Vž Savaitgalis: Gyvenimas virtualiai

Publikuota: 2007-11-25
Atnaujinta 2015-06-04 12:44

Dar visai neseniai mūsų protėviams,
priremtiems prie sienos mokslinių įrodymų, teko skaudama širdimi pripažinti, kad
šokiruojanti teorija apie žmogaus kilmę ne iš Dievo, o iš beždžionės skamba
labai įtikinamai. Šiandienos mokslinės minties galiūnai turi „saldainiukų“ ir
mūsų kartai.

Esą galimas daiktas, kad viso, kas gyva ir negyva, visų beždžionių ir žmonių Kūrėjas veikiausiai stebi savo kūrinius ne sėdėdamas rojuje ant debesies krašto, o tarškindamas klaviatūrą ir spoksodamas į kompiuterio ekraną.Filosofijos mokslų daktaras Nickas Bostromas, Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto vadovas, už kurio intriguojančios teorijos akis laikraštyje „The New York Times“ pirmą kartą užkliuvo vieną rugpjūčio dieną, tvirtai įsitikinęs: tikimybė, jog visa žmonija ir jos regimasis pasaulis tėra kažkieno sukurta kompiuterinė simuliacija, siekia apie 20%, ir tai netgi galima įrodyti matematiškai (tiesa, norinčių tai padaryti matematikų dar neteko girdėti).Skirtingai nei trilogijoje „Matrica“, kur žmonių kūnai plūduriuoja skystyje, o realaus gyvenimo vaizdas projektuojamas tiesiai smegenyse, gyvenant dr. Bostromo piešiamoje realybėje fizinio apvalkalo net nereikia – jo, kaip ir visos aplinkos, iliuziją kuria smegenys, sudarytos iš kompiuterinių grandynų tinklo, nuo kurio nėra jokių galimybių atsijungti.Dr. Bostromas laikosi nuomonės, kad technologijų pažanga ilgainiui leis žmonijai sukurti galingus kompiuterius, galinčius kurti tikroviškus virtualius pasaulius, kuriuose gyvens virtualūs mūsų protėviai tobulomis virtualiomis nervų sistemomis. Jei civilizacija iki to laiko dėl išorinių priežasčių neišnyks arba nesusinaikins ir moksliniais ar pramoginiais sumetimais nuspręs paleisti suktis tokius virtualius pasaulius, viskas baigsis tuo, jog virtualiųjų žmonių netrukus bus gerokai daugiau nei jų kūrėjų. Galop ateis toks metas, kai kažkam iš tų virtualiųjų kūrinių bespoksant į virtualaus kompiuterio ekraną toptelės, jog jis pats ir visas pasaulis, kuriame gyvena, tėra kažkieno sukurta iliuzija. Ir tada kūrėjui arba dings bet koks malonumas žaisti, arba jis norės pasmalsauti, kaip kūriniai elgsis toliau.

Žaidimas pasauliais

Daktaras Bostromas neslepia: yra ir kitokių teorijų. Viena jų teigia, jog civilizacija niekada nepasieks tokioms simuliacijoms kurti reikiamo technologinio lygio (veikiausiai susinaikins anksčiau), kita – kad pažangiosios visuomenės nuspręs su tokiomis simuliacijomis neprasidėti. „Galbūt žmonės prasimanys kitokių pasilinksminimo būdų: tarkime, tiesiogiai stimuliuodami atitinkamus smegenų centrus. Mokslinėms reikmėms tokių simuliacijų galbūt nereikės kurti, nes bus geresnių metodų praeičiai suprasti. Įmanoma, kad moralės normos draus simuliuoti žmones, nors faktas, kad kažkokia veikla laikoma amoralia, dar nereiškia, jog ja nebus užsiimama“, – aiškina dr. Bostromas.
Deividas Čalmersas (David J. Chalmers), Australijos nacionalinio universiteto filosofas, britų kolegos hipoteze nesižavi, bet ir nesudirbinėja jos: jo galva, tai tiesiog kitoks metafizinis pasaulio aiškinimas. Viskas, ką liečiame ir jaučiame, – popieriaus lapas, klaviatūros klavišai, kavos puodelis – mums atrodo tikra, ir visai nesvarbu, ar tai padaryta iš celiuliozės, plastiko, molio, ar sukurta kompiuterinių schemų.
Gali būti, svarsto kiti teorijos šalininkai, kad virtualiojo pasaulio kūrėjui (o gal kūrėjams) netgi būdingi kokie nors moraliniai įsitikinimai ir už juos nusakančių taisyklių laikymąsi virtualiesiems kūriniams būtų pažadėta kas nors itin vertingo. Tarkime, Robino Hansono, JAV Džordžo Meisono (George Mason) universiteto ekonomisto manymu, gerai besielgiantieji po kurio laiko galėtų pereiti į kitą, geresnę, įdomesnę kompiuterinę simuliaciją, o gal netgi įgytų galimybę kurti savus virtualius pasaulius. Tiesa, greičiausiai po kurio laiko jiems kiltų logistikos problemų – pasaulių kūrimo technika nebepavežtų tiek simuliacijų ir pagrindinio kūrėjo kompiuterio ekrane užsižiebtų įrašas: „Nepakanka atminties“. O gal dar blogiau – pagrindinis kūrėjas gautų pranešimą, jog jo žaidimas baigtas.

Antrasis gyvenimas

Kita vertus, labiau ar mažiau realus gyvenimas sumodeliuotoje matricoje jau egzistuoja – šiuo metu galima įsikurti keliuose trimačiuose virtualiuosiuose pasauliuose: „There“, „Moove“, „Active Worlds“, „World of Warcraft“, suaugusiesiems skirtame „Red Light Center“ (taip pavadinto su aliuzija į raudonųjų žibintų kvartalus) ir, žinoma, garsiajame „Second Life“ (Antrajame gyvenime). Visų jų paskirtis panaši: sudaryti sąlygas gyventojams veikti tai, kas jiems patinka. Tiesa, tie gyventojai, vienur skaičiuojami šimtais tūkstančių, kitur – dešimtimis milijonų, kol kas ne tikri žmonės, o jų susikurti kompiuteriniai atvaizdai – avatarai, iš išvaizdos dažniausiai menkai teprimenantys jų kūrėjus.Jauno kompiuterijos specialisto Filipo Rouzdeilo (Philip Rosedale) 2003 m. sukurtame ir bendrovės „Linden Lab“ administruojamame „Antrajame gyvenime“ įsikurti gana paprasta, bet kebloka patekti: „Ištisas dvi savaites mokiausi, kaip prisijungti prie „Antrojo gyvenimo“, ir galiausiai tik kažkokio nepažįstamojo padedamas atsidūriau virtualioje jo gatvėje“, – prisimena Džeimsas Harkinas (James Harkin), laikraščio „The Financial Times“ žurnalistas, lygiai prieš metus leidęsis tyrinėti šio virtualiojo pasaulio.Laisvosios prekybos zona be jokių mokesčių (į bandymus juos įvesti pirmieji virtualieji čiabuviai atsakė kažkuo panašaus į Bostono arbatėlę) besiskelbiąs „Antrasis gyvenimas“ išties svetingas: čia be jokių biurokratinių kliūčių galima įsigyti žemės, pasistatyti namą, kurti beprotiškiausius gaminius ir juos pardavinėti kitiems – komercinės operacijos vyksta Linden doleriais, 2007 m. vasarį 1 USD buvo lygus 270 L$. Tiesa, už virtualiame pasaulyje susikrautus ir vėliau realiais pinigais paverstus turtus JAV ir Australijos vyriausybės jau prašo susimokėti tikrus mokesčius.Garsiausi pasaulio gamintojai verčiasi per galvas, kad tik čia patektų: „Toyota“ prekiauja virtualiais automobiliais, „Adidas“ pristatinėja naujausias kolekcijas, agentūra „Leo Burnett“ įsteigė virtualųjį Idėjų centrą, kuriame susitinka ir bendrauja jos darbuotojai iš visų realaus pasaulio kampelių. Kurtas Vonnegutas čia reklamavo savo naująją knygą, o roko veteranai „Duran Duran“ paskelbė norį susikurti virtualią salą, kurioje galėtų gyvai koncertuoti. „Coca-cola“, „Intel“, IBM, netgi naujienų agentūra Reuters, įkurdinusi čia nuolatinį savo korespondentą, – panašu, jog antrojo gyvenimo ištroškę visi.Daugiau nei prieš dvi savaites, lapkričio 11 d., „Antrajame gyvenime“ turėjo pradėti veikti virtuali Estijos ambasada – informacinio reprezentacinio pobūdžio diplomatinė atstovybė, kokias čia jau turi įsteigusios Švedija ir Maldyvai, ketina kurti Malta, Makedonija ir Filipinai. 29 diplomatines misijas realiame pasaulyje turintys estai, naujienų agentūros BNS pranešimu, nepagailėjo maždaug 6.000 EUR už galimybę virtualiai „atstovauti Estijai tose šalyse, kuriose nėra įprastų diplomatinių atstovybių“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija „dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių“ virtualios ambasados „Antrajame gyvenime“ pareiškė kol kas nesteigsianti.Nejaugi į „Antrąjį gyvenimą“ vilioja tik demografiniu požiūriu patraukli virtuali visuomenė: beveik po lygiai vyrų ir moterų (nors kas ten iš tikrųjų žino), kurių amžiaus vidurkis – 32 m. Kaip kolegai iš „The Financial Times“ prisipažino vienos leidyklos, virtualiame pasaulyje ieškančios dar neatskleistų talentų, atstovai, visas pamišimas dėl „Antrojo gyvenimo“ – tik reklaminis triukas, ir nieko daugiau.Kita vertus, pasak virtualiajame pasaulyje dirbančio Reuters korespondento Adamo Roiterio (Adam Reuters), ši vieta – tikras rojus nekilnojamojo turto, bankininkystės ir mažmeninės prekybos sektoriams. Ir dar – pamišusiems dėl pirkinių ir sekso. Tik politinė padėtis pastaruoju metu čia esą nekokia: ramybę drumsčia partizaninis judėjimas „Antrojo gyvenimo išlaisvinimo armija“, iš pasaulio kūrėjų reikalaujantis daugiau demokratinio atstovavimo vietos gyventojams.Šį ir kitus rašinius skaitykite "Verslo žinių" penktadieniniame priede "VŽ Savaitgalis".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Skiepų mūšio lauke paliaubų nematyti 1

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai...

Laisvalaikis
15:08
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 3

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau