Kačynskių fobijos virsta politiniu racionalumu

Publikuota: 2007-10-21
Atnaujinta 2015-06-04 12:38

Lenkiją valdantys dvyniai Kačynskiai turėtų
džiaugtis, kad jų kaimynai negali balsuoti šiandien šalyje vykstančiuose
parlamento rinkimuose, o patys liūdėti, kad gyvena taip toli nuo JAV. Tokie yra
brolių Kačynskių užsienio politikos prioritetai, tačiau kuriais jie remiasi savo
vidaus politikai kurti.

58-mečiai prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski) ir ministras pirmininkas Jaroslavas Kačynskis (Jaroslaw Kaczynski) užsitraukė savo partnerių Europos Sąjungoje nemalonę, įžeidė Vokietiją ir susipyko su Rusija. Ir tuo pat metu jie stiprina draugystę su JAV, sutikdami, kad šalyje būtų dislokuota priešraketinė sistema.Jeigu noras erzinti kaimynines valstybes ir bičiuliautis su šalimis kitame pasaulio gale gali būti sunkiai suprantamas, viskas paaiškėja pažvelgus į Lenkijos politikos ir istorijos peripetijas. Praėjus aštuoniolikai metų nuo komunizmo žlugimo, Kačynskiai naudojasi užsienio politika kaip priemone šalies svarbai tarptautinėje arenoje įtvirtinti bei nacionalizmui ir pasididžiavimui įžiebti po amžių amžius trukusios priespaudos.„Būtų klaidinga manyti, kad Jaroslavą Kačynskį valdo fobijos ir emocijos,“ – duodamas interviu telefonu naujienų agentūrai Bloomberg pastebėjo Jungtinės Karalystės Sasekso universiteto politologas Aleksas Ščerbiakas (Aleks Szczerbiak), „Jis žymiai gudresnis ir racionalesnis. Jeigu jis užima kurią nors poziciją, tai daro siekdamas politinių tikslų“.Tam broliai yra pasirengę pasinaudoti dar neužgijusiomis istorijos žaizdomis. Birželį jie pareiškė, kad Lenkijos balsas 27 narių Europos Sąjungoje turi būti stipresnis, kadangi šalies gyventojų skaičius būtų didesnis, jeigu ne Vokietijos invazija per Antrąjį pasaulinį karą. Buvęs gynybos ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) būsimąjį dujotiekį, sujungsiantį Rusiją ir Vokietiją, taip pat prilygino 1939 m. Hitlerio ir Stalino paktui.

„Ryžtas nepasiduoti“

Prezidento Kačynskio teigimu, jo kartu su broliu įkurta partija „Teisė ir teisingumas“, kuriai jis vadovauja nuo 2005 m. rinkimų, yra vienintelė Lenkijos politinė partija, nebijanti pasipriešinti Vokietijai ir kitoms Europos šalims.„Svarbu tai, kad Lenkijos valdžia, dalyvaujanti derybose, siekia susitarimo, tačiau priešinasi nevienodam Lenkijos ir Vokietijos traktavimui,“ – prezidentas Kačynskis teigė interviu šiandieniniam dienraščio „Rzeczpospolita“ numeriui. „Lenkija buvo laikoma šalimi, kuri niekada nesako „ne“. Šie laikai turėjo baigtis“.„Kartais mes tvirtai giname savo poziciją, tačiau nepastebiu Lenkijos izoliacijos užsienio reikalų srityje,“ – interviu pasisakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Vitoldas Vaščkovskis (Witold Waszczkowski).Gyventojų apklausos rodo, kad Kačinskių partijai „Teisė ir teisingumas“ ant kulnų mina pagrindinė opozicinė partija „Pilietinė platforma“, pasisakanti už ankstyvą euro įvedimą ir geresnius santykius su ES valstybėmis narėmis.

Populiarumo apklausos

Spalio 10 d. laikraščio „Rzeczpospolita“ apklausoje „Teisė ir teisingumas“ pirmavo penkiais procentiniais punktais; vėliau atliktoje dienraščio „Gazeta Wyborsza“ apklausoje opozicija išsiveržė į priekį, nors ir galimos paklaidos ribose, o vakarykštėje TNS OBOP apklausoje, atliktoje dienraščio „Dziennik“ užsakymu, opozicija pirmavo 14 punktų.Panašu, kad klausimuose, susijusiuose su ES, Lenkijos rinkėjai linkę rinktis savo kelią. „Lenkai mano, kad ES – tai „nulinės sumos“ žaidimas,“ – sako A. Ščerbiakas. „Net jeigu jie entuziastingai žiūri į narystę, jie tiki, kad Lenkija turi kovoti už šalies interesus“.Praeitą mėnesį vienintelė Lenkija iš visų ES valstybių nepritarė ketinimams vieną dieną skirti protestams prieš mirties bausmę. Parlamentinio užsienio reikalų komiteto vadovo Pavelo Zalevskio (Pawel Zalewski) teigimu, Lenkija norėjo, kad tokią dieną būtų pagerbta teisė gyventi, įskaitant priešinimąsi abortams ir eutanazijai.Būtent toks požiūris kaitina kai kurių Europos politikų kraują.„Lenkai turi nuspręsti, ar nori priklausyti ES ir atsisakyti mirties bausmės, ar nepriklausyti ES ir turėti mirties bausmę“, – telefonu teigė vienas iš Europos Parlamento žaliųjų partijos vadovų Danielis Konas-Benditas (Daniel Cohn-Bendit). „Dabartinė Lenkijos valdžia dar nėra europietiška“.

Apsiaustyje

Jau pats faktas, kad kitas ES valstybes neramina Lenkijos veiksmai yra tam tikra pergalė Kačinskiams atsižvelgiant į neseną šalies istoriją. Vakaruose spaudžiama Vokietijos, o rytuose – Rusijos, Lenkija valstybingumą prarado XVIII amžiuje ir net jį atgavusi buvo brutaliai nuslopinta nacių ir sovietų režimų XX amžiuje.„Lenkija nori surasti sau tinkamą vaidmenį ES bei prisidėti lemiant Europos raidos kryptį,“ – teigia P. Zalevskis. „Šiandien žymiau daugiau šalių nei anksčiau bando suprasti, ką Lenkija ketina daryti“.Kritikų teigimu, ginčai negali pakeisti sanglaudos. „Taip, jie į save atkreipia dėmesį“, – sako Varšuvos „Unia Polska“ fondo direktorius Kšyštofas Bobinskis (Krzysztof Bobinski). „Kai lenkai įeina į patalpą, visi įsitempia laukdami, kokią dar kiaulystę šie iškrės“.

Santykiai su JAV

Broliai svetingiau priimami už Atlanto. Šiemet JAV paprašė leidimo dalį planuojamo priešraketinės gynybos skydo dislokuoti Lenkijoje. Nors valdžia teigia, kad dar reikia suderinti detales, pats sutikimas – tai „tik laiko klausimas“ p. Vaščkovskio teigimu.Varšuvoje įsikūrusi Kovos už taiką iniciatyvinė grupė sako, kad valdžia iš esmės nė nesiderėjo dėl gynybinio skydo, kuris, JAV teigimu, atrems galimas Šiaurės Korėjos arba Irano raketų atakas. Rusija priešinasi šiems planams, nes jie neva kelia grėsmę jos saugumui.Ponas Sikorskis, kuris nebepritaria brolių politikai, teigia, kad valdžia nepakankamai tvirtai kovojo siekdama už tai ką nors gauti, pavyzdžiui, nuo atakų saugančių „Patriot“ raketų dislokavimą Lenkijoje. Jis taip pat kritikuoja toną, kuriuo kalbama su Europos partneriais.„Prezidentas Teodoras Ruzveltas yra pasakęs, kad geriau kalbėti švelniai ir taikyti vėzdo politiką; man susidaro įspūdis, kad mes garsiai rėkiame ir taikome šapo politiką,“ – spalio 9 d. Varšuvoje kalbėjo p. Sikorskis, kurio kandidatūrą iškėlė „Pilietinė platforma“.„Žinoma, kad stilius svarbu, o tai neabejotinai yra viena iš partijos „Teisė ir teisingumas“ problemų,“ – sakė p. Ščerbiakas. „Nesileisti į kompromisus nėra blogai, tačiau būtina pasirinkti laiką, kada tokia pozicija yra tinkama“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau