Vž Savaitgalis: Gyvenimas virtualiai

Publikuota: 2007-11-25
Atnaujinta 2015-06-04 12:44

Dar visai neseniai mūsų protėviams,
priremtiems prie sienos mokslinių įrodymų, teko skaudama širdimi pripažinti, kad
šokiruojanti teorija apie žmogaus kilmę ne iš Dievo, o iš beždžionės skamba
labai įtikinamai. Šiandienos mokslinės minties galiūnai turi „saldainiukų“ ir
mūsų kartai.

Esą galimas daiktas, kad viso, kas gyva ir negyva, visų beždžionių ir žmonių Kūrėjas veikiausiai stebi savo kūrinius ne sėdėdamas rojuje ant debesies krašto, o tarškindamas klaviatūrą ir spoksodamas į kompiuterio ekraną.Filosofijos mokslų daktaras Nickas Bostromas, Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto vadovas, už kurio intriguojančios teorijos akis laikraštyje „The New York Times“ pirmą kartą užkliuvo vieną rugpjūčio dieną, tvirtai įsitikinęs: tikimybė, jog visa žmonija ir jos regimasis pasaulis tėra kažkieno sukurta kompiuterinė simuliacija, siekia apie 20%, ir tai netgi galima įrodyti matematiškai (tiesa, norinčių tai padaryti matematikų dar neteko girdėti).Skirtingai nei trilogijoje „Matrica“, kur žmonių kūnai plūduriuoja skystyje, o realaus gyvenimo vaizdas projektuojamas tiesiai smegenyse, gyvenant dr. Bostromo piešiamoje realybėje fizinio apvalkalo net nereikia – jo, kaip ir visos aplinkos, iliuziją kuria smegenys, sudarytos iš kompiuterinių grandynų tinklo, nuo kurio nėra jokių galimybių atsijungti.Dr. Bostromas laikosi nuomonės, kad technologijų pažanga ilgainiui leis žmonijai sukurti galingus kompiuterius, galinčius kurti tikroviškus virtualius pasaulius, kuriuose gyvens virtualūs mūsų protėviai tobulomis virtualiomis nervų sistemomis. Jei civilizacija iki to laiko dėl išorinių priežasčių neišnyks arba nesusinaikins ir moksliniais ar pramoginiais sumetimais nuspręs paleisti suktis tokius virtualius pasaulius, viskas baigsis tuo, jog virtualiųjų žmonių netrukus bus gerokai daugiau nei jų kūrėjų. Galop ateis toks metas, kai kažkam iš tų virtualiųjų kūrinių bespoksant į virtualaus kompiuterio ekraną toptelės, jog jis pats ir visas pasaulis, kuriame gyvena, tėra kažkieno sukurta iliuzija. Ir tada kūrėjui arba dings bet koks malonumas žaisti, arba jis norės pasmalsauti, kaip kūriniai elgsis toliau.

Žaidimas pasauliais

Daktaras Bostromas neslepia: yra ir kitokių teorijų. Viena jų teigia, jog civilizacija niekada nepasieks tokioms simuliacijoms kurti reikiamo technologinio lygio (veikiausiai susinaikins anksčiau), kita – kad pažangiosios visuomenės nuspręs su tokiomis simuliacijomis neprasidėti. „Galbūt žmonės prasimanys kitokių pasilinksminimo būdų: tarkime, tiesiogiai stimuliuodami atitinkamus smegenų centrus. Mokslinėms reikmėms tokių simuliacijų galbūt nereikės kurti, nes bus geresnių metodų praeičiai suprasti. Įmanoma, kad moralės normos draus simuliuoti žmones, nors faktas, kad kažkokia veikla laikoma amoralia, dar nereiškia, jog ja nebus užsiimama“, – aiškina dr. Bostromas.
Deividas Čalmersas (David J. Chalmers), Australijos nacionalinio universiteto filosofas, britų kolegos hipoteze nesižavi, bet ir nesudirbinėja jos: jo galva, tai tiesiog kitoks metafizinis pasaulio aiškinimas. Viskas, ką liečiame ir jaučiame, – popieriaus lapas, klaviatūros klavišai, kavos puodelis – mums atrodo tikra, ir visai nesvarbu, ar tai padaryta iš celiuliozės, plastiko, molio, ar sukurta kompiuterinių schemų.
Gali būti, svarsto kiti teorijos šalininkai, kad virtualiojo pasaulio kūrėjui (o gal kūrėjams) netgi būdingi kokie nors moraliniai įsitikinimai ir už juos nusakančių taisyklių laikymąsi virtualiesiems kūriniams būtų pažadėta kas nors itin vertingo. Tarkime, Robino Hansono, JAV Džordžo Meisono (George Mason) universiteto ekonomisto manymu, gerai besielgiantieji po kurio laiko galėtų pereiti į kitą, geresnę, įdomesnę kompiuterinę simuliaciją, o gal netgi įgytų galimybę kurti savus virtualius pasaulius. Tiesa, greičiausiai po kurio laiko jiems kiltų logistikos problemų – pasaulių kūrimo technika nebepavežtų tiek simuliacijų ir pagrindinio kūrėjo kompiuterio ekrane užsižiebtų įrašas: „Nepakanka atminties“. O gal dar blogiau – pagrindinis kūrėjas gautų pranešimą, jog jo žaidimas baigtas.

Antrasis gyvenimas

Kita vertus, labiau ar mažiau realus gyvenimas sumodeliuotoje matricoje jau egzistuoja – šiuo metu galima įsikurti keliuose trimačiuose virtualiuosiuose pasauliuose: „There“, „Moove“, „Active Worlds“, „World of Warcraft“, suaugusiesiems skirtame „Red Light Center“ (taip pavadinto su aliuzija į raudonųjų žibintų kvartalus) ir, žinoma, garsiajame „Second Life“ (Antrajame gyvenime). Visų jų paskirtis panaši: sudaryti sąlygas gyventojams veikti tai, kas jiems patinka. Tiesa, tie gyventojai, vienur skaičiuojami šimtais tūkstančių, kitur – dešimtimis milijonų, kol kas ne tikri žmonės, o jų susikurti kompiuteriniai atvaizdai – avatarai, iš išvaizdos dažniausiai menkai teprimenantys jų kūrėjus.Jauno kompiuterijos specialisto Filipo Rouzdeilo (Philip Rosedale) 2003 m. sukurtame ir bendrovės „Linden Lab“ administruojamame „Antrajame gyvenime“ įsikurti gana paprasta, bet kebloka patekti: „Ištisas dvi savaites mokiausi, kaip prisijungti prie „Antrojo gyvenimo“, ir galiausiai tik kažkokio nepažįstamojo padedamas atsidūriau virtualioje jo gatvėje“, – prisimena Džeimsas Harkinas (James Harkin), laikraščio „The Financial Times“ žurnalistas, lygiai prieš metus leidęsis tyrinėti šio virtualiojo pasaulio.Laisvosios prekybos zona be jokių mokesčių (į bandymus juos įvesti pirmieji virtualieji čiabuviai atsakė kažkuo panašaus į Bostono arbatėlę) besiskelbiąs „Antrasis gyvenimas“ išties svetingas: čia be jokių biurokratinių kliūčių galima įsigyti žemės, pasistatyti namą, kurti beprotiškiausius gaminius ir juos pardavinėti kitiems – komercinės operacijos vyksta Linden doleriais, 2007 m. vasarį 1 USD buvo lygus 270 L$. Tiesa, už virtualiame pasaulyje susikrautus ir vėliau realiais pinigais paverstus turtus JAV ir Australijos vyriausybės jau prašo susimokėti tikrus mokesčius.Garsiausi pasaulio gamintojai verčiasi per galvas, kad tik čia patektų: „Toyota“ prekiauja virtualiais automobiliais, „Adidas“ pristatinėja naujausias kolekcijas, agentūra „Leo Burnett“ įsteigė virtualųjį Idėjų centrą, kuriame susitinka ir bendrauja jos darbuotojai iš visų realaus pasaulio kampelių. Kurtas Vonnegutas čia reklamavo savo naująją knygą, o roko veteranai „Duran Duran“ paskelbė norį susikurti virtualią salą, kurioje galėtų gyvai koncertuoti. „Coca-cola“, „Intel“, IBM, netgi naujienų agentūra Reuters, įkurdinusi čia nuolatinį savo korespondentą, – panašu, jog antrojo gyvenimo ištroškę visi.Daugiau nei prieš dvi savaites, lapkričio 11 d., „Antrajame gyvenime“ turėjo pradėti veikti virtuali Estijos ambasada – informacinio reprezentacinio pobūdžio diplomatinė atstovybė, kokias čia jau turi įsteigusios Švedija ir Maldyvai, ketina kurti Malta, Makedonija ir Filipinai. 29 diplomatines misijas realiame pasaulyje turintys estai, naujienų agentūros BNS pranešimu, nepagailėjo maždaug 6.000 EUR už galimybę virtualiai „atstovauti Estijai tose šalyse, kuriose nėra įprastų diplomatinių atstovybių“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija „dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių“ virtualios ambasados „Antrajame gyvenime“ pareiškė kol kas nesteigsianti.Nejaugi į „Antrąjį gyvenimą“ vilioja tik demografiniu požiūriu patraukli virtuali visuomenė: beveik po lygiai vyrų ir moterų (nors kas ten iš tikrųjų žino), kurių amžiaus vidurkis – 32 m. Kaip kolegai iš „The Financial Times“ prisipažino vienos leidyklos, virtualiame pasaulyje ieškančios dar neatskleistų talentų, atstovai, visas pamišimas dėl „Antrojo gyvenimo“ – tik reklaminis triukas, ir nieko daugiau.Kita vertus, pasak virtualiajame pasaulyje dirbančio Reuters korespondento Adamo Roiterio (Adam Reuters), ši vieta – tikras rojus nekilnojamojo turto, bankininkystės ir mažmeninės prekybos sektoriams. Ir dar – pamišusiems dėl pirkinių ir sekso. Tik politinė padėtis pastaruoju metu čia esą nekokia: ramybę drumsčia partizaninis judėjimas „Antrojo gyvenimo išlaisvinimo armija“, iš pasaulio kūrėjų reikalaujantis daugiau demokratinio atstovavimo vietos gyventojams.Šį ir kitus rašinius skaitykite "Verslo žinių" penktadieniniame priede "VŽ Savaitgalis".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
„Titanikas“ rastas vykdant slaptą karinę misiją

Ilgai teigta, kad 1912 m. nuskendusį laivą „Titanikas“ 1985 m. vandenyno dugne surado JAV  mokslininkai.

Laisvalaikis
2018.12.16
D. Katkus: pianisto D. Kirilausko iššūkiai 1

Vykstant nuožmiam popso karui su intelektualia muzikine kultūra, karui, kur popsą visiškai palaiko ir...

Verslo klasė
2018.12.15
Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad...

Laisvalaikis
2018.12.15
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau