Ką reiškia daugiau mokėti už mokslą?

Publikuota: 2007-06-20

Šiandieną Lietuvos universitetuose diplomus
gauna praktiškai visi, bent jau humanitarinių mokslų, studentai. Ypač sėkmingai
masiškai ,,pardavinėjami" diplomai vakarinėse arba neakivaizdinėse
studijose.

Pagal šių studijų programas pakanka teigiamo pažymio, kad gautum diplomą. Beje, panašiai ir dieninėse studijose. Čia studentui nėra svarbu gauti geresnį pažymį, nes jis/ji vis tiek tiek pat moka už mokslą. Ir panašiai moka už diplominius darbus arba referatus - pagal tuos tarifus, kuriuos nustato juodoji rašliavos rinka.Kitaip tariant, mūsų aukštosiose mokyklose, ypač humanitarinių mokslų srityje, akademiškai parazituojama. Dėstytojai labai lengvai atpažįsta uolius studentus: tokie dažniausiai siekia magistro laipsnio ir po to stoja į doktorantūrą. Čia labiau rūpi masės, kurios į universiteto diplomą žvelgia kaip į biurokratinį popierių. Tokį požiūrį sutvirtina tai, jog nėra sukurta unifikuoto mechanizmo plagiatams sustabdyti, nėra griežtų sankcijų bei skundų sistemos, kuri įgalintų studentus šalinti iš aukštųjų mokyklų be teisės stoti kitur. Studentija regi didžiulį atotrūkį tarp humanitarinių mokslų idealų ir to, kas vyksta realybėje paskaitų metu: programos neatitinka tikslų, paskaitos skaitomos iš senų konspektų, kompiliatai priimami kaip autentiški darbai etc.Visiškai natūralu, jog tokiame kontekste aukštojo mokslo institucijai neteikiamas garbingas statusas. Neteikiamas, nes, žvelgiant iš šalies, matyti, kad ji neturi akademinės galios. Tiksliau, ji jos nenaudoja. Studentija regi paprastą prekybą žiniomis. Ir štai ši prekyba brangsta. Studentija išsyk suskubo pasakyti, jog pirma turi kilti mokslo kokybė. Ir visiškai teisingai: jei brangsta prekė - šiuo atveju žinios, - tuomet turi kilti ir jos kokybė. Antraip būtų teisinga jos nepirkti.Ne viena universitetinė administracija bei patys mūsų parlamentarai įtaria, jog gali sumažėti besimokančiųjų Lietuvoje: jei jau reikia imti paskolą, tai gal verčiau rinktis užsienio aukštojo mokslo žinių prekę? Ir jei šis jaunas intelektas nutekės į užsienį kaip tik tuo metu, kai aukštosioms mokykloms gresia demografinė duobė, įdomu, ar universitetuose nebus dėstoma tuščiose auditorijose?Problema ta, jog Lietuvos studentų balsas neturi jokios galios. Jie panašūs į paklusnias aveles. Lietuvoje nėra tradicijos piketuoti prie universiteto administracijos ar prie parlamento. Studentų sąjunga neturi formų išreikšti jauno žmogaus teises. Be akivaizdžių kokybės pokyčių niekas neturėtų mokėti už mokslą nė centu daugiau. Tai valstybinis klausimas, ir niekas neturi teisės reikalauti daugiau pinigų tik todėl, kad taip sumanė.Kita vertus, kaip pastebėta žiniasklaidoje, mokslo kokybė gali pagerėti savaime, universitetams pradėjus konkuruoti dėl studentų. Galbūt padaugės studentų privačiame norvegų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Galbūt nemažai studentų pritrauks liberalesnis Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame ką tik įdiegta nauja praktika studentams vertinti dėstytojų darbą. Tai - jau nemažas žingsnis studento teisių link, ypač jei studento nuomonė turės įtakos dėstytojo atestacijai.Kita vertus, ši nauja reikšminga praktika greitai gali tapti pro forma, subanalinta, kaip ir daug kitų gerų idėjų, skatinanių studentų balsą. Negalima kalbėti apie jokį mokslo kokybės gerinimą, jei nekalbama apie studentų galią. Tol, kol studentas, kaip universiteto klientas, nebus suvokiamas kaip galią turintis subjektas, tol visos reformos bus vien tik dėstytojų ir jų katedrų rankose, o tai reiškia, jog ,,nauja tvarka" eilinį kartą bus pakreipta sena vaga. Tik studentas gali kvestionuoti patvirtintų naujų reglamentų diegimo efektyvumą, atskleisti dangstymąsi reformomis Europos Sąjungos dvasia. Tas kvestionavimas bus efektyvus tik tuomet, kai katedros ir fakultetai bijos to. Tam reikia mechanizmo, kuris užtikrintų studentijos galią.Gal ir keistai nuskambės, bet teoriškai studentui labiau nei dėstytojui rūpi mokslo kokybė. Pastarajam tai - darbas, o studentui - gaunamos paslaugos. Lietuvos praktikoje ši teorija nėra veiksminga, nes, kaip minėta, dauguma ateina į aukštojo mokslo institucijas ,,pasiimti" diplomo. Tai reiškia, jog pati studentija turi kelti sąmoningumo laipsnį. Kažkas turi padėti tai padaryti. Šioje vietoje galima įžvelgti ydingo rato pavojų: studentai, nepajėgdami suprasti išsilavinimo svarbos, bet suvokdami diplomo popieriaus reikšmę, gali į šias naujas mokslo įkainių kilimo reformas pažvelgti tik kaip į pabrangusio diplominio popieriaus problemą. Ir tiek.Tiesą sakant, daug kam mokslo kokybės kilimas net nenaudingas, nes humanitariniuose fakultetuose tai reikštų, kad turi išnykti kompiliatai, kad reikia išsiugdyti gebėjimą konspektuotis idėjas, o ne vien pažodžiui užsirašinėti diktuojamas mintis, taip pat išmokti diskutuoti, suvokti aptariamos temos reikšmę ir įvertinti tai, kaip toji tema dera bendroje pasirinktos specialybės programoje...Jungtinėse Amerikos Valstijose ne vienas valstybinis universitetas studentams siūlo pasirinkti dėstytojus konkrečiam kursui. Ir tai tą patį semestrą. Tarkime, kurso pavadinimas Įvadas į psichologiją. Kiekvieną rudens semestrą šį kursą būtų galima išklausyti su dviem ar trim skirtingais dėstytojais. Kitaip tariant, atėjai į paskaitą, pamatei, jog dėstytojas nepanašus į žmogų, ir neužsirašei į jo kursą. Laisvė rinktis yra esminė. Juo daugiau laisvės turi studentas, konstruojant savo studijų dalykus, tuo demokratiškesnis yra universitetas. Deja, pas mus ši laisvė yra dirbtinai surežisuota: kursai sudėlioti taip, kad, nepasirinkus jo vieną semestrą, būtų privaloma jį rinktis kitą semestrą. Tai nėra laisvė. Greičiau akademinės laisvės parodija!Greitai sužinosime, ar visa grand studentiškų krepšelių paskolų idėja iš viso yra kaip nors susijusi su mokslo kokybės kėlimu, ar tai nėra tik eilinis bankininkų interesas suteikti paskolas ir, kaip visada, labai palankiomis sąlygomis. Šį kartą vos sulaukusiesiems pilnametystės. Kitaip tariant, sukako aštuoniolika - tai ir drožk į banką, o po to jau prie knygų...Taip gyvena ne vienas JAV studentas. Sakoma, jog tai skatina jų savarankiškumą: juk net ir ten ne kiekvieno tėvelis gali mokėti už Harvardą. Bet skirtumas tas, jog ten amerikietis renkasi dėstytoją ir turi galią kvestionuoti jo kompetenciją. Jei tai bus įmanoma padaryti ir pas mus, galbūt ši reforma išeis į naudą: universitetų katedros pasitemps, taps vidujai motyvuotos turėti savo studentų.
Tačiau to gali ir neįvykti, kai reformos atskaitos taškas - bankai...

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Režisierius S. Lee apie protestus JAV: jei paliksi puodą ant viryklės, jis užvirs Premium

Daugiau nei savaitę JAV tęsiasi protestai, kuriuos išprovokavo policijos areštuoto juodaodžio Georgo Floydo...

Laisvalaikis
05:45
Mirė aktorius Gediminas Girdvainis

Birželio 3 d., eidamas 77-uosius, mirė aktorius Gediminas Girdvainis, vadintas profesinės meistrystės etalonu.

Laisvalaikis
2020.06.03
Švietimo naujovės: vilniečiai galės mokyti vaikus namuose

Vilniaus savivaldybė patvirtino Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką, kuri nuo rugsėjo vilniečiams leis...

Laisvalaikis
2020.06.03
Už kūrybines prastovas paskirstyta 620.000 Eur, skelbiamos kitos finansavimo programos

Išmokoms už kūrybines prastovas karantino metu kultūros ir meno žmonėms paskirstyta per 620.000 eurų. Pasak...

Laisvalaikis
2020.06.03
Aukcionų intriga – rinkos retenybės

Jau tradiciškai beveik sinchroniškai Lietuvoje vyks du didieji meno aukcionai – ARS VIA ir Vilniaus...

Laisvalaikis
2020.06.02
Kino projektams paskirstyta beveik 400.000 Eur, skirtų kovai su koronaviruso krize

26 kino projektams paskirstyti 394.000 Eur, skirtų sektoriui spręsti koronaviruso sukeltas problemas,...

Laisvalaikis
2020.06.01
Mirė monumentaliojo meno kūrėjas Christo 1

Eidamas 85-uosius savo namuose Niujorke mirė bulgarų kilmės menininkas Christo Vladimirovas Javacheffas arba...

Laisvalaikis
2020.06.01
Dantų gydymas karantino metu: klientai įvertino skaitmeninę odontologiją Verslo tribūna 5

COVID-19 pandemijos metu odontologinė praktika pateko į aukščiausios kategorijos rizikos grupę. Todėl...

Paslaugos
2020.06.01
Tėvai prie mokyklos ekrano Premium

„Nuotolinis mokymasis, kai mokytoju visą dieną dirba tėvai, vaiką daro liūtu ne tik pagal horoskopą. Vėl...

Verslo klasė
2020.05.31
Pašėlę aviacijos pionieriai Premium

Šiomis dienomis pasaulis susidomėjęs laukė „SpaceX“ erdvėlaivio pirmojo pilotuojamo skrydžio iš Kennedy...

Laisvalaikis
2020.05.31
Spalio perversmas: V. Leninas savo tikslų siekė už Vokietijos pinigus Premium

Vladimirui Leninui neprireikė nė metų, kad įvykdytų revoliuciją, nuverstų imperatorių, ištrauktų Rusiją iš...

Laisvalaikis
2020.05.30
Kaip savo milijonus uždirba ir leidžia Barackas ir Michelle Obamos Premium

Barackas Obama JAV prezidentu buvo išrinktas 2008-aisias ir šaliai vadovavo dvi kadencijas – iki 2017 m. Kai...

Laisvalaikis
2020.05.30
5 tvariausi pasaulio pastatai Premium

Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei trečdalis viso pasaulio anglies dioksido išmetimo susijęs su...

Statyba ir NT
2020.05.30
Mokslininkai: kodėl COVID-19 serga tiek daug medikų Premium

PSO duomenys rodo, jog gydytojai ir medicinos personalas įvairiose šalyse sudaro iki trečdalio visų asmenų,...

Laisvalaikis
2020.05.29
Internetinėje prekyboje – ir apsauginės kaukės su garsiojo Ai Weiwei darbais

Garsus Kinijos šiuolaikinio meno kūrėjas ir politinis aktyvistas savo darbais papuošė 10.000 vienkartinių...

Laisvalaikis
2020.05.28
Laisvę renginiams: patvirtintos žiūrovų „kvotos“

Kultūros ministerija pranešė apie pirmuosius renginių dalyvių ir žiūrovų skaičiaus didinimo etapus, taip pat...

Laisvalaikis
2020.05.27
Sostinėje – Justino Marcinkevičiaus vardo skveras

Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) vardas nuo šiol skambės ne tik Lietuvos rašytojų sąjungoje, bet ir greta...

Laisvalaikis
2020.05.27
Trys pandemijos scenarijai: nė vienas nenumato, kad COVID-19 pasitrauks Premium

Analitikai neabejoja, jog pasaulis dėl pandemijos neišvengs nei ekonominių, nei socialinių nuosmukių. Kokiu...

Laisvalaikis
2020.05.27
Ministras A. Veryga: neskatinam žmonių tirtis

Norintieji išsitirti dėl koronaviruso, testus gali atlikti ir mokamai privačiose laboratorijose – tą daryti...

Laisvalaikis
2020.05.27
Mirė choreografas Elegijus Bukaitis

Gegužės 27 d. mirė žymus Lietuvos choreografas Elegijus Bukaitis (1941–2020).

Laisvalaikis
2020.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus