Ką reiškia daugiau mokėti už mokslą?

Publikuota: 2007-06-20

Šiandieną Lietuvos universitetuose diplomus
gauna praktiškai visi, bent jau humanitarinių mokslų, studentai. Ypač sėkmingai
masiškai ,,pardavinėjami" diplomai vakarinėse arba neakivaizdinėse
studijose.

Pagal šių studijų programas pakanka teigiamo pažymio, kad gautum diplomą. Beje, panašiai ir dieninėse studijose. Čia studentui nėra svarbu gauti geresnį pažymį, nes jis/ji vis tiek tiek pat moka už mokslą. Ir panašiai moka už diplominius darbus arba referatus - pagal tuos tarifus, kuriuos nustato juodoji rašliavos rinka.Kitaip tariant, mūsų aukštosiose mokyklose, ypač humanitarinių mokslų srityje, akademiškai parazituojama. Dėstytojai labai lengvai atpažįsta uolius studentus: tokie dažniausiai siekia magistro laipsnio ir po to stoja į doktorantūrą. Čia labiau rūpi masės, kurios į universiteto diplomą žvelgia kaip į biurokratinį popierių. Tokį požiūrį sutvirtina tai, jog nėra sukurta unifikuoto mechanizmo plagiatams sustabdyti, nėra griežtų sankcijų bei skundų sistemos, kuri įgalintų studentus šalinti iš aukštųjų mokyklų be teisės stoti kitur. Studentija regi didžiulį atotrūkį tarp humanitarinių mokslų idealų ir to, kas vyksta realybėje paskaitų metu: programos neatitinka tikslų, paskaitos skaitomos iš senų konspektų, kompiliatai priimami kaip autentiški darbai etc.Visiškai natūralu, jog tokiame kontekste aukštojo mokslo institucijai neteikiamas garbingas statusas. Neteikiamas, nes, žvelgiant iš šalies, matyti, kad ji neturi akademinės galios. Tiksliau, ji jos nenaudoja. Studentija regi paprastą prekybą žiniomis. Ir štai ši prekyba brangsta. Studentija išsyk suskubo pasakyti, jog pirma turi kilti mokslo kokybė. Ir visiškai teisingai: jei brangsta prekė - šiuo atveju žinios, - tuomet turi kilti ir jos kokybė. Antraip būtų teisinga jos nepirkti.Ne viena universitetinė administracija bei patys mūsų parlamentarai įtaria, jog gali sumažėti besimokančiųjų Lietuvoje: jei jau reikia imti paskolą, tai gal verčiau rinktis užsienio aukštojo mokslo žinių prekę? Ir jei šis jaunas intelektas nutekės į užsienį kaip tik tuo metu, kai aukštosioms mokykloms gresia demografinė duobė, įdomu, ar universitetuose nebus dėstoma tuščiose auditorijose?Problema ta, jog Lietuvos studentų balsas neturi jokios galios. Jie panašūs į paklusnias aveles. Lietuvoje nėra tradicijos piketuoti prie universiteto administracijos ar prie parlamento. Studentų sąjunga neturi formų išreikšti jauno žmogaus teises. Be akivaizdžių kokybės pokyčių niekas neturėtų mokėti už mokslą nė centu daugiau. Tai valstybinis klausimas, ir niekas neturi teisės reikalauti daugiau pinigų tik todėl, kad taip sumanė.Kita vertus, kaip pastebėta žiniasklaidoje, mokslo kokybė gali pagerėti savaime, universitetams pradėjus konkuruoti dėl studentų. Galbūt padaugės studentų privačiame norvegų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Galbūt nemažai studentų pritrauks liberalesnis Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame ką tik įdiegta nauja praktika studentams vertinti dėstytojų darbą. Tai - jau nemažas žingsnis studento teisių link, ypač jei studento nuomonė turės įtakos dėstytojo atestacijai.Kita vertus, ši nauja reikšminga praktika greitai gali tapti pro forma, subanalinta, kaip ir daug kitų gerų idėjų, skatinanių studentų balsą. Negalima kalbėti apie jokį mokslo kokybės gerinimą, jei nekalbama apie studentų galią. Tol, kol studentas, kaip universiteto klientas, nebus suvokiamas kaip galią turintis subjektas, tol visos reformos bus vien tik dėstytojų ir jų katedrų rankose, o tai reiškia, jog ,,nauja tvarka" eilinį kartą bus pakreipta sena vaga. Tik studentas gali kvestionuoti patvirtintų naujų reglamentų diegimo efektyvumą, atskleisti dangstymąsi reformomis Europos Sąjungos dvasia. Tas kvestionavimas bus efektyvus tik tuomet, kai katedros ir fakultetai bijos to. Tam reikia mechanizmo, kuris užtikrintų studentijos galią.Gal ir keistai nuskambės, bet teoriškai studentui labiau nei dėstytojui rūpi mokslo kokybė. Pastarajam tai - darbas, o studentui - gaunamos paslaugos. Lietuvos praktikoje ši teorija nėra veiksminga, nes, kaip minėta, dauguma ateina į aukštojo mokslo institucijas ,,pasiimti" diplomo. Tai reiškia, jog pati studentija turi kelti sąmoningumo laipsnį. Kažkas turi padėti tai padaryti. Šioje vietoje galima įžvelgti ydingo rato pavojų: studentai, nepajėgdami suprasti išsilavinimo svarbos, bet suvokdami diplomo popieriaus reikšmę, gali į šias naujas mokslo įkainių kilimo reformas pažvelgti tik kaip į pabrangusio diplominio popieriaus problemą. Ir tiek.Tiesą sakant, daug kam mokslo kokybės kilimas net nenaudingas, nes humanitariniuose fakultetuose tai reikštų, kad turi išnykti kompiliatai, kad reikia išsiugdyti gebėjimą konspektuotis idėjas, o ne vien pažodžiui užsirašinėti diktuojamas mintis, taip pat išmokti diskutuoti, suvokti aptariamos temos reikšmę ir įvertinti tai, kaip toji tema dera bendroje pasirinktos specialybės programoje...Jungtinėse Amerikos Valstijose ne vienas valstybinis universitetas studentams siūlo pasirinkti dėstytojus konkrečiam kursui. Ir tai tą patį semestrą. Tarkime, kurso pavadinimas Įvadas į psichologiją. Kiekvieną rudens semestrą šį kursą būtų galima išklausyti su dviem ar trim skirtingais dėstytojais. Kitaip tariant, atėjai į paskaitą, pamatei, jog dėstytojas nepanašus į žmogų, ir neužsirašei į jo kursą. Laisvė rinktis yra esminė. Juo daugiau laisvės turi studentas, konstruojant savo studijų dalykus, tuo demokratiškesnis yra universitetas. Deja, pas mus ši laisvė yra dirbtinai surežisuota: kursai sudėlioti taip, kad, nepasirinkus jo vieną semestrą, būtų privaloma jį rinktis kitą semestrą. Tai nėra laisvė. Greičiau akademinės laisvės parodija!Greitai sužinosime, ar visa grand studentiškų krepšelių paskolų idėja iš viso yra kaip nors susijusi su mokslo kokybės kėlimu, ar tai nėra tik eilinis bankininkų interesas suteikti paskolas ir, kaip visada, labai palankiomis sąlygomis. Šį kartą vos sulaukusiesiems pilnametystės. Kitaip tariant, sukako aštuoniolika - tai ir drožk į banką, o po to jau prie knygų...Taip gyvena ne vienas JAV studentas. Sakoma, jog tai skatina jų savarankiškumą: juk net ir ten ne kiekvieno tėvelis gali mokėti už Harvardą. Bet skirtumas tas, jog ten amerikietis renkasi dėstytoją ir turi galią kvestionuoti jo kompetenciją. Jei tai bus įmanoma padaryti ir pas mus, galbūt ši reforma išeis į naudą: universitetų katedros pasitemps, taps vidujai motyvuotos turėti savo studentų.
Tačiau to gali ir neįvykti, kai reformos atskaitos taškas - bankai...

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nidoje eksponuojami įstabūs archeologiniai radiniai

Šį savaitgalį Nidoje – kultūrinių renginių proveržis: liepos 10 d. Kuršių nerijos istorijos muziejuje...

Laisvalaikis
2020.07.09
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo konkursą laimėjo D. Kamarauskienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pareigas...

Laisvalaikis
2020.07.09
Lukiškių godos: dar kartą apie svarbiausią temą valstybėje Premium 1

Kai gerai pagalvoji, nedaug Lietuvoje rasi objektų, kurie nuosekliai, metai iš metų, dešimtmetis po...

Laisvalaikis
2020.07.08
Th. Manno festivalis kviečia pakalbėti apie orą

Liepos 11–18 d. Nidoje vyksiantis XXIV tarptautinis Thomo Manno festivalis tęsia „Kultūros kraštovaizdžių“...

Laisvalaikis
2020.07.07
Paveldosauga: Čekuvos dvaras – avarinės būklės

Kultūros paveldo departamentas (KPD) vertina žalą, kilusią dėl Raseinių rajone, Ariogaloje, esančio Čekuvos...

Laisvalaikis
2020.07.07
Sero E. Johno kūryba pagerbta 2.320 GBP vertės aukso moneta

Britų roko legendos sero Eltono Johno (g. 1947) muzikinis palikimas pagerbtas kelių tūkstančių GBP vertės...

Laisvalaikis
2020.07.07
Lietuviai visame pasaulyje susibūrė giedoti „Tautišką giesmę“

Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Ši giesmė...

Verslo aplinka
2020.07.06
Savo „karūnos brangakmeniui“ gelbėti JK skiria 1,73 mlrd. Eur

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė skirsianti 1,57 mlrd. svarų (1,73 mlrd. Eur) nuo koronaviruso...

Laisvalaikis
2020.07.06
Lietuvos valdovų vedybinė politika Premium

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių...

Laisvalaikis
2020.07.06
Mirė kino muzikos grandas Ennio Morricone

Vienas žinomiausių ir produktyviausių kino muzikos kūrėjų Ennio Morricone (Enijas Morikonė) mirė Romoje,...

Laisvalaikis
2020.07.06
Paryžiaus Luvras vėl atveria duris

Paryžiaus Luvras – gausiausiai lankomas pasaulio muziejus – pirmadienį vėl atvers duris, tačiau dėl...

Laisvalaikis
2020.07.05
Muziejų kelias kviečia kilti į kalnus

Valstybės dienos išvakarėse prasidėjęs aštuntasis Lietuvos muziejų kelias kviečia keliauti maršrutu, einančiu...

Laisvalaikis
2020.07.05
Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymas baigtas, betonas liko

Zapyškio bažnyčios prieigų tvarkymas baigtas, kaip ir planuota, teigia šio projekto vadovė. Kauno...

Laisvalaikis
2020.07.05
Po karantino daugiau nei pusė gyventojų pakeitė įpročius 5

Pasibaigus karantinui, šalies gyventojai labiausiai skuba atkurti socialinį gyvenimą: gyvai susitikti su...

Rinkodara
2020.07.05
Lankytojams atveriamas Nidos švyturys

Nuo šeštadienio lankytojams atveriamas Nidos švyturys, BNS informavo Neringos muziejų direktorė Lina...

Laisvalaikis
2020.07.04
Mūsų problema – ne finansų, o idėjų trūkumas Premium

„Vyrauja nestabilumo jausmas. Apskritai, kalbant apie šią krizę, sakyčiau, jog ne taip blogai yra tai, kas...

Laisvalaikis
2020.07.04
Paveldo vertybių sąraše - ir drevinė bitininkystė, ir vėtrungės

Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai dešimčiai nematerialaus kultūros paveldo vertybių, papildžiusių...

Laisvalaikis
2020.07.03
Jaunojo dizainerio prizo laimėtojai siūlo nusipirkti laimės

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro rengiamas konkursas „Jaunojo dizainerio prizas“...

Laisvalaikis
2020.07.03
MO sunku mylėti? Premium

Lankytojui, susiruošusiam apžiūrėti MO muziejaus vasaros parodos „Kodėl taip sunku mylėti?“, verta nusiteikti...

Laisvalaikis
2020.07.02
81-asis LNDT sezonas: puokštė nežinomųjų ir beveik nieko tikro

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pakvietė į ekskursiją po rekonstruojamus pastatus ir pristatė...

Laisvalaikis
2020.07.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus