Šešėlis ant Lietuvos įvaizdžio

Publikuota: 2007-06-08
Atnaujinta 2015-06-04 12:43

Du vienas su kitu nesusiję įvykiai smarkiai
kirto per Lietuvos investicinį patrauklumą - Lietuva liko už Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos slenksčio, o "Standard
Poor's" pablogino valstybės skolinimosi perspektyvą, penktadienį rašo "Verslo
žinios".

Tarptautinėje rinkoje abiem atvejais Lietuva nesužibėjo, o amžini kaimynai ir konkurentai estai lėtai, bet užtikrintai tolsta - jų ir reitingai aukštesni, ir į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) Estija pakviesta.„Abu dalykai yra svarbūs, abiejų tendencijos yra blogos, jos, be abejo, pakenks investavimui Lietuvoje. Tas, kas planuoja Lietuvoje pradėti ar plėsti didelį verslą, tas dėlioja pliusus ir minusus, ir kažkurioje vietoje to vieno taško mums gali pritrūkti“,- rodo netektis Mindaugas Vaičiulis, „DnB NORD investicijų valdymo“ generalinis direktorius.Anot jo, EBPO yra sudariusi valstybių, į kurias galima investuoti, sąrašą, pavyzdžiui, pensijų fondų lėšas.„Tai tik vienas pavyzdys, kad organizacija yra tam tikras klubas, buvimas jame yra laikomas ekonominio patikimumo, stabilumo įrodymu. Lietuvos joje nėra, ir tai minusas, palyginti su tomis valstybėmis, kurios ten yra“,- įsitikinęs p. Vaičiulis.Slepiasi už pinigų
Priešingai nei mūsų Užsienio reikalų ministerija (URM), estai nesigraužia dėl to, kad metinis narystės mokestis EBPO - nuo 2,4 iki 5,7 mln. EUR, nes mato didesnę naudą nei minėtos sumos. Džiūgauja ir rusai, į šią organizaciją patekę anksčiau nei į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), į kurią stengiasi patekti 10 m. Lietuva čia jau nuo 2001 m. O į EBPO veržiamės nuo 1996 m., faktiškai - nuo 2002 m., kai organizacijos generaliniam sekretoriui buvo įteiktas oficialus Lietuvos pareiškimas dėl siekio tapti EBPO nare.Lietuvos nepakvietimas atrodo keistai, nes EBPO generalinis sekretorius ir organizacijos narės yra pripažinusios, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Slovėnija visiškai ir vienodai atitinka nariams keliamus kriterijus.„Susidaro įspūdis, kad Lietuva nelabai ir stengėsi ten patekti“,- tokia p. Vaičiulio nuomonė.„Nesame tikri, kad būtume labai patenkinti, jei Lietuva būtų priimta į EBPO dabartinėmis sąlygomis“,- to priežastimi padidėjusį nario mokestį įvardija URM pareigūnai. Mat kasmet tektų mokėti 8,3-19,7 mln. Lt , o visoms tarptautinėms organizacijoms Lietuvoje per metus skiriama iš viso 8,2 mln. Lt.Daugiau apie tai: tik "Verslo žinių" prenumeratoriams
„Kai kalbama apie nario mokestį - tai tik politinis pasiteisinimas, kokių girdėjome neįvedus euro“,- prieštarauja p. Vaičiulis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau