Pingantis skaitmeninis auksas

Publikuota: 2009-01-02
Atnaujinta 2015-06-03 16:21

Dar prieš keletą metų pasaulinė įvairių
masinių interneto žaidimų valiutų, ginklų ir kitų daiktų rinka sudarė apie 2
mlrd. tikrų JAV dolerių ir gudriausiems verslininkams krovė milijonines pajamas.
Žaidėjai ir dabar už tūkstančius tikro pasaulio pinigų parduoda ilgai kauptus
savo skaitmeninius turtus, tačiau dideli verslai čia jau sužlugo.

Masinius interneto žaidimus žaidžia apie 20 mln. vartotojų, tad nenuostabu, kad verslesni žaidėjai pradeda kurti įvairias uždarbio schemas. Juoba kad dalis žaidėjų, norinčių kuo greičiau sustiprinti savo žaidimo personažą, sutinka mokėti po kelis ar keliolika JAV dolerių (USD) už auksą, kalavijus, šarvus ar aprangos rinkinius, sukurtus vien iš vaizduotės ir skaitmeninio kodo. Savo ruožtu, surinkus daugiau vertingų daiktų bei patirties, jau galima parduoti ir visą personažą – tuomet jis kainuos tūkstantį USD ar ir daugiau.Žinoma, žaidimų kūrėjai nėra linkę pajamomis dalintis su gudriaisiais verslininkais – tokius virtualių pramogų gigantus kaip „Blizzard“ visai tenkina ir 11 mln. laimingų populiariausio pasaulyje masinio interneto žaidimo „World of Warcraft“ („WoW“) žaidėjų, kas mėnesį sumokančių 15 USD dalyvio mokestį. Vis dėlto dar prieš keletą metų šimtus kinų samdžiusi ir magiškuose interneto žaidimų pasauliuose juos įdarbindavusi JAV bendrovė „Internet Gaming Entertainment“ (IGE) per metus iš skaitmeninių ginklų ar aukso prekybos gaudavo per 250 mln. USD pajamų, įspūdingame straipsnyje apie šią pramonę rašo „Wired“.Ir nors „Blizzard“ sumažino galimybes „WoW“ dideliu mastu verstis skaitmeninių daiktų ir aukso prekyba, žaidėjų teigimu, populiariajame žaidime tebeknibžda tūkstančiai personažų, žudančių vištas ir kitus bejėgius padarus, šitaip greitai renkančių auksą ir jį parduodančių už tikrus pinigus.

Pigo penkiskart

IGE yra laikoma vienu sėkmingiausių prekybos žaidimuose pavyzdžių. Savo klestėjimo metu (2005–2006 m.) bendrovė turėjo apie 500 darbuotojų, dauguma jų buvo neetatiniai, už keletą USD per dieną skaitmeninį auksą profesionaliai renkantys kinai. Priešingai nei daugelis kitų žaidėjų, jie nesimėgavo išties užburiančiai atrodančiu ir ne veltui jaunimą greitai įtraukiančiu „WoW“ žaidimu – „juodadarbiai“ pačiais nuobodžiausiais ir ne visada legaliais būdais rinko auksą, kurį vėliau parduodavo. Maža to, neretai ir žaisdami keturiais kompiuteriais vienu metu.Vienas tapatybės atskleisti nenorėjęs „WoW“ žaidėjas iš Lietuvos VŽ pasakoja ir šiandien matantis galybę nesunkiai atskiriamų žaidėjų, kurių pagrindinis tikslas – rinkti auksą. Arba rinkti paprastus daiktus ir juos parduoti už auksą. Būtent auksas yra likvidžiausia skaitmeninė valiuta, parduodama už tikrus dolerius. 10.000 „WoW“ „auksinių“ šiuo metu kainuoja vidutiniškai 9 USD. Palyginimui, vienas vertingesnis daiktas – ginklas ar aprangos detalė – žaidime kainuoja apie 1.000 „auksinių“. Dešimt kartų didesnę jų sumą profesionalūs „juodadarbiai“ gali surinkti maždaug per parą. Tuomet auksas parduodamas įvairiuose specialiuose „WoW“ prekybos kanaluose (angl. trade channel) – už auksą žaidėjai gali atsiskaityti kredito kortele ar per „PayPal“ sistemą, o nusipirktus auksinius žaidėjui „WoW“ platybėse netrunka pristatyti specialus agentas, pasakoja „Kirmmela“ žaidime pasivadinęs lietuvis.Negana to, „WoW“ verslininkai buvo įsigudrinę net „automatizuoti“ aukso rinkimo procesą – kai kuriuos žaidimo personažus valdydavo net ne žaidėjai iš Kinijos, o specialiai parašytos programos. Tačiau „Blizzard“ pastangomis tokių gudrybių pastaruoju metu sumažėjo.Vis dėlto, verteivų nelaimei, skaitmeninis auksas per pastaruosius keletą metų gerokai atpigo. „Kirmmelos“ teigimu, nuo maždaug 30–50 USD iki 9 USD už 10.000 „auksinių“. „Gal ir čia krizė“, – juokauja nuo 2004 m. „WoW“ ištikimas žaidėjas. Kita vertus, net ir pingant auksui žaidimo „verslininkai“ ieško naujų būdų užsidirbti, pavyzdžiui, mažiau patyrusiems žaidėjams pardavinėja daiktus išpūstomis kainomis ar kitaip iškreipia žaidimo ekonomiką.

Paklausa išlieka

Viena priežasčių, kodėl pinga žaidimų auksas, galima laikyti sparčiai didėjantį žaidėjų skaičių. 2004 m. lapkritį debiutavęs „WoW“ 2005 m. pradžioje turėjo 1 mln. žaidėjų, 2006 m. pradžioje – apie 5 mln., 2007 m. – 7 mln., šiemet – jau per 11 mln. žaidėjų. Kiekvienas jų nuolat besiplečiančiuose virtualiuose pasauliuose aukso gali rasti ir parduoti pats, todėl, kaip ir tikroje ekonomikoje, didėjant grynųjų kiekiui smunka jų vertė.Be to, pati „WoW“ administruojanti „Blizzard“ susirūpino savo žaidime įsuktais trečiųjų šalių verslais ir pradėjo dėti pastangas juos naikinti. Visų pirma todėl, kad nemaža dalis žaidėjų žaidžia tik savo jėgomis ir tūkstančius valandų prie kompiuterio stiprintais personažais. Auksą, daiktus ar patyrusius žaidimų personažus perkantys vartotojai dažnai laikomi nesąžiningais – kita vertus, patyrę „WoW“ žaidėjai gali tingėti žaidimą pradėti „nuo nulio“, gaišti laiką tarp pradinukų. Aišku, ir pradedantieji nevengia greičiau sustiprinti savo personažų – keliasdešimt USD „sutaupo“ kone savaitę žaidimo. Todėl kažkieno jau sukurtų personažų ar aukso paklausa turėtų išlikti.Žinoma, masinių interneto žaidimų verslo milžine laikyta IGE prekiavo ne tik „WoW“, bet ir „Lineage“, „EverQuest“, „Final Fantasy“, „Age of Conan“ ir kituose žaidimuose. Savo klestėjimo metu bendrovė net buvo sulaukusi 60 mln. USD iš JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ ir nusisamdžiusi vieną buvusį žaidimų leidėjos „Electronic Arts“ vadovų. Tačiau griežtėjant žaidimų gamintojų politikai ir pingant skaitmeniniam auksui, IGE ilgainiui pradėjo nebemokėti kreditoriams, kinų „juodadarbiams“ žaidėjams, o pernai kas mėnesį jau patirdavo po 0,5 mln. USD nuostolį. Tiesa, IGE tinklalapis ir paslaugos tebeveikia, tačiau milijoninį bendrovės verslą jau spėjo išsidalinti tūkstančiai smulkesnių ir mažiau pastebimų rinkos dalyvių.„WoW“ nėra vienintelis masinis interneto žaidimas, tačiau jis – neabejotinas lyderis, beveik 10 mln. aktyvių abonentų lenkiantis abi „Lineage“ dalis, „Runespace“ ir kitus panašius žaidimus. Didžiausią dalį pajamų per „WoW“ žaidimą jį valdanti „Blizzard“ gauna iš mėnesinių mokesčių. Vis dėlto kompiuterinių žaidimų taisyklės pamažu perrašomos – VŽ dar pavasarį rašė apie pirmiausia Azijoje populiarėjančius nemokamus interneto žaidimus (pvz., „MapleStory“), kuriuose dalyvio mokesčio nėra, tačiau žaidimo plėtotojai uždirba už kiekvieną vartotojų perkamą brangesnį daiktą ar drabužį. Tad nors „WoW“ verslo modeliui kol kas negresia iššūkiai, pramogų ir greitesnės sėkmės paklausa visuomet išliks. Kaip ir galimybė šioje rinkoje užsidirbti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Instagram“ palieka kompanijos įkūrėjai

Kevinas Systromas ir Mike‘as Kriegeris, kurie prieš aštuonerius metus įkūrė socialinį tinklą „Instagram“,...

Laisvalaikis
10:59
Biotechnologijų bėda: rizikos kapitalas 10 metų laukti nenori Premium 2

Nors biotechnologijos laikomos Lietuvos stiprybe ir šalyje kasmet įsikuria po 7-8 naujas gyvybės mokslų...

„Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“: jau pateiktos 45 paraiškos 2

Likus kelioms valandoms iki kvietimo pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ pabaigos, į...

Pramonė
10:27
200 mln. Eur, kuriuos paaiškinti sunku: Registrų centras braukia privačius platintojus Premium 9

Duomenų verslo bendrovės, patekusios į Registrų centro (RC) ir Susisiekimo ministerijos nemalonę,...

„Tamo“ toliau plečiasi – į dienyną integravo „Pradinukams.lt“ 2

„Tamo“ elektroninį dienyną vystanti UAB „Tavo mokykla“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su papildomo...

Latvių startuolis pradeda ergonominių apyrankių gamybą 3

Latvių startuolis „SIA Panonia Group“ per 12 mėnesių sukūrė ir pradėjo gaminti apyrankes žmonėms, dirbantiems...

Pramonė
2018.09.24
Pristatytas „Galaxy A7“ su triguba galine kamera 5

„Samsung“ pristatė vidutinės klasės išmanųjį „Galaxy A7“ su triguba kamera ir 120 laipsnių apimančiu plataus...

Technologijos
2018.09.24
Tyrimas: smulkusis verslas neįvertina IT potencialo ir pavojų

Smulkiose Lietuvos įmonėse kompiuterine ir IT įranga dažniausiai rūpinasi ne patyrę specialistai, o...

Technologijos
2018.09.24
Gyvybės draudimas – tik su aktyvumo stebėjimo įrenginiais 1

„John Hancock“ – vienas didžiausių draudikų JAV – gyvybės draudimo polisą nuo šiol parduos tik tuo atveju,...

Technologijos
2018.09.24
„Nasdaq“: kapitalo rinkų ateitis – dirbtinis intelektas ir blokų grandinės Premium

Į VŽ technologijų sektoriaus lyderių dešimtuką patekęs „Nasdaq“ Technologijų ir verslo kompetencijų centras...

Technologijos
2018.09.24
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 15

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
„Amazon“ įrenginiais bando užkariauti naujas nišas

„Amazon“ ketvirtadienį pristatė apie dešimtį naujų ir atnaujintų „Echo“ garsiakalbių ir susijusių įrenginių.

Technologijos
2018.09.21
„Google“ toliau renka informaciją iš privačių paskyrų 1

Dėl privačių laiškų skenavimo ir duomenų teikimo trečiosioms šalims priekaištų ir piktų reakcijų dar pernai...

Technologijos
2018.09.21
Kriptovaliutų kainos penktadienį „žaliuoja“ 3

Kriptovaliutų rinkoje penktadienį buvo juntamas pagyvėjimas.

Rinkos
2018.09.21
„iPhone Xs Max“ Lietuvoje kainuoja 1.679 Eur 11

Operatoriai nuo šiandien (rugsėjo 21 d.) priima naujųjų „Apple“ flagmanų „iPhone Xs“ ir „iPhone Xs Max“...

Technologijos
2018.09.21
„Teamgate“ pritraukė 400.000 Eur investiciją 5

„Blue Bridge“ (BB) grupei priklausanti jauna ryšių su klientais valdymo (CRM) sprendimų bendovė „Teamgate“...

Technologijos
2018.09.21
„Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ baigė ginčą dėl reklamos

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ ginčą dėl pastarosios prekės ženklo „Labas“ reklamos...

Rinkodara
2018.09.20
Interviu su „Bitė Lietuva“ vadovu P. Kuisiu: operatorių ateitis – papildomos paslaugos Premium 10

Šių metų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus lydere išrinkta UAB „Bitė Lietuva“. Pranas...

Technologijos
2018.09.20
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 9

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19
„Scania“ vandenilio technologijas išbando Lietuvoje 1

Švedijos komercinio transporto gamintoja „Scania“ kartu su savo antrine bendrove „Scania Lietuva“ ir koncerno...

Technologijos
2018.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau