Pinigai prašosi paimami – valstybė negirdi

Publikuota: 2009-01-17
Atnaujinta 2015-06-03 16:38

Vyriausybė erzina rinkas nesakydama nei
„taip“, nei „ne“ taupymo lakštams, kurių laukia milijardus laisvų litų turintys
gyventojai ir baiminasi bankai. Pastarųjų pastangos paskandinti valdžios
koridoriuose sklandančią idėją duoda vaisių – pinigų stokojanti Vyriausybė
priversta skolintis iš bankų jų diktuojamomis sąlygomis ir gerokai brangiau nei
kainuotų taupymo lakštų leidyba.

Audrius Želionis, Finansų ministerijos (FM) Valstybės iždo departamento direktorius, VŽ yra sakęs, kad dėl taupymo lakštų (TL) turi būti priimtas politinis sprendimas, nes šie popieriai sudarys konkurenciją ne tik bankams, bet ir investiciniams fondams bei draudimo bendrovėms.Tačiau iki šiol jokio sprendimo Vyriausybė nepriima, dar blogiau – nesako nieko. Mykolas Majauskas, premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais, VŽ sakė nieko nekomentuosiąs dėl TL ir patarė domėtis FM.

Nei be, nei me

Algirdas Šemeta, finansų ministras, raštu išdėstė tekstą, kuriame vien migla ir jokio aiškumo. Cituojame pažodžiui: „Finansų ministerija valstybės skolinimosi poreikiui patenkinti naudoja visas prieinamas skolinimosi formas. Taupymo lakštai – viena iš skolinimosi priemonių, kuri buvo labai naudinga tuo metu, kai Lietuvos gyventojai neturėjo galimybės jų investuoti kitur, o Vyriausybės galimybės pasiskolinti buvo labai ribotos. Vėliau, nutraukus taupymo lakštų platinimą, gyventojai savo santaupas pradėjo investuoti į investicinių fondų, pensijų fondų, draudimo bendrovių siūlomus produktus ir tai iki šiol daro. Šiuo metu, priėmus 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtinti 2009 m. skolos limitai ir kiti rodikliai, lemiantys 2009 metų skolinimosi poreikį, yra svarstomi šių metų skolinimosi būdai ir priemonės. Neatmetama galimybė ir skolintis išleidžiant taupymo lakštus. Taupymo lakštų leidimas svarstomas greta su kitų skolinimosi priemonių naudojimu.“Tam tereikia tik finansų ministro įsakymo, nes Vyriausybės nutarimas tebegalioja.

Indėliai tebeišplaukia

Ne tik p. Šemeta, bet ir premjeras Andrius Kubilius, matyt, neinformuotas apie daugiau nei 9 mlrd. Lt apyvartoje esančių litų, kurių bene trečdalis – neinvestuotos ir potencialiai pritraukiamos lėšos ir lengviausiai – per TL. Tokių lėšų daugėja kas mėnesį: per spalį iš bankų namų ūkiai paėmė 896 mln. Lt, įmonės – 926 mln. Lt. Per lapkritį atitinkamai – 116 ir 106 mln. Lt.
Per vienuolika 2008 m. mėn. rezidentų indėlių bankuose sumažėjo 2,456 mlrd. Lt, o statistiką gražina bankų išorės įsipareigojimai, per tą patį laiką padidėję 7,964 mlrd. Lt.
Žinodamas šiuos skaičius, premjeras nebūtų atsakęs klausimu „O jūs turite ką investuoti?“ į vz.lt klausimą – kada Vyriausybė pradės platinti TL.
Bankai spėlioja, kad taupytas lėšas žmonės naudoja vartojimui, tačiau piktėjantis visuomenės balsas dėl delsimo leisti TL sako, kad žmonės pasirengę skolinti valstybei per paprastesnę finansinę priemonę nei obligacijos ar iždo vekseliai. 1999–2003 m., kai TL pateko į rinką, valstybė per juos buvo pasiskolinusi iš gyventojų 1,152 mlrd. Lt.

Reikia egoizmo

„Taip, lakštai konkuruoja su bankų indėliais. Bankai bijo, kad neatsirastų konkurentų, kurie atimtų iš jų indėlius. Bet jeigu valstybė egoistiškai pažiūrėtų į savo interesus, o tas dabar yra būtina, tai gali būti, kad ji susirinks iš gyventojų pigesnių pinigų nei skolindamasi iš bankų, kurie tuos pačius žmonių pinigus perskolina valstybei su nauda sau“, – sako Marius Buivydas, UAB FMĮ „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius. Anot jo, valstybei naudinga turėti įrankį, kuris imtų pinigus tiesiai iš rinkos.
„Būčiau už taupymo lakštus, nes tai racionaliausias būdas skolintis, tai – kredito forma, be valiutų kurso rizikos, lengvai surenkama“, – mano Jonas Čičinskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Jo teigimu, žmonės dabar valstybe pasitiki daugiau nei bankais, todėl pritraukti laisvų jų lėšų būtų lengva. „Dėl lakštų bankų išteklių bazė galbūt susilpnėtų, bet neaišku, ką jie su tais ištekliais daro, kur jie juos naudoja – valstybei skolina, verčia į eurus ir atsiskaito su kreditoriais užsienyje, litai išplaukia ir dėl to mažėja oficialiosios atsargos“, – kalba p. Čičinskas.

Bankai ieško trūkumų

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius, visada buvo TL priešininkas, nes įžvelgė daug trūkumų – galimybę išpirkti juos anksčiau nustatyto termino, neribojamas emisijas, ne rinkoje, o FM koridoriuose nustatomas palūkanos „su visais interesų konfliktais“.
„Visos mano senos kritikos galioja ir šiandien. Senos sistemos dėl jos trūkumų atnaujinti nereikia“,– sako p. Kuodis. Jo nuomone, verčiau suteikti žmonėms paprastesnę galimybę įsigyti valstybės obligacijų.„Manau, nebūtų tikslinga sugrįžti prie idėjos, kuri anksčiau nepasiteisino. Pradžioje buvusi patraukli priemonė greitai tapo kliuviniu normaliam rinkos funkcionavimui“, – šiandien kalba Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Anot jo, TL labai sumažintų kitų trumpalaikių likvidžių Vyriausybės vertybinių popierių, kurie dažniausiai naudojami kaip užstatas skolinantis tarpbankinėje rinkoje, kiekį rinkoje. Galiausiai laikotarpiu, kai kyla VVP palūkanų kreivė, gali atsirasti natūralus interesas laikytojams parduoti mažesnes palūkanas duodančius lakštus ir imti pirkti didesnio pajamingumo lakštus. „Tokiu atveju iždas gali turėti papildomų rimtų likvidumo valdymo problemų“, – pranašauja galimas problemas p. Kropas.

Gėdingos paslaptys

Kol kas Vyriausybė tikina, kad pinigų bado valstybė nejaučia, nors biudžeto deficitas – beveik milijardu litų didesnis nei planuota, neapmokėtų skolų verslui – apie 0,5 mlrd. Lt, šiemet reikės perfinansuoti 2,5 mlrd. Lt paskolų, o euroobligacijoms leisti laikas nepalankus.
Todėl sudarinėjami slapti skolinimosi sandoriai su bankais, slepiama pasiskolintų pinigų kaina. Ponas Majauskas sako, kad tai – įprasta komercinė praktika, kai skolinamasi neviešoje rinkoje, o viena iš pusių dėl savų motyvų prašo neskelbti paskolos sąlygų.
Tačiau kiti VŽ pašnekovai mano, kad valstybei tiesiog gėda skelbti, kokiomis sąlygomis ji priversta skolintis, nors skolindamasi valstybės vardu paslapčių nuo savo piliečių ji neturėtų turėti. „Gal Baltarusijoje ar Kinijoje tokios paslaptys ir įmanomos, tik ne mūsų šalyje“, – mano p. Buivydas.
„Tai, ką rašote, labai jautru, ir reikia, kad visi prisiimtų atsakomybę už tai, kas sakoma ir kas rašoma. Ir dar kartą noriu pabrėžti, kad poreikio skolintis šiuo metu nėra“, – paprotino p. Majauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14
„Huawei“ atleido Lenkijoje sulaikytą darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu 3

„Huawei“ nusprendė nutraukti darbdavio ir darbuotojo santykius su Wang Weijingu, kuris praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2019.01.14
Sausio 13-ąją Laisvės premija įteikta pokario partizanams 5

Minint Sausio 13-ąją – Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Seime sekmadienį įteikta Laisvės premija, šiemet skirta...

Verslo aplinka
2019.01.13
Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada 4

Seimas svarstys du variantus įstatymo pataisų, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Verslo aplinka
2019.01.12
Žlugo A. Verygos pasiūlymai dėl sveikatos reformos 6

Seime žlugo bandymas pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus pasiūlymus didelėse...

Verslo aplinka
2019.01.12
A. Lukašenka įžvelgia iššūkių Baltarusijos nepriklausomybei 18

Per ateinančius dvejus metus Baltarusijos nepriklausomybė gali susidurti su išbandymais, sako Aliaksandras...

Verslo aplinka
2019.01.11
Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos 1

Seimas valdančiosios daugumos balsais sutiko pradėti svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno...

Verslo aplinka
2019.01.11
Konstitucinis Teismas: Lietuva turi užtikrinti užsienyje susituokusių homoseksualų teises 13

Lietuva privalo išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties...

Verslo aplinka
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau