JOAQUINAS ALMUNIA: Euro Nojaus laivas

Publikuota: 2009-01-16
Atnaujinta 2015-06-03 16:36

Savo gyvavimo dešimtmetį euras švenčia
sudėtingiausiomis nuo pat jo pasirodymo ekonomikos klimato sąlygomis. Europa
susiduria su anksčiau neregėtais sunkumais, kuriuos sukėlė iš JAV atūžusi audra
finansų rinkose ir neseniai prasidėjęs itin smarkus ekonomikos nuosmukis.

Euro, patiriančio didžiausią išmėginimą istorijoje, toli gražu neištiko katastrofa, kurią prieš dešimtį metų pranašavo Nobelio premijos laureatas Miltonas Friedmanas. Priešingai, šiais audringais laikais Europos Ekonomikos ir pinigų sąjunga įrodė esanti didelis turtas.

Tuo abejojantys turėtų atsiminti, kad pats euras gimė iš krizės. Vieningosios valiutos idėja sumanyta kaip atsakas į pokario laikotarpio neramumus: dviženklę infliaciją, plačiai paplitusį nedarbą ir spekuliacijas, ypač pakenkusias svarui, lirai bei Prancūzijos frankui. Būtent Europos pinigų sistemos krizė lėmė ir euro įvedimą 1999 metų sausio 1-ąją.Per šį, greitai prabėgusį dešimtmetį euras iš pagrindų pakeitė tarptautinę ekonomikos aplinką, pasiekęs antrosios pasaulinės valiutos statusą ir konkuruodamas su doleriu tapo visame pasaulyje naudojama prekybos bei finansų priemone. Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) šiuo metu yra didžiausia ir toliau auganti rinka pasaulyje. Sausio 1-ąją prie euro zonos prisijungus Slovakijai, euras cirkuliuoja 16 šalių, kuriose gyvena 329 milijonai gyventojų.Stabilia makroekonomikos struktūra paremtos ir nepriklausomo centrinio banko vadovaujamos pinigų sąjungos pranašumai akivaizdūs: beveik visą praėjusį dešimtmetį euro zonoje infliacija ir palūkanų normos išliko mažos, klestėjo prekyba bei investicijos, vyko sparti finansinių rinkų integracija. Be to, per pastaruosius 10 metų sukurta 16 milijonų naujų darbo vietų – rekordinis skaičius, pranokstantis net JAV pasiektą sėkmę.Šiandienos finansų suirutės ir ekonomikos nuosmukio fone EPS pranašumai tik dar labiau išryškėja keletu svarbių aspektų. Pirma, euras užkirto kelią valiutų kursų svyravimams ir įvairioms spekuliacijoms valiuta, kurių dabartinių neramumų dienomis galėjo tikėtis labiau pažeidžiamos ekonomikos šalys. Būdamas stabili ir stipri pasaulinė valiuta, euras taip pat riboja valiutų kursų svyravimus visame pasaulyje.Antra, euro zonai labai padėjo nepriklausomas Europos centrinis bankas, kurio ryžtingi veiksmai, pašalinant apribojimus likvidumui ir koordinuojant pinigų politiką, neseniai padėjo išvengti finansų rinkos žlugimo. Sunkiai įsivaizduojama, kad tokių žingsnių būtų galėję imtis 16 atskirų nacionalinių centrinių bankų.Trečia, į stabilumo užtikrinimą orientuota EPS makroekonomikos sistema padėjo euro zonos šalims geriau pasiruošti ekonominiams sunkumais. Dėl Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintų fiskalinių taisyklių euro zonai 2007 metais pavyko pasiekti geriausių biudžeto rezultatų, deficitus sumažinant iki žemiausių per pastaruosius 25 metus lygių. Daugeliui Europos Sąjungos šalių tai leido pasitikti krizę, užsitikrinant pakankamai erdvės manevrams.EPS pranašumai yra tokie, kad akivaizdi kaina, kurią kai kurios šalys moka, būdamos ne euro zonos narėmis, jau ima daryti įtaką politiniams debatams, susijusiems su euro įvedimu. Aišku, euras nėra kokia nors panacėja ir pastarąjį dešimtmetį jis funkcionavo ne be priekaištų. Nuolat rūpesčių kėlė ekonomikos augimo bei infliacijos skirtumai tarp euro zonos šalių. Ir nors jie nėra didesni nei tie, su kuriais susiduria didesnės valstybės, pavyzdžiui, JAV ar Vokietija, krizė padidina jų stiprėjimo riziką.Būtent todėl šiuo metu egzistuoja net dar didesnis poreikis toliau stiprinti EPS funkcionavimą. Tam reikia ne tik ugdyti gebėjimus greitai atsigauti po krizės, bet ir parengti euro zonos valstybes ilgalaikiams sunkumams, susijusiems su globalizacija, gyventojų senėjimu, išteklių mažėjimu ir klimato kaita. Dvidešimt pirmojo amžiaus ekonomika, tikėtina, bus dar nepastovesnė, tačiau mes turime maksimaliai išnaudoti ekonominės integracijos teikiamus pranašumus, ypač augimo bei užimtumo srityse.Geresnio EPS funkcionavimo pamatas - griežtesnė ekonominės politikos priežiūra bei geresnis jos koordinavimas. Valstybių vadovai privalo suvokti visą atsakomybę, atsirandančią dėl naudojimosi vieninga valiuta. Jie privalo pripažinti, kad jų nacionalinės ekonomikos politikos daro įtaką visai euro zonai, todėl jie turi tarpusavyje aptarti bei koordinuoti šalių vidaus ekonomikos programas visos euro zonos mastu.Taigi, pristatytas ir Europos valstybių vadovų gruodžio mėnesį patvirtintas Europos ekonomikos atgaivinimo planas (iniciatyva dėl visą ES aprėpsiančio fiskalinio stimulo, kuris prilygs 1,5% BVP) yra didelis žingsnis į priekį. Dabar lieka įtvirtinti griežtesnę biudžeto kontrolę, ypač turint galvoje, kad minėto fiskalinio stimulo priemonės, ekonomikos nuosmukis bei bankų gelbėjimo planai atsilieps valstybių finansams. Stabilumo ir augimo paktas ir toliau turi likti ES biudžeto sistemos kertiniu akmeniu. Itin svarbios bus efektyvi priežiūra ir šalių tarpusavio parama, kurios padės valstybėms narėms siekti biudžetų subalansavimo, kai tik ekonomika ims atsigauti.Griežtesnė fiskalinė priežiūra turėtų būti derinama su visos ekonomikos priežiūra platesne prasme, ypač krizės metu didėjant einamosios sąskaitos disbalansui. Šiuo metu Europos Komisija siekia skirti kuo daugiai dėmesio fiskalinės politikos priežiūrai bei išplėsti jos ribas, kad galėtume nustatyti bet kokią riziką, kylančią iš makroekonominio disbalanso ar pasikeitusio konkurencingumo, taip pat kuo skubiau imtis jos sureguliavimo priemonių, jai dar nespėjus įsitvirtinti.Galiausiai, euro zonos valstybės turi siekti didesnės vienybės, kai sprendžiami tarptautiniai klausimai, ir pasaulinėje arenoje kalbėti vienu balsu. Tai vienintelis būdas EPS ekonominiams interesams paremti bei apsaugoti pasaulyje, kuriame vyrauja tarptautinės problemos, o jų sprendimai vis labiau priklauso nuo daugiašalio bendradarbiavimo.Atsiminkime lapkričio mėnesį įvykusį viršūnių pasitarimą dėl finansų krizės. Dar prieš šį susitikimą pasiektas vieningas susitarimas užtikrino Europai svarbesnį vaidmenį. Kai euro zonai pavyks greitai susitarti ir suderinti pozicijas, tai labai padės siekiant vienybės ir visoje ES, ir net pasaulyje. Šiuo metu gyvybiškai svarbu yra išsaugoti tai, kas pasiekta, ir toliau kurti tikrą tarptautinę euro strategiją.Vieningoji Europos valiuta buvo didelė sėkmė, tačiau jos kūrimą būtina toliau tęsti. Praėjus dešimtmečiui nuo euro įvedimo, mes turime sekti šios valiutos kūrėjų pavyzdžiu ir krizę paversti galimybe susivienyti bendradarbiavimui bei taip dar sustiprinti EPS.© "Project Syndicate", 2008

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau