Andris Piebalgas pavargo nuo Ignalinos

Publikuota: 2007-10-09
Atnaujinta 2015-06-04 12:39

Europos Sąjungos energetikos komisaras
Andris Piebalgas sako apgailestaująs, kad elektros energijos tilto tarp
Lietuvos ir Lenkijos tiesimo projektas atsirėmė į dar nepastatytos branduolinės
jėgainės Ignalinoje produkcijos dalybų problemą. „Tai, kad tilto iki šiol nėra
nepateisinama nei politiškai, nei ekonomiškai“, - tvirtina p. Piebalgas ir žada
stengtis, kad šie du klausimai nebūtų tapatinami: „Vis dėlto esu optimistas –
padėtis nėra tokia bloga, kaip prieš dvejus, trejus metus, kada energijos tilto
projektas buvo visiškai užkonservuotas“.

Rytas Staselis: Jūsų požiūriu, kodėl projektuojant energijos tiltą kyla vis naujų kliūčių, o susitarti Lietuvos ir Lenkijos pareigūnams nepavyksta?

Andris Piebalgas (Andris Piebalgs): Mano požiūriu tai nesusipratimas. Ir Lietuva, ir Lenkija sutinka, kad elektros perdavimo linija reikalinga abiems šalims. Baltijos šalys ES energetikos žemėlapyje – tarsi atskira sala, priklausanti kitai sistemai ir negalinti plėtoti savo elektros energijos ūkio infrastruktūros. O energijos srautų iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE), kurie bus perduodami tada, kai elektros laidai sujungs Lietuvą su Lenkiją, problema yra kita.Nepaisant to, kad Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai diskutuoja pakankamai emocionaliai, problemą pavyks išspręsti. Kalbant apie būsimos branduolinės jėgainės Ignalinoje produkciją, Lietuvos žodis, mano nuomone, turi būti svaresnis, nes būtent šios šalies teritorijoje naująjį reaktorių planuojama pastatyti.

- Europos Sąjunga toleruoja, tačiau ne itin puoselėja branduolinę energetiką. Koks Europos Komisijos požiūris į planuojamą naujos jėgainės statybą Lietuvoje?

- ES yra svarbu, kad energijos gamyba būtų įvairesnė, o branduolinė energija sudarytų reikšmingą dalį šalia iš angliavandenilių ir atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos. Tai yra visiškai aišku. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje yra branduolinės energijos gamybos tradicijos, infrastruktūra bei politinis palaikymas. Kitose šalyse tai kainuotų milžiniškus pinigus.Tačiau problema ta, kad dabar šis projektas sustojęs ir tai, kas vyksta, labiau primena šokį rateliu. Atvirai kalbant, jaučiuosi šiek tiek pavargęs nuo Ignalinos jėgainės temos. Buvo kalbama apie operatorius, kurie norėtų investuoti į naująją jėgainę ir, mano galva, projektas jau galėtų būti pateiktas Europos Komisijai tvirtinti. Tačiau trypčiojama vietoje dėl to, kad nėra iki galo aišku, kas pirks pagamintą energiją. Tai signalas, kad komercinė projekto pusė iki galo nėra aiški. Dėl to prasideda politinės kančios.

- Abejojate, ar nauja jėgainė šiame regione yra reikalinga?

- Visų pirma turime gauti atsakymus į klausimus: kiek energijos reikia dabar, kokia jos paklausa bus ateityje, kiek reikia investuoti pinigų ir kas iš tikrųjų investuos. Trijų Baltijos šalių, Lenkijos vyriausybės – ne komerciniai operatoriai, atsakyti į tuos klausimus gali tik investuotojai ir galimi produkcijos pirkėjai. Principas turėtų būti toks: suteikta politinė galimybė verslui veikti, tačiau investicija į elektrinę turėtų būti komercinė.

- Lietuvoje paskelbta, kad į naująją jėgainę iš Lietuvos investuos nauja bendrovė, į kurią susijungs dvi skirstomųjų tinklų ir viena perdavimo tinklų bendrovė...

- Man atrodo, kad kiekvienas turi užsiimti savo verslu. Vietinės perdavimo tinklų kompanijos turi investuoti į savo infrastruktūrą, plėstis į Švediją, Estiją, Latviją, Lenkiją. Gamintojų reikalas – gaminti energiją. Jeigu perdavimo tinklų infrastruktūra nebus išplėtota, galimybės kuo platesnėje rinkoje parduoti naujoje jėgainėje pagamintą energiją bus menkos. Man atrodo, jog būtų logiška, jeigu į naująją jėgainę investuotų potencialūs jos produkcijos pirkėjai, kurie suinteresuoti galimybe ateityje priimtinomis kainomis ilgą laiką įsigyti energiją iš patikimo gamintojo. Tačiau niekada negirdėjau, kad bent mažiausią interesą naujo reaktoriaus statyba parodytų, pavyzdžiui, „Mažeikių nafta“. Todėl kyla įtarimas, kad toms bendrovėms, kurios galėtų būti potencialios pirkėjos, elektros energijos dabar paprasčiausiai užtenka. Tada būtina atsakyti į klausimą, kodėl verslininkai į ateitį žiūri kitaip, nei politikai.

- Lietuvoje diskutuojama, ar perdavimo tinklus valdančių ir gaminančių bendrovių susijungimas neprieštaraus kovo mėnesį EK paskelbtai gamintojų ir tiekėjų atskyrimo politikai (angl. unbundling policy). Kaip jūs manote?

- Mano nuomone, jeigu energijos gamintojai būtų atskirti nuo tiekėjų, visų pirma laimėtų vartotojai, nes įgytų galimybę pasirinkti. Pavyzdžiui Briuselio gyventojai nuo šių metų sausio 1 dienos turi galimybę pirkti elektros energiją mažiausiai iš penkių energijos tiekėjų.Perdavimo tinklus valdančios bendrovės Baltijos šalyse galėtų net susijungti: jų paslaugos būtų pigesnės, išsaugotos galimybės tiekti elektros energiją Rusijai ir Baltarusijai. Svarbu tai, kad į perdavimo tinklų infrastruktūrą būtų investuojama ir ja galėtų naudotis įvairūs energijos gamintojai. Taip būtų lengviau nustatyti elektros energijos poreikius ir komercinę paklausą ir išvengti klaidų įvertinant investicijų poreikį. O neturint tokios analizės investuojama gali būti perdaug arba nepakankamai.

- Tačiau kokia prasmė skaldyti energetikos bendroves, atskiriant nuo jų gamintojus, o vėliau jungti elektros energijos infrastruktūrą valdančias bendroves?
- Perdavimo tinklų infrastruktūra paprastai yra unikali ir neturi alternatyvų. Todėl tokių kompanijų veiklą ir paslaugų kainas turi reguliuoti valstybė. Pavyzdžiui nustatydama joms ne didesnį nei 7% augimą per metus. Baltijos šalyse visos trys vyriausybės galėtų turėti po „auksinę“ akciją, taigi veikti tik bendrai sutarusios. Tokia bendrovė jau galėtų investuoti ir už regiono ribų.Ir padėtis visiškai pasikeistų, jeigu į bendrą vienetą susijungtų visi Baltijos šalių energijos gamintojai. Vartotojai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nustotų galimybės pasirinkti ir būtų priversti pirkti energiją už vieną kainą, kurios skaidrumą būtų labai sunku nustatyti. Kur kas geriau, jeigu trys dabartiniai estų, latvių ir lietuvių energijos gamintojai imtų laisvai konkuruoti visame regione, naudodamiesi vieningu perdavimo tinklu. Tai, kad „Eesti energija“ šiandien jau turi savo produkcijos pirkėjų Latvijoje – labai teigiamas reiškinys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilniaus inovacijų pramonės parke – pirma 5 mln. Eur užsienio investicija

Viena perspektyviausių Suomijos inovatyvių bendrovių Suomijos „Experimentica Ltd.“, įsteigusi antrinę įmonę...

Pramonė
14:34
3,6 mln. Eur – verslo klasteriams

Ūkio ministerija į verslo klasterius susibūrusioms įmonėms skiria 3,6 mln. Eur, kuriuos jos galėtų panaudoti...

Pramonė
11:27
Baltarusijoje gali atsirasti pramonės lengvatinė zona

Tarptautinėms finansinėms organizacijoms Baltarusijai prognozuojant žemą ekonomikos augimo tempą, ieškoma...

Pramonė
09:23
Pramonės įmonių vadovai: investicijos kitąmet augs, ypač mašinų ir įrangos sektoriuje 2

Investicijos apdirbamojoje pramonėje 2018 m., palyginti su 2017 m., išaugo – daugiausia investavo sporto,...

Pramonė
08:14
„Utenos trikotažo“ gaminiu prekiaus garsi Paryžiaus konceptualios mados parduotuvė

Kryptis į ekologiją ir investicijos į laboratorinius tyrimus pasiteisino: „Utenos trikotažo“ sukurtas...

Pramonė
07:41
„Achemos grupės“ valdybos narys N. Jasinavičius: galiu suteikti akcininkams tam tikrą vertę Premium 12

Kelias dešimtis įmonių valdančios UAB koncernas „Achemos grupė“ nepriklausomu valdybos nariu tapęs Nerius...

Pramonė
05:45
Elektromobilių pramonės kliūtis: akumuliatorių stygiui slopinti – milijardai eurų ir nauji projektai Premium

Vokietijos koncernas „Daimler“ apsipirko akumuliatorių už 20 mlrd. Eur ir papildė milžiniškas sumas į...

Transportas
2018.12.16
Vėjo energetika: kokį indėlį naujoji strategija žada Lietuvos ekonomikai? 1

Per metus Lietuvos energetikos sektoriuje įvyko esminių pokyčių. Patvirtinę naująją Nacionalinę energetinės...

Energetika
2018.12.16
Jei ne mentoriai, kai kurie produktai nebūtų išvydę dienos šviesos Premium

Tinkamas mentorius padeda rasti savo vietą gyvenime, pasiryžti kurti verslą, o jau veikiančioms įmonėms gali...

Vadyba
2018.12.15
Mėnesio sandoris: KKR už 6,2 mlrd. Eur perka „Magneti Marelli“ 2

Automobilių koncernas „Fiat Chrysler Automobiles“ susitarė už 6,2 mlrd. Eur parduoti automobilių komponentų...

Rinkos
2018.12.15
„Yazaki“ planuoja 22% didesnę apyvartą 1

Automobilių elektros instaliacijos laidų rinkinių gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pardavimo...

Pramonė
2018.12.14
„Ikea Industry Lietuva“: nuostolius lėmė investicijos 2

Medžio drožlių plokščių ir baldų UAB „IKEA Industry Lietuva“ pajamos dešimtadaliu išaugo, tačiau finansiniai...

Pramonė
2018.12.14
BASF pradeda inovatyvaus fungicido „Revysol®“ gamybą Rėmėjo turinys

Tarptautinė chemijos grupė BASF Hanibale, Misūrio valstijoje, JAV, pradėjo gaminti inovatyvų fungicidą...

Agroverslas
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
„Baltik vairo“ sprendimas, pakėlęs našumą 20% Premium 3

Dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ skelbia įspūdingus rezultatus: per finansinius metus, pasibaigusius...

Pramonė
2018.12.13
Eurostatas: metinis Lietuvos pramonės augimas – didžiausias ES 13

Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Pramonė
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius 1

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Paskelbtas „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas

Paskelbtas trečias priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas – kvietimo suma siekia 32 mln. Eur.

Pramonė
2018.12.12
„Tonbo Imaging“ užmojis – inovacinė autonominė transporto sistema 6

Indijos „Tonbo Imaging“, Lietuvoje įsteigusi antrinę įmonę UAB „Tonbo Imaging“, pasirašė su Lietuvos verslo...

Pramonė
2018.12.12
„Statgos“ steigėjas atsisako ieškinio akcininkui

Buvusios UAB „Statga“ (dabar UAB „ROL Lithuania“) steigėjas Rytis Dijokas atsisakė ieškinio, kuriuo reikalavo...

Pramonė
2018.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau