Pinigai prašosi paimami – valstybė negirdi

Publikuota: 2009-01-17
Atnaujinta 2015-06-03 16:38

Vyriausybė erzina rinkas nesakydama nei
„taip“, nei „ne“ taupymo lakštams, kurių laukia milijardus laisvų litų turintys
gyventojai ir baiminasi bankai. Pastarųjų pastangos paskandinti valdžios
koridoriuose sklandančią idėją duoda vaisių – pinigų stokojanti Vyriausybė
priversta skolintis iš bankų jų diktuojamomis sąlygomis ir gerokai brangiau nei
kainuotų taupymo lakštų leidyba.

Audrius Želionis, Finansų ministerijos (FM) Valstybės iždo departamento direktorius, VŽ yra sakęs, kad dėl taupymo lakštų (TL) turi būti priimtas politinis sprendimas, nes šie popieriai sudarys konkurenciją ne tik bankams, bet ir investiciniams fondams bei draudimo bendrovėms.Tačiau iki šiol jokio sprendimo Vyriausybė nepriima, dar blogiau – nesako nieko. Mykolas Majauskas, premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais, VŽ sakė nieko nekomentuosiąs dėl TL ir patarė domėtis FM.

Nei be, nei me

Algirdas Šemeta, finansų ministras, raštu išdėstė tekstą, kuriame vien migla ir jokio aiškumo. Cituojame pažodžiui: „Finansų ministerija valstybės skolinimosi poreikiui patenkinti naudoja visas prieinamas skolinimosi formas. Taupymo lakštai – viena iš skolinimosi priemonių, kuri buvo labai naudinga tuo metu, kai Lietuvos gyventojai neturėjo galimybės jų investuoti kitur, o Vyriausybės galimybės pasiskolinti buvo labai ribotos. Vėliau, nutraukus taupymo lakštų platinimą, gyventojai savo santaupas pradėjo investuoti į investicinių fondų, pensijų fondų, draudimo bendrovių siūlomus produktus ir tai iki šiol daro. Šiuo metu, priėmus 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtinti 2009 m. skolos limitai ir kiti rodikliai, lemiantys 2009 metų skolinimosi poreikį, yra svarstomi šių metų skolinimosi būdai ir priemonės. Neatmetama galimybė ir skolintis išleidžiant taupymo lakštus. Taupymo lakštų leidimas svarstomas greta su kitų skolinimosi priemonių naudojimu.“Tam tereikia tik finansų ministro įsakymo, nes Vyriausybės nutarimas tebegalioja.

Indėliai tebeišplaukia

Ne tik p. Šemeta, bet ir premjeras Andrius Kubilius, matyt, neinformuotas apie daugiau nei 9 mlrd. Lt apyvartoje esančių litų, kurių bene trečdalis – neinvestuotos ir potencialiai pritraukiamos lėšos ir lengviausiai – per TL. Tokių lėšų daugėja kas mėnesį: per spalį iš bankų namų ūkiai paėmė 896 mln. Lt, įmonės – 926 mln. Lt. Per lapkritį atitinkamai – 116 ir 106 mln. Lt.
Per vienuolika 2008 m. mėn. rezidentų indėlių bankuose sumažėjo 2,456 mlrd. Lt, o statistiką gražina bankų išorės įsipareigojimai, per tą patį laiką padidėję 7,964 mlrd. Lt.
Žinodamas šiuos skaičius, premjeras nebūtų atsakęs klausimu „O jūs turite ką investuoti?“ į vz.lt klausimą – kada Vyriausybė pradės platinti TL.
Bankai spėlioja, kad taupytas lėšas žmonės naudoja vartojimui, tačiau piktėjantis visuomenės balsas dėl delsimo leisti TL sako, kad žmonės pasirengę skolinti valstybei per paprastesnę finansinę priemonę nei obligacijos ar iždo vekseliai. 1999–2003 m., kai TL pateko į rinką, valstybė per juos buvo pasiskolinusi iš gyventojų 1,152 mlrd. Lt.

Reikia egoizmo

„Taip, lakštai konkuruoja su bankų indėliais. Bankai bijo, kad neatsirastų konkurentų, kurie atimtų iš jų indėlius. Bet jeigu valstybė egoistiškai pažiūrėtų į savo interesus, o tas dabar yra būtina, tai gali būti, kad ji susirinks iš gyventojų pigesnių pinigų nei skolindamasi iš bankų, kurie tuos pačius žmonių pinigus perskolina valstybei su nauda sau“, – sako Marius Buivydas, UAB FMĮ „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius. Anot jo, valstybei naudinga turėti įrankį, kuris imtų pinigus tiesiai iš rinkos.
„Būčiau už taupymo lakštus, nes tai racionaliausias būdas skolintis, tai – kredito forma, be valiutų kurso rizikos, lengvai surenkama“, – mano Jonas Čičinskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Jo teigimu, žmonės dabar valstybe pasitiki daugiau nei bankais, todėl pritraukti laisvų jų lėšų būtų lengva. „Dėl lakštų bankų išteklių bazė galbūt susilpnėtų, bet neaišku, ką jie su tais ištekliais daro, kur jie juos naudoja – valstybei skolina, verčia į eurus ir atsiskaito su kreditoriais užsienyje, litai išplaukia ir dėl to mažėja oficialiosios atsargos“, – kalba p. Čičinskas.

Bankai ieško trūkumų

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius, visada buvo TL priešininkas, nes įžvelgė daug trūkumų – galimybę išpirkti juos anksčiau nustatyto termino, neribojamas emisijas, ne rinkoje, o FM koridoriuose nustatomas palūkanos „su visais interesų konfliktais“.
„Visos mano senos kritikos galioja ir šiandien. Senos sistemos dėl jos trūkumų atnaujinti nereikia“,– sako p. Kuodis. Jo nuomone, verčiau suteikti žmonėms paprastesnę galimybę įsigyti valstybės obligacijų.„Manau, nebūtų tikslinga sugrįžti prie idėjos, kuri anksčiau nepasiteisino. Pradžioje buvusi patraukli priemonė greitai tapo kliuviniu normaliam rinkos funkcionavimui“, – šiandien kalba Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Anot jo, TL labai sumažintų kitų trumpalaikių likvidžių Vyriausybės vertybinių popierių, kurie dažniausiai naudojami kaip užstatas skolinantis tarpbankinėje rinkoje, kiekį rinkoje. Galiausiai laikotarpiu, kai kyla VVP palūkanų kreivė, gali atsirasti natūralus interesas laikytojams parduoti mažesnes palūkanas duodančius lakštus ir imti pirkti didesnio pajamingumo lakštus. „Tokiu atveju iždas gali turėti papildomų rimtų likvidumo valdymo problemų“, – pranašauja galimas problemas p. Kropas.

Gėdingos paslaptys

Kol kas Vyriausybė tikina, kad pinigų bado valstybė nejaučia, nors biudžeto deficitas – beveik milijardu litų didesnis nei planuota, neapmokėtų skolų verslui – apie 0,5 mlrd. Lt, šiemet reikės perfinansuoti 2,5 mlrd. Lt paskolų, o euroobligacijoms leisti laikas nepalankus.
Todėl sudarinėjami slapti skolinimosi sandoriai su bankais, slepiama pasiskolintų pinigų kaina. Ponas Majauskas sako, kad tai – įprasta komercinė praktika, kai skolinamasi neviešoje rinkoje, o viena iš pusių dėl savų motyvų prašo neskelbti paskolos sąlygų.
Tačiau kiti VŽ pašnekovai mano, kad valstybei tiesiog gėda skelbti, kokiomis sąlygomis ji priversta skolintis, nors skolindamasi valstybės vardu paslapčių nuo savo piliečių ji neturėtų turėti. „Gal Baltarusijoje ar Kinijoje tokios paslaptys ir įmanomos, tik ne mūsų šalyje“, – mano p. Buivydas.
„Tai, ką rašote, labai jautru, ir reikia, kad visi prisiimtų atsakomybę už tai, kas sakoma ir kas rašoma. Ir dar kartą noriu pabrėžti, kad poreikio skolintis šiuo metu nėra“, – paprotino p. Majauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 8

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Verslo aplinka
2018.11.15
Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valdantieji užtikrino socialdarbiečių finansavimą nuo kitų metų 2

Valdantieji sugebėjo užtikrinti pakankamą balsų daugumą Seime, kad būtų patvirtintos įstatymų pataisos,...

Verslo aplinka
2018.11.15
Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

Verslo aplinka
2018.11.14
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Verslo aplinka
2018.11.14
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Už 2016-aisiais padarytus pažeidimus iš LSDP atimta biudžeto dotacija 5

Dabar jau opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pripažinta padariusi šiurkščius rinkimų...

Verslo aplinka
2018.11.13
Valdžios pusiaukelė: rašomas atsargiai teigiamas pažymys Premium

Dveji šio Seimo ir Vyriausybės darbo metai parodė, kad valdžia iš esmės vykdo užsibrėžtus tikslus, tačiau...

Verslo aplinka
2018.11.13
Neblogus Vyriausybės planus temdo skandalai ir kompetencijos trūkumas Premium

Dabartinė valdančioji dauguma iš esmės geba užtikrinti pakankamą paramą savo Vyriausybei ir tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
Prasideda prezidento rinkimų politinė kampanija

Iki prezidento rinkimų likus lygiai pusmečiui prasideda šių rinkimų politinės kampanijos laikotarpis – tris...

Verslo aplinka
2018.11.11
Rusų lokys bunda iš miego Viduriniuose Rytuose Premium 4

Prieš trejus metus Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje, pasigirdo balsų, teigiančių, kad Vladimiras...

Verslo klasė
2018.11.10
„Sodra“ turės laikiną vadovą

Aštuonerius metus „Sodrai“ vadovavęs Mindaugas Sinkevičius baigia savo darbą šiose pareigose. Nuo pirmadienio...

Verslo aplinka
2018.11.09
Valstiečiai-žalieji vėl siūlo mažinti Seimą – šįkart iki 121 nario 5

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vėl siūlo projektą dėl Seimo narių skaičiaus...

Verslo aplinka
2018.11.09
Ligoninių tinklą peržiūrės kas 5 metus, jose atsiras valdybos 1

Seimui vėl teikiamos pataisos dėl gydymo įstaigų pertvarkos, be kita ko numatančios ir galimybę optimizuoti...

Verslo aplinka
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Paskirstyta dotacija partijoms, sprendimas dėl socialdemokratų atidėtas 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė antrojo pusmečio dotacijas. Turėjo būti...

Verslo aplinka
2018.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau