VIOLETA KLYVIENĖ: Ko tikėtis 2009 metais?

Publikuota: 2009-01-06
Atnaujinta 2015-06-03 16:38

Matyt, jau neliko optimistų, manančių, kad
ateinančiais metais vis dar galime tikėtis palankaus ekonomikos raidos
scenarijaus, nors dar palyginti neseniai buvo galima prognozuoti gana švelnų
mūsų šalies ekonomikos nusileidimą.

Sparčiai blogėjanti globali ekonominė aplinka ir nemažėjantis paskolų krizės poveikis koregavo šias prognozes neigiama linkme. Nemaža dalimi tai susiję ir su niūriomis Rusijos rinkos perspektyvomis. Didelė tikimybė, kad ši ekonomika taip pat atsidurs recesijoje, o tai mažina ir mūsų eksporto potencialą.
Išskirtinai nepastovi išorinės aplinkos raida (naftos kainų bangavimas, neaiškios pagrindinių eksporto partnerių perspektyvos) mažina ir vadinamųjų Lietuvos projekcijų patikimumą, todėl BVP sumažėjimo intervalas gali būti tikrai platus: tarp minus trijų ir minus penkių procentų. Tendencijų pokyčiai į teigiamą pusę geriausiu atveju bus matomi tik 2010 m. pabaigoje, kai būsime „išgyvenę“ Ignalinos AE uždarymą ir sulaukę globalaus investicinio klimato pagerėjimo.Pasaulis eina mokesčių ekspansijos keliu, tad ar teisingu keliu eina Lietuvos Vyriausybė, įgyvendindama savąjį antikrizinį planą? Dėl praeityje vykdytos prociklinės mokesčių politikos Lietuva nėra sukaupusi jokių biudžeto rezervų. Tačiau skolinimosi sąlygos tarptautinėse finansų rinkose ir toliau išlieka nepalankios. Tai lemia, kad esame priversti vykdyti ribojančią mokesčių politiką, nors ir gresia sunkmetis. Tačiau ar tai vienintelis gresiančių nepopuliarių pertvarkų tikslas?Įgyvendinant mokesčių reformą yra siekiama ne tik didesnio balanso valstybės sąskaitose, bet ir kitų, ne mažiau svarbių tikslų – didesnio mokesčių sistemos efektyvumo ir, beje, socialinio teisingumo. Taip, bent jau iš dalies, „Sodros“ ir Sveikatos draudimo fondo problemos yra sprendžiamos didinant apdraustųjų aprėptį, t. y. įtraukiant į sistemą iki tol joje nedalyvavusius dirbančiuosius. Nepamirškime, kad tai didina ir pačių mokėtojų socialines garantijas ir leidžia bent jau laikinai spręsti žlungančio sveikatos apsaugos sektoriaus problemas.Dabartinės politikos kritikai pabrėžia, kad ribojanti mokesčių politika, pagrįsta mokesčių didinimu ir išlaidų mažinimu, gali tik dar labiau padidinti gresiantį nuosmukį. Tačiau ar visuomet taip? Negalime atmesti ir tokios prielaidos, kad išskirtiniais laikotarpiais gali smarkiau pasireikšti ir kitoks griežtos mokesčių politikos efektas, kai valstybės išlaidų multiplikatorius tampa neigiamas. Tuomet tokia mokesčių politika kaip tik gali tapti vidaus paklausą stimuliuojančiu veiksniu.Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse, galima atsekti laikotarpius, kai griežtinama mokesčių politika nelėmė valstybės BVP mažėjimo. Lietuvoje tai matėme 2000–2001 m., kai vidaus paklausa ėmė sparčiai atsigauti, nors valstybės išlaidos ir buvo mažinamos. Daugelis ekspertų sutinka, kad (bent jau iš dalies) tokį atsigavimą galima paaiškinti patikima mokesčių konsolidacija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

ECB valdančioji taryba Vilniuje sutarė, jog gali reikėti tolesnių paskatų 8

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos nariai Vilniuje įvykusiame birželio mėnesio posėdyje „iš...

Verslo aplinka
2019.07.12
Nedarbas kiek augo, sumažėjus darbo paklausai, į rinką atėjus absolventams

Nepaisant prasidėjusios vasaros, kai paprastai išauga sezoninio darbo paklausa, nedarbas birželį, palyginti...

Verslo aplinka
2019.07.08
Lenkija rengiasi maitinti visus Premium

2018-ieji buvo itin sėkmingi lenkų žemės ūkio ir maisto produktų eksportui. Lenkijos ūkio produkcijos...

Verslo klasė
2019.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau