Spaudžia devalvuoti valiutas

Publikuota: 2007-11-21
Atnaujinta 2015-06-04 12:35

Trijų Baltijos šalių ir Bulgarijos
fiksuotas valiutų santykis su EUR gali patirti spaudimą, kai dėl sulėtėjusio
ekonominio augimo euro zonos šalyse į kitą pusę bėgdami nuo rizikų apsisuks
kapitalo srautai, sako bankinės grupės "Citigroup Global Markets" (CGM)
analitikai.

Londone įsikūrusios CGM ekonomistas Deividas Labinas (David Lubin) ataskaitoje "Susiejimo rizikos Rytų Europoje" teigia, kad euro zonos šalių ekonominis lėtėjimas ir su tuo susijęs rizikos mažinimas gali sukelti kapitalo atitraukimą iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos, praneša naujienų agentūra Bloomberg.Mažesnė paklausa Europos rinkose sulėtintų eksporto augimą, o prarastos užsienio investicijos padidintų pinigų stygių. "Galimą nuosmukį sektų valiutų devalvacija, taip siekiant atkurti prarastą konkurencingumą," - sakoma p. Labino ataskaitoje. "Aš nesu tikras, ar šios ekonomikos išgyvens nuosmukį be devalvacijos", – Bloomberg teigė p. Labinas.Kreditų patikimumo vertintojai, įskaitant "Standard Poor's" ar "Goldman Sachs" anksčiau yra perspėję, kad dėl augančios infliacijos ir besikaupiančio einamosios sąskaitos deficito Baltijos šalių ekonomikos gali patirti "kietą nusileidimą"."Citigroup Global Markets" pažymi, kad Bulgarijos, prisijungusios prie ES š.m. sausio 1 d., "geresni užsienio investicijų rodikliai ir didesnė integracija su likusia ES dalimi, yra privalumas prieš Baltijos valstybes". Visos keturios šalys remia savo valiutas susiejus jas su EUR."Tokiu atveju, jei prasidėtų kapitalo atitraukimas iš Baltijos šalių ir Bulgarijos, spaudimas mažinti atlyginimus galėtų paskatinti emigraciją į kitas ES šalis, o tai dar labiau padidintų spaudimą atlyginimams", – sakoma ataskaitoje.Bloomberg primena, kad antrajame š.m. ketvirtyje metinis atlyginimų augimas Latvijoje sudarė 33,4%, o metinė infliacija spalį pakilo iki 13.2%, daugiausiai per 11 metų.Estijos ekonomika, antra pagal augimo tempus ES, pernai padidėjusi 11.4%, trečiąjį š.m. ketvirtį sulėtėjo iki 6.4% metinio augimo. Įtaką tam padarė susitraukusi nekilnojamojo turto (NT) rinka ir sulėtėjęs gamybos bei prekybos augimas. Per tą patį š.m. trečiąjį ketvirtį Latvijos ekonomika paaugo 11,1%, o Lietuvos – 10,8%. Infliacija spalį Latvijoje siekė 13,2%, 8,5% Estijoje ir 7,6% Lietuvoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau