Nesuprantama tikrovė

Publikuota: 2009-01-18
Atnaujinta 2015-06-03 16:21

Informacija apie “Vilniaus – Europos
kultūros sostinės 2009” (VEKS) projektą užsienio spaudoje pateikiama ne
šviesiausiais tonais – antraštės skelbia ne apie programos įvairovę, o apie
projektą ištikusius finansinius sunkumus.

Vienas didžiausių Austrijos dienraščių „Die Presse“, remdamasis Austrijos naujienų agentūros (APA) duomenimis, rašo, kad nors Vilnius rengiasi kultūrinei „dvikovai“ su Lincu, tačiau neaišku, ar ištemps iki jos – jau dabar projektas paskendęs finansinėse problemose. Žinia apie finansus įdomiausia ir kitų šalių žiniasklaisdai – Suomijos ambasados pirmasis sekretorius Jussi Soini VŽ "Savaitgaliui" pasakojo, kad būtent tai buvo pabrėžiama jo girdėtose suomių radijo laidose apie VEKS. Žiniasklaidos paskleista mintis grįžta su trenksmu – rėksmingos straipsnių antraštės užsienio spaudoje sukėlė susirūpinimą, kad Vilnius iš viso nebebus Europos kultūros sostinė.“Kaip tik tokį klausimą – ar "Vilniaus – Europos kultūros sostinės" nebus, prieš kelias dienas man Nesuprantama tikrovėpateikė viena didžiausių Vokietijos kultūros radijo stočių. Matyt, žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie daugiau nei trečdaliu sumažintą programos biudžetą daugeliui reiškė tą patį, kaip žinia apie jos nutraukimą”, – sako Juditha Lewonig, nepriklausoma žurnalistė, apie VEKS rašanti Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos žiniasklaidai. Paprašyta įvertinti susidariusią padėtį, pašnekovė nurodė dvi, jos nuomone, didžiausias klaidas, nuo pat pradžių trukdžiusias VEKS projekto plėtrai.“Pagrindinė klaida buvo įvardinta praėjusią vasarą, kai Vilniuje viešėjo EK deleguotas atstovas Robertas Scottas. Tai – ilgas ir neaiškus kelias, kuriuo pinigai keliauja programoje numatytų projektų vykdytojų link. Ekspertas perspėjo – procesą būtina paprastinti, jis tapo pernelyg sudėtingas dėl nesuprantamų biurokratinių priežasčių. Antroji klaida – tai neišnaudota galimybė parengti aiškią šalies ir miesto įvaizdžio rinkodaros ir informacijos sklaidos strategiją”, – mano p. Lewonig.

Svarbu ne kiek, o kaip

Vienas didžiausių Austrijos dienraščių “Der Standart” straipsnyje apie VEKS projektą cituoja LR prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės žodžius, kad painią VEKS finansinę padėtį reikia suprasti atsižvelgiant į “Lietuvos finansinę tikrovę”. Tačiau užsieniečiams iš Vakarų Europos, anot pašnekovės, finansinius Vilniaus projekto sunkumus sunku suprasti ne dėl pinigų trūkumo, bet dėl jų skirstymo sumaišties, t.y. kodėl pinigai nebuvo atiduoti projektui tada, kai biudžetas buvo sudarytas, kodėl jis nuolat buvo keičiamas. Jei Lietuvoje “finansinė tikrovė” suvokiama kaip pinigų trūkumas, užsienio vertintojų akimis, tai – nesugebėjimas priimti ir laikytis bendro sprendimo.“Natūralu, kad ne visi miestai ir valstybės kultūros sostinės projektui gali skirti rekordines pinigų sumas, kaip tai padarė Lincas. Tačiau problema yra ne tai – sėkmingai programą galima sudaryti ir turint mažesnius išteklius. Tačiau tai reikėjo nuspręsti iš anksto, tik pradėjus rengti projektą. Tarkim, dar 2005 m. turėjote įvertinti finansines jėgas ir iš karto skirti pinigų sumą programai vykdyti, o ne pažadėti ir perduoti pažadus vykdyti ateities valdžiai”, – sako p. Lewonig. Anot jos, tokia strategija – vienas iš svarbiausių dalykų, kad panašios finansinės bėdos neištiko Linco projekto, jam skirtos lėšos – 60 mln. EUR valdžios institucijų buvo numatytos ir paskirtos dar 2005 m.“Pritariu, kad geriau yra mažesnis biudžetas nei projektas, paskendęs skolose. Pavyzdžiui, 2003 m. Europos kultūros sostine tapęs Austrijos miestas Gracas nesugebėjo įvertinti savo galimybių ir dar dabar neišlipa iš skolų. Vilniaus atveju galutinį sprendimą apie biudžetą – kad ir kokio dydžio jis būtų buvęs – reikėjo priimti tada, kai ES patvirtino suteiksianti Vilniui kultūros sostinės statusą. Sprendimas turėjo būti nekaitaliojamas. Jo keitimas kasmet tik rodo, kad šalis nesugeba susidoroti su tokio didelio ir sudėtingo projekto užduotimis”, – mano žurnalistė.

Tikslas – įvaizdis

Anot p. Lewonig, kultūros sostinės projekto sėkmė priklauso nuo to, ar projektą inicijuojančios institucijos aiškiai supranta šio projekto teikiamas galimybes ir tikslus, kurių juo galima pasiekti.
„Europos kultūros sostinės projektas nėra skirtas tiesiog kultūrai skatinti tam tikrame regione. Jei tai būtų vienintelis tikslas, turėtų būti pasirinkta kitokia forma – tarkim, projektas turėtų trukti mėnesį. Tačiau kultūros sostinės atveju mes kalbame apie miesto įvaizdį. Lincas šiuo atveju labai konkrečiai nubrėžė tikslą – pakeisti miesto, kuris daugumos austrų yra laikomas „nešvariu“ Hitlerio pramoniniu miestu, įvaizdį. Miesto meras interviu man yra pabrėžęs, jog projektu Lincas visų pirma visai Austrijai nori įrodyti, kad yra kitoks – įdomus, gaivus šiuolaikiškos kultūros miestas“, – sako pašnekovė.
Vilniaus tikslu ji laikytų miesto, o kartu ir šalies įvaizdžio apskritai sukūrimą tarptautinėje erdvėje. Jos žodžiais, pavyzdžiui, vokiškai kalbančiuose kraštuose įvaizdžio Vilnius iš viso neturi.„Dar pernai viename didžiausių Vokietijos dienraščių „Die Welt" radau tekstą, kuriame Vilnius buvo įvardintas kaip Latvijos sostinė. Galite vadinti tai nemokšiškumu, tačiau taip yra – daugelis žmonių ten nieko nežino apie gražią jūsų šalį ir nuostabią sostinę. Europos kultūros sostinės projektas pirmiausia turėtų būti skirtas tam, kad Lietuva taptų žinoma. Tačiau kol kas tam labiausiai trukdo aiškios ir vientisos rinkodaros bei informacijos sklaidos strategijos, ypač užsienyje, nebuvimas. O juk galėtų būti – ji leistų suprantamai paaiškinti net finansinius projekto trikdžius. Užtektų tinkamų, aiškių Kultūros ministerijos pranešimų, kad žinutės apie sumažintą biudžetą užsienio spaudoje nebūtų klaidingai interpretuojamos“, – sako p. Lewonig.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Titanikas“ rastas vykdant slaptą karinę misiją

Ilgai teigta, kad 1912 m. nuskendusį laivą „Titanikas“ 1985 m. vandenyno dugne surado JAV  mokslininkai.

Laisvalaikis
19:44
D. Katkus: pianisto D. Kirilausko iššūkiai 1

Vykstant nuožmiam popso karui su intelektualia muzikine kultūra, karui, kur popsą visiškai palaiko ir...

Verslo klasė
2018.12.15
Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad...

Laisvalaikis
2018.12.15
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau