Užsienio investuotojai latvius ir estus įkaitino labiau nei lietuvius

Publikuota: 2007-06-22
Atnaujinta 2015-06-04 12:39

Lietuvos ekonomikai perkaisti gresia
mažiau nei Estijai ar Latvijai ir dėl skirtingos tiesioginių užsienio
investicijų struktūros. Daugiausia investicijų Estijoje bei Latvijoje yra
nukeliavę į finansinį tarpininkavimą, tuo tarpu Lietuvoje - į apdirbamąją
gamybą.

Per 46% TUI Estijoje nukeliavo į finansinį tarpininkavimą - 88,2 mlrd. EEK (apie 19,47 mlrd. Lt). Latvijoje lėšos finansiniam tarpininkavimui taip pat sudarė didžiausią tiesioginių užsienio investicijų dalį - 24,6%, arba 992,6 mln. LVL (apie 4,924 mlrd. Lt).Tuo tarpu Lietuvoje didžiausioji TUI dalis - 39,9% - skirta apdirbamajai gamybai - 11,5 mlrd. Lt. Finansiniam tarpininkavimui teko 16% TUI - 4,6 mlrd. Lt.Vilija Tauraitė, AB SEB Vilniaus banko Prezidento patarėjų grupės vyriausioji analitikė,
primena, kad viena ekonomikos perkaitimo ypatybių ta, kad jis skatinamas didesnio vartojimo šalyje, o ne eksporto."Lietuvoje daugiausiai investuojama į apdirbamąją pramonę - investuoja, atidaro gamyklą, užverda gamyba, gaminiai pradedami eksportuoti. Tad tokios TUI greičiau veikia eksportą nei vartojimą. Vartojimui efektas turėtų pasireikšti per penketą metų ar daugiau, didėjant įplaukoms iš eksporto, darbo produktyvumui", - komentuoja analitikė.Savo ruožtu Laimutė Kalinauskienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir inovacijų departamento direktorė, primena, kad bankai visose trijose Baltijos valstybėse daugiausia yra skandinaviški."Estija arčiausiai Skandinavijos, po to seka Latvija, tik tada Lietuva. Invazija ir prasidėjo nuo to, kas arčiausiai. Be to, finansinis kapitalas eina ten, kur aktyvu, dideli miestai, geras susisiekimas. Ryga - ir didesnis mietas, ir susisiekimas geresnis", - apie investicijų skirtumus kalba p. Kalinauskienė.Tuo tarpu didesnės investicijos į finansinį kapitalą, pasak jos, aktyvina finansinių paslaugų rinką, skatina kurti naujas finansines paslaugas, tokiu būdu labiau skatina skolinimąsi."O didesnis skolinimasis reiškia didesnę perkaitimo galimybę", - teigia panekovė ir papildo, kad be gamybinio sektoriaus nė viena iš mūsų trijų valstybių nesugebėtų išgyventi, nes "nėra tokios, kurios galėtų gyventi vien iš finansinio tarpininkavimo".

Mažiausiai ir į nekilnojamąjį turtą

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria ir tiesioginėmis užsienio investicijomis į statybą, nekilnojamojo turto operacijas, nuomą ir kitas verslo veiklas.Lietuvoje čia teko 2,6 mlrd. Lt - 9,1% visų TUI. Tuo tarpu Estijoje - 14,6% (28,465 mlrd. EEK, arba 6,3 mlrd. Lt), Latvijoje - 19,5% (785,5 mln. LVL, arba 3,9 mlrd. Lt).Teigiama, kad Latvijoje užsieniečių į NT investuojami pinigai turi didesnės įtakos galimam ekonomikos perkaitimui."Kalbant apie tai, kodėl Latvijoje ir Estijoje yra didesnė TUI dalis į nekilnojamojo turto operacijas, ten daugiau didelių ir patrauklesnių nekilnojamojo turto projektų nei yra Lietuvoje. Rygos, pavyzdžiui, išskirtinė padėtis - ir uostas, ir didžiausias oro uostas Baltijos valstybėse", - pažymi p. Tauraitė.

Mažiausia šalis - daugiausia investicijų

Iš trijų Baltijos valstybių mažiausiai gyventojų turinti Estija iki šių metų pradžios sulaukė daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Estijos centrinio banko duomenimis, paskutinę 2005 m. dieną šią šalį buvo pasiekę 193,86 mlrd. EEK, arba apie 42,785 mlrd. Lt investicijų.Tai beveik 50% daugiau nei tuo metu buvo sulaukusi dvigubai daugiau gyventojų turinti Lietuva. Net ir pabaigus milijardinį AB "Mažeikių nafta" pardavimo sandorį. Lietuvą šių metų pradžioje buvo pasiekę 28,8 mlrd. Lt TUI, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys."Estai tikrai šioje srityje sublizgėjo, kaip ir daugelyje kitų sričių. Jie turi gerą šalies rinkodarą. Daug reklamavosi ir norėjo pritraukti investicijų. Mūsų ekonominės politikos tikslas - išlaikyti stabilias kainas, turėti sveiką valstybės finansų politiką. Estijoje buvo numatyta, kad jų ekonominės politikos tikslas - pritraukti TUI", - dėsto p. Tauraitė.Latvija paskutinio 2005 m. ketvirčio pabaigoje buvo sulaukusi 4,037 mlrd. LVL (20,027 mlrd. Lt) TUI, rodo Latvijos centrinio banko duomenys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mažėjo neigiamas prekybos balansas

Šiemet sausį, palyginti pernai sausiu, eksportas padidėjo 7,8%, importas beveik nepakito.

Prekyba
2019.03.12
Su ES suderinta vidutinė metinė infliacija – 2%

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. vasarį apskaičiuota...

Verslo aplinka
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau