. Todėl svarbiausias proceso tikslas – kiek įmanoma sumažinti neigiamą incidento ir paties tyrimo įtaką įmonės veiklai. Šiomis aplinkybėmis praverstų organizacijų, planuojančių veiklos tęstinumą (pavyzdžiui, kuriančių informacines sistemas) patirtis.Dauguma įmonių vadovų nežino, kaip tinkamai elgtis su įtariamuoju. Tai subtilus dalykas, nes čia susipina du priešingi interesai: proceso efektyvumas ir įtariamojo teisių paisymas. Šiuo atveju reikėtų laikytis keturių taisyklių. Pirma, prisiminti, kad iš pat pradžių reikia kuo tiksliau apibrėžti galimų įtariamųjų ratą. Antra, atliekamas tyrimas turi būti laikomas paslaptyje tiek ilgai, kiek to reikia atsižvelgiant į kiekvieno atvejo specifiką. Trečia, įtariamieji turi būti stebimi, kad nesiimtų tolesnio piktnaudžiavimo (nebent įmonė norėtų sučiupti juos nusikaltimo vietoje) ir negalėtų sunaikinti galimų įrodymų. Ketvirta, ne visi incidentai būna piktnaudžiavimai.Praktikoje taikomi keli elgesio su įtariamaisiais būdai. Įtariamąjį galima perkelti vykdyti kitas pareigas arba išsiųsti mokytis. Nuo tos akimirkos, kai įtariamasis informuojamas apie kaltinimus, iš jo turi būti atimta prieiga prie materialių ir nematerialių įmonės išteklių bei jos klientų, panaikinti jo įgaliojimai ir paimti įmonei priklausantys dokumentai. Pačiam informavimo apie kaltinimus momentui taip pat reikia tinkamai pasirengti, pavyzdžiui, užtikrinti apsaugos darbuotojų dalyvavimą.

Saugokite įrodymus

Pagrindinis įrodymų rinkimo tikslas yra ištirti nagrinėjamo sukčiavimo priežasties, veikimo schemą ir paskui tuo pasinaudoti teisinio proceso metu. Todėl ypač svarbu išsaugoti visus įkalčius, apsaugoti juos nuo sunaikinimo ar iškraipymo. Neturint įrodymų gali būti neįmanoma įrodyti kaltės ir išieškoti nuostolių atlyginimo ar netgi atsikratyti nesąžiningo darbuotojo. Tuo atveju, jei įrodymai yra elektroninėse laikmenose, bylą reikia perduoti tardymo įstaigos informatikams, nes čia iš tikrųjų lengva net ir netyčia pažeisti ar sunaikinti įrodymus.Nė viena įmonė nenori, kad spaudoje būti rašoma apie joje vykstančius sukčiavimo atvejus, vadovų ginčus ar kitus nepalankius veiksmus.Ypač tuo atveju, kai susiduriama su didelio masto piktnaudžiavimu arba į jį būna įsivėlę aukštas pareigas užimantys darbuotojai, būtina rūpestingai viską suplanuoti – ką, kada ir kokiu būdu pateikti žiniasklaidos priemonėms. Faktų slėpimas gali atsigręžti prieš pačią įmonę ir sukelti nekontroliuojamą spekuliacijų ir prasimanymų bangą. Atviras bendravimas turi ir kitą užduotį – įbauginti ar atgrasyti potencialius piktnaudžiautojus tiek pačioje įmonėje, tiek už jos ribų.
Esminis dalykas, susijęs su žiniasklaidos priemonių ir darbuotojų informavimu apie konstatuotus piktnaudžiavimo atvejus, yra nekaltumo prezumpcijos klausimas – pateikiamuose pranešimuose ji neturi būti pažeista.Kovos su piktnaudžiavimo atvejais planas leis sutaupyti įmonės vadovų ir savininkų laiko ir nervų. Jis padidins veiklos veiksmingumą ir padės išvengti klaidų, kurias lengva padaryti spaudžiant laikui. Be to, toks planas ir aiški įmonės vadovų pozicija užkirs kelią kitiems potencialiems piktnaudžiautojams, nes tokie asmenys gaus aiškų signalą, jog įmonė yra pasirengusi karui su jais.Straipsnių ciklo pabaiga. Ankstesni straipsniai "Verslo žinių" rubrikoje "Vadyba" 2009 01 08 ir 2009 01 15.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau