JOAQUINAS ALMUNIA: Euro Nojaus laivas

Publikuota: 2009-01-16
Atnaujinta 2015-06-03 16:36

Savo gyvavimo dešimtmetį euras švenčia
sudėtingiausiomis nuo pat jo pasirodymo ekonomikos klimato sąlygomis. Europa
susiduria su anksčiau neregėtais sunkumais, kuriuos sukėlė iš JAV atūžusi audra
finansų rinkose ir neseniai prasidėjęs itin smarkus ekonomikos nuosmukis.

Euro, patiriančio didžiausią išmėginimą istorijoje, toli gražu neištiko katastrofa, kurią prieš dešimtį metų pranašavo Nobelio premijos laureatas Miltonas Friedmanas. Priešingai, šiais audringais laikais Europos Ekonomikos ir pinigų sąjunga įrodė esanti didelis turtas.

Tuo abejojantys turėtų atsiminti, kad pats euras gimė iš krizės. Vieningosios valiutos idėja sumanyta kaip atsakas į pokario laikotarpio neramumus: dviženklę infliaciją, plačiai paplitusį nedarbą ir spekuliacijas, ypač pakenkusias svarui, lirai bei Prancūzijos frankui. Būtent Europos pinigų sistemos krizė lėmė ir euro įvedimą 1999 metų sausio 1-ąją.Per šį, greitai prabėgusį dešimtmetį euras iš pagrindų pakeitė tarptautinę ekonomikos aplinką, pasiekęs antrosios pasaulinės valiutos statusą ir konkuruodamas su doleriu tapo visame pasaulyje naudojama prekybos bei finansų priemone. Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) šiuo metu yra didžiausia ir toliau auganti rinka pasaulyje. Sausio 1-ąją prie euro zonos prisijungus Slovakijai, euras cirkuliuoja 16 šalių, kuriose gyvena 329 milijonai gyventojų.Stabilia makroekonomikos struktūra paremtos ir nepriklausomo centrinio banko vadovaujamos pinigų sąjungos pranašumai akivaizdūs: beveik visą praėjusį dešimtmetį euro zonoje infliacija ir palūkanų normos išliko mažos, klestėjo prekyba bei investicijos, vyko sparti finansinių rinkų integracija. Be to, per pastaruosius 10 metų sukurta 16 milijonų naujų darbo vietų – rekordinis skaičius, pranokstantis net JAV pasiektą sėkmę.Šiandienos finansų suirutės ir ekonomikos nuosmukio fone EPS pranašumai tik dar labiau išryškėja keletu svarbių aspektų. Pirma, euras užkirto kelią valiutų kursų svyravimams ir įvairioms spekuliacijoms valiuta, kurių dabartinių neramumų dienomis galėjo tikėtis labiau pažeidžiamos ekonomikos šalys. Būdamas stabili ir stipri pasaulinė valiuta, euras taip pat riboja valiutų kursų svyravimus visame pasaulyje.Antra, euro zonai labai padėjo nepriklausomas Europos centrinis bankas, kurio ryžtingi veiksmai, pašalinant apribojimus likvidumui ir koordinuojant pinigų politiką, neseniai padėjo išvengti finansų rinkos žlugimo. Sunkiai įsivaizduojama, kad tokių žingsnių būtų galėję imtis 16 atskirų nacionalinių centrinių bankų.Trečia, į stabilumo užtikrinimą orientuota EPS makroekonomikos sistema padėjo euro zonos šalims geriau pasiruošti ekonominiams sunkumais. Dėl Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių euro zonai 2007 metais pavyko pasiekti geriausių biudžeto rezultatų, deficitus sumažinant iki žemiausių per pastaruosius 25 metus lygių. Daugeliui Europos Sąjungos šalių tai leido pasitikti krizę, užsitikrinant pakankamai erdvės manevrams.EPS pranašumai yra tokie, kad akivaizdi kaina, kurią kai kurios šalys moka, būdamos ne euro zonos narėmis, jau ima daryti įtaką politiniams debatams, susijusiems su euro įvedimu. Aišku, euras nėra kokia nors panacėja ir pastarąjį dešimtmetį jis funkcionavo ne be priekaištų. Nuolat rūpesčių kėlė ekonomikos augimo bei infliacijos skirtumai tarp euro zonos šalių. Ir nors jie nėra didesni nei tie, su kuriais susiduria didesnės valstybės, pavyzdžiui, JAV ar Vokietija, krizė padidina jų stiprėjimo riziką.Būtent todėl šiuo metu egzistuoja net dar didesnis poreikis toliau stiprinti EPS funkcionavimą. Tam reikia ne tik ugdyti gebėjimus greitai atsigauti po krizės, bet ir parengti euro zonos valstybes ilgalaikiams sunkumams, susijusiems su globalizacija, gyventojų senėjimu, išteklių mažėjimu ir klimato kaita. Dvidešimt pirmojo amžiaus ekonomika, tikėtina, bus dar nepastovesnė, tačiau mes turime maksimaliai išnaudoti ekonominės integracijos teikiamus pranašumus, ypač augimo bei užimtumo srityse.Geresnio EPS funkcionavimo pamatas - griežtesnė ekonominės politikos priežiūra bei geresnis jos koordinavimas. Valstybių vadovai privalo suvokti visą atsakomybę, atsirandančią dėl naudojimosi vieninga valiuta. Jie privalo pripažinti, kad jų nacionalinės ekonomikos politikos daro įtaką visai euro zonai, todėl jie turi tarpusavyje aptarti bei koordinuoti šalių vidaus ekonomikos programas visos euro zonos mastu.Taigi, pristatytas ir Europos valstybių vadovų gruodžio mėnesį patvirtintas Europos ekonomikos atgaivinimo planas (iniciatyva dėl visą ES aprėpsiančio fiskalinio stimulo, kuris prilygs 1,5% BVP) yra didelis žingsnis į priekį. Dabar lieka įtvirtinti griežtesnę biudžeto kontrolę, ypač turint galvoje, kad minėto fiskalinio stimulo priemonės, ekonomikos nuosmukis bei bankų gelbėjimo planai atsilieps valstybių finansams. Stabilumo ir augimo paktas ir toliau turi likti ES biudžeto sistemos kertiniu akmeniu. Itin svarbios bus efektyvi priežiūra ir šalių tarpusavio parama, kurios padės valstybėms narėms siekti biudžetų subalansavimo, kai tik ekonomika ims atsigauti.Griežtesnė fiskalinė priežiūra turėtų būti derinama su visos ekonomikos priežiūra platesne prasme, ypač krizės metu didėjant einamosios sąskaitos disbalansui. Šiuo metu Europos Komisija siekia skirti kuo daugiai dėmesio fiskalinės politikos priežiūrai bei išplėsti jos ribas, kad galėtume nustatyti bet kokią riziką, kylančią iš makroekonominio disbalanso ar pasikeitusio konkurencingumo, taip pat kuo skubiau imtis jos sureguliavimo priemonių, jai dar nespėjus įsitvirtinti.Galiausiai, euro zonos valstybės turi siekti didesnės vienybės, kai sprendžiami tarptautiniai klausimai, ir pasaulinėje arenoje kalbėti vienu balsu. Tai vienintelis būdas EPS ekonominiams interesams paremti bei apsaugoti pasaulyje, kuriame vyrauja tarptautinės problemos, o jų sprendimai vis labiau priklauso nuo daugiašalio bendradarbiavimo.Atsiminkime lapkričio mėnesį įvykusį viršūnių pasitarimą dėl finansų krizės. Dar prieš šį susitikimą pasiektas vieningas susitarimas užtikrino Europai svarbesnį vaidmenį. Kai euro zonai pavyks greitai susitarti ir suderinti pozicijas, tai labai padės siekiant vienybės ir visoje ES, ir net pasaulyje. Šiuo metu gyvybiškai svarbu yra išsaugoti tai, kas pasiekta, ir toliau kurti tikrą tarptautinę euro strategiją.Vieningoji Europos valiuta buvo didelė sėkmė, tačiau jos kūrimą būtina toliau tęsti. Praėjus dešimtmečiui nuo euro įvedimo, mes turime sekti šios valiutos kūrėjų pavyzdžiu ir krizę paversti galimybe susivienyti bendradarbiavimui bei taip dar sustiprinti EPS.© "Project Syndicate", 2008

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pramonininkai Vyriausybei: dialogo imitacija – vis dažnėjantis reiškinys 2

Verslas tikisi, kad valdžia įsiklausys į jo pasiūlymus, ką reikėtų daryti, siekiant šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.03.25
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau