Andris Piebalgas pavargo nuo Ignalinos

Publikuota: 2007-10-09
Atnaujinta 2015-06-04 12:39

Europos Sąjungos energetikos komisaras
Andris Piebalgas sako apgailestaująs, kad elektros energijos tilto tarp
Lietuvos ir Lenkijos tiesimo projektas atsirėmė į dar nepastatytos branduolinės
jėgainės Ignalinoje produkcijos dalybų problemą. „Tai, kad tilto iki šiol nėra
nepateisinama nei politiškai, nei ekonomiškai“, - tvirtina p. Piebalgas ir žada
stengtis, kad šie du klausimai nebūtų tapatinami: „Vis dėlto esu optimistas –
padėtis nėra tokia bloga, kaip prieš dvejus, trejus metus, kada energijos tilto
projektas buvo visiškai užkonservuotas“.

Rytas Staselis: Jūsų požiūriu, kodėl projektuojant energijos tiltą kyla vis naujų kliūčių, o susitarti Lietuvos ir Lenkijos pareigūnams nepavyksta?

Andris Piebalgas (Andris Piebalgs): Mano požiūriu tai nesusipratimas. Ir Lietuva, ir Lenkija sutinka, kad elektros perdavimo linija reikalinga abiems šalims. Baltijos šalys ES energetikos žemėlapyje – tarsi atskira sala, priklausanti kitai sistemai ir negalinti plėtoti savo elektros energijos ūkio infrastruktūros. O energijos srautų iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE), kurie bus perduodami tada, kai elektros laidai sujungs Lietuvą su Lenkiją, problema yra kita.Nepaisant to, kad Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai diskutuoja pakankamai emocionaliai, problemą pavyks išspręsti. Kalbant apie būsimos branduolinės jėgainės Ignalinoje produkciją, Lietuvos žodis, mano nuomone, turi būti svaresnis, nes būtent šios šalies teritorijoje naująjį reaktorių planuojama pastatyti.

- Europos Sąjunga toleruoja, tačiau ne itin puoselėja branduolinę energetiką. Koks Europos Komisijos požiūris į planuojamą naujos jėgainės statybą Lietuvoje?

- ES yra svarbu, kad energijos gamyba būtų įvairesnė, o branduolinė energija sudarytų reikšmingą dalį šalia iš angliavandenilių ir atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos. Tai yra visiškai aišku. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje yra branduolinės energijos gamybos tradicijos, infrastruktūra bei politinis palaikymas. Kitose šalyse tai kainuotų milžiniškus pinigus.Tačiau problema ta, kad dabar šis projektas sustojęs ir tai, kas vyksta, labiau primena šokį rateliu. Atvirai kalbant, jaučiuosi šiek tiek pavargęs nuo Ignalinos jėgainės temos. Buvo kalbama apie operatorius, kurie norėtų investuoti į naująją jėgainę ir, mano galva, projektas jau galėtų būti pateiktas Europos Komisijai tvirtinti. Tačiau trypčiojama vietoje dėl to, kad nėra iki galo aišku, kas pirks pagamintą energiją. Tai signalas, kad komercinė projekto pusė iki galo nėra aiški. Dėl to prasideda politinės kančios.

- Abejojate, ar nauja jėgainė šiame regione yra reikalinga?

- Visų pirma turime gauti atsakymus į klausimus: kiek energijos reikia dabar, kokia jos paklausa bus ateityje, kiek reikia investuoti pinigų ir kas iš tikrųjų investuos. Trijų Baltijos šalių, Lenkijos vyriausybės – ne komerciniai operatoriai, atsakyti į tuos klausimus gali tik investuotojai ir galimi produkcijos pirkėjai. Principas turėtų būti toks: suteikta politinė galimybė verslui veikti, tačiau investicija į elektrinę turėtų būti komercinė.

- Lietuvoje paskelbta, kad į naująją jėgainę iš Lietuvos investuos nauja bendrovė, į kurią susijungs dvi skirstomųjų tinklų ir viena perdavimo tinklų bendrovė...

- Man atrodo, kad kiekvienas turi užsiimti savo verslu. Vietinės perdavimo tinklų kompanijos turi investuoti į savo infrastruktūrą, plėstis į Švediją, Estiją, Latviją, Lenkiją. Gamintojų reikalas – gaminti energiją. Jeigu perdavimo tinklų infrastruktūra nebus išplėtota, galimybės kuo platesnėje rinkoje parduoti naujoje jėgainėje pagamintą energiją bus menkos. Man atrodo, jog būtų logiška, jeigu į naująją jėgainę investuotų potencialūs jos produkcijos pirkėjai, kurie suinteresuoti galimybe ateityje priimtinomis kainomis ilgą laiką įsigyti energiją iš patikimo gamintojo. Tačiau niekada negirdėjau, kad bent mažiausią interesą naujo reaktoriaus statyba parodytų, pavyzdžiui, „Mažeikių nafta“. Todėl kyla įtarimas, kad toms bendrovėms, kurios galėtų būti potencialios pirkėjos, elektros energijos dabar paprasčiausiai užtenka. Tada būtina atsakyti į klausimą, kodėl verslininkai į ateitį žiūri kitaip, nei politikai.

- Lietuvoje diskutuojama, ar perdavimo tinklus valdančių ir gaminančių bendrovių susijungimas neprieštaraus kovo mėnesį EK paskelbtai gamintojų ir tiekėjų atskyrimo politikai (angl. unbundling policy). Kaip jūs manote?

- Mano nuomone, jeigu energijos gamintojai būtų atskirti nuo tiekėjų, visų pirma laimėtų vartotojai, nes įgytų galimybę pasirinkti. Pavyzdžiui Briuselio gyventojai nuo šių metų sausio 1 dienos turi galimybę pirkti elektros energiją mažiausiai iš penkių energijos tiekėjų.Perdavimo tinklus valdančios bendrovės Baltijos šalyse galėtų net susijungti: jų paslaugos būtų pigesnės, išsaugotos galimybės tiekti elektros energiją Rusijai ir Baltarusijai. Svarbu tai, kad į perdavimo tinklų infrastruktūrą būtų investuojama ir ja galėtų naudotis įvairūs energijos gamintojai. Taip būtų lengviau nustatyti elektros energijos poreikius ir komercinę paklausą ir išvengti klaidų įvertinant investicijų poreikį. O neturint tokios analizės investuojama gali būti perdaug arba nepakankamai.

- Tačiau kokia prasmė skaldyti energetikos bendroves, atskiriant nuo jų gamintojus, o vėliau jungti elektros energijos infrastruktūrą valdančias bendroves?
- Perdavimo tinklų infrastruktūra paprastai yra unikali ir neturi alternatyvų. Todėl tokių kompanijų veiklą ir paslaugų kainas turi reguliuoti valstybė. Pavyzdžiui nustatydama joms ne didesnį nei 7% augimą per metus. Baltijos šalyse visos trys vyriausybės galėtų turėti po „auksinę“ akciją, taigi veikti tik bendrai sutarusios. Tokia bendrovė jau galėtų investuoti ir už regiono ribų.Ir padėtis visiškai pasikeistų, jeigu į bendrą vienetą susijungtų visi Baltijos šalių energijos gamintojai. Vartotojai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nustotų galimybės pasirinkti ir būtų priversti pirkti energiją už vieną kainą, kurios skaidrumą būtų labai sunku nustatyti. Kur kas geriau, jeigu trys dabartiniai estų, latvių ir lietuvių energijos gamintojai imtų laisvai konkuruoti visame regione, naudodamiesi vieningu perdavimo tinklu. Tai, kad „Eesti energija“ šiandien jau turi savo produkcijos pirkėjų Latvijoje – labai teigiamas reiškinys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Kas ketvirtas gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų...

Paslaugos
13:48
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
12:55
„Baltikos“ pamokos Lietuvos siuvėjams – bus permainų Premium

Dviejų „Baltikos“ siuvimo fabrikų uždarymas Estijoje Lietuvos siuvėjams ir pavojaus signalas, ir naujos...

Pramonė
08:58
Visagino AE inžinieriai iš JAV vėl dairosi Lietuvoje 9

Energetikos ministerija ir JAV energetikos bendrovės „8 Rivers“ bei „NET Power“ praėjusios savaitės pabaigoje...

Pramonė
08:05
Ko negali pamiršti geras pardavėjas 1

Nėra vieno sėkmingo pardavėjo apibrėžimo – kiekvienas profesionalas turi savo sėkmės formulę. Tačiau juos...

Pardavimai
07:41
Įmonėms netikėtai vėl brangsta pakuočių tvarkymas Premium 2

Daliai gamintojų ir importuotojų šiais metais už prekių pakuočių atliekų sutvarkymą teks mokėti brangiau, nei...

Paslaugos
05:45
Magadane pradėta gaminti dešra iš ruonių 6

Rusijos šiaurės rytų Sibiro mieste Magadane pradėtos gaminti dešros iš jūros žinduolių – ruonių mėsos. Šiuo...

Pramonė
2019.03.23
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
Įmonių laukia baudos už 2018 m. nesutvarkytas pakuotes Premium

Pildosi prognozės, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių šiemet nepavyks įveikti ir Lietuvos gamintojams bei...

Paslaugos
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau