Ką reiškia daugiau mokėti už mokslą?

Publikuota: 2007-06-20

Šiandieną Lietuvos universitetuose diplomus
gauna praktiškai visi, bent jau humanitarinių mokslų, studentai. Ypač sėkmingai
masiškai ,,pardavinėjami" diplomai vakarinėse arba neakivaizdinėse
studijose.

Pagal šių studijų programas pakanka teigiamo pažymio, kad gautum diplomą. Beje, panašiai ir dieninėse studijose. Čia studentui nėra svarbu gauti geresnį pažymį, nes jis/ji vis tiek tiek pat moka už mokslą. Ir panašiai moka už diplominius darbus arba referatus - pagal tuos tarifus, kuriuos nustato juodoji rašliavos rinka.Kitaip tariant, mūsų aukštosiose mokyklose, ypač humanitarinių mokslų srityje, akademiškai parazituojama. Dėstytojai labai lengvai atpažįsta uolius studentus: tokie dažniausiai siekia magistro laipsnio ir po to stoja į doktorantūrą. Čia labiau rūpi masės, kurios į universiteto diplomą žvelgia kaip į biurokratinį popierių. Tokį požiūrį sutvirtina tai, jog nėra sukurta unifikuoto mechanizmo plagiatams sustabdyti, nėra griežtų sankcijų bei skundų sistemos, kuri įgalintų studentus šalinti iš aukštųjų mokyklų be teisės stoti kitur. Studentija regi didžiulį atotrūkį tarp humanitarinių mokslų idealų ir to, kas vyksta realybėje paskaitų metu: programos neatitinka tikslų, paskaitos skaitomos iš senų konspektų, kompiliatai priimami kaip autentiški darbai etc.Visiškai natūralu, jog tokiame kontekste aukštojo mokslo institucijai neteikiamas garbingas statusas. Neteikiamas, nes, žvelgiant iš šalies, matyti, kad ji neturi akademinės galios. Tiksliau, ji jos nenaudoja. Studentija regi paprastą prekybą žiniomis. Ir štai ši prekyba brangsta. Studentija išsyk suskubo pasakyti, jog pirma turi kilti mokslo kokybė. Ir visiškai teisingai: jei brangsta prekė - šiuo atveju žinios, - tuomet turi kilti ir jos kokybė. Antraip būtų teisinga jos nepirkti.Ne viena universitetinė administracija bei patys mūsų parlamentarai įtaria, jog gali sumažėti besimokančiųjų Lietuvoje: jei jau reikia imti paskolą, tai gal verčiau rinktis užsienio aukštojo mokslo žinių prekę? Ir jei šis jaunas intelektas nutekės į užsienį kaip tik tuo metu, kai aukštosioms mokykloms gresia demografinė duobė, įdomu, ar universitetuose nebus dėstoma tuščiose auditorijose?Problema ta, jog Lietuvos studentų balsas neturi jokios galios. Jie panašūs į paklusnias aveles. Lietuvoje nėra tradicijos piketuoti prie universiteto administracijos ar prie parlamento. Studentų sąjunga neturi formų išreikšti jauno žmogaus teises. Be akivaizdžių kokybės pokyčių niekas neturėtų mokėti už mokslą nė centu daugiau. Tai valstybinis klausimas, ir niekas neturi teisės reikalauti daugiau pinigų tik todėl, kad taip sumanė.Kita vertus, kaip pastebėta žiniasklaidoje, mokslo kokybė gali pagerėti savaime, universitetams pradėjus konkuruoti dėl studentų. Galbūt padaugės studentų privačiame norvegų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Galbūt nemažai studentų pritrauks liberalesnis Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame ką tik įdiegta nauja praktika studentams vertinti dėstytojų darbą. Tai - jau nemažas žingsnis studento teisių link, ypač jei studento nuomonė turės įtakos dėstytojo atestacijai.Kita vertus, ši nauja reikšminga praktika greitai gali tapti pro forma, subanalinta, kaip ir daug kitų gerų idėjų, skatinanių studentų balsą. Negalima kalbėti apie jokį mokslo kokybės gerinimą, jei nekalbama apie studentų galią. Tol, kol studentas, kaip universiteto klientas, nebus suvokiamas kaip galią turintis subjektas, tol visos reformos bus vien tik dėstytojų ir jų katedrų rankose, o tai reiškia, jog ,,nauja tvarka" eilinį kartą bus pakreipta sena vaga. Tik studentas gali kvestionuoti patvirtintų naujų reglamentų diegimo efektyvumą, atskleisti dangstymąsi reformomis Europos Sąjungos dvasia. Tas kvestionavimas bus efektyvus tik tuomet, kai katedros ir fakultetai bijos to. Tam reikia mechanizmo, kuris užtikrintų studentijos galią.Gal ir keistai nuskambės, bet teoriškai studentui labiau nei dėstytojui rūpi mokslo kokybė. Pastarajam tai - darbas, o studentui - gaunamos paslaugos. Lietuvos praktikoje ši teorija nėra veiksminga, nes, kaip minėta, dauguma ateina į aukštojo mokslo institucijas ,,pasiimti" diplomo. Tai reiškia, jog pati studentija turi kelti sąmoningumo laipsnį. Kažkas turi padėti tai padaryti. Šioje vietoje galima įžvelgti ydingo rato pavojų: studentai, nepajėgdami suprasti išsilavinimo svarbos, bet suvokdami diplomo popieriaus reikšmę, gali į šias naujas mokslo įkainių kilimo reformas pažvelgti tik kaip į pabrangusio diplominio popieriaus problemą. Ir tiek.Tiesą sakant, daug kam mokslo kokybės kilimas net nenaudingas, nes humanitariniuose fakultetuose tai reikštų, kad turi išnykti kompiliatai, kad reikia išsiugdyti gebėjimą konspektuotis idėjas, o ne vien pažodžiui užsirašinėti diktuojamas mintis, taip pat išmokti diskutuoti, suvokti aptariamos temos reikšmę ir įvertinti tai, kaip toji tema dera bendroje pasirinktos specialybės programoje...Jungtinėse Amerikos Valstijose ne vienas valstybinis universitetas studentams siūlo pasirinkti dėstytojus konkrečiam kursui. Ir tai tą patį semestrą. Tarkime, kurso pavadinimas Įvadas į psichologiją. Kiekvieną rudens semestrą šį kursą būtų galima išklausyti su dviem ar trim skirtingais dėstytojais. Kitaip tariant, atėjai į paskaitą, pamatei, jog dėstytojas nepanašus į žmogų, ir neužsirašei į jo kursą. Laisvė rinktis yra esminė. Juo daugiau laisvės turi studentas, konstruojant savo studijų dalykus, tuo demokratiškesnis yra universitetas. Deja, pas mus ši laisvė yra dirbtinai surežisuota: kursai sudėlioti taip, kad, nepasirinkus jo vieną semestrą, būtų privaloma jį rinktis kitą semestrą. Tai nėra laisvė. Greičiau akademinės laisvės parodija!Greitai sužinosime, ar visa grand studentiškų krepšelių paskolų idėja iš viso yra kaip nors susijusi su mokslo kokybės kėlimu, ar tai nėra tik eilinis bankininkų interesas suteikti paskolas ir, kaip visada, labai palankiomis sąlygomis. Šį kartą vos sulaukusiesiems pilnametystės. Kitaip tariant, sukako aštuoniolika - tai ir drožk į banką, o po to jau prie knygų...Taip gyvena ne vienas JAV studentas. Sakoma, jog tai skatina jų savarankiškumą: juk net ir ten ne kiekvieno tėvelis gali mokėti už Harvardą. Bet skirtumas tas, jog ten amerikietis renkasi dėstytoją ir turi galią kvestionuoti jo kompetenciją. Jei tai bus įmanoma padaryti ir pas mus, galbūt ši reforma išeis į naudą: universitetų katedros pasitemps, taps vidujai motyvuotos turėti savo studentų.
Tačiau to gali ir neįvykti, kai reformos atskaitos taškas - bankai...

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 10

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28
Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai 4

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama...

Rinkodara
2019.11.25
Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija 1

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios...

Laisvalaikis
2019.11.24
Antrus metus iš eilės daugiausiai apdovanojimų susižėrė Naglis Bierancas

„Social Media Fest2019“ išrinkti įtakingiausi metų nuomonių formuotojai, tinklalaidės ir iniaciatyvos...

Rinkodara
2019.11.23
„Kaunas 2022“ išsirinko vieną iš pagrindinių rėmėjų 1

Vienu pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėju tapo „Švyturys-Utenos alus“.

Rinkodara
2019.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau