Ypatingam viščiukui – leidimas puoštis ženklu Kokybė

Publikuota: 2007-01-24
Atnaujinta 2015-06-04 12:50

Europietiškų maisto produktų kokybės ženklų
neišlepinti Lietuvos gamintojai galės jungtis į nacionalinį kokybės tinklą ir
pateikti vartotojui savo specifinį produktą su išskirtine etikete, žada Žemės
ūkio ministerija. Skaičiuojama, kad tai bus nepigu, tačiau, jei užsienio
patirtis nemeluoja – apsimokės, trečiadienį rašo "Verslo žinios".

Angelė Liubeckienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kokybės skyriaus vedėja, primena, kad ES maisto kokybės politika yra pagrįsta trimis reglamentais: saugomų kilmės vietos ir geografinių nuorodų registravimu bei specifinėmis savybėmis pasižyminčių produktų sertifikavimu. Lietuvos gamintojai į ES saugomų geografinių nuorodų registrą yra pasiūlę įrašyti sūrius „Žementalis“, „Džiugas“ ir „Germantas“, o į specifinių produktų registrą - skilandį. Tačiau, be to, kiekviena šalis nacionaliniais teisės aktais gali pripažinti gaminius esant išskirtinės kokybės. Lietuva kol kas tokios galimybės neturėjo.„Iki šiol maisto produktus sertifikuoti nėra privaloma. Yra nustatyti maisto saugos reikalavimai, taip pat ženklinimo reikalavimai ir pan. Tačiau vartotojas nori išskirtinių produktų“, - akcentuoja p. Liubeckienė.Anot jos, pradėta kurti nacionalinė kokybės sistema ir galės sudaryti sąlygas tokiam išskirtiniam produktui. Iš pradžių bus parengti reikalavimai (specifikacijos), sukurta sertifikavimo institucija ir kokybės ženklas.„Lietuva jau turi parengusi kokybiško produkto ženklo projektą. Jame bus žodis „Kokybė“ su rodykle. Tai reikš, kad produktas sertifikuotas ir kokybe pranoksta visiems kitiems tokios rūšies produktams nustatytus minimalius kokybės reikalavimus“, - aiškina ŽŪM atstovė.Pirmoji – vištiena
Kad vartotojas būtų tikras, jog perka išskirtinį produktą, gamintojas turės sertifikuoti visą gamybos procesą – nuo dirvos ir grūdo - iki viščiuko. Vištieną p. Liubeckienė mini neatsitiktinai – pradžioje atitinkami reikalavimai bus parengti paukštienai, o vėliau patvirtinti kitiems mėsos, pieno, grūdų produktams, šviežiems vaisiams bei daržovėms ir medui.„Pavyzdžiui, viščiukas turės būti auginamas ne 45, o 90 dienų, tad jo mėsa bus brandesnė. Grūdų produktai turės sudaryti ne mažiau kaip 75% lesalų“, - į kai kuriuose specifinius reikalavimus atkreipia dėmesį specialistė.Dabar paukštynuose vargiai surastume 60 ar 80 dienų auginamų viščiukų veislių. Net kaimo gyventojai kelių dienų viščiukų įsigyja paukštynuose, o ne perina patys. Tokia pati padėtis buvo Prancūzijoje, kol ten buvo įteisinta kokybės sistema. Dabar apie 80% šioje šalyje realizuojamos paukštienos ženklinama aukščiausios kokybės ženklu „Label rouge“ (“Raudonasis ženklas“). O jos kaina siekia 6–7 EUR/kg, nors pramoniniu būdu užaugintų – maždaug 3 EUR/kg.Ieškomi savanoriai
Kokybės sistema skirta tik savanoriams ir siekiantiems atrasti savo nišą. Kadangi ją turės išlaikyti ūkininkai ir gamintojai, prognozuojama, kad maistas su ženklu „Kokybė“ bus beveik dukart brangesnis už įprastinį. Prisiminus tą patį viščiuką, už jį teks mokėti ne apie 7, o iki 10 Lt.„Ministerija neturi į šią sistemą kištis, tačiau ji padės sistemą kurti“, - pabrėžia p. Liubeckienė.Pavyzdžiui, pradžioje, kad sertifikavimas nebūtų itin brangus, ekologinės gamybos ūkio statusą suteikianti viešoji įstaiga „Ekoagros“ būtų akredituota ir produktams sertifikuoti. Tariamasi ir su prekybininkais, kurie lyg ir nieko prieš išskirtiniams produktams taikyti mažesnį antkainį.Prognozuojama, kad kitąmet norintys įsitraukti į nacionalinę kokybės sistemą galės pretenduoti į ES paramą. Šiek tiek pinigų, kad procesai vyktų sparčiau, numatyta ir šių metų valstybės biudžete.„Už pažeidimus siūlome atimti teisę naudoti „Kokybės“ ženklą. Nors buvo siūlymų skirti baudą, manau, kad didžiausia bauda bus atimti ženklą, į kurį sudėtos didžiulės bendrovių lėšos. Tai skaudžiau nei Maisto ir veterinarijos tarnybai sumokamos kelios šimtinės“, - įsitikinusi pašnekovė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
Parama „kaimo startuoliams“ – ir staklėms, ir paspirtukams, ir cukraus vatos aparatams pirkti Premium 2

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlius pačią paprasčiausią iki šiol paramą verslo pradžiai kaime,...

Pramonė
2019.03.19
Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje Verslo tribūna 6

·         Didžiausias pranašumas ūkininkams – itin didelis Revysol® efektyvumas.

Pramonė
2019.03.19
„Agtech“: investuotojai nusitaikė į žemės ūkio startuolius Premium

Modernių kompiuterinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje per paskutinius kelerius metus tampa vis...

Pramonė
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
„Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln. eurų nuostolių

Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja Danijos kapitalo bendrovė „Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln.

Pramonė
2019.03.15
AKM ir kiaulių supirkimo kainos neleido „Idavang“ dirbti pelningai

Po dvejų pelningų metų kiaulių augintoja „Idavang“ praneša patyrusi nuostolių. 2018 m. „Idavang“ pardavimo...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvoje yra erdvės ekologiškai produkcijai 2

Pernai Lietuvoje veikė 286 sertifikuotos įmonės, užsiimančios ekologiškų produktų perdirbimu, prekyba bei...

Pramonė
2019.03.15
„Stumbras“ dalį gamybos perkels iš Kauno į Alytų

Gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“ valdančios bendrovės „MV Group Production“...

Pramonė
2019.03.14
EP patvirtino taisykles, turinčias pažaboti nesąžiningą prekybininkų elgesį 2

Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma patvirtino teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir...

Pramonė
2019.03.14
Grybų karas: visi vienodi – kiekvienas originalus Premium 1

Dėl šokoladinių grybukų dizaino užvirę teisiniai ginčai tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių parodė, kad...

Pramonė
2019.03.13
Kova dėl 23 mln. Eur – perdirbėjai pasijuto diskriminuojami Premium 1

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų, kad 23 mln. Eur ES parama, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams,...

Pramonė
2019.03.13
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
Vieni perdirbėjai skaičiavo nuostolius, kiti rado būdų didinti pelną Premium

Nors visi pieno perdirbėjai sutinka, kad praėję metai nebuvo patys lengviausi, bendrovių rezultatai...

Pramonė
2019.03.07
ES teismo generalinis advokatas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas prieštarauja ES teisei 1

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės...

Pramonė
2019.03.07
„Delikatesas“ investuoja į paukštieną – galės konkuruoti su lenkais Premium

Nors šalies paukštininkai kalba apie tai, kad konkuruoti su pigesne lenkiška paukštiena darosi vis sunkiau,...

Pramonė
2019.03.06
40 mln. Eur investuojanti „Fazer“ iš avižų luobelių gamins saldiklį 7

„Fazer“ ruošiasi žengti į saldiklių rinką. Bendrovė pranešė investuojanti 40 mln. Eur į ksilitolio, dar...

Pramonė
2019.03.06
„Volfas Engelman“ pajamas augino 10% – pirko ir savi, ir kaimynai Premium 4

„Volfas Engelman“ skaičiuoja, kad praėję metai bendrovei buvo rekordiniai – pardavimo pajamas ji augino 9,9%...

Pramonė
2019.03.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau