Kas vagia mūsų pinigus

Publikuota: 2014-02-14
Atnaujinta 2015-06-01 12:56
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė

Lietuvos piliečiai iš besiskolinančiųjų tampa taupančiaisiais. Nemažą dalį savo santaupų jie skiria tokiai jautriai sričiai kaip pensijos, todėl infliacijos, kuri nesunkiai gali aptirpdyti tokias santaupas, valdymas turėtų tapti vienu iš valstybės prioritetų.

Šiuo metu pensiją antrojoje pakopoje kaupia 1,1 mln. Lt Lietuvos gyventojų, yra sudaryta beveik 400 tūkst. kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių, 250 tūkst. gyventojų turi akcijų.Nors pensijų reforma pradėta 2004 m., valdžia 2006 m. leido sau 3,7% infliaciją, 2007 m. – 5,7%, 2008 m. – 10,9%, o 2009 m. – 4,5%. Kitaip tariant, nuo 2004 iki 2009 m. investicijos nuvertėjo 22%. Ironiška, kad tai įvyko valdant socialdemokratams, kurie rūpinasi socialine sfera.Šiuo metu gyventojai yra sukaupę 30 mlrd. Lt indėlių, antrosios pakopos pensijų fonduose sukaupta 4,8 mlrd. Lt, kaupiamojo gyvybės draudimo fonduose – 1,6 mlrd. Lt, trečiosios pakopos pensijų fonduose – 130 mln. Lt.Vienas procentas nuo šios sumos siekia 360 mln. Lt, o keli per keliolika metų šią sumą lengvai padidins iki 1 mlrd. Lt.Tokią pinigų nusavinimo formą galima pavadinti ir vagyste – tuometinę infliaciją lėmė didelės į ekonomiką atėjusios paskolų sumos ir valdžios skolinimasis. Gal prieš dešimt metų santaupos nebuvo tokios didelės, tačiau Lietuvoje jau įsibėgėjo turto kaupimo procesas. Valdžios tikslas – ne tik paskatinti kaupti, tačiau ir apsaugoti santaupas.Šiuo atveju pasiteisinimų, kad Lietuvoje veikia valiutų valdybos modelis, nepakanka. Kaip rašoma Lietuvos banko įstatyme, bankas „įgyvendina pinigų politiką“, o visa kita yra tik politikos priemonės. Didelę įtaką infliacijai turi Seimo tvirtinama fiskalinė politika. Šiuo atveju kalbame ne apie infliaciją, kurią importuojame su energetiniais ištekliais, o apie vietinę jos sudedamąją.VŽ tikisi, kad dėl infliacijos Seime ateityje virs ne ką aršesnės diskusijos kaip dėl pensijų kompensavimo, nes iš esmės tai skirtingos to paties žodžio raidės.Šiuo metu kainos auga nuosaikiai, tačiau Lietuva artėja prie taško, kai laisvos kvalifikuotos darbo jėgos nebelieka ir pradeda stipriau kilti darbo užmokestis. Jeigu ne šiemet, tai kitąmet Lietuvos ekonomika pasieks potencialų augimą, o paskui vėl galime sulaukti didesnės infliacijos.Tikimės, kad politikai suvokia, jog Lietuva jau neteko galimybės spręsti savo mokumo problemų didindama infliaciją.

Juk ir euro zonos krizės metu daug kas tebesiūlo išleisti infliacijos džiną. Padidinus kainas, skolos nuvertėja. Jų našta valstybei, verslui, namų ūkiams neretai sumažėja, valstybės biudžetas gauna infliacinių pajamų. Tokiu būdu be Seimo posėdžių, tyliai ir be parašų taupantieji praranda milijonus ar milijardus (kartais jie to net nepastebi), o apsileidę ir prasiskolinę nusiperka sau bilietą į laisvę.Galbūt tokie receptai būtų tikę Lietuvai prieš dvidešimt metų, kai turto buvo sukaupta mažai, tačiau ne dabar ir juo labiau – ne ateityje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku