Ką reiškia daugiau mokėti už mokslą?

Publikuota: 2007-06-20

Šiandieną Lietuvos universitetuose diplomus
gauna praktiškai visi, bent jau humanitarinių mokslų, studentai. Ypač sėkmingai
masiškai ,,pardavinėjami" diplomai vakarinėse arba neakivaizdinėse
studijose.

Pagal šių studijų programas pakanka teigiamo pažymio, kad gautum diplomą. Beje, panašiai ir dieninėse studijose. Čia studentui nėra svarbu gauti geresnį pažymį, nes jis/ji vis tiek tiek pat moka už mokslą. Ir panašiai moka už diplominius darbus arba referatus - pagal tuos tarifus, kuriuos nustato juodoji rašliavos rinka.Kitaip tariant, mūsų aukštosiose mokyklose, ypač humanitarinių mokslų srityje, akademiškai parazituojama. Dėstytojai labai lengvai atpažįsta uolius studentus: tokie dažniausiai siekia magistro laipsnio ir po to stoja į doktorantūrą. Čia labiau rūpi masės, kurios į universiteto diplomą žvelgia kaip į biurokratinį popierių. Tokį požiūrį sutvirtina tai, jog nėra sukurta unifikuoto mechanizmo plagiatams sustabdyti, nėra griežtų sankcijų bei skundų sistemos, kuri įgalintų studentus šalinti iš aukštųjų mokyklų be teisės stoti kitur. Studentija regi didžiulį atotrūkį tarp humanitarinių mokslų idealų ir to, kas vyksta realybėje paskaitų metu: programos neatitinka tikslų, paskaitos skaitomos iš senų konspektų, kompiliatai priimami kaip autentiški darbai etc.Visiškai natūralu, jog tokiame kontekste aukštojo mokslo institucijai neteikiamas garbingas statusas. Neteikiamas, nes, žvelgiant iš šalies, matyti, kad ji neturi akademinės galios. Tiksliau, ji jos nenaudoja. Studentija regi paprastą prekybą žiniomis. Ir štai ši prekyba brangsta. Studentija išsyk suskubo pasakyti, jog pirma turi kilti mokslo kokybė. Ir visiškai teisingai: jei brangsta prekė - šiuo atveju žinios, - tuomet turi kilti ir jos kokybė. Antraip būtų teisinga jos nepirkti.Ne viena universitetinė administracija bei patys mūsų parlamentarai įtaria, jog gali sumažėti besimokančiųjų Lietuvoje: jei jau reikia imti paskolą, tai gal verčiau rinktis užsienio aukštojo mokslo žinių prekę? Ir jei šis jaunas intelektas nutekės į užsienį kaip tik tuo metu, kai aukštosioms mokykloms gresia demografinė duobė, įdomu, ar universitetuose nebus dėstoma tuščiose auditorijose?Problema ta, jog Lietuvos studentų balsas neturi jokios galios. Jie panašūs į paklusnias aveles. Lietuvoje nėra tradicijos piketuoti prie universiteto administracijos ar prie parlamento. Studentų sąjunga neturi formų išreikšti jauno žmogaus teises. Be akivaizdžių kokybės pokyčių niekas neturėtų mokėti už mokslą nė centu daugiau. Tai valstybinis klausimas, ir niekas neturi teisės reikalauti daugiau pinigų tik todėl, kad taip sumanė.Kita vertus, kaip pastebėta žiniasklaidoje, mokslo kokybė gali pagerėti savaime, universitetams pradėjus konkuruoti dėl studentų. Galbūt padaugės studentų privačiame norvegų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Galbūt nemažai studentų pritrauks liberalesnis Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame ką tik įdiegta nauja praktika studentams vertinti dėstytojų darbą. Tai - jau nemažas žingsnis studento teisių link, ypač jei studento nuomonė turės įtakos dėstytojo atestacijai.Kita vertus, ši nauja reikšminga praktika greitai gali tapti pro forma, subanalinta, kaip ir daug kitų gerų idėjų, skatinanių studentų balsą. Negalima kalbėti apie jokį mokslo kokybės gerinimą, jei nekalbama apie studentų galią. Tol, kol studentas, kaip universiteto klientas, nebus suvokiamas kaip galią turintis subjektas, tol visos reformos bus vien tik dėstytojų ir jų katedrų rankose, o tai reiškia, jog ,,nauja tvarka" eilinį kartą bus pakreipta sena vaga. Tik studentas gali kvestionuoti patvirtintų naujų reglamentų diegimo efektyvumą, atskleisti dangstymąsi reformomis Europos Sąjungos dvasia. Tas kvestionavimas bus efektyvus tik tuomet, kai katedros ir fakultetai bijos to. Tam reikia mechanizmo, kuris užtikrintų studentijos galią.Gal ir keistai nuskambės, bet teoriškai studentui labiau nei dėstytojui rūpi mokslo kokybė. Pastarajam tai - darbas, o studentui - gaunamos paslaugos. Lietuvos praktikoje ši teorija nėra veiksminga, nes, kaip minėta, dauguma ateina į aukštojo mokslo institucijas ,,pasiimti" diplomo. Tai reiškia, jog pati studentija turi kelti sąmoningumo laipsnį. Kažkas turi padėti tai padaryti. Šioje vietoje galima įžvelgti ydingo rato pavojų: studentai, nepajėgdami suprasti išsilavinimo svarbos, bet suvokdami diplomo popieriaus reikšmę, gali į šias naujas mokslo įkainių kilimo reformas pažvelgti tik kaip į pabrangusio diplominio popieriaus problemą. Ir tiek.Tiesą sakant, daug kam mokslo kokybės kilimas net nenaudingas, nes humanitariniuose fakultetuose tai reikštų, kad turi išnykti kompiliatai, kad reikia išsiugdyti gebėjimą konspektuotis idėjas, o ne vien pažodžiui užsirašinėti diktuojamas mintis, taip pat išmokti diskutuoti, suvokti aptariamos temos reikšmę ir įvertinti tai, kaip toji tema dera bendroje pasirinktos specialybės programoje...Jungtinėse Amerikos Valstijose ne vienas valstybinis universitetas studentams siūlo pasirinkti dėstytojus konkrečiam kursui. Ir tai tą patį semestrą. Tarkime, kurso pavadinimas Įvadas į psichologiją. Kiekvieną rudens semestrą šį kursą būtų galima išklausyti su dviem ar trim skirtingais dėstytojais. Kitaip tariant, atėjai į paskaitą, pamatei, jog dėstytojas nepanašus į žmogų, ir neužsirašei į jo kursą. Laisvė rinktis yra esminė. Juo daugiau laisvės turi studentas, konstruojant savo studijų dalykus, tuo demokratiškesnis yra universitetas. Deja, pas mus ši laisvė yra dirbtinai surežisuota: kursai sudėlioti taip, kad, nepasirinkus jo vieną semestrą, būtų privaloma jį rinktis kitą semestrą. Tai nėra laisvė. Greičiau akademinės laisvės parodija!Greitai sužinosime, ar visa grand studentiškų krepšelių paskolų idėja iš viso yra kaip nors susijusi su mokslo kokybės kėlimu, ar tai nėra tik eilinis bankininkų interesas suteikti paskolas ir, kaip visada, labai palankiomis sąlygomis. Šį kartą vos sulaukusiesiems pilnametystės. Kitaip tariant, sukako aštuoniolika - tai ir drožk į banką, o po to jau prie knygų...Taip gyvena ne vienas JAV studentas. Sakoma, jog tai skatina jų savarankiškumą: juk net ir ten ne kiekvieno tėvelis gali mokėti už Harvardą. Bet skirtumas tas, jog ten amerikietis renkasi dėstytoją ir turi galią kvestionuoti jo kompetenciją. Jei tai bus įmanoma padaryti ir pas mus, galbūt ši reforma išeis į naudą: universitetų katedros pasitemps, taps vidujai motyvuotos turėti savo studentų.
Tačiau to gali ir neįvykti, kai reformos atskaitos taškas - bankai...

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Verseckas: paramos projektų klaidos Lietuvoje – vis tos pačios Premium

Ne taip sėkmingai startavusi socialinė kampanija „Vienos kėdės istorija“ transformuojasi ir trūkstamą sumą...

Rinkodara
05:45
Paskutinis penkmetis – virsmo metai pramogų versle: viską gauti nori iš vienų rankų Verslo tribūna

Prieš 15-a metų visos Lietuvos dėmesį prikaustė svarbus įvykis – po 13 mėnesių trukusių statybų buvo...

Vadyba
2019.11.19
B. Gatesas susigrąžino turtingiausio pasaulio žmogaus vardą

Milijardierius, filantropas, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas po dvejų metų atgavo turtingiausio pasaulio...

Laisvalaikis
2019.11.18
Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Statyba ir NT
2019.11.17
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 3

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau