XAVIERAS VIVESAS: Ar ši krizė yra iracionali?

Publikuota: 2009-01-13
Atnaujinta 2015-06-03 16:20

Finansų krizė, paskolų griūtis ir juos
sekęs ekonominis nuosmukis smarkiai pakirto pasitikėjimą finansų rinkomis,
institucijomis ir prekiautojais. Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad rinkose
vyrauja iracionalumas, burbulai, užgaidos ir isterijos.

Neseniai pasirodžiusi George'o Soroso knyga yra geras šios mąstysenos pavyzdys. Autorius netgi iškelia mintį, kad dabar įsišaknijusi finansinė teorija yra pasenusi. Pagal jį tai reikštų, kad dabartinė finansų krizė galutinai įrodo, jog rinkos nesugeba efektyviai apdoroti informacijos. Jei tai yra tiesa, esame arčiau Johno Maynardo Keyneso požiūrio į rinką kaip į kazino, nei Friedricho von Hayeko teiginių, kad ji veikia kaip nuostabus, išsklaidytą informaciją apdorojantis mechanizmas.Pavyzdžiui, neseniai įvykusią naftos kainų pasiutpolkę turėjo sukelti iracionali ateities sandorių isterija. Rinkos operatoriai turėjo sistematiškai apsirinkti skaičiuojant, per daug pasitikėti informacija ir pernelyg smarkiai reaguoti į naujienas. Visgi aš manau, kad šį fenomeną galima paaiškinti ir kitaip. Tai yra, racionaliu skaičiavimu ir institucijų bei prekiautojų apdorojama informacija.Problemos, kurias mes matome finansų rinkose iš tiesų yra susijusios su geros informacijos trūkumu, nesuderintu skatinimu ir, kaip nebūtų keista, racionaliu atsaku į aplinkos poveikį. Esant nepakankamai ir netolygiai pasiskirsčiusiai informacijai, kainos gali nutolti nuo fundamentalios realybės.Tai išvystame scenoje pasirodžius naujoms technologijoms. Interneto burbulas yra nesenas pavyzdys, tačiau panašus fenomenas įvyko ir prieš amžių, kada buvo pradėtas tiesti geležinkelis. Galima teigti, kad pastaraisiais metais bankų sukurti sudėtingi paskolų paketai taip pat gali būti pavadinti naujais ir nežinomais produktais, o informacijos ir pagalbos nustatant kainas trūko.Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kainos gali atitrūkti iš pagrindų, nes kitaip numanoma kolektyvinė išmintis padėtų į rinką sutraukti visą reikalingą informaciją.Prekyba smarkiai svyruojant kainoms gali tapti ir racionalia, save išpildančia veikla, nes investuotojai nusprendžia pūsti burbulą tiek, kiek jis tęsis. Toliau burbulą nesimetriškai pučia tie, kurie tikisi tolesnio kainų augimo ir perka, bei tie, kurie prognozuoja sprogimą, tačiau jame nedalyvauja, nes trumpalaikė spekuliacija skolintomis akcijomis jiems yra per brangi.Tai reiškia, kad neturint visos informacijos, svarbūs ir sąlyginai pastovūs nukrypimai nuo fundamentalios vertės yra ne tik galimi, bet ir tikėtini. Tačiau visada įvyks korekcija, kuri nuleis viską ant žemės. Kainos biržoje visada parodo ekonomikos pagrindus. Tai leidžia paaiškinti, kodėl rinka trumpalaikėje perspektyvoje gali atrodyti kaip Keyneso kazino, o ilgalaikėje perspektyvoje - ir kaip Hayeko stebuklas.Tačiau, kaip paaiškinti tokį perdėtą daugelio institucijų neatsparumą blogų paskolų keliamiems pavojams ir tarpbankinės rinkos žlugimą? Ar bankai elgėsi iracionaliai "pakuodami" blogas paskolas į parduodamus paketėlius (angl. "securitization"), vietoje to, kad pasiliktų jas savo balansuose? Informacijos asimetriškumas ir nesuderintos paskatos yra pagrindinės kaltininkės to, kas įvyko.Pasiliekant paskolas savo balansuose, bankams būtų reikėję užsitikrinti dideles kapitalo atsargas ir stebėti skolų grąžinimą iš jų nešamo uždarbio. Paskolų pardavimas leido išvengti šių išlaidų ir suteikė naujam produktui privalumų. Tai buvo padaryta su reitingų agentūrų žinia, kurios pelnėsi iš investuotojų nepatyrimo ir informacijos trūkumo. Vykdomieji vadovai susirinko geras premijas, o akcijų turėtojai buvo apsaugoti ribota atsakomybe.Galima tarpbankinės rinkos žlugimo priežastis yra būtent informacijos stoka. Tai yra gerai žinomas fenomenas, aprašytas Nobelio premijos laureato George'o Akerlofo tyrime apie automobilių pramonės "citrinas". Bankai iki šiol nepasitiki vienas kitu, nes nežino, kiek kuris skeletų slepia spintoje. Čia nėra jokio iracionalumo.Ginčai apie finansų rinkos iracionalumą nėra vien tik paremti akademiniais teiginiais. Jei mes manome, kad ekonomikos veikėjai yra iracionalūs, pradėsime taikyti globėjišką politiką, ja bus siekiama kontroliuoti poelgius arba laiduoti už žlugusius atstovus ir institucijas, kurie gali naikinti patys save ar netgi būti pavojingais kitiems. Tai taip pat gali virsti apribojimais fizinių asmenų ir institucijų investicijoms, diktuoti ar riboti veiksmus rinkoje.Raginimai pažaboti spekuliaciją išvestinių produktų rinkose ar skolintomis akcijomis jau kvepia tuo. Tačiau, iš kitos pusės, mes tikime, kad ekonomikos veikėjai į paskatas ir informaciją atsakys racionaliai, todėl galime naudingai pertvarkyti reguliavimo schemas, nusistatant aiškius tikslus. Tai galėtų būti ir apribojimai užbalansiniams instrumentams, griežtesnė atsiskaitomybė bei reitingo agentūrų interesų konfliktų kontrolė.Xavieras Vivesas yra ekonomikos ir finansų profesorius iš IESE verslo mokyklos Barselonoje

Project Syndicate, 2008

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 2

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Įsigaliojo ES muitai amerikietiškai produkcijai

Penktadienį įsigaliojo ES muitai, kuriuos Europa įvedė kaip atsaką į JAV prezidento Donaldo Trumpo agresyvią...

Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų 1

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį svarstė ministrų kabineto pateiktą pensijų kaupimo...

Verslo aplinka
2018.06.20
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto 6

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Verslo aplinka
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Verslo aplinka
2018.06.19
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Premjeras: bazinės algos didinimas kainuoja dešimtis milijonų, kurių nėra 9

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina dalies Seimo politikų pateiktus pasiūlymus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.06.11
Naujausi duomenys pasėjo abejones dėl JK ūkio būklės

Jungtinės Karalystės (JK) gamybos apimtys balandį smuko labiausiai per penkerius su puse metų, o statybų...

Verslo aplinka
2018.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau