Pinigai prašosi paimami – valstybė negirdi

Publikuota: 2009-01-17
Atnaujinta 2015-06-03 16:38

Vyriausybė erzina rinkas nesakydama nei
„taip“, nei „ne“ taupymo lakštams, kurių laukia milijardus laisvų litų turintys
gyventojai ir baiminasi bankai. Pastarųjų pastangos paskandinti valdžios
koridoriuose sklandančią idėją duoda vaisių – pinigų stokojanti Vyriausybė
priversta skolintis iš bankų jų diktuojamomis sąlygomis ir gerokai brangiau nei
kainuotų taupymo lakštų leidyba.

Audrius Želionis, Finansų ministerijos (FM) Valstybės iždo departamento direktorius, VŽ yra sakęs, kad dėl taupymo lakštų (TL) turi būti priimtas politinis sprendimas, nes šie popieriai sudarys konkurenciją ne tik bankams, bet ir investiciniams fondams bei draudimo bendrovėms.Tačiau iki šiol jokio sprendimo Vyriausybė nepriima, dar blogiau – nesako nieko. Mykolas Majauskas, premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais, VŽ sakė nieko nekomentuosiąs dėl TL ir patarė domėtis FM.

Nei be, nei me

Algirdas Šemeta, finansų ministras, raštu išdėstė tekstą, kuriame vien migla ir jokio aiškumo. Cituojame pažodžiui: „Finansų ministerija valstybės skolinimosi poreikiui patenkinti naudoja visas prieinamas skolinimosi formas. Taupymo lakštai – viena iš skolinimosi priemonių, kuri buvo labai naudinga tuo metu, kai Lietuvos gyventojai neturėjo galimybės jų investuoti kitur, o Vyriausybės galimybės pasiskolinti buvo labai ribotos. Vėliau, nutraukus taupymo lakštų platinimą, gyventojai savo santaupas pradėjo investuoti į investicinių fondų, pensijų fondų, draudimo bendrovių siūlomus produktus ir tai iki šiol daro. Šiuo metu, priėmus 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtinti 2009 m. skolos limitai ir kiti rodikliai, lemiantys 2009 metų skolinimosi poreikį, yra svarstomi šių metų skolinimosi būdai ir priemonės. Neatmetama galimybė ir skolintis išleidžiant taupymo lakštus. Taupymo lakštų leidimas svarstomas greta su kitų skolinimosi priemonių naudojimu.“Tam tereikia tik finansų ministro įsakymo, nes Vyriausybės nutarimas tebegalioja.

Indėliai tebeišplaukia

Ne tik p. Šemeta, bet ir premjeras Andrius Kubilius, matyt, neinformuotas apie daugiau nei 9 mlrd. Lt apyvartoje esančių litų, kurių bene trečdalis – neinvestuotos ir potencialiai pritraukiamos lėšos ir lengviausiai – per TL. Tokių lėšų daugėja kas mėnesį: per spalį iš bankų namų ūkiai paėmė 896 mln. Lt, įmonės – 926 mln. Lt. Per lapkritį atitinkamai – 116 ir 106 mln. Lt.
Per vienuolika 2008 m. mėn. rezidentų indėlių bankuose sumažėjo 2,456 mlrd. Lt, o statistiką gražina bankų išorės įsipareigojimai, per tą patį laiką padidėję 7,964 mlrd. Lt.
Žinodamas šiuos skaičius, premjeras nebūtų atsakęs klausimu „O jūs turite ką investuoti?“ į vz.lt klausimą – kada Vyriausybė pradės platinti TL.
Bankai spėlioja, kad taupytas lėšas žmonės naudoja vartojimui, tačiau piktėjantis visuomenės balsas dėl delsimo leisti TL sako, kad žmonės pasirengę skolinti valstybei per paprastesnę finansinę priemonę nei obligacijos ar iždo vekseliai. 1999–2003 m., kai TL pateko į rinką, valstybė per juos buvo pasiskolinusi iš gyventojų 1,152 mlrd. Lt.

Reikia egoizmo

„Taip, lakštai konkuruoja su bankų indėliais. Bankai bijo, kad neatsirastų konkurentų, kurie atimtų iš jų indėlius. Bet jeigu valstybė egoistiškai pažiūrėtų į savo interesus, o tas dabar yra būtina, tai gali būti, kad ji susirinks iš gyventojų pigesnių pinigų nei skolindamasi iš bankų, kurie tuos pačius žmonių pinigus perskolina valstybei su nauda sau“, – sako Marius Buivydas, UAB FMĮ „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius. Anot jo, valstybei naudinga turėti įrankį, kuris imtų pinigus tiesiai iš rinkos.
„Būčiau už taupymo lakštus, nes tai racionaliausias būdas skolintis, tai – kredito forma, be valiutų kurso rizikos, lengvai surenkama“, – mano Jonas Čičinskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Jo teigimu, žmonės dabar valstybe pasitiki daugiau nei bankais, todėl pritraukti laisvų jų lėšų būtų lengva. „Dėl lakštų bankų išteklių bazė galbūt susilpnėtų, bet neaišku, ką jie su tais ištekliais daro, kur jie juos naudoja – valstybei skolina, verčia į eurus ir atsiskaito su kreditoriais užsienyje, litai išplaukia ir dėl to mažėja oficialiosios atsargos“, – kalba p. Čičinskas.

Bankai ieško trūkumų

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius, visada buvo TL priešininkas, nes įžvelgė daug trūkumų – galimybę išpirkti juos anksčiau nustatyto termino, neribojamas emisijas, ne rinkoje, o FM koridoriuose nustatomas palūkanos „su visais interesų konfliktais“.
„Visos mano senos kritikos galioja ir šiandien. Senos sistemos dėl jos trūkumų atnaujinti nereikia“,– sako p. Kuodis. Jo nuomone, verčiau suteikti žmonėms paprastesnę galimybę įsigyti valstybės obligacijų.„Manau, nebūtų tikslinga sugrįžti prie idėjos, kuri anksčiau nepasiteisino. Pradžioje buvusi patraukli priemonė greitai tapo kliuviniu normaliam rinkos funkcionavimui“, – šiandien kalba Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Anot jo, TL labai sumažintų kitų trumpalaikių likvidžių Vyriausybės vertybinių popierių, kurie dažniausiai naudojami kaip užstatas skolinantis tarpbankinėje rinkoje, kiekį rinkoje. Galiausiai laikotarpiu, kai kyla VVP palūkanų kreivė, gali atsirasti natūralus interesas laikytojams parduoti mažesnes palūkanas duodančius lakštus ir imti pirkti didesnio pajamingumo lakštus. „Tokiu atveju iždas gali turėti papildomų rimtų likvidumo valdymo problemų“, – pranašauja galimas problemas p. Kropas.

Gėdingos paslaptys

Kol kas Vyriausybė tikina, kad pinigų bado valstybė nejaučia, nors biudžeto deficitas – beveik milijardu litų didesnis nei planuota, neapmokėtų skolų verslui – apie 0,5 mlrd. Lt, šiemet reikės perfinansuoti 2,5 mlrd. Lt paskolų, o euroobligacijoms leisti laikas nepalankus.
Todėl sudarinėjami slapti skolinimosi sandoriai su bankais, slepiama pasiskolintų pinigų kaina. Ponas Majauskas sako, kad tai – įprasta komercinė praktika, kai skolinamasi neviešoje rinkoje, o viena iš pusių dėl savų motyvų prašo neskelbti paskolos sąlygų.
Tačiau kiti VŽ pašnekovai mano, kad valstybei tiesiog gėda skelbti, kokiomis sąlygomis ji priversta skolintis, nors skolindamasi valstybės vardu paslapčių nuo savo piliečių ji neturėtų turėti. „Gal Baltarusijoje ar Kinijoje tokios paslaptys ir įmanomos, tik ne mūsų šalyje“, – mano p. Buivydas.
„Tai, ką rašote, labai jautru, ir reikia, kad visi prisiimtų atsakomybę už tai, kas sakoma ir kas rašoma. Ir dar kartą noriu pabrėžti, kad poreikio skolintis šiuo metu nėra“, – paprotino p. Majauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 2

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 1

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Renkant Seimo narį Zanavykų apygardoje prireiks antrojo turo 5

Po dviejų savaičių, paskutinę rugsėjo dieną, Zanavykų vienmandatėje apygardoje bus surengtas antrasis Seimo...

Verslo aplinka
2018.09.16
Gitanas Nausėda praneš dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose 26

Beveik dvi dešimtis metų SEB banke dirbęs ekonomistas Gitanas Nausėda jau šį pirmadienį Vilniuje paskelbs, ar...

Verslo aplinka
2018.09.16
Trumpas pirmadienį gali pranešti apie naują „porciją“ muitų kiniškoms prekėms 4

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį gali įvesti muitus dar 200 mlrd. USD vertės į JAV iš Kinijos...

Trišalė taryba vėl svarstys MMA didinimą 30

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti...

Vadyba
2018.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau