Jei rytoj būtų karas

Publikuota: 2007-05-08
Atnaujinta 2015-06-04 12:36

Jau keletą savaičių vyksta karas tarp
Estijos ir Rusijos. Tiesa, tai ne karinis konfliktas, tačiau nuostolių šiame
psichologiniame, ekonominiame ir informaciniame kare gali būti patirta labai
konkrečių. Vien dėl riaušių ir vandalizmo Taline verslininkai patyrė milijoninių
nuostolių.

Rusija žarstosi kaltinimais imtis vis naujų ekonominio spaudimo prieš Estiją priemonių - pradedant nuo estiškų prekių boikoto ir baigiant tranzito srautų nukreipimo į kitus uostus. Vienas aiškiausių požymių, kad šie grasinimai nėra tušti - Rusijos geležinkelių atsisakymas gabenti naftą į Estiją.Galima priminti, kad nafta Estijai tiekiama tik geležinkeliais, o Talino uostas per metus perkrauna apie 20 mln. t rusiškos naftos. Būtent tranzito per Talino uostą sumažinimas ar nutraukimas būtų didžiausias ekonominis smūgis iš Rusijos pusės. Nors kiti ekonominio karo ginklai prieš Estiją būtų kiek silpnesni, tačiau taip pat juntami. Estijos eksportas į Rusiją 2006 m. siekė 9,5 mlrd. EEK (apie 800 mln. USD) arba 7,9% viso eksporto. Jau gegužės pradžioje pasirodė pranešimų, kad Rusijos veterinarijos tarnyba uždraudė importuoti kai kuriuos estiškus maisto produktus.Žinoma, sunku įsivaizduoti, kad būtų įgyvendintas totalus estiškų prekių ir paslaugų boikotas, tačiau net trumpalaikių kliūčių įvedimas neišvengiamai padarys Estijos verslui žalą, kuri bus vertinama milijonais.Atakos prieš Estiją neapsiriboja ekonominiu spaudimu. Ne mažiau svarbus ir rimtas yra psichologinis ir informacinis, tame tarpe ir virtualus, puolimas. Riaušės, neramumai, ypač jei pasikartojantys, gali gerokai sutrikdyti įprastinį gyvenimo ritmą ir atbaidyti dalį turistų.Propagandinis ir dezinformacinis Rusijos puolimas, net jei santūriai vertinamas Vakaruose, neprisidės prie investicinio klimato patrauklumo - esami ir būsimi investuotojai bus priversti atsižvelgti į išaugusią politinio ir ekonominio nestabilumo riziką. Galiausiai, virtualūs išpuoliai prieš Estijos vyriausybines interneto svetaines rodo, kad esama bandymų sutrikdyti ir įprastus informacinius srautus. Kol kas tik šiukšlinimas ar kai kurių interneto svetainių blokavimas didelės žalos nepadarė, tačiau tai rodo, kad informacinio karo priemonės gali būti panaudotos ir rimtesniems tikslams - pvz., sutrikdyti kai kurių telekomunikacinių bendrovių veiklą.

Rusijos ir Estijos konfliktas, kilęs, atrodytų, dėl smulkmenų, verčia rimtai apsvarstyti ir panašaus konflikto su Lietuva galimybę. Kaip rodo pastarųjų metų įvykiai, Rusija bando susipykti su visais kaimynais paeiliui - pradedant nuo Gruzijos, Moldovos, Ukrainos, net Baltarusijos. O Baltijos valstybėms jau seniai Rusijos viešojoje erdvėje lipdomos "priešų" etiketės. Trūksta tik mažo preteksto, kad prieš tuos "priešus" būtų nukreiptas didžiojo kaimyno pyktis.

Taigi, jei rytoj kiltų karas tarp Rusijos ir Lietuvos, kaip jis atrodytų ir ko galima tikėtis? Ar Estijos pamokos gali mums padėti pasirengti panašiam puolimui? Kaip jau minėjau, karas greičiausiai būtų ekonominis, psichologinis ir informacinis-virtualus.Ekonomine prasme Lietuva gali nukentėti labiau nei Estija. 2006 m. Lietuvos eksportas į Rusiją siekė beveik 5 mlrd. Lt, arba apie 12,5% viso eksporto. Importas iš Rusijos sudarė dar didesnę dalį - apie 24% Lietuvos importo (didžiausia dalis teko energetiniams resursams). Taigi, ekonominio boikoto atveju nuostoliai Lietuvos verslui gali būti gana rimti. Nutraukti Lietuvai dujų tiekimą vargu ar būtų ryžtamasi - tai būtų įmanoma tik paliekant be dujų ir Kaliningradą bei Baltarusiją (visa laimė, kad Baltijos jūros dugnu dar nenutiestas dujotiekis!). Tačiau nutraukti krovinių gabenimą į Klaipėdos uostą greičiausiai būtų bandoma.Sukelti riaušes Vilniuje būtų kiek sudėtingiau nei Taline - ne tik dėl to, kad Lietuvoje gerokai mažesnė rusų bendruomenė, bet ir dėl politinių priežasčių. Pati Rusiją ilgą laiką stengėsi išskirti Lietuvą, kaip "geriau išsprendusią pilietybės problemą", taip bandydama Lietuvą tarsi supriešinti su Latvija ir Estija. Todėl rusų bendruomenės Lietuvoje nebuvo vertinamos kaip "fašistinių režimų" diskriminuojamos aukos ar raginamos demonstruoti nepaklusnumą oficialiai valdžiai. Be to, reikia tikėtis, kad po Talino įvykių ir mūsų tarnybos būtų tinkamai pasirengusios galimoms provokacijoms.

O štai virtualiame fronte galima patirti netikėtų nuostolių. Kaip parodė prieš kelias savaites atliktas vyriausybinių interneto svetainių "patikrinimas", daugelyje jų yra saugumo skylių. Net oficialus vyriausybės tinklalapis buvo įvertintas kaip nesaugus. O kiek dar tokių nepatikrintų informacinio saugumo sričių! Net ir be išorinio įsikišimo Lietuvos interneto tiekėjai sugeba palikti vartotojus be ryšio, o jei dar pridėtume piktavalius išpuolius, galime ir ilgam būti atkirsti nuo pasaulio. Kad Rusijos specialiosios tarnybos gali naudotis Lietuvos informacinio saugumo skylėmis, leidžia manyti jau beveik pamirštas skandalas dėl "Sodros" duomenų bazės vagystės. Ne kas kitas, o buvęs KGB karininkas pardavinėjo "Sodros" duomenis. Įdomu, kiek dar buvusių ar tebesančių slaptųjų tarnybų darbuotojų naudojasi Lietuvos informacinių sistemų spragomis?Apibendrinant, galima pasakyti, kad Lietuva kol kas nėra pasirengusi rimtam išpuoliui iš Rusijos pusės. Tačiau kol konfliktai iš Estijos nenusirito iki Lietuvos, derėtų susirūpinti bent jau tinkamesne apsauga nuo potencialių išpuolių ir pradėti būtų galima nuo informacinio sektoriaus. Net jei išvengsime konflikto su Rusija, tai bet kuriuo atveju bus tik į naudą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau