Družbos vamzdis užako negrįžtamai

Prieš metus pranešus apie gedimą Rusijos teritorijoje, buvo nutrauktas naftos tiekimas „Mažeikių naftai“, vienintelei naftos perdirbimo gamyklai buvusiose trijose Sovietų Sąjungos respublikose. Nors naftos tiekimas sustodavo ir anksčiau padidėjus politinei įtampai, šį kartą gamykla nelaukė, kol gedimas bus pataisytas. Ji dabar perka brangesnę naftą, kuri tanklaiviais gabenama iš Rusijos ir net iš tolimosios Venesuelos.Lietuva, praradusi galimybę naftą importuoti vamzdynu, paskutiniu sovietmečio centralizuotos sistemos, kadaise palaikiusios gyvybę, reliktu, ieško kitų būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo didžiausios pasaulyje energijos tiekėjos. Naujasis išsilaisvinimas – tai dar vienas politinės nepriklausomybės, kurią šalis išsikovojo prieš 16 metų, akcentas.„Tai nepaprastai svarbus persilaužimas Lietuvos visuomenei“, - teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša. Kaip ir jos Baltijos kaimynėms, bendras su Rusija energetinis tinklas kelia nerimą Lietuvai ir 3,4 mln. jos gyventojų.„Esminiai pokyčiai“
„Kalbame apie naftotakį, kuris buvo nutiestas dar SSRS laikais, - pažymi Maskvos investicijų bendrovės „Troika Dialog“ analitikas Valerijus Nesterovas. - Nuo to laiko įvyko esminių pokyčių. Žlugo imperija, nutrūko ekonominiai santykiai, o nauji ryšiai dar nespėjo nusistovėti.“ Nerimą kelia ir tai, kad Rusija naftotakius pasitelkia jos galiai demonstruoti savo mažesnėms kaimynėms. 2002 m. Rusijos vamzdynų monopolininkė „Transneft“ uždarė kitą „Družbos“ atšaką, kuria žalia nafta tekėjo į Ventspilio uostą Latvijoje.2006 m. sausį Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Ukrainai, o po metų „Transneft“ nustojo tiekti naftą Baltarusijai įsiplieskus konfliktams dėl kainų ir tranzito mokesčių, kartu sumažindama naftos eksportą į Vakarų Europos valstybes.„Nafta ir dujos – neatsiejama Rusijos užsienio politikos dalis“, - tvirtina Maskvos fondo „Nikitsky Russia Fund“ vadovas Erikas Krausas (Eric Kraus).Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus teigimu, „Družba“ išdžiūvo dėl „politinių“ motyvų. Jo nuomonei pritarė kitų Europos Sąjungos šalių vadovai lyderių susitikime gegužę Samaroje (Rusija).Daugiau apie tai: tik "Verslo žinių" prenumeratoriams