Užsienio investuotojai latvius ir estus įkaitino labiau nei lietuvius

Publikuota: 2007-06-22
Atnaujinta 2015-06-04 12:39

Lietuvos ekonomikai perkaisti gresia
mažiau nei Estijai ar Latvijai ir dėl skirtingos tiesioginių užsienio
investicijų struktūros. Daugiausia investicijų Estijoje bei Latvijoje yra
nukeliavę į finansinį tarpininkavimą, tuo tarpu Lietuvoje - į apdirbamąją
gamybą.

Per 46% TUI Estijoje nukeliavo į finansinį tarpininkavimą - 88,2 mlrd. EEK (apie 19,47 mlrd. Lt). Latvijoje lėšos finansiniam tarpininkavimui taip pat sudarė didžiausią tiesioginių užsienio investicijų dalį - 24,6%, arba 992,6 mln. LVL (apie 4,924 mlrd. Lt).Tuo tarpu Lietuvoje didžiausioji TUI dalis - 39,9% - skirta apdirbamajai gamybai - 11,5 mlrd. Lt. Finansiniam tarpininkavimui teko 16% TUI - 4,6 mlrd. Lt.Vilija Tauraitė, AB SEB Vilniaus banko Prezidento patarėjų grupės vyriausioji analitikė,
primena, kad viena ekonomikos perkaitimo ypatybių ta, kad jis skatinamas didesnio vartojimo šalyje, o ne eksporto."Lietuvoje daugiausiai investuojama į apdirbamąją pramonę - investuoja, atidaro gamyklą, užverda gamyba, gaminiai pradedami eksportuoti. Tad tokios TUI greičiau veikia eksportą nei vartojimą. Vartojimui efektas turėtų pasireikšti per penketą metų ar daugiau, didėjant įplaukoms iš eksporto, darbo produktyvumui", - komentuoja analitikė.Savo ruožtu Laimutė Kalinauskienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir inovacijų departamento direktorė, primena, kad bankai visose trijose Baltijos valstybėse daugiausia yra skandinaviški."Estija arčiausiai Skandinavijos, po to seka Latvija, tik tada Lietuva. Invazija ir prasidėjo nuo to, kas arčiausiai. Be to, finansinis kapitalas eina ten, kur aktyvu, dideli miestai, geras susisiekimas. Ryga - ir didesnis mietas, ir susisiekimas geresnis", - apie investicijų skirtumus kalba p. Kalinauskienė.Tuo tarpu didesnės investicijos į finansinį kapitalą, pasak jos, aktyvina finansinių paslaugų rinką, skatina kurti naujas finansines paslaugas, tokiu būdu labiau skatina skolinimąsi."O didesnis skolinimasis reiškia didesnę perkaitimo galimybę", - teigia panekovė ir papildo, kad be gamybinio sektoriaus nė viena iš mūsų trijų valstybių nesugebėtų išgyventi, nes "nėra tokios, kurios galėtų gyventi vien iš finansinio tarpininkavimo".

Mažiausiai ir į nekilnojamąjį turtą

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria ir tiesioginėmis užsienio investicijomis į statybą, nekilnojamojo turto operacijas, nuomą ir kitas verslo veiklas.Lietuvoje čia teko 2,6 mlrd. Lt - 9,1% visų TUI. Tuo tarpu Estijoje - 14,6% (28,465 mlrd. EEK, arba 6,3 mlrd. Lt), Latvijoje - 19,5% (785,5 mln. LVL, arba 3,9 mlrd. Lt).Teigiama, kad Latvijoje užsieniečių į NT investuojami pinigai turi didesnės įtakos galimam ekonomikos perkaitimui."Kalbant apie tai, kodėl Latvijoje ir Estijoje yra didesnė TUI dalis į nekilnojamojo turto operacijas, ten daugiau didelių ir patrauklesnių nekilnojamojo turto projektų nei yra Lietuvoje. Rygos, pavyzdžiui, išskirtinė padėtis - ir uostas, ir didžiausias oro uostas Baltijos valstybėse", - pažymi p. Tauraitė.

Mažiausia šalis - daugiausia investicijų

Iš trijų Baltijos valstybių mažiausiai gyventojų turinti Estija iki šių metų pradžios sulaukė daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Estijos centrinio banko duomenimis, paskutinę 2005 m. dieną šią šalį buvo pasiekę 193,86 mlrd. EEK, arba apie 42,785 mlrd. Lt investicijų.Tai beveik 50% daugiau nei tuo metu buvo sulaukusi dvigubai daugiau gyventojų turinti Lietuva. Net ir pabaigus milijardinį AB "Mažeikių nafta" pardavimo sandorį. Lietuvą šių metų pradžioje buvo pasiekę 28,8 mlrd. Lt TUI, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys."Estai tikrai šioje srityje sublizgėjo, kaip ir daugelyje kitų sričių. Jie turi gerą šalies rinkodarą. Daug reklamavosi ir norėjo pritraukti investicijų. Mūsų ekonominės politikos tikslas - išlaikyti stabilias kainas, turėti sveiką valstybės finansų politiką. Estijoje buvo numatyta, kad jų ekonominės politikos tikslas - pritraukti TUI", - dėsto p. Tauraitė.Latvija paskutinio 2005 m. ketvirčio pabaigoje buvo sulaukusi 4,037 mlrd. LVL (20,027 mlrd. Lt) TUI, rodo Latvijos centrinio banko duomenys.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pasirašytas Sveikatos draudimo fondo biudžetas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2019 m. Privalomojo...

Verslo aplinka
2018.12.18
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau