Ką reiškia daugiau mokėti už mokslą?

Publikuota: 2007-06-20

Šiandieną Lietuvos universitetuose diplomus
gauna praktiškai visi, bent jau humanitarinių mokslų, studentai. Ypač sėkmingai
masiškai ,,pardavinėjami" diplomai vakarinėse arba neakivaizdinėse
studijose.

Pagal šių studijų programas pakanka teigiamo pažymio, kad gautum diplomą. Beje, panašiai ir dieninėse studijose. Čia studentui nėra svarbu gauti geresnį pažymį, nes jis/ji vis tiek tiek pat moka už mokslą. Ir panašiai moka už diplominius darbus arba referatus - pagal tuos tarifus, kuriuos nustato juodoji rašliavos rinka.Kitaip tariant, mūsų aukštosiose mokyklose, ypač humanitarinių mokslų srityje, akademiškai parazituojama. Dėstytojai labai lengvai atpažįsta uolius studentus: tokie dažniausiai siekia magistro laipsnio ir po to stoja į doktorantūrą. Čia labiau rūpi masės, kurios į universiteto diplomą žvelgia kaip į biurokratinį popierių. Tokį požiūrį sutvirtina tai, jog nėra sukurta unifikuoto mechanizmo plagiatams sustabdyti, nėra griežtų sankcijų bei skundų sistemos, kuri įgalintų studentus šalinti iš aukštųjų mokyklų be teisės stoti kitur. Studentija regi didžiulį atotrūkį tarp humanitarinių mokslų idealų ir to, kas vyksta realybėje paskaitų metu: programos neatitinka tikslų, paskaitos skaitomos iš senų konspektų, kompiliatai priimami kaip autentiški darbai etc.Visiškai natūralu, jog tokiame kontekste aukštojo mokslo institucijai neteikiamas garbingas statusas. Neteikiamas, nes, žvelgiant iš šalies, matyti, kad ji neturi akademinės galios. Tiksliau, ji jos nenaudoja. Studentija regi paprastą prekybą žiniomis. Ir štai ši prekyba brangsta. Studentija išsyk suskubo pasakyti, jog pirma turi kilti mokslo kokybė. Ir visiškai teisingai: jei brangsta prekė - šiuo atveju žinios, - tuomet turi kilti ir jos kokybė. Antraip būtų teisinga jos nepirkti.Ne viena universitetinė administracija bei patys mūsų parlamentarai įtaria, jog gali sumažėti besimokančiųjų Lietuvoje: jei jau reikia imti paskolą, tai gal verčiau rinktis užsienio aukštojo mokslo žinių prekę? Ir jei šis jaunas intelektas nutekės į užsienį kaip tik tuo metu, kai aukštosioms mokykloms gresia demografinė duobė, įdomu, ar universitetuose nebus dėstoma tuščiose auditorijose?Problema ta, jog Lietuvos studentų balsas neturi jokios galios. Jie panašūs į paklusnias aveles. Lietuvoje nėra tradicijos piketuoti prie universiteto administracijos ar prie parlamento. Studentų sąjunga neturi formų išreikšti jauno žmogaus teises. Be akivaizdžių kokybės pokyčių niekas neturėtų mokėti už mokslą nė centu daugiau. Tai valstybinis klausimas, ir niekas neturi teisės reikalauti daugiau pinigų tik todėl, kad taip sumanė.Kita vertus, kaip pastebėta žiniasklaidoje, mokslo kokybė gali pagerėti savaime, universitetams pradėjus konkuruoti dėl studentų. Galbūt padaugės studentų privačiame norvegų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Galbūt nemažai studentų pritrauks liberalesnis Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame ką tik įdiegta nauja praktika studentams vertinti dėstytojų darbą. Tai - jau nemažas žingsnis studento teisių link, ypač jei studento nuomonė turės įtakos dėstytojo atestacijai.Kita vertus, ši nauja reikšminga praktika greitai gali tapti pro forma, subanalinta, kaip ir daug kitų gerų idėjų, skatinanių studentų balsą. Negalima kalbėti apie jokį mokslo kokybės gerinimą, jei nekalbama apie studentų galią. Tol, kol studentas, kaip universiteto klientas, nebus suvokiamas kaip galią turintis subjektas, tol visos reformos bus vien tik dėstytojų ir jų katedrų rankose, o tai reiškia, jog ,,nauja tvarka" eilinį kartą bus pakreipta sena vaga. Tik studentas gali kvestionuoti patvirtintų naujų reglamentų diegimo efektyvumą, atskleisti dangstymąsi reformomis Europos Sąjungos dvasia. Tas kvestionavimas bus efektyvus tik tuomet, kai katedros ir fakultetai bijos to. Tam reikia mechanizmo, kuris užtikrintų studentijos galią.Gal ir keistai nuskambės, bet teoriškai studentui labiau nei dėstytojui rūpi mokslo kokybė. Pastarajam tai - darbas, o studentui - gaunamos paslaugos. Lietuvos praktikoje ši teorija nėra veiksminga, nes, kaip minėta, dauguma ateina į aukštojo mokslo institucijas ,,pasiimti" diplomo. Tai reiškia, jog pati studentija turi kelti sąmoningumo laipsnį. Kažkas turi padėti tai padaryti. Šioje vietoje galima įžvelgti ydingo rato pavojų: studentai, nepajėgdami suprasti išsilavinimo svarbos, bet suvokdami diplomo popieriaus reikšmę, gali į šias naujas mokslo įkainių kilimo reformas pažvelgti tik kaip į pabrangusio diplominio popieriaus problemą. Ir tiek.Tiesą sakant, daug kam mokslo kokybės kilimas net nenaudingas, nes humanitariniuose fakultetuose tai reikštų, kad turi išnykti kompiliatai, kad reikia išsiugdyti gebėjimą konspektuotis idėjas, o ne vien pažodžiui užsirašinėti diktuojamas mintis, taip pat išmokti diskutuoti, suvokti aptariamos temos reikšmę ir įvertinti tai, kaip toji tema dera bendroje pasirinktos specialybės programoje...Jungtinėse Amerikos Valstijose ne vienas valstybinis universitetas studentams siūlo pasirinkti dėstytojus konkrečiam kursui. Ir tai tą patį semestrą. Tarkime, kurso pavadinimas Įvadas į psichologiją. Kiekvieną rudens semestrą šį kursą būtų galima išklausyti su dviem ar trim skirtingais dėstytojais. Kitaip tariant, atėjai į paskaitą, pamatei, jog dėstytojas nepanašus į žmogų, ir neužsirašei į jo kursą. Laisvė rinktis yra esminė. Juo daugiau laisvės turi studentas, konstruojant savo studijų dalykus, tuo demokratiškesnis yra universitetas. Deja, pas mus ši laisvė yra dirbtinai surežisuota: kursai sudėlioti taip, kad, nepasirinkus jo vieną semestrą, būtų privaloma jį rinktis kitą semestrą. Tai nėra laisvė. Greičiau akademinės laisvės parodija!Greitai sužinosime, ar visa grand studentiškų krepšelių paskolų idėja iš viso yra kaip nors susijusi su mokslo kokybės kėlimu, ar tai nėra tik eilinis bankininkų interesas suteikti paskolas ir, kaip visada, labai palankiomis sąlygomis. Šį kartą vos sulaukusiesiems pilnametystės. Kitaip tariant, sukako aštuoniolika - tai ir drožk į banką, o po to jau prie knygų...Taip gyvena ne vienas JAV studentas. Sakoma, jog tai skatina jų savarankiškumą: juk net ir ten ne kiekvieno tėvelis gali mokėti už Harvardą. Bet skirtumas tas, jog ten amerikietis renkasi dėstytoją ir turi galią kvestionuoti jo kompetenciją. Jei tai bus įmanoma padaryti ir pas mus, galbūt ši reforma išeis į naudą: universitetų katedros pasitemps, taps vidujai motyvuotos turėti savo studentų.
Tačiau to gali ir neįvykti, kai reformos atskaitos taškas - bankai...

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Vilniaus žydų gatvė“ nominuota dviem tarptautiniams apdovanojimams

Avangardinės fotografijos meistro, vilniečio, Bauhauzo mokyklos studento Moišės Ravivo-Vorobeičiko...

Laisvalaikis
16:58
Pokalbis su futurologu: kokie politikai turi teisę vairuoti šalį į ateitį Premium 3

Gerdas Leonhardas, futuristas, humanistas, rašytojas ir laidų kūrėjas, nagrinėjantis žmonijos ir technologijų...

Lietuvos bankas išleidžia Vilniaus Gaonui skirtą monetą 4

Lietuvos bankas (LB) spalio 20 d. į apyvartą išleidžia 10 Eur kolekcinę sidabro monetą, skirtą 300-osioms...

Laisvalaikis
09:45
JAV epidemiologas: ateinančios 6–12 savaičių bus tamsiausios Premium

„Ateinančios 6–12 savaičių, vertinant COVID-19 pandemijos požiūriu, bus pačios tamsiausios“, – susitikime su...

Laisvalaikis
05:45
Mirė operos karaliumi vadintas V. Daunoras

Eidamas 84-uosius metus, spalio 19 d. mirė garsusis Lietuvos operos solistas Vaclovas Daunoras.

Laisvalaikis
2020.10.19
E. Parulskis: Geltoni Aurelijaus botai Premium

Kol kas (praėjus beveik šešiasdešimčiai metų) apie stalo žaidimus turiu tik keturias bendras, vertas...

Verslo klasė
2020.10.18
W. Buffettas: pasiųsti po velnių galima ir rytoj Premium

Warrenas Buffettas, investicijų kompanijos „Berkshire Hathaway“ vadovas, vienas sėkmingiausių pasaulio...

Laisvalaikis
2020.10.18
Knygos: tinklas prieš hierarchiją ar su ja Premium

Niallas Fergusonas knygoje „Aikštė ir bokštas“ („The Square and the Tower“) trumpai apžvelgia žmonijos...

Verslo klasė
2020.10.18
K. Vyšniauskas. Kaimynų namai nebetyli Premium

Tiksliausias „Molchat Doma“ vertimas iš rusų kalbos – „namai tyli“. Minsko miegamųjų rajonų įkvėptas...

Verslo klasė
2020.10.17
Verslininkas, investuotojas V. Lašas: man smagu atrasti „žalias“ komandas ir padėti joms augti Premium 9

„Aš – studentas“, – šypteli Vladas Lašas, klausiamas, kaip jį reiktų trumpiau pristatyti, nes šio žmogaus...

Laisvalaikis
2020.10.16
Populiariausias pasaulyje protestuotojų įrankis: brolių Durovų ir „Telegram“ istorija Premium 3

Apsaugą nuo smalsių žvalgybos žvilgsnių žadanti „Telegram“ pastaraisiais metais tapo viena populiariausių...

Technologijos
2020.10.15
Išrinktas paminklo prezidentui A. Smetonai Vilniuje konkurso nugalėtojas 1

Paminklo prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje meninės-architektūrinės idėjos konkursą laimėjo...

Laisvalaikis
2020.10.14
L. Rekevičius: architektūra mieste nebėra tavo ir užsakovo šokis Premium 7

Naujuoju Lietuvos architektų rūmų pirmininku išrinktas Lukas Rekevičius, biuro „Aketuri architektai“ vadovas,...

Statyba ir NT
2020.10.14
Antroji pandemijos banga: kokių priemonių imasi Europos šalys  Premium

Per vasarą leidusi šiek tiek atsikvėpti, COVID-19 pandemija vėl spaudžia Europą. Jei pavasarį dauguma šalių...

Laisvalaikis
2020.10.13
Mirė kompozitorius Kęstutis Antanėlis 1

Eidamas 69-uosius metus mirė kompozitorius, architektas, dailininkas Kęstutis Antanėlis.

Laisvalaikis
2020.10.13
Paskelbtas pretendentų į nacionalines kultūros ir meno premijas sąrašas

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai visuomenė pateikė 45 kandidatus tapti Lietuvos...

Laisvalaikis
2020.10.12
Nobelio ekonomikos premija – už aukcionų teoriją

Švedijos karališkoji mokslų akademija 2020 m. Nobelio ekonomikos premiją skyrė JAV mokslininkams Paului...

Laisvalaikis
2020.10.12
Švedija ir „korona“: ar teisingos priemonės, kurios netrukdo žmonėms gyventi Premium 2

Šių metų kovą pasaulio valstybėms viena po kitos įvedant karantiną dėl pasaulyje įsisiautėjančios COVID-19...

Laisvalaikis
2020.10.11
Istorijos pamokos: kaip baigiasi pandemijos Premium

COVID-19 tebesiautėjant, bemaž visos viltys ligą suvaldyti dedamos į vakciną nuo jos. Mokslininkai įsitikinę,...

Laisvalaikis
2020.10.11
Nobelio premijos laureatai ir Lietuva Premium 1

Šią, vadinamąją Nobelio premijų, savaitę paskirta Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“...

Laisvalaikis
2020.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus