Pinigai prašosi paimami – valstybė negirdi

Publikuota: 2009-01-17
Atnaujinta 2015-06-03 16:38

Vyriausybė erzina rinkas nesakydama nei
„taip“, nei „ne“ taupymo lakštams, kurių laukia milijardus laisvų litų turintys
gyventojai ir baiminasi bankai. Pastarųjų pastangos paskandinti valdžios
koridoriuose sklandančią idėją duoda vaisių – pinigų stokojanti Vyriausybė
priversta skolintis iš bankų jų diktuojamomis sąlygomis ir gerokai brangiau nei
kainuotų taupymo lakštų leidyba.

Audrius Želionis, Finansų ministerijos (FM) Valstybės iždo departamento direktorius, VŽ yra sakęs, kad dėl taupymo lakštų (TL) turi būti priimtas politinis sprendimas, nes šie popieriai sudarys konkurenciją ne tik bankams, bet ir investiciniams fondams bei draudimo bendrovėms.Tačiau iki šiol jokio sprendimo Vyriausybė nepriima, dar blogiau – nesako nieko. Mykolas Majauskas, premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais, VŽ sakė nieko nekomentuosiąs dėl TL ir patarė domėtis FM.

Nei be, nei me

Algirdas Šemeta, finansų ministras, raštu išdėstė tekstą, kuriame vien migla ir jokio aiškumo. Cituojame pažodžiui: „Finansų ministerija valstybės skolinimosi poreikiui patenkinti naudoja visas prieinamas skolinimosi formas. Taupymo lakštai – viena iš skolinimosi priemonių, kuri buvo labai naudinga tuo metu, kai Lietuvos gyventojai neturėjo galimybės jų investuoti kitur, o Vyriausybės galimybės pasiskolinti buvo labai ribotos. Vėliau, nutraukus taupymo lakštų platinimą, gyventojai savo santaupas pradėjo investuoti į investicinių fondų, pensijų fondų, draudimo bendrovių siūlomus produktus ir tai iki šiol daro. Šiuo metu, priėmus 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtinti 2009 m. skolos limitai ir kiti rodikliai, lemiantys 2009 metų skolinimosi poreikį, yra svarstomi šių metų skolinimosi būdai ir priemonės. Neatmetama galimybė ir skolintis išleidžiant taupymo lakštus. Taupymo lakštų leidimas svarstomas greta su kitų skolinimosi priemonių naudojimu.“Tam tereikia tik finansų ministro įsakymo, nes Vyriausybės nutarimas tebegalioja.

Indėliai tebeišplaukia

Ne tik p. Šemeta, bet ir premjeras Andrius Kubilius, matyt, neinformuotas apie daugiau nei 9 mlrd. Lt apyvartoje esančių litų, kurių bene trečdalis – neinvestuotos ir potencialiai pritraukiamos lėšos ir lengviausiai – per TL. Tokių lėšų daugėja kas mėnesį: per spalį iš bankų namų ūkiai paėmė 896 mln. Lt, įmonės – 926 mln. Lt. Per lapkritį atitinkamai – 116 ir 106 mln. Lt.
Per vienuolika 2008 m. mėn. rezidentų indėlių bankuose sumažėjo 2,456 mlrd. Lt, o statistiką gražina bankų išorės įsipareigojimai, per tą patį laiką padidėję 7,964 mlrd. Lt.
Žinodamas šiuos skaičius, premjeras nebūtų atsakęs klausimu „O jūs turite ką investuoti?“ į vz.lt klausimą – kada Vyriausybė pradės platinti TL.
Bankai spėlioja, kad taupytas lėšas žmonės naudoja vartojimui, tačiau piktėjantis visuomenės balsas dėl delsimo leisti TL sako, kad žmonės pasirengę skolinti valstybei per paprastesnę finansinę priemonę nei obligacijos ar iždo vekseliai. 1999–2003 m., kai TL pateko į rinką, valstybė per juos buvo pasiskolinusi iš gyventojų 1,152 mlrd. Lt.

Reikia egoizmo

„Taip, lakštai konkuruoja su bankų indėliais. Bankai bijo, kad neatsirastų konkurentų, kurie atimtų iš jų indėlius. Bet jeigu valstybė egoistiškai pažiūrėtų į savo interesus, o tas dabar yra būtina, tai gali būti, kad ji susirinks iš gyventojų pigesnių pinigų nei skolindamasi iš bankų, kurie tuos pačius žmonių pinigus perskolina valstybei su nauda sau“, – sako Marius Buivydas, UAB FMĮ „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius. Anot jo, valstybei naudinga turėti įrankį, kuris imtų pinigus tiesiai iš rinkos.
„Būčiau už taupymo lakštus, nes tai racionaliausias būdas skolintis, tai – kredito forma, be valiutų kurso rizikos, lengvai surenkama“, – mano Jonas Čičinskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Jo teigimu, žmonės dabar valstybe pasitiki daugiau nei bankais, todėl pritraukti laisvų jų lėšų būtų lengva. „Dėl lakštų bankų išteklių bazė galbūt susilpnėtų, bet neaišku, ką jie su tais ištekliais daro, kur jie juos naudoja – valstybei skolina, verčia į eurus ir atsiskaito su kreditoriais užsienyje, litai išplaukia ir dėl to mažėja oficialiosios atsargos“, – kalba p. Čičinskas.

Bankai ieško trūkumų

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius, visada buvo TL priešininkas, nes įžvelgė daug trūkumų – galimybę išpirkti juos anksčiau nustatyto termino, neribojamas emisijas, ne rinkoje, o FM koridoriuose nustatomas palūkanos „su visais interesų konfliktais“.
„Visos mano senos kritikos galioja ir šiandien. Senos sistemos dėl jos trūkumų atnaujinti nereikia“,– sako p. Kuodis. Jo nuomone, verčiau suteikti žmonėms paprastesnę galimybę įsigyti valstybės obligacijų.„Manau, nebūtų tikslinga sugrįžti prie idėjos, kuri anksčiau nepasiteisino. Pradžioje buvusi patraukli priemonė greitai tapo kliuviniu normaliam rinkos funkcionavimui“, – šiandien kalba Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Anot jo, TL labai sumažintų kitų trumpalaikių likvidžių Vyriausybės vertybinių popierių, kurie dažniausiai naudojami kaip užstatas skolinantis tarpbankinėje rinkoje, kiekį rinkoje. Galiausiai laikotarpiu, kai kyla VVP palūkanų kreivė, gali atsirasti natūralus interesas laikytojams parduoti mažesnes palūkanas duodančius lakštus ir imti pirkti didesnio pajamingumo lakštus. „Tokiu atveju iždas gali turėti papildomų rimtų likvidumo valdymo problemų“, – pranašauja galimas problemas p. Kropas.

Gėdingos paslaptys

Kol kas Vyriausybė tikina, kad pinigų bado valstybė nejaučia, nors biudžeto deficitas – beveik milijardu litų didesnis nei planuota, neapmokėtų skolų verslui – apie 0,5 mlrd. Lt, šiemet reikės perfinansuoti 2,5 mlrd. Lt paskolų, o euroobligacijoms leisti laikas nepalankus.
Todėl sudarinėjami slapti skolinimosi sandoriai su bankais, slepiama pasiskolintų pinigų kaina. Ponas Majauskas sako, kad tai – įprasta komercinė praktika, kai skolinamasi neviešoje rinkoje, o viena iš pusių dėl savų motyvų prašo neskelbti paskolos sąlygų.
Tačiau kiti VŽ pašnekovai mano, kad valstybei tiesiog gėda skelbti, kokiomis sąlygomis ji priversta skolintis, nors skolindamasi valstybės vardu paslapčių nuo savo piliečių ji neturėtų turėti. „Gal Baltarusijoje ar Kinijoje tokios paslaptys ir įmanomos, tik ne mūsų šalyje“, – mano p. Buivydas.
„Tai, ką rašote, labai jautru, ir reikia, kad visi prisiimtų atsakomybę už tai, kas sakoma ir kas rašoma. Ir dar kartą noriu pabrėžti, kad poreikio skolintis šiuo metu nėra“, – paprotino p. Majauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Latvijoje suimtas parlamento narys, įtariamas neskaidriu partijos finansavimu

Latvijos korupcijos prevencijos biuras po parlamento pritarimo suėmė Saeimos narį Artusą Kaiminį.

Verslo aplinka
2018.06.20
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 22

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 8

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų 1

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį svarstė ministrų kabineto pateiktą pensijų kaupimo...

Verslo aplinka
2018.06.20
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto 5

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Verslo aplinka
2018.06.19
Valdantieji vargais negalais apgynė aplinkos ministrą 9

Seimas, antradienį audringai, ilgai ir procedūriškai klampiai svarstęs opozicinių socialdemokratų inicijuotą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Seime sunkiai judama link valstybės tarnybos reformos 1

Seimas iš esmės sutinka reformuoti valstybės tarnybą, tačiau kiek švelniau, nei pasiūlė Vyriausybė. Dalis...

Verslo aplinka
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Teisingumo ministras: nevertėtų grąžinti galimybę verslui finansuoti politikus Premium 2

Valdžia nenusiteikusi grįžti prie tvarkos, kai verslininkai ribotai finansiškai rėmė partijas ir politines...

Verslo aplinka
2018.06.19
Dar viena reforma neužstrigo: Seimo komitetas pritarė mokytojų etatams 4

Seimo švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį pritarė mokytojų atlyginimų reformai, pagal kurią...

Verslo aplinka
2018.06.18
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Pasirašė susitarimą dėl Makedonijos valstybės pavadinimo

Graikija ir Makedonija išsprendė tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl buvusios Jugoslavijos respublikos...

Verslo aplinka
2018.06.18
Premjeras balansuoja ant atsistatydinimo ribos Premium 21

Seime darkoma mokesčių ir pensijų sistemų reforma suerzino premjerą Saulių Skvernelį – jis jau leido...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Dingo išardyto Seimo fontano purkštuvai 4

Seimo kanceliarijos galvos skausmu virtęs fontanas galbūt tapo vagių taikiniu – dingo kelerius metus saugotos...

Verslo aplinka
2018.06.16
Aukcione parduota buvusi konservatorių būstinė Vilniaus senamiestyje

Buvusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) būstinė Vilniuje sulaukė susidomėjimo – už...

Statyba ir NT
2018.06.16
Premjeras ilsėsis Ispanijoje, prezidentė atostogų vėl neplanuoja 2

Premjeras Saulius Skvernelis šią vasarą planuoja ilsėtis Ispanijoje, parlamento pirmininkas Viktoras...

Verslo aplinka
2018.06.16
Liberalų sąjūdžio posėdis: per mažai narių ir raginimai neišsivaikščioti 35

Penktadienį politinė partija Liberalų sąjūdis susirinko į tarybos posėdį, kuriame pasigirdo raginimai...

Verslo aplinka
2018.06.15
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau