Mokslas atves verslą, jei Lietuva protingai tvarkysis

Publikuota: 2007-12-10
Atnaujinta 2015-06-08 17:31

VŽ: 2007–2013 m. apie dešimtadalį ES struktūrinių fondų paramos lėšų ketinama skirti mokslui, jam bus atseikėta ir iš investicinių Vyriausybės programų. Kaip reikėtų organizuoti projektų finansavimą, kad milijardinės lėšos nenueitų vėjais ir mokslo tyrimai taptų šalies ekonomikos varikliu, pritrauktų aukštą pridedamąją vertę kuriantį verslą? Daugelyje pasaulio valstybių dar prieš porą dešimtmečių buvo pradėta įgyvendinti vadinamųjų slėnių, jungiančių studijas, mokslą ir verslą, įgyvendinimo strategija. Ji davė puikių rezultatų. Gyvavimo „vienoj draugėj“ terpė užtikrina nuolatinį mokslininkų bendravimą ir bendradarbiavimą, sėkmingą idėjų generavimą, padeda sutaupyti lėšų įrangai. Drauge ji labai patraukli galimybe pritraukti verslo investicijas ir kurti vadinamąsias pumpurines įmones.

Šiuo metu Lietuvos mokslo centrai išsibarstę, todėl bendradarbiavimas nėra efektyvus. Pavyzdžiui, gamtos mokslų studijos vyksta Vilniaus centre esančiuose Vilniaus universiteto Gamtos ir Chemijos fakultetuose, Biochemijos institutas yra Visoriuose, o Biotechnologijos institutas ir įmonės – Aukštuosiuose Paneriuose. Viena iš didžiausių siekiamybių – pumpurinių įmonių atsiradimas slėnyje. Išplėtota ir patraukli mokslo idėja gali būti puikus verslo plėtros variklis, o verslas savo ruožtu stiprintų mokslą investicijomis.

Daug diskutuojama, kur ir kokie slėniai turi būti kuriami, tarp mokslininkų vyksta atviros ir slaptos kovos, kurie projektai turi būti finansuojami. Kokias grėsmes įžvelgiate? Akivaizdu, kad siekiama iš karto sukurti per daug slėnių. Įvertinus tikėtinas lėšas ir Lietuvos mokslininkų potencialą, pinigų išdalinimas „visiems po truputį“ būtų grynas lėšų iššvaistymas.Šiuo metu Vyriausybei siūloma kurti penkis slėnius: du Vilniuje, du Kaune ir vieną Klaipėdoje. Vilniuje verda diskusijos tarp Saulėtekio slėnio ir Visorių/Santariškių slėnio šalininkų. Įvertinus perspektyvoje slėniuose atsirasiančias verslo įmones, akivaizdu, kad abiejuose slėniuose joms būtų „ankšta“. Esu įsitikinęs, kad šiomis nepalankiomis aplinkybėmis geriausias sprendimas būtų Biochemijos ir Biotechnologijos institutus, VU Chemijos bei Gamtos mokslų fakultetus perkelti į Saulėtekio slėnį ir taip sutelkti gamtos mokslų studijas bei tyrimus vienoje vietoje.Kauno aukštųjų technologijų slėnis „Santaka“ („Technopolis“, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas ir Kauno technologijos universitetas) yra perspektyvus inovacinėms informacinių technologijų ir kitoms bendrovėms susikurti.
Tačiau Kaune siūlomas Žemės ūkio slėnis, mano nuomone, būtų mažiau perspektyvus, nes jo centras – Lietuvos žemes ūkio universitetas – dar nepasiekė kitų kuriamų slėnių mokslo tyrimų kompetencijos.

Klaipėdoje ir kituose miestuose mokslo potencialas kol kas per menkas, nors ateityje galėtų sustiprėti. Svarbu priimti teisingus sprendimus ir nebedelsti. Iki 2008 m. beliko kelios savaitės, o mokslo visuomenė dar nieko nežino apie būsimus Vyriausybės sprendimus dėl slėnių, aukščiausio lygio centrų, kompleksinių programų, naujos finansinės paramos (grantų) sistemos.

Buvo tikėtasi, kad daugelį problemų išspręs mokslo ir studijų reforma, tačiau iš jos idėjų plačiai nuskambėjo tik visuomenę išgąsdinęs siekis apmokestinti aukštojo mokslo studijas. Ar norint pakelti aukštojo mokslo tyrimų kokybę pakanka vien rinkti pinigus už studijas? Tai tik nedidelė labai svarbios reformos dalis. Svarstant reformą, dėmesys buvo sutelktas į studijų kainą. Tai nuskambėjo gąsdinančiai, o visuomenei liko neaišku, kaip bus užtikrinama studijų kokybė.

Švietimo ir mokslo ministerijos neseniai parengtam Mokslo ir studijų įstatymo projektui išvydus dienos šviesą, paaiškėjo, kad nemažai prie jo prisidėjusių Lietuvos mokslininkų vis dar simpatizuoja lygiavos principui ir priešinasi tarptautinių standartų taikymui organizuojant konkursus ir į profesūros vietas, ir projektų pinigams gauti. Tai, kas pasaulyje seniai yra savaime suprantama norma, Lietuvoje vis dar nepageidaujama. Tarptautinis vertinimas – vienintelis objektyvus būdas pritraukti geriausius mokslininkus ir finansuoti perspektyviausius projektus. Užsienio lietuvių mokslo forume (ULMF) yra apie 70 gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistų, nemaža jų dalis norėtų grįžti į Lietuvą, jei čia padėtis pasikeistų. Tačiau čia nėra tinkamų fondų, į kuriuos jie galėtų kreiptis ir gauti konkurso būdu skirstomų lėšų, o į jas galėtų pretenduoti būdami užsienyje.Daugiau apie tai:"Verslo žinių" prenumeratoriams

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 27

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20
Lietuviams kol kas nepavyksta įsigyti banko Paryžiuje 4

Lietuvos finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ ketinimai įsigyti banką Vakarų Europoje kol kas nevirsta...

Rinkos
2019.03.20
Didžiausi „Swedbank“ akcininkai nori gilesnio tyrimo dėl pinigų plovimo

Pagrindiniai Švedijos banko „Swedbank“ akcininkai reikalauja, kad banko nusamdyti išorės auditoriai...

Rinkos
2019.03.19
Įsiutę „Danske Bank“ akcininkai vadovams užkūrė klausimų pirtį 1

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcininkų susirinkimas, pirmadienį vykęs Kopenhagoje, banko vadovams...

Rinkos
2019.03.19
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius 1

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

2019.03.19
Naudos gavėjų mokesčių rojuose tyko nauji išbandymai  Premium

Neužtikrinus, kad mokesčių rojais pripažintose teritorijose registruotos bendrovės vykdo ekonominę veiklą, jų...

Finansai
2019.03.19
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono 13

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali...

Finansai
2019.03.17
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Įtarimų sulaukęs „Danske Bank“ darbuotojas dirbo ir „Swedbank“ 6

Danijos banke „Danske Bank“ padalinyje dirbęs pinigų plovimu įtariamas asmuo dirbo ir kitame į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.13
Mažieji kreditoriai mėgina atsiriekti dalį paskolų rinkos Premium

Sumenkus konkurencijai verslo paskolų rinkoje, ryškėja kredito įstaigų noras didinti maržas, tad auga įmonių...

Finansai
2019.03.12
Bankams prisukus čiaupus, įmonės kliaujasi tiekėjų pinigais 4

Įmonių įsiskolinimo augimą pastaruoju metu labiausiai lemia ne bankų suteiktos paskolos, o augantys...

Finansai
2019.03.09
V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti 29

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.08
Švedijos „Swedbank“ – Browderio kaltinimai dalyvaujant pinigų plovime 5

Žinomas investuotojas Billas Browderis pateikė kaltinimus Švedijos bankui „Swedbank“ dėl šio dalyvavimo 176...

Rinkos
2019.03.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau