Privatizuoti mėnulį lengviau nei išsaugoti atominę

Publikuota: 2009-01-19
Atnaujinta 2015-06-08 17:41

- Kai Slovakija, kad išvengtų galimo elektros energijos trūkumo dėl dujų krizės, prabilo apie ketinimus įjungti vieną pernai pagal stojimo į ES sutartį uždarytos Jaslovsko Bohunicos atominės elektrinės reaktorių, Lietuvoje vėl kilo kalbos apie galimybę pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklą. Ar tai realu? - IAE veikla reglamentuota Ketvirtuoju protokolu, kaip ir Slovakijos bei Bulgarijos atominės elektrinės. Viena vertus, tie protokolai labai panašūs, kita vertus, yra esminių skirtumų. Vienas iš jų – vadinamieji saugikliai.Protokolą reikia suprasti labai paprastai – IAE uždarymas reglamentuotas keturiais straipsniais. 1-ajame kalbama apie tai, jog IAE bus uždaroma, 2-ajame ir 3-iajame pateikiama informacija, kaip uždarymo ir kitos procedūros bus finansuojamos iš ES, o 4-asis straipsnis teigia, jog nepažeidžiant 1-ojo straipsnio nuostatų, jei Lietuvoje sutriktų energijos tiekimas iki 2012 m. gruodžio 31 d., galioja bendroji Lietuvos stojimo Į ES sutarties nuostata, išdėstyta 37-ajame straipsnyje. Tai reiškia, kad Lietuva įsipareigojo galutinai sustabdyti IAE veiklą iki šių metų gruodžio 31 d. Kilus problemų, mes turime galimybę kreiptis dėl bendrų apsaugos sąlygų, bet nepažeisdami uždarymo įsipareigojimo – galime ką nors daryti, bet nepamiršti, jog neuždarymo variantas yra negalimas.

-Tokiu atveju ką reiškia minėtame 37-ajame straipsnyje Lietuvos stojimo sutartyje į ES numatytos apsaugos priemonės iki 2012 m.? -Tai ne protokolinis straipsnis, jis galioja apskritai visoms valstybėms, jis taikomas bet kuriai kritinei ūkio situacijai. Tiksliau, jei per 3 m. laikotarpį nuo įstojimo dienos kuriame nors naujos šalies narės ūkio sektoriuje (energetikos, vidaus rinkos, finansų, žemės ūkio) kils didelių sunkumų, galinčių užsitęsti ir pakenkti ekonominei padėčiai, naujoji valstybė gali prašyti oficialaus leidimo imtis apsaugos priemonių tai padėčiai ištaisyti ir atitinkamam sektoriui prie bendrosios rinkos pritaikyti. Tarkime, Lietuvą užplūsta darbo jėga iš Latvijos ir atima darbo vietas iš lietuvių – tai gal nerealus, bet tipiškas pavyzdys. Tada EK ypatinga tvarka nustato, jos manymu, tam tikras apsaugos priemones ir nurodo jų įgyvendinimo aplinkybes bei būdą. EK tą sprendimą turi priimti per penkias darbo dienas nuo prašymo įteikimo datos. Valstybė, žinoma, turi išsamiai paaiškinti susidariusią padėtį ir pateikti savo pageidavimus.Taigi skaitant šį straipsnį ir protokolą, akivaizdu, kad Lietuva, jei kiltų sunkumų energetikos ūkyje, gali kreiptis į EK, o ji per 5 dienas turi atsakyti, bet EK gali pasiūlyti įvairių priemonių pagal susidariusią padėtį, išskyrus vieną – IAE veiklos pratęsimą. Lietuva iki 2012 m. gali naudotis tokia apsauga, Bulgarijai ji tebegalioja, o Slovakijai šis apsaugos terminas jau pasibaigęs.

- Vadinasi, jei Rusija „užsuka dujų čiaupą“, mes galime kreiptis į EK, o ji pasiūlys apsaugos priemones, bet tai nereiškia, jog galime viltis IAE veiklos pratęsimo. -Kaip minėjau, EK gali pasiūlyti bet ką, išskyrus galimybę pratęsti IAE veiklą. Teoriškai gali būti pasiūlytos bet kokios apsaugos priemonės, kurios nepažeistų 1-ojo straipsnio, įpareigojančio uždaryti IAE be jokių išlygų. Bandome žmonėms išaiškinti, kad saugikliai nėra tokie, kokius įsivaizduojame. EK taip pat nieko negali padaryti, nes privalo laikytis sutarties – negali sauvaliauti ir spjauti į sutartį. EK įpareigota prižiūrėti, kaip laikomasi sutarčių, taigi negali pati jų nesilaikyti.Apie dujas kita kalba – Lietuva turi du saugiklius, kurie leidžia manyti, jog „čiaupo užsukimo“ tikimybė labai maža. Pirmiausia – rusiškų dujų tranzitas į Kaliningradą. Ši Rusijos sritis iš kitų regionų dujų gauti negali, šildosi bei elektrą gamina tik dujomis. Be to, ten statoma termofikacinė elektrinė, kuri bus kūrenama dujomis. Manau, tikimybė nedidelė, kad Rusija šaldytų kaliningradiečius. Negana to, Lietuva gali ir galės pasinaudoti dujų saugykla Latvijoje, nors ji valdoma „Gazpromo“.
Nebus, kalbant apie Baltarusiją, tokios padėties kaip Ukrainoje. Nebus galima sakyti – Baltarusija mums trukdo.Trečia, ES dujų direktyvoje numatyta, kad tokiais atvejais, kai pritrūksta dujų, valstybės privalo perjungti elektros ir kitus energijos gamybos pajėgumus į kitą kurą. Lietuvoje tai būtų mazutas. Elektrėnų elektrinė, kuri kūrenama dujomis, puse savo pajėgumo galėtų veikti kūrendama mazutą, kurį gautų iš „Mažeikių naftos“, pastaroji – iš Klaipėdos Būtingės, o ši – iš bet kur pasaulyje. Taigi turint šiuos saugiklius, maža tikimybė, kad atsidursime Slovakijos padėtyje. Be to, dar turime šiek tiek laiko pasirengti IAE uždarymui.

-Turite galvoje Suskystintų dujų terminalą? - Suskystintų dujų terminalas – vienas iš sprendimų. Pavyzdžiui, dabar Graikija per suskystintų dujų terminalą dalį savo dujų atsigabena iš Alžyro. Tai rodo, kad saugumo priemonės veikia. Žinoma, tai nėra pigu, bet tai yra rimtas saugiklis, suteikiantis teisę dujas atsivežti iš bet kur.

- „Tikimės, kad EK parengtas „Europos ekonominio atkūrimo planas“ bus patvirtintas artimiausioje ES Vadovų Taryboje, o jame numatytos milijardinės lėšos galės būti panaudotos mums aktualioms energetikos problemoms spręsti“, – pernai metams baigiantis „Verslo žinioms“ sakė URM sekretorius p. Matulionis. Kiek realūs tokie pasakymai? - Komisijos pasiūlytam "Europos ekonominio atkūrimo planui" Europos Vadovų Taryba pritarė gruodžio 12 d. Kartu pritarta ir papildomų 5 mlrd. EUR skyrimui greitajam internetui, energijos jungčių ir kitiems energijos projektams. Dabar ES valstybės ir Europos Parlamentas turi kuo skubiau nutarti, kuriems prioritetiniams projektams šios lėšos bus skirtos. Šių lėšų skyrimas yra 2007–2013 m. finansinės perspektyvos peržiūra, atliekama tik išimtiniais atvejais. Būtinybė atkurti Europos ekonomiką, mobilizuoti investicijas į ilgalaikę naudą duosiančius projektus ir Europos energetikos politiką, EK nuomone, ir yra toks išimtinis atvejis.

-Kokia bendra EK pozicija dėl Bendrijos energetinio saugumo, turint galvoje neseną Ukrainos ir Rusijos dujų konfliktą? - Dujų ginčas patvirtina tai, ką Europos Komisija teigė lapkričio 13 d. antrojoje strateginėje energijos peržiūroje. O ji teigė, kad Europa privalo – sukurti atvirą ir skaidrią energetikos vidaus rinką su sąžininga konkurencija, jungtimis ir tikru pasirinkimu tiekėjams ir vartotojams. Be to, kalbama, kad reikia išskaidyti energijos tiekimo šaltinius ir kelius, dujų atveju – pirmiausia per naujus dujotakius (ypač Pietų Europos koridorių – „Nabucco“), jungtis tarp valstybių (ypač tarp Šiaurės ir Pietų Europos), investicijas į dujų saugyklas ir suskystintų dujų terminalus (Juodojoje, Adrijos ir Baltijos jūrose). ES pozicija – mažinti priklausomybę nuo įvežtinio kasamojo kuro, pirmiausia naftos ir dujų. Nieko nedarant, jo dalis Europos energijos balanse vis didės, kaina ateityje tik augs, o tiekimas per daug priklausys nuo tiekiančių šalių politikos galimo nestabilumo.Be to, kalbama apie būtinybę per atitinkamas jungtis, planavimą, skaidrumą ir informaciją apie atsargas, sutartis, tarpusavio pagalbos susitarimus sukurti efektyvų šalių solidarumo mechanizmą ir kalbėti bei veikti vienu balsu pasaulyje, užtikrinti energetinį dialogą su trečiosiomis šalimis, ypač Kaukaze ir Vidurio Azijoje.

- Kiek EK galėtų daryti įtakos sprendžiant šalių energetinio saugumo reikalus, tarkim, išsakyti savo nuomonę dėl Lietuvos LEO LT ar suskystintų dujų terminalo?- Pagal ES teisę energijos tiekimas yra šalių narių atsakomybė. Europa energetiškai bus saugi tada, kai kiekviena jos šalis atsakingai užtikrins savo energetinį saugumą. Be to, Europos energetika bus saugiausia ir stabiliausia, jei Europa sukurs tikrą vidaus rinką su jungtimis ir sąžiningos konkurencijos taisyklėmis. EK stebi, kaip yra laikomasi vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių. Įtarus šių taisyklių pažeidimu, Komisija imasi tyrimo, o jų konstatavus – teisinių priemonių, tai yra inicijuoja pažeidimo procedūrą. Taip pat Komisija padeda ES valstybėms kurti ilgalaikes energetinio saugumo strategijas, planuoti investicijas, prie kurių prisideda Europos Bendrijų biudžetas, koordinuoti tarpvalstybinius projektus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 1

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 3

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
2019.01.20
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 6

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 11

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau